Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovas V. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašė pripažinti ieškovo V. I. ir atsakovės P. S. I. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką negaliojančia nuo jos sudarymo momento, pripažįstant abiejų sutuoktinių sąžiningumą santuokos sudarymo metu nežinant apie santuokos sudarymo kliūtis; pripažinti 34,24 kv. m. butą su rūsiu, su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis: (duomenys neskelbtini) kv. m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas kuriame yra butas: Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovo V. I. nuosavybe; priteisti ieškovui iš atsakovės 22 400 Lt kompensaciją dėl jungtinės nuosavybės sumažėjimo; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę - „I.“, o atsakovei - „S."; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką, ją įregistravo Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalys bendrų vaikų nesusilaukė. Nuo 2006 m. vasaros dėl charakterių nesuderinamumo, skirtingo požiūrio į gyvenimą, buities problemų sprendimus, laisvalaikio pomėgius, šalys nebeveda jokio bendro ūkio, todėl jų santuoka laikytina senai faktiškai nutrūkusia. Ieškovas pažymėjo, kad tik tada, kai atsakovė pateikė atsiliepimą į jo pirminį ieškinį, ieškovas sužinojo, kad jo ankstesnės santuokos nutraukimas nebuvo tinkamai įformintas. Ieškovas paaiškino, kad tuo metu, kai pradėjo susitikinėti su atsakove, ieškovo šeimyniniai santykiai su V. P. (I.) jau buvo nutrūkę, jie negyveno sutuoktinių gyvenimo ir nevedė jokio bendro ūkio. Dėl to, pradėjus santykius su atsakove, santuoka tuo metu laikytina faktiškai nutrūkusia. V. P. santuoką su ieškovu taip pat norėjo nutraukti, todėl pastaroji apsiėmė spręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo įforminimo. Ieškovas tolimesnės skyrybų eigos nesekė. Laikydamas, jog faktiškai nutrūkusios santuokos su V. P. faktas yra tinkamai įformintas, ieškovas kartu su atsakove pateikė civilinės metrikacijos įstaigai pareiškimą dėl santuokos su atsakove sudarymo ir šią santuoką įstatymų nustatytą tvarka įregistravo. Ieškovo manymą apie tai, kad santuoka su V. P. buvo nutraukta kaip to reikalauja teisės aktai, patvirtina ir tai, kad be jokių tam kliūčių civilinės metrikacijos įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka buvo sudaryta ieškovo santuoka su atsakove. Juolab, kad santuokoje su atsakove pragyventas ilgas laikas (daugiau kaip 18 metų) rodo ieškovo sąžiningus ir teisėtus siekius sukurti ilgalaikius šeimos santykius su atsakove ir paneigia galimybę laikyti ieškovą nesąžiningu šioje situacijoje. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė visą laiką žinojo apie jo ankstesnę santuoką. Ieškovo nuomone, kad nepaisant naujai sužinotų aplinkybių apie santuokos negaliojimo pagrindo atsiradimą, pripažįstant ją negaliojančia dėl teisės aktų pažeidimo, tai jokios įtakos ieškovo ir atsakovės turtinių santykių klausimų išsprendimui šioje byloje neturi (LR CK 3.45 straipsnio 2 dalis). Dėl to teismui pripažįstant santuoką negaliojančia dėl monogamijos principo pažeidimo ir dalinant tarp šalių santuokos metu bendrai užgyventą turtą, turi būti laikomasi visų galiojančių teisės normų reikalavimų – taip pat ir bendro turto valdymo santuokos metu, bei lygių dalių principų. Ieškovas nurodė, kad santuokos metu šalys bendros jungtinės nuosavybės teise įgijo šį turtą: 1500 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pastatė gyvenamąjį namą, tačiau vėliau šalys šio sklypo ir namo ½ dalį pardavė; 34,24 kv. m. ploto butą su rusiu, su bendrojo naudojimo patalpomis, pastatą, kuriame yra butas adresu (duomenys neskelbtini); bendrovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paprastąsias akcijų, kurių bendra nominali vertė 10 000 Lt.

Ieškovas nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso: 600 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas iki santuokos sudarymo; 3500 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2700 kv. m. ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), paveldėtas 2008-09-15; 20500 kv. m. ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), paveldėtas 2008-09-15; 55,09 kv. m. ploto butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), su Atsakovės išankstiniu sutikimu įgytas asmeninės nuosavybės teise 2004-03-05. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso: 600 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), įgytas iki santuokos sudarymo - (duomenys neskelbtini). Kadangi šis turtas šalims priklauso asmeninės nuosavybės teise, tai šis turtas nėra įtraukiamas j sutuoktinių bendro turto balansą (LR CK 3.89 str.) ir po santuokos nutraukimo nedalijamas. Taip pat nurodė, kad šalys kreditorių neturi.

Ieškovas pažymėjo, kad pradėjus iš registro įstaigų rinkti dokumentus reikalingus santuokos nutraukimo byloje, jam tapo žinoma, kad 2003 m. rugpjūčio 11 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi atsakovė padovanojo ½ sklypo dalį ir ½ namo dalį, esančius (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)), savo dukrai Ž. R.. Šiam dovanojimo sandoriui sudaryti ieškovas jokia forma nebuvo davęs sutikimo ar jam pritaręs. Kadangi šios dovanojimo sutarties 3 punkte nurodoma, kad minėtas turtas priklausė atsakovei asmeninės nuosavybės teise pagal to turto įgijimo dokumentus, buvo pasikreipta į Sklypo pirkimo sandorį tvirtinusią notarę D. S. dėl visų dokumentų susijusių su sklypo įgijimu pateikimu. Iš notarės D. S. pateiktų dokumentų (aiškiai matyti, jog sklypas, nepaisant to, kad notarė G. Š. dovanojimo sutartyje 3 p. nurodė, jog ši sklypas priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, niekada nebuvo įgytas atsakovės asmeninėn nuosavybėn. Dėl to šis santuokoje ir iš bendrų lėšų įgytas turtas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Kad turtas priklauso šalims bendrosios nuosavybės teise tvirtina ir minėtas 2002 m. birželio 25 d. įvykęs ½ dalies sklypo ir namo dalies perleidimas (iš dalies keistas 2003 m. gegužės 15 d. susitarimu), kurį tvirtino notarė G. Š.. Iš šio sandorio aiškiai matyti, kad šį sklypą ir namą šalys valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tad vėlesnis kitame šio turto perleidimo sandoryje nurodymas apie jo priklausomybę tik atsakovei yra teisiškai nepagrįstas. Šiuo dovanojimo dukteriai sandoriu atsakovė be ieškovo žinios perleido bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą turtą, taip pažeisdama ieškovo teises į nuosavybę ir jos valdymą (LR CK 3.87, 3.88 str. 1, 2 d., 3.92 str. 1, 4 d.), todėl atsakovei atsirado prievolė pinigais kompensuoti ieškovui dėl perleisto ½ dalies sklypo ir ½ dalies namo po santuokos pasibaigimo dalintino turto vertės sumažėjimą.