- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-21
- Bylos Nr.
- 2S-1776-513/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- F. V., Palangos miesto savivaldybei
- Ieškovas
- A. S., V. S., I. S., M. B.
- Trečiasis asmuo
- S. S., M. B.
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Liucija Paulauskaitė Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.2.; 124.2.7
2011 m. gruodžio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo F. V. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011-08-09 nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo F. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. S., V. S., I. S. ieškinį atsakovams F. V., Palangos miesto savivaldybei su trečiaisiais asmenimis S. S., M. B. dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis servitutu, statybos leidimo panaikinimo ir pastato atstatymo iki buvusios būklės, pagal atsakovo F. V. priešieškinį ieškovams A. S., V. S., I. S., M. B. dėl dalies žemės sklypo išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir Klaipėdos apskrities viršininko 2003-06-03 įsakymo Nr. 13.6-1765 dalies dėl kelio servituto nustatymo panaikinimo ir pagal trečiojo asmens S. S. savarankišką reikalavimą dėl nuosavybės teisių pažeidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą Palangos miesto apylinkės teismo 2009-11-25 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009, kadangi Palangos miesto apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas, sprendžiant klausimą dėl servituto būtinumo, vadovavosi VĮ Registrų centras duomenimis, kurie kaip tapo žinoma pareiškėjui 2010-11-20 neatitiko faktinėms aplinkybėms, apie kurias atsakovas F. V. nežinojo ir negalėjo žinoti, nes jis nėra ieškovų sklypo savininku arba nuomininku, o būtent kad ieškovai neįteisino naujai pastatyto kelio bei jų atžvilgiu buvo surašytas aktas dėl savavališkos statybos. Sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo ribų, dėl kelio servituto, į bylą nebuvo pateikti kadastro žemėlapio ištraukos, šiuometiniai abiejų žemės sklypų geodeziniai matavimai, žemės sklypų suvestinės, detalieji planai. Teismas vietoje neapžiūrėjo ginčijamojo servitutinio kelio ir naujo įrengto ieškovų, o byloje naudojosi pasenusiais žemės sklypų planais, sudarytais dar iki valstybinės žemės išpirkimo bei statinių rekonstrukcijos.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2011-08-09 nutartimi atmetė atsakovo F. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009. Teismas nurodė, kad nepagrįstas atsakovo argumentas, jog į bylą nebuvo įtraukta bendrasavininkė M. V. ir hipotekos kreditorius AB DnB NORD bankas. Aplinkybės, kurias atsakovas laiko esminėmis dėl neįtrauktų asmenų į bylą, jam jau buvo žinomos anksčiau. Prašymas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas 2011-02-19, t. y. praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui paduoti, skaičiuojamą nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, nes F. V. negalėjo nežinoti, kad turtas yra įkeistas ir kad jis pats gyvena santuokoje su M. V..
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas F. V. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2011-08-09 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti iš ieškovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad prašyme nurodė du proceso atnaujinimo pagrindus – CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 7 p. Teismas, priimdamas nutartį, privalėjo informuoti, kodėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes civilinis procesas gal ar negali būti atnaujinamas CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodytais pagrindais. Teismas nepasisakė dėl atsakovo nurodyto civilinio proceso atnaujinimo pagrindo pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. Tokiu būdu vienas iš atsakovo reikalavimų liko neišnagrinėtas. Teismas neišsprendė visų klausimų, todėl pažeidė CPK 291 str. 1 d. 5 p. nurodytą imperatyvą motyvuoti nutartį, todėl vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 7 p., skundžiama nutartis turi būti panaikinta. Atskirajame skunde atsakovas pažymi, kad vienu iš pagrindų atnaujinti civilinį procesą nurodė aplinkybę, jog 2011-02-03 „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2011-01-13 Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo konstatuota, kad CK 4.103 str. 3 d. bei Statybos įstatymo 28 str. 3 d., kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas prašomoje atnaujinti civilinėje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsakovas niekaip negalėjo žinoti, kad minėtos teisės normos, kuriomis vadovaujantis teismai priėmė sprendimus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai iki to laiko, kol 2011-02-03„Valstybės žiniose“ minėtas nutarimas buvo paskelbtas. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad CK 4.103 str. 3 d., kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas prašomoje atnaujinti byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra akivaizdu, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai būtų pakeisti. Tai patvirtina aplinkybės, kad sprendimo priėmimo metu užteko konstatuoti tik statybos neatitikimą teisės aktų reikalavimams, o po Konstitucinio Teismo nutarimo, sistemiškai aiškinant CK 4.103 str. 3 d. ir Statybos įstatymo 28 str. 7 d., teismas privalo įvertinti žalos dydžio atitikimą skiriamam įpareigojimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2011-03-16 nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismas 2011-05-16 nutartimi nekonstatavo, jog yra įvykdyta Palangos miesto apylinkės teismo 2009-11-25 sprendimo dalis dėl netrukdymo naudotis servitutu ir nugriovimo įvažiavimo vartų bei atstatymo įvažiavimo kelio dangos, o toje dalyje antstolio prašymą paliko nenagrinėtu esant nepakankamai duomenų apie teismo sprendimo įvykdymą ar neįvykdymą.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo prašymą spręsti teismo nuožiūra.
I. I. S., V. S. ir A. S. Klaipėdos apygardos teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2011-08-09 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad civilinėje byloje prašymą atnaujinti procesą iniciavo atsakovas, o ne neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys M. V. ir AB DnB NORD bankas, todėl atnaujinti procesą nėra pagrindo. Pareiškėjas galimybe teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi pasinaudoti per CPK 368 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Akivaizdu, kad nuo to momento, kai atsakovui turėjo būti žinoma apie neįtrauktų į bylą asmenų teisių pažeidimą praėjo daugiau nei 3 mėnesiai, todėl yra praleistas CPK 368 str. 1 d. terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Be to, Konstitucinis Teismas 2011-01-31 nutarimu nepripažino prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai viso CK 4.103 str. 3 d. ir Statybos įstatymo 28 str. 3 d., o tik nurodė, kad šios teisės normos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ta apimtimi, kuria nebuvo numatyti kriterijai arba atvejai, kuriems esant teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą. Taigi Konstitucinis Teismas numatė galimybę negriauti statinio jei statybos darbai toje vietoje yra galimi. Atsakovo atskirojo skundo motyvas, kad jam buvo užkirstas kelias parinkti galimybę ištaisyti padėtį yra nepagrįstas, nes nesant jų – kaimyninio sklypo naudotojų sutikimo dėl pastato atstumo iki kaimyninio sklypo ribos sumažinimo, galimybės ištaisyti padėties nėra. Konstitucinio Teismo 2011-01-31 nutarimas nėra pagrindas dėl kurio turi būti atnaujintas procesas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 336 str. 1 d. pasakyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu.
Apeliantas F. V. atskirajame skunde nurodė, kad prašo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka. Apeliantas F. V. prašyme nenurodė, kodėl atskirasis skundas negali būti išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, taigi teismas, nagrinėjantis atskirąjį skundą apeliacine tvarka, nepripažįsta, kad nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka yra būtina, todėl atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
Atsakovas prašymą atnaujinti procesą grindė, jo nuomone, naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinoma atsakovui bylos nagrinėjimo metu, taip pat tuo pagrindu, kad teismas trečiųjų asmenų neįtraukė į bylą, tai yra prašymą grindė CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir CPK 366 str. 1 d. 7 p.
Naujai paaiškėjusia aplinkybe atsakovas nurodo po bylos išnagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose priimtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-01-13 nutarimą, kurio pagrindu CK 4.103 str. 3 d. ir Statybos įstatymo 28 str. 3 d. pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Proceso atnaujinimas taikomas dažniausiai tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais. Proceso atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.). Taigi, proceso atnaujinimas taikomas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.
Atsakovas naujai paaiškėjusia aplinkybe įvardija po pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sprendimo ir nutarties priimtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-01-13 nutarimą, kuriuo CK 4.103 str. 3 d. ir Statybos įstatymo 28 str. 3 d. pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-01-31 nutarimu nepripažino prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai viso CK 4.103 str. 3 d. ir Statybos įstatymo 28 str. 3 d., o tik nurodė, kad šios teisės normos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ta apimtimi, kuria nebuvo numatyti kriterijai arba atvejai, kuriems esant teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą. Be to, Palangos miesto apylinkės teismo 2009-11-25 sprendimas ir Klaipėdos apygardos teismo 2010-08-25 nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, negrindžiama atsakovo nurodytu CK 4.103 str. 3 d. ir Statybos įstatymo 28 str. 3 d.
Nagrinėjamu atveju kreipdamasis į teismą atsakovas taip pat prašė atnaujinti procesą dėl to, jog sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Šis proceso atnaujinimo pagrindas nustatytas dėl to, kad teisė būti išklausytam yra vienas iš pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas pakartojamas tam, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Asmeniui, neįtrauktam į bylos nagrinėjimą, proceso atnaujinimo institutas yra vienintelė priemonė siekti, kad būtų peržiūrėtas jo teises ar teisėtus interesus pažeidžiantis teismo sprendimas (nutartis), nes toks asmuo neturi galimybės ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema – byloje nedalyvaujančiam asmeniui įstatymo nesuteikta apeliacijos teisės, toks asmuo taip pat negali inicijuoti kasacinio proceso (CPK 305, 338, 342 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-257/2002; 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2004, 2008-06-23 nutartis civilinėje byloje 3K-3-295/2008).
Atsakovas prašymą atnaujinti procesą motyvuoja CPK 366 str. 1 d. 7 p., kad buvo nuspręsta dėl byloje nedalyvavusių asmenų – M. V. ir AB DnB NORD banko – teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Pareiškėjas F. V. civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009 buvo atsakovas, turėjo galimybę tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, jo procesinės teisės nagrinėjant bylą pažeistos nebuvo. Taigi, pareiškėjas F. V. nėra subjektas, turintis teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, todėl jo prašymas atnaujinti procesą atmestinas kaip nepagrįstas.
Kaip minėta, viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje, tai yra apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.
Įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie teismo sprendimą dienos, tai yra 2009 m. lapkričio 25 d. Atitinkamai ši data yra laikytina termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti eigos pradžia. Atsakovas prašymą atnaujinti procesą pateikė tik 2011 m. vasario 19 d., nors jis veikdamas apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba, turėjo pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo per tris mėnesius nuo Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimo. Atsakovui visos bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatas, kuris kaip profesionalus teisininkas, turėjo pareigą atsakovą informuoti apie CPK nustatytus terminus ir šių terminų praleidimo pasekmes. Taigi terminas prašymui atnaujinti procesą yra akivaizdžiai praleistas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009 prašyme ir atskirajame skunde nurodytais motyvais.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atskirojo skundo motyvais jos naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.