Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir analizės grupės (toliau - Institucija) specialistas Vitas Nedzinskas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A.M. už tai, kad jis 2011 m. rugsėjo 27 d., apie 06.40 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavo automobilį „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) jo nesuvaldė, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Citroen Berlingo“, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P.S., ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, t.y., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 33 ir 105 punktų reikalavimus.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. nutarimu A.M. pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas 200 Lt bauda bei pripažintas kaltu padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams 5 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtas bausmes subendrinus, A.M. paskirta galutinė nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams 5 mėnesiams. Teismas nurodė, jog A.M. kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų įrodo eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiojo P.S. paaiškinimas, eismo įvyko vietos fotonuotraukos, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, 2011-09-30 Institucijoje užfiksuotas anoniminis pranešimas bei liudytojos G.M. paaiškinimai. Lygindamas eismo įvykio metu atsiradusius automobilio „Citroen Berlingo“, v/n (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimus, teismas nustatė, jog jie galėjo atsirasti pastarųjų kontakto metu, nes sutampa apgadinimų pobūdis, išsidėstymas, ant detalių likusių dažų pėdsakai bei įvykio vietoje rasta ir 1-oje fotonuotraukoje (b.l. 20) užfiksuota guminė juostelė, kurios trūkstamos tvirtinimo detalės buvo likusios ant automobilio „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių durelių. Įvertinęs tarnybiniame pranešime esančius duomenis apie minėto garažo apžiūrą, teismas pažeidėjo paaiškinimus (versiją), jog automobilis „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas ne aptariamo eismo įvykio metu, o įvažiuojant (ar išvažiuojant) iš garažo, teismas vertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliaciniu skundu A.M. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutarimą panaikinti ir perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, jog protokolo surašymo metu apeliantui buvo daromas psichologinis spaudimas, todėl jis ir paaiškino, kad automobilį apgadino atsitrenkdamas į garažo vartus, o valstybinį numerį galėjo pamesti, įvažiuodamas (ar išvažiuodamas) į jam priklausančio žemės sklypo valdą. Šios aplinkybės buvo nurodytos ne dėl sieko išvengti atsakomybės, o dėl to, jog apklausiamas A.M. dar nežinojo, jog jam nuosavybės teisėmis priklausantį automobilį „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) tikėtinai apgadino jo motina G.M., kuri 2011-09-26, apie 23.50 val., kelyje Alytus-Serijai-Lazdijai, siekdama išvengti susidūrimo su pėsčiaisiais, atsitrenkė į kairėje pusėje esančius kelio atitvarus. Šio įvykio metu galėjo būti pamestas ir automobilio valstybinis numeris. Šiuos argumentus, apelianto nuomone, patvirtina tai, kad už pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 1 dalyje, padarymą 2011-10-26 nutarimu jo motina G. M. buvo nubausta, o atsitiktinai rastas valstybinis numeris buvo pristatytas į policiją. Atsižvelgiant į automobilio apgadinimus ir jų aukštį matyti, kad „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) turėjo kontaktą su metaliniu ar betoniniu daiktu, todėl tikėtina, jog ir visi skundžiamu nutarime paminėti apgadinimai galėjo atsirasti eismo įvykyje, kurį vieną dieną ankščiau sukėlė ne apeliantas, o jo motina.

Nors protokolą, kuriame buvo nurodyta bylos nagrinėjimo vieta ir laikas, apeliantas pasirašė, tačiau po apklausos policijoje jis nesitikėjo, kad bus dar kartą kviečiamas į policiją ar teismą, nes buvo įsitikinęs savo nekaltumu. Kadangi protokolą surašęs pareigūnas žodžiu nepranešė apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, apelianto nuomone, byla buvo išnagrinėta skundo autoriui nedalyvaujant (ATPK 272 str. 2 d.). Tik susipažinęs su skundžiamu nutarimu, apeliantas pradėjo domėtis ar kas nors iš kartu gyvenančių šeimos narių negalėjo dalyvauti 2011-09-27 eismo įvykyje. Apklausuęs motiną G.M., nepilnamečius vaikus ir motinos vyrą R.Š., paaiškėjo, jog 2011-09-26 jis buvo nuvykęs padirbėti į kolektyvinį sodą (duomenys neskelbtini), tačiau pamiršo iš jo pasiimti mobilų telefoną. Kadangi buvo pavargęs, vakare jo pasiimti nevažiavo, o nuvažiavo anksti ryte, prieš veždamas vaikus į darželį. Skundo autoriaus teigimu, R.Š. grįžtant iš kolektyvinio sodo, jis pateko į eismo įvykį, kurio padarymu buvo neteisingai apkaltinas apeliantas, tačiau R.Š. apie jį nepranešė net šeimos nariams, nors skunde nurodoma, jog iš eismo įvykio pasišalino „Citroen Berlingo“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris galimai buvo neblaivus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucija prašo skundžiamo nutarimo nekeisti. Atsiliepime nurodoma, jog apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai vertintini kaip A.M. gynybos pozicija.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 271 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus. Apeliantas neigė dalyvavęs eismo įvykyje ir iš jo pasišalinęs, iš pradžių paaiškinęs, kad jam nuosavybės teisėmis priklausantį automobilį Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) jis galėjo apgadinti atsitrenkdamas į garažo vartus, o valstybinį numerį pamesti, įvažiuojant ar išvažiuojant į jam priklausančio žemės sklypo valdą. Vėliau, administracinės bylos tyrimo metu nustačius, jog garažas yra nenaudojamas ir į jį neįmanoma įvažiuoti, apeliantas pateikė versiją (ji išaiškėjo apklausus jo motiną), jog pažeidėjo automobilį galėjo apgadinti motina G.M., kuri 2011-09-26, apie 23.50 val., kelyje (duomenys neskelbtini), siekdama išvengti susidūrimo su pėsčiaisiais, atsitrenkė į kairėje pusėje esančius kelio atitvarus ir už tai buvo nubausta įspėjimu. Gi apeliaciniame skunde, jo autorius, jau nurodo, kad minėtame eismo įvykyje dalyvavo ne jis, o jo motinos vyras R.Š.. Skundo autorius teigia, jog R.Š. 2011-09-26 buvo nuvykęs padirbėti į kolektyvinį sodą (duomenys neskelbtini), tačiau pamiršo iš jo pasiimti mobilų telefoną. Kadangi buvo pavargęs, vakare telefono pasiimti nebevažiavo, o, kad suspėtų nuvežti vaikus į darželį, važiuodamas telefono pasiimti anksti ryte, atsidūrė eismo įvykyje, už kurio padarymą ir pasišalinimą iš jo, apeliantas buvo nepagrįstai apkaltintas ir nubaustas, nes tuo metu jis miegojo su vaikais.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios neįtikėtinos „įvykių“ versijos yra niekuo nepagrįstos, todėl atmetamos. Pirmosios instancijos teismas A.M. kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų teisingai nustatė iš byloje esančių įrodymų, t.y., eismo įvykio vietos schemos, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, nukentėjusiojo P.S. paaiškinimo, eismo įvykio vietos fotonuotraukų, transporto priemonės techninės apžiūros akto, anoniminio pranešimo, liudytojų parodymų, todėl apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes vertina kaip nieko nepagrįstą ir išgalvotą pažeidėjo siekį išvengti administracinės atsakomybės. Jeigu realiai būtų įvykęs apeliaciniame skunde pateikiamas eismo įvykis, neįtikėtina, jog R.Š. būtų nepranešęs apie jį policijai, ar bent jau kartu su juo gyvenantiems šeimos nariams ir apgadintos transporto priemonės savininkui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, lygindamas eismo įvykio metu atsiradusius automobilio „Citroen Berlingo“, v/n (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimus, visiškai teisingai nustatė, jog jų pobūdis, išsidėstymas ir kiti požymiai, visiškai patvirtina, jog minimi apgadinimai objektyviai galėjo atsirasti būtent šių transporto priemonių kontakto metu. Šias aplinkybes dar labiau pagrindžia įvykio vietoje rasta ir 1-oje fotonuotraukoje (b.l. 20) užfiksuota guminė juostelė, kurios trūkstamos tvirtinimo detalės buvo likusios ant automobilio „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių durelių. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesuabejojo aukščiau nurodytų įrodymų patikimumu ir vadovaudamasis jais priėmė teisėtą nutarimą.

Įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei į tai, kad apeliantas turėjo galiojančių nuobaudų, apylinkės teismas nuobaudą sankcijoje numatytose ribose paskyrė teisingai, todėl jo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A.M. apeliacinį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.