Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Giedriui Petrauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas pagrįstas ir tenkintas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės policijos pareigūnų R. L. ir G. G. neteisėtų veiksmų.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog jis 2011 m. balandžio 16 d. 17.20 val. (duomenys neskelbtini) Kaune, vairavo transporto priemonę Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuri nebuvo įregistruota Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka, nepateikė galiojančio, įstatymų numatyto draudimo dokumento, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 238 p. reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje. Kauno apskr. VPK PR 4-ojo būrio vado 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 07-11-6036794 pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs minėtą administracinį teisės pažeidimą, ir jam paskirta 125 Lt bauda (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-229-634/2011, b. l. 7-9). Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutarimu panaikino Kauno apskr. VPK PR 4-ojo būrio vado 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 07-11-6036794 ir bylą nutraukė (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-229-634/2011, b.l. 147-149). Nutarime nustatyta, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog D. K. vairuota transporto priemonė buvo išregistruota ar neįregistruota, o, kaip nustatyta, buvo su Prancūzijos Respublikoje išduotais valstybiniais numeriais, todėl D. K. veikoje nėra ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Minėtas nutarimas įsiteisėjęs.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Todėl teismas vadovaujasi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarime nustatytomis aplinkybėmis bei padaryta išvada, jog administracinėn atsakomybėn pareiškėjas buvo patrauktas bei nubaustas nepagrįstai. Dėl šios priežasties taip pat konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatytas policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas.

Atsakovo atstovas nurodo, kad byloje nenustatyta, jog policijos pareigūnai veikė ne taip, kaip jie privalėjo veikti, ar pažeidė teisės aktų nuostatas. Atsakovo manymu, dėl šios priežasties neturėtų būti tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas pažymi, jog, remiantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010), pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Atsižvelgus į tai, atsakovo argumentas pripažintinas nepagrįstu.

Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t.y. veikiant neteisėtai, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis.

Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su 800 Lt dydžio išlaidomis už advokato teisines paslaugas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno miesto apylinkės teisme, 80 Lt vertimo paslaugomis. Teismas atkreipia dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant šią administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali būti priteisiamos kaip pareiškėjo galimai patirta turtinė žala, bet vertintinos ir priteistinos proporcingai tenkintiniems pareiškėjo skundo reikalavimams pagal ABTĮ 44 straipsnį.

Pažymėtina, kad išlaidų administracinio teisės pažeidimo bylose atlyginimo klausimas reglamentuotas ATPK, o šio kodekso 279 straipsnyje nenumatytas išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam surašytas protokolas ir skirta nuobauda. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas prašo atlyginti turtinę žalą remdamasis CK 6.271 straipsniu. Akivaizdu, kad jo patirtos išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010). CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su nurodytais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas pirmiau nurodytas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jo skųsti teisės aktų nustatyti tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 880 Lt nuostolių.

Pareiškėjas nurodo, kad 880 Lt teisinių paslaugų išlaidos yra patirtos už skundo pateikimą Kauno miesto apylinkės teismui ir atstovavimą byloje per visą bylinėjimosi laiką bei už atliktas vertimo paslaugas. Teismas pažymi, kad net ir pripažįstant turėtas 880 Lt išlaidas nuostoliais (turtine žala), byloje turi būti įvertinta, ar šie patirti nuostoliai yra pagrįsti. Kaip matyti iš pinigų priėmimo kvitų bei sąskaitų už teisines paslaugas, PVM sąskaitos- faktūros bei kasos čekių (b. l. 17-22), už skundo parengimą bei atstovimą teisme pareiškėjas sumokėjo 800 Lt ir 80 Lt už vertimo paslaugas. Išlaidos už skundo paruošimą bei atstovavimą teisme taip pat už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos visos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui D. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 880 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.