Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-11-13 · Civilinė byla Nr. 2A-3241-450/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-09-19Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-13
Bylos Nr.
2A-3241-450/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-03393-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
S. S.
Atsakovas
V. S.
Trečiasis asmuo
Danske Bank A
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-3241-450/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03393-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 121.21.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. S. dukters išlaikymui po 472,62 Lt mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis, taip pat priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą turtu – atsakovui nuosavybės teise priklausančia ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalimi, priteisti iš atsakovo 28 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą bei nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Nurodė, jog su atsakovu susituokė 1994-05-06, tačiau 2006-04-03 teismo sprendimu santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Santuokoje įgytas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), padalintas šalims lygiomis dalimis. Šalys po santuokos nutraukimo suartėjo ir 2007 m. liepos 27 d. susilaukė dukters S. M. S. Pasak ieškovės, atsakovas dukra nesirūpina, todėl mergaitę augina ir ja rūpinasi tik ji, atsakovas prie vaiko išlaikymo, jo auklėjimo neprisideda, tik kartais paima iš darželio. Nurodė, kad atsakovas dažnai vartoja alkoholį, dėl to su ieškove ir mergaitėmis elgiasi grubiai, naudoja psichologinį spaudimą bei fizinį smurtą. Pažymėjo, jog šalių dukra S. M. S. emociškai žymiai stipriau yra susijusi su motina, su kuria ir praleidžia laiką, todėl mergaitės gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja. Nurodė, kad nors ji dirba, tačiau gaunamos pajamos nėra didelės, juolab, kad tik ji viena moka mokesčius už butą, kredito įmokas bankui, įmokas už turto draudimą. Dukra lanko darželį „Markučiai“, turi specialių poreikių, nes jai yra diagnozuota lėtinė bronchinė astma, atopinis dermatitas, kūdikystėje persirgo meningo encefalitu. Ieškovės patiriamos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti didesnės nei minimalios. Pasak ieškovės, atsakovas gyvena vienas, vaikų neaugina, jų neauklėja, prie jų išlaikymo neprisideda, gaunamus pinigus išleidžia tik savo poreikių tenkinimui. Nors atsakovas yra darbingas, sveikas, tačiau gauti didesnių pajamų nesiekia. Kadangi dukra turi specialiųjų poreikių, jos išlaikymo dydis per mėnesį sudaro 1400 Lt. Atsižvelgiant į vaiko prioritetinius interesus bei į tai, kad atsakovas neturi nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad pilną išlaikymą periodinėmis išmokomis tėvas laiku ir visiškai teiks iš turimų santaupų ar kito turto, gaunamų pajamų, ieškovė prašė priteisti išlaikymą iš atsakovo turtu, t.y. atsakovui nuosavybės teise priklausančia buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi, o likusią išlaikymo dalį, kurios nepadengs nurodyto turto vertė - kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 472,62 Lt, mokamų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas išlaikymo dukteriai neteikė nuo 2007 m. liepos 27 d., t.y. nuo jos gimimo, prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, t.y. 28.800 Lt. Teismo posėdyje ieškovės atstovės ieškinį palaikė iš dalies, t.y. sumažino reikalaujamą priteisti išlaikymo sumą iki 550 Lt bei išlaikymo įsiskolinimo dydį iki 19 800 Lt. Todėl prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą turtu – atsakovui nuosavybės teise priklausančia ½ buto dalimi ir 340,47 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Atsakovas V. S. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog kartu su ieškove, dukra bei ieškovės globojama mergaite gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šalys kartu rūpinasi buitimi, išlaiko vaikus. Nesutiko su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, įsiskolinimo suma bei išlaikymo forma. Nurodė, jog jo pajamos, lyginant su ieškovės, yra mažesnės. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovė turi pastovų darbą, gauna pastovias pajamas, o prie vaiko išlaikymo tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis, sutiko, kad iš jo dukters išlaikymui būtų priteista po 400 Lt kas mėnesį. Atsakovas prieštaravo, kad šeimoje jis naudoja smurtą. Paaiškino, kad ieškovė prieš jį naudoja moralinį smurtą, dukra bei globojama mergaitė yra prieš jį nuteikinėjamos. Ieškovė nuolat jam kviečia policiją. Pasak atsakovo, už buto patarnavimus pagal tarpusavio susitarimą su ieškove, moka per pusę. Nurodė, kad vaikus jis labai myli, jais rūpinasi, bendrauja. Be to, jis pageidavo mokėti ir savo kredito dalį bankui, tačiau ieškovė nesutiko. Neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Paaiškino, kad jam yra nustatyta hipertenzinė liga, dėl kurios teko anksčiau išeiti į pensiją. Jo gaunamos pajamos nėra didelės, gaunant didesnį darbo užmokestį, valstybė mažina gaunamos pensijos dydį. Paaiškino, kad jam reikalingi vaistai, o tam - papildomos lėšos. Sutiko, jog kartais vartoja alkoholį. Dėl išlaikymo įsiskolinimo paaiškino, kad laikotarpiu, už kurį yra apskaičiuota išlaikymo įsiskolinimo suma, šalių santykiai buvo geri ir dukrai jis teikė išlaikymą geranoriškai, t.y. pirko maisto produktus, drabužius, duodavo ieškovei po 50-60 litų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovės S. S. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo V. S. išlaikymą dukrai S. M. S. po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2011 m. liepos 13 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo jo dukters S. M. S. naudai 5400 Lt išlaikymo įsiskolinimą, pavedant nepilnametės mergaitės motinai S. S. tvarkyti vaiko turtą uzufrukto teise; nustatė nepilnametės S. M. S. gyvenamąją vietą su motina S. S.; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 386 Lt bylinėjimosi išlaidų; ieškinį dalyse dėl išlaikymo įsiskolinimo įskaitymo į išlaikymą turtu bei dėl išlaikymo priteisimo turtu iš atsakovo atmetė. Teismas nustatė, kad bylos šalys 1994-05-06 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Teismo 2006-04-03 sprendimu santuoka tarp šalių buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, santuokoje įgytą turtą– butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinant lygiomis dalimis. Po santuokos nutraukimo, t.y. 2007-07-27 šalims gimė dukra S. S. Nepilnametė dukra lanko Vilniaus miesto lopšelį - darželį „Markučiai“, vidutinis mėnesinis mokestis už darželį sudaro 122,56 Lt. Mergaitė turi specialių poreikių, jai yra diagnozuota lėtinė bronchinė astma bei atopinis dermatitas. Ieškovė globoja, rūpinasi ir auklėja N. G. B., kuri yra paauglė, serga bronchine astma, jai yra diagnozuota toliaregystė. Rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovė patiria papildomas išlaidas vaistams, vitaminams. Ieškovė dirba VšĮ Vilniaus Psichikos sveikatos centre slaugytoja, jos mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 1.077,55 Lt, papildomai ieškovė gauna 520 Lt dydžio pašalpą už N. G. B. globą, todėl jos vidutiniškai gaunamos pajamos sudaro 1.600 Lt. Ieškovė yra paėmusi 32000 Lt dydžio kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, todėl kiekvieną mėnesį moka apie 130 Lt dydžio kredito dengimo įmoką. Ieškovės paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad paskolą bankui ji grąžina viena, tuo tarpu atsakovas nurodytos aplinkybės neginčijo. Byloje esantys duomenys liudija, jog ieškovė kiekvieną mėnesį moka buto komunalinius, kitus mokesčius, kurie vidutiniškai per mėnesį sudaro 300 Lt. Atsakovas dirba AB „Puntukas“, jo gaunamas pajamas sudaro 1000 Lt darbo užmokestis bei 347 Lt dydžio pensija. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas gyvena kartu su ieškove bute, esančiame (duomenys neskelbtini), moka mokesčius už buto komunalinius patarnavimus [elektrą] vidutiniškai po 100-150 Lt. Taip pat nustatyta, kad atsakovas vykdo 2011-07-15 teismo nutartį ir teikia 340 Lt dydžio išlaikymą dukrai. Spręsdamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai S. M. S. iki dukters pilnametystės, derinant kelias išlaikymo formas: t.y. dalį išlaikymo - turtu ir dalį – periodinėmis išmokomis, teismas nurodė, kad išlaikymas natūra, t.y. priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą skolininko turtą, galimas tada, kai skolininkas turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos, iš kurių būtų išlaikomas vaikas. Atsižvelgdamas į aplinkybes, kad nepilnametė S. S. yra penkių metų amžiaus, lanko lopšelį-darželį, turi specialių poreikių, dėl ko jai yra reikalingos pakankamos lėšos kasdienių poreikių tenkinimui, teismas sprendė, kad išlaikymo priteisimas turtu, neatitiks vaiko interesų. Teismas pažymėjo, kad priteisiant nepilnametei tėvo turtą, jis nebus naudojamas ar realizuojamas gaunant pajamų dukters išlaikymui, o tuo pačiu nebus realizuoti jos interesai dėl kasdieninių poreikių tenkinimo. Be to, už butą yra mokamas kreditas bankui - Danske Bank A/S, butas yra įkeistas bei apsunkintas hipoteka bei iš hipotekos kylančiomis pasekmėmis, todėl toks turtas nėra saugus ir negali būti laikomas tinkamu turto objektu vaiko interesų apsaugos srityje kaip vaikui teiktino išlaikymo piniginėmis lėšomis alternatyva, kadangi atsiradus netikėtiems sunkumams, egzistuoja reali tikimybė tokį turtą prarasti. Teismas nurodė, kad byloje apklausti liudytojai vienareikšmiškai patvirtino faktą, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu. Liudytoja I. M. parodė, kad už vaiko priežiūrą jai mokėdavo tik ieškovė, iš atsakovo niekuomet negavo pinigų. Liudytoja R.G. K., ieškovės motina, parodė, jog padeda savo dukrai, tuo tarpu atsakovas finansiškai prie šeimos išlaikymo neprisideda. Liudytoja S. K., ieškovės draugė, parodė, jog atsakovas anksčiau pirkdavo daiktus vaikui, žaisdavo su juo, tačiau dabar to nemato. Parodė, kad dažnai mato atsakovą perkantį maisto produktus. Tuo tarpu aplinkybių, jog atsakovas naudoja smurtą ieškovės atžvilgiu, liudytojai nepatvirtino. Byloje esantis 2012-03-14 nutarimas, kuriuo atsakovui buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, patvirtina, jog atsakovas, būdamas neblaivus, kėlė šeimoje konfliktą, netinkamai elgėsi vaikų atžvilgiu. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio, tačiau nesudaro pagrindo teismui priteisti išlaikymą vaikui atsakovo turtu. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas yra darbingas, turi legalų pragyvenimo šaltinį - gauna darbo užmokestį bei pensiją, moka teismo nutartimi nustatytą laikinąjį išlaikymą dukrai bei dalį buto komunalinių mokesčių, teismas darė išvadą, jog jis yra pajėgus teikti vaikui išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis ir tai labiau atitiks vaiko interesus. Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas įvertino byloje esančius duomenis, apibūdinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, kuri, teismo vertinimu, yra panaši. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo formos ir dydžio, teismas įvertino byloje konstatuotą aplinkybę, jog nepilnametė šalių dukra turi specialių poreikių, dėl ko jai nuolat reikalingi vaistai, specialus maistas, drabužiai, higienos priemonės, atsižvelgė ir į tai, jog kreditą, už kurį šalys įsigijo butą, bankui grąžina tik ieškovė ir būtent tik ji augina bei rūpinasi nepilnamete globotine, kuri turi specialių poreikių ir dėl to yra patiriamos papildomos išlaidos. Atsižvelgdamas į išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas sprendė, jog yra pagrindas iš atsakovo dukters S. S. išlaikymui priteisti 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2011-07-13, iki dukters pilnametystės. Teismas išaiškino, kad, pasikeitus šalių materialinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms, teismas gali priteisti būtinas vaikų išlaidas ar pakeisti išlaikymo dydį. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas teismo posėdyje pripažino aplinkybę, jog išlaikymą dukrai teikė minimalų ir epizodiškai: prie vaiko išlaikymo prisidėdavo maisto produktų, rūbų pirkimu, duodavo ieškovei po 50 Lt, o ieškovė šių aplinkybių neginčijo. Be to, nors šalių santuoka buvo nutraukta, buvę sutuoktiniai 2007-07-27 susilaukė dukters S. M. Taip pat nustatyta, jog nuo dukters gimimo šalys kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, auklėjo savo dukrą bei globojamą mergaitę, todėl manytina, jog šalys gyveno kaip šeima. Tokiu būdu ieškovės teiginys, jog atsakovas nuo pat gimimo prie dukters išlaikymo neprisidėjo visiškai, vertintinas kritiškai ir kaip prieštaraujantis byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su ieškiniu dėl išlaikymo vaikui priteisimo kreipėsi į teismą tik 2011-07-13, nors teigė, jog atsakovas išlaikymo neteikė nuo pat vaiko gimimo, taip pat įvertinant situaciją, jog buvę sutuoktiniai faktinius santuokinius ryšius periodiškai atnaujina bei tęsia, teismas darė išvadą, jog ieškovė neįrodė tikslaus išlaikymo neteikimo momento bei konkretaus įsiskolinimo termino. Tokiu būdu teismas pripažino esant pagrindui priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikui už 1 metus, t.y. nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos (t.y. 5400 Lt). Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei siekiant užtikrinti vaiko interesus, nepažeisti jos teisės į pastovią ir saugią aplinką, taip pat įvertinus Vaiko teisių apsaugos tarnybų atstovės pateiktas išvadas, teismas sprendė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitiktų vaiko interesus, todėl nepilnametės mergaitės gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina [ieškove].

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė S. S. prašė apeliacinės instancijos teismo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimą dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą: nustatyti atsakovui V. S. tenkančią išlaikymo nepilnametei dukrai S. S. dalį 550,00 Lt per mėnesį; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėn., viso 19 800Lt; išlaikymo įsiskolinimą įskaityti į išlaikymą turtu; priteisti iš atsakovo galutinį išlaikymą dukrai S. S. turtu, atsakovui nuosavybės teise priklausančia ½ buto dalimi, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 340,47 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus į ieškovės banko sąskaitą; perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmoje instancijoje bei priteisti apeliantės patirtas 1500 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje; kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sumažino iš atsakovo prašomą priteisti išlaikymą nuo 550 Lt iki 450 Lt per mėnesį. Nors teismas teisingai nustatė, kad šalių nepilnametė dukra S. M. S. dėl savo daugybinių ligų turi specialių poreikių, dėl to jai yra būtinos papildomos išlaidos, tačiau teismas nenustatė (nei patvirtino, nei paneigė) nepilnametės bendriems ir specialiems poreikiams tenkinti būtiną išlaikymo dydį. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad dukrai reikalingas būtinas išlaikymo dydis yra 1400 Lt. Kadangi nei teismas, nei atsakovas nepaneigė šių įrodymų, nepasisakė ir nepateikė jokių argumentų dėl šio išlaikymo nepagrįstumo, preziumuojama, kad šis 1400 Lt išlaikymo dydis yra būtinas ir pagrįstas specialius poreikius turinčiai nepilnametei. Teismas tuo pačiu neteisingai įvertino šalių turtinę padėtį ir neteisingai paskirstė šalims tenkančią išlaikymo dalį, nes padarė faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų vertinimo klaidas. Pirmiausiai teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Teismas nepagrįstai įvertino, kad ieškovės pajamos yra analogiškos atsakovo gaunamoms pajamoms. Teismas neįvertino, kad pajamos šiuo atveju turi būti skaičiuojamos vienam šeimos nariui, atsižvelgiant į asmens išlaikomus asmenis. Įvertinus šią aplinkybę, atsakovo pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui, sudaro 1347 Lt, o ieškovės 532 Lt. Teismas nevertino, kad atsakovo pajamų dydį apsprendžia jo kaltė (piktnaudžiauja alkoholiu; teigia, kad neverta uždirbti daugiau nei minimumas, nes tokiu atveju gautų mažiau pensijos, dėl to ieškoti geriau apmokamo darbo, uždirbti daugiau, tokiu būdu, pagerinti savo ir vaikų finansinę padėtį, atsakovas atsisakė), tuo tarpu apeliantės pajamų pastovumas ir nuolatinis, nors nežymus augimas - rodo apeliantės pastangas užtikrini vaikų interesus. Be to, kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, visos apeliantės pajamos būdavo paskirstytos vaikų, o ne asmeniniams interesams tenkinti. Teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, kad įmokas už būsto paskolą moka tik ieškovė, tačiau neatsižvelgė į šį faktą, nustatant kiekvienam iš tėvų tenkančią išlaikymo dalį. Atsižvelgiant į išsakytus argumentus, dalyje dėl išlaikymo dydžio atsakovui nustatymo, teismas turėjo nustatyti atsakovui tenkantį dukters išlaikymo dydį ne mažesnį nei 550 Lt per mėnesį.

2. Teismas nepagrįstai ir prieštaraujant byloje esantiems įrodymams sumažino prašomą priteisti įsiskolinimą nuo 19800 Lt iki 5400 Lt, t.y. išlaikymo įsiskolinimą priteisė ne už prašomus tris, o už vienerius metus. Teismo išvados šioje dalyje nepagrįstos byloje esančiais įrodymais ir jiems prieštarauja. Byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad atsakovas nuo pat dukters gimimo (2007-07-27) dukters neišlaikė. Skirtingai nei vertino teismas, ieškovė ir atsakovas nuo santuokos nutraukimo bendro ūkio nevedė ir gyveno atskirai to paties buto skirtinguose kambariuose. Kad šalys nevedė bendro ūkio patvirtina ne tik šalių ir liudytojų paaiškinimai, bet ir byloje esančių rašytinių įrodymų visuma. Šalys ne tik nevedė bendro ūkio, bet ir buvo konfliktiniuose santykiuose. Pagal bylos duomenis iki naudojimo butu tvarkos nustatymo, t.y. 2010-04-14 visa ne tik dukters bei globojamos mergaitės, bet ir buto išlaikymo našta teko apeliantei. Rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad nuo pat dukters gimimo dukrą pilnai išlaikė apeliantė, visos dukters išlaikymui, gydymui, vystymuisi būtinos priemonės buvo pirktos iš apeliantės (ieškovės) sąskaitos. Atsakovo pasakymas, kad jis kažkada iš sesers dukrai atnešė išaugtų drabužėlių ar davė 50 ar 60 litų negali būti vertinami kaip nuolatinį išlaikymą pagrindžiantys įrodymai. Pats atsakovas pripažino, kad išlaikymo nemokėjo, nes neturėjo finansinės galimybės. Pastebėtina, kad teismo minimas atsakovo teiktas išlaikymas, byloje niekada nebuvo minėtas nei apeliantės, nei atsakovo. Byloje liudiję liudytojai patvirtino, kad dukters išlaikymu pilnai rūpinosi apeliantė, kuri tai darė padedama tėvų. Atsakovas ne tik kad dukrai neteikė išlaikymo, bet ir savo poreikio alkoholiui interesus iškėlė virš dukters interesų. Teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų, kad 2009 - 2010 metais atsakovo pajamos buvo mažesnės nei minimalios: 2009 m. - 745,89 Lt, 2010 m. - 2303,76 Lt. Tai, kad ieškovė anksčiau teismui nepateikė ieškinio, skirtingai nei nurodo teismas, jokiu būdu neįrodo fakto, kad iki to laiko atsakovas teikė dukrai išlaikymą. Kreiptis į teismą buvo apeliantės teisė, bet ne pareiga, kuriai pasiryžti nėra taip lengva, be to tai susiję su papildomomis išlaidomis, kurių apeliantė neturėjo.

3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dalį išlaikymo priteisti turtu, t.y. išlaikymo įsiskolinimą bei dalį periodinėmis išmokomis mokomo išlaikymo įskaityti į išlaikymą turtu. Tokiu būdu teismas netinkamai šios bylos faktinių aplinkybių kontekste pritaikė tiek tarptautines, tiek vidaus teisės normas bei teismų praktiką. Šioje dalyje teismas pažeidė vaiko interesus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1 ir 2 dalyse įtvirtintą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Teismas nukrypo nuo reikalavimo taikyti vaiko interesų viršenybės principą. Teismas, atmesdamas šioje dalyje ieškinio reikalavimą, visiškai neatsikirto ir nepaneigė byloje esančių įrodymų dėl atsakovo kuriamų gyvenimo sąlygų, kurios akivaizdžiai prieštarauja vaiko interesams ir geros moralės reikalavimams bei daro akivaizdžią žalą nepilnamečių vaikų tolimesniam vystymuisi. Butas, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, dalinės nuosavybės teise priklauso apeliantei bei atsakovui. Apeliantė su nepilnametėmis mergaitėmis gyvena viename kambaryje, atsakovas - kitame. Šalys naudojasi bendra virtuve, tualetu, vonia. Ši šalių gyvenimo ypatybė turėjo būti teismo įvertinta. Gyvenant viename bute su tėvu ir dalinantis bendromis patalpomis, nepilnametės mergaitės objektyviai negali atsiriboti nuo atsakovo netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio pasekmių. Jau dabar mergaitės bijo tėvo dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu ir dėl to atsiradusios agresijos jos dažnai priverstos negrįžti į namus, nakvoti pas senelius ar kaimynę. Šios aplinkybės turi būti lemiamos šiuo atveju sprendžiant išlaikymo formą. Tokiomis sąlygomis gyvenant tame pačiame bute su kiekvienais metais mergaitėms bręstant būtų padaroma vis didėjanti žala, tai akivaizdžiai žalinga nepilnamečių mergaičių vystymuisi, saugumui, vertybių sistemos formavimuisi. Teismas, spręsdamas apie išlaikymo priteisimo turtu pasekmes turėjo įvertinti, kad motina, uzufrukto teise valdanti dukters turtą, iki 2010-04-14 sugebėjo mokėti ir už viso buto išlaikymą ir paskolą ir dėl to vaikų interesai pažeisti nebuvo. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios. Laikantis šio reikalavimo, reikėtų vertinti atsakovo pajamas už ilgesnį laikotarpį. Byloje pateikti įrodymai liudija, kad atsakovo pajamos 2009 - 2010 buvo mažesnės nei minimalios. Teismas nevertino įrodymų, kad atsakovas negalėjo pilnai sumokėti net laikinąja ieškinio apsaugos priemone nustatyto išlaikymo. Teismas taip pat turėjo įvertinti atsakovo pajamų nepastovumą ir skolinių įsipareigojimų augimą, kurie dėl asmeninių atsakovo savybių, tikėtina, augs nuolat. Šiuo teiginius patvirtina faktinės aplinkybės: atsakovui 24 mėnesiams dėl vairavimo neblaiviam buvo atimta teisė vairuoti, bei paskirta 2000 Lt bauda; apeliantei grįžus po kelionės buvo rastas tyčia suniokotas jos ir dukrelių kambarys ir visas butas, o tai patvirtina, kad atsakovas, apimtas įtūžio, nesugeba kontroliuoti savo veiksmų; Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2012-03-14 nutarimu atsakovas baustas už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams; yra neišnagrinėta dar viena administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje atsakovui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 181 str. 1 d. Teismui nustačius, kad atsakovo veiksmai galimai turi nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. požymių, dėl to turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, o ši byla perduota Vilniaus miesto prokuratūrai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. S. nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliaciniu skundu ieškovė S. S. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo bei nustatytos išlaikymo formos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, tenkinant ieškovės ieškinį visiškai. Ieškovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu [jo dalimi] iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas, spręsdamas priteistino išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo formos klausimus, netinkamai įvertino bei nustatė nepilnametės šalių dukros S. M. S. poreikius, tėvų turtinę padėtį bei atsakovo finansines galimybes teikti atitinkamo dydžio išlaikymą.

Dėl priteisto išlaikymo ir jo dydžio

LR CK įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo šios pareigos, teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (LR CK 3.194 str.1 d.). Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009].

Vertinant tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiama į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009]. Nors vaiko poreikių kriterijai įstatyme nėra nedetalizuoti, tačiau jie nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Taigi, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad bylos šalys 1994-05-06 sudarė santuoką, tačiau jau 2006-04-03 teismo sprendimu ji buvo nutraukta, lygiomis dalimis padalijant santuokos metu įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo, t.y. 2007-07-27 šalims gimė dukra S. M. S. Mergaitė lanko Vilniaus miesto lopšelį - darželį „Markučiai“. Vidutinis mėnesinis mokestis už darželį sudaro 200 Lt. Mergaitė turi sveikatos problemų, todėl, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas, jau būtinos papildomos išlaidoms vaistams. Nuo 1998 m. sausio 1 d. ieškovė dirbo VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, 2011 m. lapkričio 14 d. įsidarbino VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m. ieškovės mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ svyravo nuo 656,86 Lt iki 1166,31 Lt. Per 2011 m. gruodžio mėn. ieškovei priskaičiuotas 3192,13 Lt darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių. Be darbo užmokesčio ieškovė gauna 520 Lt dydžio pašalpą už N. G. B. globą. Pastaroji mergaitė yra 11 metų amžiaus. Globojamai mergaitei taip pat nustatyti sveikatos sutrikimai, todėl ieškovei reikalingos papildomos išlaidos ir šios mergaitės išlaikymui. Atsižvelgiant į paskutinįjį laikotarpį ieškovės gaunamas pajamos buvo vidutiniškai apie 1600 Lt. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė yra paėmusi 32.000 Lt dydžio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Kiekvieną mėnesį ji moka bankui bendrą iki 250 Lt kredito dengimo mokesčio ir palūkanų sumą. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad ji viena moka įmokas bankui, tačiau nepaneigė atsakovo argumentų, kad pati ieškovė nesutinka, kad atsakovas prisidėtų prie kredito dengimo bankui. Byloje esantys atsiskaitymo knygelės duomenys bei mokėjimo kvitai patvirtina, kad ieškovė kiekvieną mėnesį moka buto komunalinius mokesčius [už karštą ir šaltą vandenį], kurie per mėnesį svyruoja dažniausiai nuo 160 iki 300 Lt. Kaip šalys paaiškino teismo posėdžio metu, abipusiu susitarimu buvę sutuoktiniai yra pasiskirstę komunalinių mokesčių mokėjimus. Ieškovė taip pat yra pasirašiusi interneto bei daugiakanalės televizijos paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias išlaidos per mėnesį sudaro 124,80 Lt sumą. Nors ieškovė akcentavo ir tai, kad ji yra patyrusi traumą, t.y. 2011 m. gegužės 18 d. vykdama į darbą susilaužė kulkšnies kaulą, tačiau byloje nėra duomenų bei įrodymų, kad po šios traumos ieškovei iki šiol būtinos papildomos išlaidos jos pačios sveikatos gydymui. Nuo 2008-12-31 atsakovui V. S. yra paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Pensija nuo 2009 m. iki 2011 m. svyravo nuo 517,11 Lt iki 877,11 Lt sumos. Atsakovas papildomai dirba, per paskutinį laikotarpį jo darbo užmokestis „į rankas“ sudarė apie 950 Lt. Atsakovas gyvena kartu su ieškove tame pačiame bute, moka mokesčius už buto komunalinius patarnavimus [elektrą, šildymą], kurie sudaro ne mažiau 100-150 Lt. Pagal byloje pateiktus atsakovo sąskaitos išrašus matyti, kad atsakovas naudojasi greituosius kreditus teikiančių įmonių paslaugomis bei finansinių institucijų teikiamais kitais finansavimais per kreditines korteles. Duomenų apie atsakovo turimus išlaikytinus asmenis byloje nenustatyta. Duomenų bei įrodymų apie kitą šalių turtą bei gaunamas pajamas nenustatyta. Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius duomenis apie ginčo šalių turimą turtą bei gaunamas pajamas, darytina išvada, kad abiejų mergaitės tėvų turtinė padėti iš esmės yra panaši, tačiau, vertinant nepilnametės mergaitės bendruosius bei specialiuos poreikius bei jų tenkinimui būtinų išlaidų dydį, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodoma 1400 Lt/mėn. išlaikymo vaikui suma yra nepagrįstai didelė. Ieškovė išvardina, kad į šią suma įskaičiuotos išlaidoms maistui [350 Lt], rūbams [80 Lt], avalynei [40 Lt], higienos priemonėms [120 Lt], skalbimo priemonėms [30 Lt], patalynei [30 Lt], vaistams [180 Lt], darželiui [200 Lt], poilsiui ir laisvalaikiui [40 Lt], ugdymo būreliams [30 Lt], baldams [20 Lt], transporto išlaidoms [20 Lt], žaislams [30 Lt], gyvenamam plotui [34 Lt], komunalinėms paslaugoms [70 Lt], interneto ir kabelinės televizijos paslaugoms [40 Lt], telefoninio ryšio paslaugoms [9 Lt], būsto draudimui [3 Lt], tačiau ieškovė nepagrindė bei neįrodė visų nurodytų išlaidų būtinumo bei dydžių nurodytose apimtyse pagrįstumo. Nors neginčytina, kad šiuo atveju mergaitei būtinos papildomos išlaidos medikamentams, atsižvelgiant į jos sveikatos negalavimus, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nėra galimybės nustatyti, kad tokios išlaidos per mėnesį sudaro būtent 180 Lt sumą. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateikti kvitai iš vaistinių, kuriuose matyti apie pirktus vaistinius preparatus, tačiau vien iš pastarųjų duomenų teismas negali vienareikšmiškai spręsti, kad visos pirktos priemonės buvo panaudotos ir skirtos ginčo šalių mergaitės gydymui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje naudojamas orientacinis kriterijus vaiko minimalių poreikių užtikrinimui (MMA dydis arba 800 Lt, kuris galiojo skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu), atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo atveju nesant konkrečių įrodymų apie mergaitės specialiems poreikiams tenkinti reikalingų padidintų išlaidų būtinumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo iš esmės nukrypti nuo minėto orientacinio kriterijaus. Atsižvelgiant į išdėstyta bei įvertinus tėvų turtinę padėtį, mergaitės bendruosius bei specialiuosius poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bendra 900 Lt/mėn. išlaikymo suma atitiktų nepilnametės mergaitės interesus. Pastaroji išlaikymo suma vertintina kaip protinga bei proporcinga tėvų finansinei padėčiai. Vienok, spręsdamas išlaikymo naštos tarp tėvų paskirstymo klausimą, teisėjų kolegijos vertimu, atsakovui turi būti paskirta didesnė mokėtino išlaikymo suma. Teismas atsižvelgia į tai, kad, priešingai nuo atsakovo, ieškovė turi ir kitų išlaikytinų asmenų, t.y. globojamą mergaitę, kuri taip pat turi specialių poreikių ir dėl to ieškovė patiria papildomų išlaidų. Taigi vienintelei ieškovei tenka netgi dviejų mergaičių priežiūros, auklėjimo bei rūpinimosi našta. Teismo įsitikinimu, priteistina 550 Lt išlaikymo suma iš atsakovo jo mergaitės išlaikymui būtų proporcinga atsakovo finansinėms galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą, nurodytas išlaikymo dydis atitiktų vaiko poreikius bei nepažeistų nei vieno iš tėvų interesų. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio iš atsakovo klausimą, neturi teisinės reikšmės faktinės aplinkybės, kad pats atsakovas savo kaltais veiksmais bei socialiai netinkamu elgesiu prisideda prie jo pajamų mažėjimo, t.y. atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, už vairavimą išgėrus jam buvo paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams.

Dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tuomet, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-119/2012). Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo tiek išlaikymą, kuris skaičiuotinas nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, tiek išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo dukros gimimo, t.y. 2007 m. liepos 27 d., skaičiuojant už trejus metus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimo šioje dalyje pagrįstumo klausimą, konstatavo, kad bylos medžiaga nesudaro pagrindo pripažinti, kad nuo pat dukters gimimo atsakovas visiškai neprisidėjo prie mergaitės išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo daryti kitokias išvadas. Byloje apklausta liudytoja S. K. parodė, jog atsakovas anksčiau pirkdavo daiktus vaikui ir dažnai matydavo atsakovą perkantį maisto produktus. Teismo posėdžio metu atsakovas V. S. paaiškino, kad pinigus [apie 50-60 Lt] tiesiogiai į rankas duodavo mergaitės motinai, o kadangi santykiai tarp šalių tuo metu buvo geri, jokių raštelių nepasirašinėdavo. Pastarųjų aplinkybių teismo posėdžio metu ieškovė neužginčijo. Teismo įsitikinimą, kad atsakovas vienokiu ar kitokiu būdu prisidėjo prie mergaitės išlaikymo bei jį iš dalies teikė, leidžia manyti faktinės aplinkybės, kad nors santuoka tarp šalių buvo nutraukta 2006-04-03, teismui konstatavus visišką santuokos iširimą be galimybės ją atstatyti, tačiau nežiūrint to buvę sutuoktiniai 2007-07-27 susilaukė dukters S. M. S. Todėl pagrįsta manyti, kad ir po santuokos nutraukimo, gyvendami viename bute, šalys vedė bendrą ūkį, kartu augino mergaites. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad nors, ieškovės teigimu, dukters tėvas išlaikymo mergaitei neteikė nuo jos gimimo, tačiau į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo vaikui priteisimo kreipėsi tik 2011-07-13, t.y. praėjus ketveriems metams po mergaitės gimimo, taip pat reikšminga nurodytų aplinkybių kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovė neįrodė bei iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti tikslaus atsakovo išlaikymo įsiskolinimo momento bei konkretaus įsiskolinimo termino, todėl pirmosios instancijos teismo pasirinktas įsiskolinimo paskaičiavimas už vienerių metų terminą laikytinas protingu ir pagrįstu šios bylos aplinkybių visumoje. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimą, 450 Lt/mėn. išlaikymo sumą daugino iš 12 mėn., tokiu būdu gaudamas 5400 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nors nagrinėjamu atveju teismas nustatė atsakovui pareigą teikti dukrai 550 Lt per mėn. išlaikymą, tačiau, skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą, nėra pagrindo taikyti to paties dydžio [550 Lt] išlaikymo įsiskolinimui skaičiuoti. Šiuo atveju priteistinas 550 Lt išlaikymas mergaitei iš tėvo nuo 2011 m. liepos 13 d., t.y. mergaitei esant 4 metų amžiau, tačiau visai kitokie poreikiai bei jų dydis yra gimusio naujagimio bei pirmaisiais jo gyvenimo metais. Ieškovė taip pat neįrodė bei nepagrindė būtinų ir/ar specialių išlaidų dydį mergaitės pirmais gyvenimo metais. Iš kitos pusės iki ieškinio teismo pateikimo dienos tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis, jų gaunamos pajamos buvo ženkliai mažesnės nei šiuo metu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės nurodoma 550 Lt/mėn. išlaikymo suma iki mergaitei sueinant 4 metų amžiaus atitiko tėvų finansines galimybes bei pačios mergaitės poreikius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo priteisti ieškovės prašomą išlaikymo įsiskolinimą 19800 Lt sumai, skaičiuojant už 36 mėn. po 550 Lt, todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir paliktinas nepakeistu.

Dėl priteisto išlaikymo formos parinkimo

Pagal CK 3.196 str. 1 d. teismas gali priteisti išlaikymą įvairiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Aiškinant pastarąją normą, teismų praktikoje nurodoma, kad išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Priteisus išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymas priklauso nuo skolininko mokumo, jeigu skolininkas nemokus, vaikas išlaikymo negaus. Tačiau, jeigu skolininkas mokus, ši išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta draudimo teismui priteisti išlaikymą keliomis formomis. Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, yra tas, jog parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Šiuo atveju ieškovė prašė priteisti išlaikymą mišria forma, t.y. prašė priteisti dalį išlaikymo turtu – ½ dalį atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir po 340,47 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės. Byloje pateiktame turto vertės nustatyto pažymoje nurodoma, kad 2011 m. birželio 14 d. šio turto [buto] rinkos vertė sudarė 110000 Lt, atitinkamai ieškovės prašoma priteisti ½ šio buto sudarytų 55000 Lt. Ieškovė, prašydama priteisti šią turto dalį, įskaito atsakovo išlaikymo įsiskolinimą bei jo mokėtiną mėnesinį išlaikymą iki dukros pilnametystės, tokiu būdu padengus visą priteistino ½ buto vertę, ieškovė prašo priteisti likusį 340,47 Lt išlaikymą iki mergaitės pilnametystės. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašoma išlaikymo forma šios bylos aplinkybių visete nėra pagrįsta ir teisinga bei neatitinka prioritetinių nepilnametės mergaitės interesų. Visų pirma, teismo nustatyta bei priteista iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo suma [5400 Lt], ją lyginant su prašomo priteisti ½ buto verte [55000 Lt], yra santykinai nedidelė ir sudaro vos dešimtąją dalį priteistino turto vertės. Visų antra, nors šiuo atveju teismas laiko pagrįsta priteisti 550 Lt kas mėnesį mokamą išlaikymą iš atsakovo jo dukros išlaikymui iki mergaitės pilnametystės, tačiau, pasikeitus šalių materialinei, teismas gali pakeisti šiuo atveju nustatytą išlaikymo dydį (CK 3.201 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, pagrįstai atsižvelgė į prašomo priteisti turto rūšį, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą, todėl pagrįstai sprendė, kad bylos duomenys paneigia, kad turtu priteistas išlaikymas labiausiai atitintų nepilnamečio vaiko interesus. Bylos duomenys patvirtina, kad už butą yra mokamas kreditas bankui, butas yra įkeistas hipoteka, todėl tokio turto realizavimas, gaunant pajamų dukros išlaikymui, yra apsunkintas. Atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti turtas yra nekilnojamasis turtas [butas], todėl nepilnamečio vaiko galimybės išlaikyti tokį turtą taip pat yra ribotos. Kaip jau buvo minėta, iš bylos medžiagos nustatyta, kad vaikas turi sveikatos problemų, jam reikalingos išlaidos gydymui bei kitiems poreikiams, todėl turi būti teikiamos nuolatinės išmokos vaiko poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad bylos duomenimis atsakovas neturi jokio kito gyvenamojo namo [buto], todėl, priteistus jo vienintelį turimą būstą nepilnamečiam vaikui, būtų pažeistas bendrasis proporcingumo principas tarp prioritetinių vaiko interesų ir tėvų turtinės padėties (CK 1.2 str. 1 d.). Apeliantės akcentuojamos aplinkybės, kad atsakovas netinkamai elgiasi vaikų atžvilgiu, piktnaudžiauja alkoholiu, priteistas laikinas išlaikymas ne visada buvo išieškotas, nesudaro pagrindo kitaip išspręsti nagrinėjimą klausimą, nes bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, nepilnamečio vaiko tėvas, yra darbingo amžiaus, gauna pastovias pajamas [darbo užmokestį ir pensiją], todėl turi ir gali kiekvieną mėnesį teikti reguliarų išlaikymą vaiko poreikiams tenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ieškovei nurodžius aplinkybes apie atsakovo netinkamą elgesį šeimoje, teisėja išaiškino, kad pastarosios aplinkybės būtų pagrindas pagal įstatymą tokį asmenį įpareigoti gyventi atskirai. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad išlaikymo forma periodinėmis išmokomis labiau atitinka vaiko interesus, todėl konstatuotina, kad iš atsakovo priteistinos periodinės išmokos nepilnametės dukters išlaikymui po 550 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės (CK 3.192 str.).

Apeliantės [jos atstovės] pateiktas 2012 m. spalio 25 d. prašymas išsireikalauti ikiteisminio tyrimo bylos Nr.13-1-2912-12 medžiagą atmestinas, kaip neturintis esminės reikšmės sprendžiamai bylai bei siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad netgi iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, bendra ieškovės patenkintų bei atmestų reikalavimų suma iš esmės nepasikeitė, laikant nepagrįstus ieškovės reikalavimus dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei išlaikymo turtu priteisimo, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo perskirstyti ieškovei iš atsakovo teismo skundžiamu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Kita vertus, visa apimtimi tenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametei mergaitei priteisimo, kai tokio pobūdžio reikalavimą pareiškęs asmuo yra atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo [LR CPK 1 d. 2 p.], todėl papildomai iš atsakovo priteistina 36 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą [LR CPK 96 str. 1 d.].

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo pakeisti, t.y. priteisti iš atsakovo V. S.(duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai S. M. S. (duomenys neskelbtini) po 550 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2011 m. liepos 13 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. S. į valstybės biudžetą 36 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Henrichas JaglinskisAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė