Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. B. ir A. B., trečiajam asmeniui D. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos ir nuolatinės vaiko rūpybos nustatymo, rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu buvo išklausyta vaiko E. B. nuomonė dėl tėvų valdžios apribojimo, rūpintojos paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo. Vaikas nurodė, kad gyvenant su tėvais kyla pykčiai, su tėvais norėtų gyventi tik tada, kai pasikeistų jų gyvenimo sąlygos. Vaikas nurodė, kad šiuo metu nori likti gyventi ten, kur ir dabar gyvena, t. y. su D. J..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 str.), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 2 d.) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 str. 2 d.). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 str.). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo yra pareikštas abiem tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo būtina nustatyti kiekvieno iš tėvų priešingus teisei veiksmus. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovams vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, nes, pasiteisindami savo sunkia finansine padėtimi, patys vaiko neaugina nuo 2015 m. balandžio mėn., ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.

Kaip minėta, tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Nagrinėjamu atveju atsakovai dėl sunkios finansinės padėties atsisako patys auginti savo vaiką, nurodydami, kad šiuo metu tam neturi galimybių, nes po santuokos nutraukimo kiekvienas gyvena su naujais sugyventiniais vieno kambario butuose, kuriuose neturi sąlygų auginti savo nepilnametį vaiką. Šiaulių progimnazijos 2016-02-26 raštas Nr. SR-36(2.3.) patvirtina, kad atsakovai nesidomi vaiko ugdymu. Teismo vertinimu, visa tai sudaro pagrindą riboti atsakovams tėvų valdžią jų vaiko atžvilgiu, nes nors atsakovai nėra abejingi vaikui, teikia jam išlaikymą, tačiau vien to neužtenka. Tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius, ko šiuo metu atsakovai, nepriimdami vaiko gyventi savo namuose, neatlieka.

Byloje nustatyta, kad atsakovai su vaiku bendrauja, trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovai teikia išlaikymą vaikui. Byloje taip pat nustatyta, kad abu atsakovai nori patys auginti savo vaiką, tačiau nurodo, kad dėl šiuo metu turimų gyvenimo sąlygų negali vaiko auginti patys. Nors byloje yra duomenų, kad atsakovai ne kartą išreiškė norą auginti vaiką patys, tačiau realių pastangų pasiimti vaiką pas save neparodė, tačiau, teismo nuomone, atsakovai nėra visiškai nusišalinę nuo bendravimo su vaiku, nes bendrauja telefonu, vaikas pas juos lankosi, atsakovai ketina dėti pastangas susigrąžinti vaiką. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovai nėra visiškai abejingi savo vaikui ir nori dalyvauti jo gyvenime, tai leidžia teismui daryti išvadą, jog situacija ateityje gali pasikeisti.

Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes negalima daryti neabejotinos išvados jog atsakovai savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis gali pasikeisti bei kad atsakovų netenkina esama padėtis. Atsakovai aktyviai domėjosi bylos eiga, dalyvavo teismo posėdyje, todėl teismas daro išvadą, kad tėvai yra pasiruošę ateityje tinkamai įgyvendinti tėvų teises ir pareigas dėl vaiko. Nors vaiko ir tėvų tarpusavio socialiniai, dvasiniai, moraliniai ryšiai šiuo metu nėra stiprūs, tačiau atsakovai išreiškė norą vaiką auginti patys ir teismas neturi pagrindo šiuos atsakovų ketinimus vertinti kaip nesąžiningus.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, siekdamas nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius, mano esant tikslinga terminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. B. ir tėvo valdžią atsakovui A. B. vaiko E. B. atžvilgiu, nes nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui įžvelgti realią tikimybę, kad atsakovai pakeis savo požiūrį į vaiko auklėjimą, priežiūrą, savo pareigų vaiko atžvilgiu vykdymą ir ateityje stengsis vaiku rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas ir teigiamas sąlygas jam augti bei vystytis. Apribojus atsakovams laikinai tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 suformavo teisės taikymo šios kategorijos bylose taisyklę, kad taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 str. 3 d.), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Todėl laikino tėvų valdžios apribojimo terminas nenustatytinas.

Dėl vaiko rūpybos nustatymo, rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Vaiko globa (rūpyba) gali būti: laikinoji arba nuolatinė (CK 3.252 str. 1 d.). Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 str.).

Kadangi nepilnamečio vaiko E. B., sulaukusio keturiolikos metų, atžvilgiu apribota atsakovų L. B. ir A. B., jo biologinių tėvų, valdžia, akivaizdu, kad vaikas liko be tėvų globos, jis esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, todėl E. B. nustatytina nuolatinė rūpyba (CK 3.251 str. 2 d., 3.257 str. 3 p., 3.263 str.).

Ieškovas prašo vaiko nuolatine rūpintoja ir turto administratore paskirti D. J. bei nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su rūpintoja. Ieškovas nurodė, kad D. J. yra vaiko laikinoji rūpintoja, kuri neteista, bausta administracine tvarka, pagal sveikatos būklę vaiku rūpintis gali, turi nuolatines pajamas.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-06-03 įsakymu Nr. A-725 nuo 2015-05-11 nepilnamečiui vaikui E. B. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja ir turto administratore paskirta D. J., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas rūpintoją. Ieškovas patvirtino, kad D. J. rūpintojos pareigas atlieka tinkamai. Viešosios įstaigos Šiaulių centro poliklinikos 2016-03-18 medicininis pažymėjimas Nr. 520 ir VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro medicininis pažymėjimas Nr. 164 patirtina, kad D. J. neturi psichikos sutrikimų ar neserga kitomis ligomis, dėl kurių negalėtų būti skiriama rūpintoja. D. J. dirba (duomenys neskelbtini) maisto išdavėjos-indų plovėjos pareigose, darbdavys ją charakterizuoja teigiamai, iš darbinės veiklos ir vykdomos individualios veiklos ji turi pastovias pajamas. D. J. nurodė, kad yra sudariusi santuoką su R. J., tačiau šiuo metu rengiasi santuoką nutraukti ir kartu su sutuoktiniu negyvena. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis D. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena su savo nepilnamečiu vaiku E. J. ir M. J., o pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-05-27 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą Nr. BGTV-31 jos gyvenamojoje vietoje E. B. sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis D. J. neteista, o pagal Administracinių teisės pažeidimų registrą ji bausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalį. Ieškovas pateikė Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2016-04-29 išvadą dėl D. J. pasirengimo rūpintis vaiku, pagal kurią įvertinti jos turimi gebėjimai ir pasiruošimas ir padaryta išvada, kad ji tinkama būti E. B. rūpintoja. Todėl teismas daro išvadą, kad D. J. galės ir sugebės tinkamai prižiūrėti, auklėti vaiką, rūpintis vaiko sveikata, ugdymu, vystymusi, ginti vaiko asmenines bei turtines teises ir interesus.

Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad geriausiai savo ir būsimo rūpintojo psichologinį tarpusavio atitikimą gali įvertinti tik pats vaikas, todėl skiriant vaikui, kuris sugeba suformuluoti savo norus ir pažiūras, rūpintoją, taip pat nustatant gyvenamąją vietą, būtina į juos atsižvelgti (CK 3.164 str. 1 d., 3.249 str. 2 d.). Teismo posėdžio metu E. B. nurodė, kad susiklosčius tokioms aplinkybėms nori likti gyventi ten, kur ir dabar gyvena, t. y. su D. J..

Atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, į tai, kad nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.269 straipsnyje numatytų priežasčių, dėl ko siūloma paskirti rūpintoja negalėtų tapti vaiko nuolatine rūpintoja ir turto administratore, siekiant labiau priartinti būsimas vaiko gyvenimo sąlygas prie natūralios šeimos, sudaryti jam kuo palankesnę psichologinę aplinką, E. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine rūpintoja ir rūpintiniui priklausančio turto administratore paskirtina D. J. ir vaiko gyvenamoji vieta nustatytina rūpintojos gyvenamojoje vietoje.

Rūpintojai išaiškintina, kad rūpintoja privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais, rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius, rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje.

Sprendimas dalyje dėl nuolatinės rūpybos nustatymo vykdytinas skubiai (CPK 283 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1, 2 ir 3 d.). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio ir formos, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovų prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma – kas mėnesį vaikui po 100,00 Eur iš kiekvieno tėvo, yra pagrįsta. Teismo vertinimu, vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, o ieškovo nurodomas išlaikymo per mėnesį dydis leistų visus šiuos vaiko poreikius patenkinti bent minimaliai.

Pažymėtina, kad išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovo nurodytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė L. B. nuo 2015-02-18 dirba (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-02-18 iki 2016-05-31 vidutiniškai per mėnesį gavo 314,81 Eur darbo užmokestį. Atsakovas A. B., iš kurio Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8974-907/2014 priteistas išlaikymas E. B. po 72,41 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nuo 2015-02-03 iki 2016-04-08 dirbo (duomenys neskelbtini), kurioje vidutiniškai per mėnesį gavo 455,72 Eur darbo užmokestį, o nuo 2016-04-12 dirba (duomenys neskelbtini), kurioje darbo užmokestis už balandžio mėn. sudarė 423,00 Eur. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovai registruotino nekilnojamojo turto neturi. Atsakovai kitų nepilnamečių vaikų, kuriuos turėtų pareigą išlaikyti, neturi. Duomenų, kad šiuo metu atsakovų turtinė padėtis žymiai skirtųsi, byloje nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Atsakovė L. B. su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu sutinka, o atsakovas A. B. nurodė, kad šiuo metu vaikui gali teikti tik 70,00–80,00 Eur išlaikymą. Nors nagrinėjamos bylos duomenimis atsakovo pajamos yra nedidelės, tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų nėra. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti, o vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 str. 1 d.). Atsakovas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų ir yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų jis ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų jo ir nepilnamečio vaiko poreikius, tik nurodė, kad prašomas priteisti išlaikymas, atsakovo nuomone, yra per didelis.

Vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinė, todėl šios prievolės turinys, minėta, gali kisti, didėjant arba mažėjant vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnyje neidentifikuotas modifikuotos išlaikymo prievolės (sumažinto arba padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad ieškovo ieškinyje nurodyta suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra adekvati, atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra lygi, o atsakovas A. B. nenurodė aplinkybių, kurioms esant teismas galėtų mažinti ieškovo prašomą priteisti išlaikymo dydį, iš atsakovės L. B. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui E. B. po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2016 m. balandžio 7 d., iki vaiko pilnametystės, bei pakeistina Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8974-907/2014 dalis ir iš atsakovo A. B. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui E. B. po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2016 m. balandžio 7 d., iki vaiko pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.), o išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio rūpintoja – D. J., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.202 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei L. B. apribojama motinos valdžia vaiko atžvilgiu, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.191 straipsnio 1 dalies 5 punktą tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai teismas apriboja tėvų valdžią, todėl keistina Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8974-907/2014 dalis ir atsakovė L. B. nebelaikytina vaiko turto tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje už neturtinį reikalavimą apriboti tėvų valdžią mokėtinas 41,00 Eur žyminis mokestis (reikalavimai, nustatyti nuolatinę rūpybą, gyvenamąją vietą ir paskirti rūpintoją ir turto administratorių yra išvestiniai reikalavimai, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestinami) išieškomas lygiomis dalimis iš atsakovų į valstybės biudžetą. Už reikalavimą iš atsakovės priteisti išlaikymą mokėtinas 36,00 Eur žyminis mokestis išieškomas iš atsakovės L. B. į valstybės biudžetą, o už reikalavimą pakeisti iš atsakovo priteistą išlaikymą, jį padidinant, mokėtinas 20,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo A. B. į valstybės biudžetą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 4,64 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos lygiomis dalimis iš atsakovų priteisiamos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą.

Paskirti nepilnamečio vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatine rūpintoja ir rūpintiniui priklausančio turto administratore D. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą jo rūpintojos D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2016 m. balandžio 7 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8974-907/2014 dalį dėl išlaikymo ir iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2016 m. balandžio 7 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 56,50 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 50 ct) žyminio mokesčio dalį ir 2,32 Eur (dviejų eurų 32 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 40,50 Eur (keturiasdešimties eurų 50 ct) žyminio mokesčio dalį ir 2,32 Eur (dviejų eurų 32 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, nuolatinės rūpybos nustatymo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.