- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- e2S-729-569/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02138-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- S. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. V. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo), ir atsakovo S. V. priešieškinį ieškovei E. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo pakeitimo bei bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjama byla pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) ir atsakovo S. V. priešieškinį ieškovei E. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo pakeitimo bei bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šalies argumentai
2. Atsakovas S. V. pateiktu priešieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos E. V. gim. (duomenys neskelbtini) laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu S. V., priteisiant iš ieškovės E. V., laikiną nepilnametės dukros E. V. išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio priėmimo dienos, šių piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriant atsakovą S. V.; 2024-07-24 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, kuria nuspręsta iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės priteisti iš atsakovo S. V. laikiną nepilnametės dukros E. V. išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, panaikinti; iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nustatyti laikiną S. V. su skyrium nuo jo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais E. V. ir A. V. bendravimo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2024 m. spalio 17 d. nutartimi atsakovo S. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos E. V. laikinąją gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu S. V.; panaikino 2024 m. liepos 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo iš atsakovo S. V. nepilnametės dukros E. V. išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. liepos 25 d.), šių piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę E. V.; iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės priteisė iš ieškovės E. V. laikiną nepilnametės E. V. išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio priėmimo dienos (2024 m. spalio 10 d.), šių piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriant atsakovą S. V.; iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės nustatė atsakovo S. V. laikinąją bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. V. ir A. V. tvarką: kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį atsakovas pasiima vaikus penktadienį nuo 15 val. vakaro iš jų gyvenamosios vietos ar vaikų ugdymo įstaigos, o esant pamokoms, joms pasibaigus, ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio šeštadienio 17 val.; 2024 metų žiemos vaikų ugdymo įstaigose (ikimokyklinio ar bendrojo lavinimo) atostogų metu S. V. turi teisę ir pareigą praleisti su vaikais ne trumpesnį kaip pusės nustatytų atostogų laiką ir turi teisę šiuo metu su jais išvykti iš savo gyvenamosios vietos, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos dienos nurodytų atostogų 10 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą praėjus pusei vaikų atostogų laikui, priešpaskutinę dieną iki 18 val.; kiekvienų porinių metų pirmą šv. Kalėdų dieną atsakovas pasiima vaikus 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą pirmą šv. Kalėdų dieną 20 val.; kiekvienų neporinių antrą šv. Kalėdų dieną atsakovas pasiima vaikus 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą pirmą šv. Kalėdų dieną 20 val.; kiekvienų porinių metų sausio 1 d. (Naujieji metai) atsakovas pasiima vaikus 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18 val.; kiekvienų neporinių metų gruodžio 31 d. (Naujieji metai) atsakovas pasiima vaikus 15 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą sausio 1 d. 11 val.; kiekvienų vaikų pavasario, rudens atostogų ugdymo įstaigose metu atsakovas turi teisę praleisti su vaikais ir su jais išvykti iš savo gyvenamosios vietos ne trumpesniam kaip pusės nustatytų atostogų laikui, pasiimdamas vaikus pirmą bendravimo dieną 11 val. ir grąžindamas paskutinę bendravimo dieną 15 val., datą suderinęs su ieškove prieš tris dienas (telefonu, el. paštu ar kt.); kiekvienų vaikų vasaros atostogų ugdymo įstaigose metu atsakovas turi teisę kiekvieną mėnesį bendrauti po septynias dienas iš eilės, datą suderinęs su ieškove prieš tris dienas (telefonu, el. paštu ar kt.), vaikus pasiimdamas pirmą dieną 10 val. ir grąžindamas paskutinę (septintą) dieną 20 val.; atostogų laikotarpiu E. V. įpareigotina perduoti S. V. vaikų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; kiekvienų porinių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną) atsakovas pasiima vaikus 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18 val.; kiekvienų neporinių metų kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės dieną) atsakovas pasiima vaikus 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18 val.; kiekvienų neporinių metų šv. Velykų pirmąją dieną atsakovas vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.; kiekvienų porinių metų šv. Velykų antrą dieną atsakovas vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.; kiekvienų porinių metų gegužės 1 d. (Tarptautinę darbo dieną) atsakovas vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.; kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) atsakovas vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.; kiekvienų neporinių metų birželio 24 d. (Joninių (Rasos) šventė), atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos dienos 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.; kiekvienų porinių metų liepos 6 d. (Valstybės dieną) atsakovas vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; kiekvienų neporinių metų rugpjūčio 15 d. (Žolinės), atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos dienos 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.; kiekvienų porinių metų lapkričio 01 d. (visų Šventųjų dieną) atsakovas vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (dukros E. gimtadienio diena) ir (duomenys neskelbtini) (sūnaus A. gimimo diena) atsakovas pasiima vaikus 15 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.; jeigu Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų švenčių dienos, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Tėvo diena ar dienos, aukščiau aptartuose punktuose, sutampa su atsakovo bendravimo su vaikais bendru grafiku, tai laikomasi nustatyto bendro grafiko.
4. Teismas byloje nustatė, jog nepilnametė E. faktiškai gyvena su atsakovu. Institucija, ištyrusi tėvų gyvenimo ir buities sąlygas nustatė, kad pas abu tėvus yra tinkamos sąlygos nepilnametei gyventi. Nepilnametė yra (duomenys neskelbtini) m., gebanti savarankiškai išreikšti savo nuomonę ir išreiškė norą gyventi su atsakovu bei nurodė, kad su mama gyventi jai būtų nelabai gerai, nes su ja pykstasi.
5. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad nepilnametė faktiškai antras mėnuo gyvena su atsakovu, yra išreiškusi savo poziciją raštu bei Skyriaus specialistams, kad nori gyventi su tėvu, Skyriaus specialistai nustatė, kad sąlygos pas tėvą gyventi yra tinkamos, sprendė, kad labiausiai nepilnametės E. interesus atitinka dabartinė situacija, kai ji gyvena su atsakovu, pažymint tai, kad nepilnametė nurodžiusi, jog su mama santykiai prastoki.
6. Įvertinęs aplinkybę, kad nepilnametė E. gyvena su atsakovu, o jis pagal 2024-07-26 nutartį turi pareigą nepilnametės dukros išlaikymui mokėti 200,00 Eur, pinigus pervedant į ieškovės E. V. sąskaitą, teismas sprendė, jog teisiškai teisinga situacija būtų panaikinti 2024-07-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl laikinojo materialinio išlaikymo E. iš atsakovo priteisimo. Be to šia nutartimi nepilnametės E. laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, nepilnametė faktiškai gyvena su atsakovu, todėl nebelieka pagrindo palikti galioti iš atsakovo priteisto laikino materialinio išlaikymo dukrai E..
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra nurodęs, jog ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. V. ir A. V., todėl, siekiant užtikrinti tiek atsakovo teisę bendrauti su vaikais, tiek ir vaikų teisę bendrauti su tėvu, taikytina laikinoji apsaugos priemonė, nustatant laikiną bendravimo tvarką.
8. Teismas vertino, jog, patenkinus atsakovo prašomą nustatyti laikinąją bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, iš esmės būtų patenkinti priešieškinio reikalavimai dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais E. ir A. nustatymo, tai reikštų ginčo iš esmės išsprendimą, o laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Įvertinęs atsakovo siūlomą laikinąją bendravimo tvarką, teismas sprendė, kad ji šioje faktinėje situacijoje netinkama, nes per plati, kadangi atsakovas su nepilnamečiais vaikais apie metus laiko nebendrauja, vaikai yra pakankamai jauno amžiaus (6 metai ir 4 metai) ir, teismo vertinimu, tokio intensyvumo bendravimo tvarkos nustatymas prieštarautų vaikų teisėms ir geriausiems interesams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė E. V. prašo panaikinti 2024 m. spalio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo nutarties dalį dėl E. V. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu ir laikino išlaikymo iš ieškovės priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nustatant šią laikinąją apsaugos priemonę, teismas neteisingai taikė procesines teisės ir CK 3.65 str. 2 d. normas, nesivadovavo prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Be to, priimta nutartimi teismas sudarė riziką pažeisti nepilnametės E. V. teises ir teisėtus interesus.
9.2. Priimdamas nutartį, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, ar atsakovo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos ir jų nepritaikius atsakovui palankus sprendimas negalėtų būti įvykdytas arba bylos nagrinėjimo metu kiltų rizika E. V. asmeninių neturtinių ir turtinių interesų pažeidimui. Tačiau iš nutartyje pateiktų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo motyvų matyti, kad teismas šiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindais nesirėmė. Nutartyje nėra motyvų, dėl ko šiuo konkrečiu atveju kilo būtinumas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – E. V. gyvenamosios vietos laikiną pakeitimą ir laikiną išlaikymą iš ieškovės priteisimą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, niekaip nepasunkėtų teismo sprendimo vykdymas, jei teismo sprendimu priešieškinis būtų tenkintas.
9.3. Vadovaujantis išsamia ir aiškia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šiuo atveju prieš laikinai pakeisdamas E. V. gyvenamąją vietą, ją nustatant su atsakovu, teismas privalėjo: įvertinti E. V. gyvenamosios vietos su ieškove sąlygas; įvertinti atsakovo gyvenamosios vietos sąlygas ir nustatyti, ar jos yra tinkamos E. V. interesų patenkinimui; nustatyti, ar yra būtinumas laikinai pakeisti E. V. gyvenamąją vietą ir ar šiuo konkrečiu atveju yra būtinumas taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę; bent preliminariai įvertinti ieškovės ir atsakovo pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą.
9.4. Atsakovas nepateikė ir niekaip neargumentavo aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovės gyvenamoji vieta E. V. tapo nesaugi ir nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi.
9.5. Atsakovas nepateikė visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad, nustačius laikinąją E. V. gyvenamąją vietą su juo, E. V. bus sukurta saugi, sveiko vaiko normaliam vystymuisi skirta aplinka.
9.6. Nepaisant atsakovo teiginių apie neva pagerėjusį E. V. elgesį ir mokymosi rezultatus nuo to laiko, kai ji pradėjo gyventi su atsakovu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog E. V. į mokyklą ateina nepasiruošusi, neatlikusi namų darbų, per pamokas nesiklauso mokytojų, grubiai ir nemandagiai su jais bendrauja ir net jos mokymosi priemonės yra netinkamos naudoti. Todėl akivaizdu, kad atsakovas deramai neauklėja E. V., paprasčiausiai tenkina visas jos užgaidas, leidžia viską, neliepia atlikti namų ruošos darbų ir laikytis įprastos tvarkos, neskatina ir neprižiūri pamokų atlikimo. Šios aplinkybės taip pat sudaro pakankamai rimtą indikaciją į tai, jog gyvenant su atsakovu E. V. poreikiai nėra visiškai patenkinami.
9.7. Tuo atveju, jeigu atsakovo gyvenamoji vieta sutampa su jo priešieškinyje nurodytu adresu, ši gyvenamoji vieta yra daug toliau nuo E. V. lankomos mokyklos, nei ieškovės turima gyvenamoji vieta. Tai reiškia, kad, nustačius E. V. laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu, jai buvo papildomai apsunkintas mokyklos lankymas, tai neigiamai galėtų paveikti jos mokymosi rezultatus, mokyklos lankymą, ir gali sukelti nereikalingą papildomą naštą.
9.8. CPK 152 str. 4 d. numatyta, kad „atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba dėl nutarties pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita sustabdo šių nutarčių vykdymą“. Todėl darytina išvada, jog po šio atskirojo skundo pateikimo nutarties nuostata dėl laikino E. V. išlaikymo priteisimo iš atsakovo panaikinimo negali būti vykdoma. Tai reiškia, jog po šio atskirojo skundo pateikimo dienos byloje yra nustatytos ir privalomos vykdyti 2 skirtinos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas išlaikymas E. V. yra priteistas tiek iš atsakovo, tiek iš ieškovės, bei atitinkamai, kiekvienas iš šalių yra paskirtas teiktino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Dėl šios priežasties šiuo metu nėra aišku, kas turėtų teikti laikiną išlaikymą E. V. ir kuris iš bylos šalių yra teikiamo išlaikymo tvarkytojas uzufrukto teise.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas S. V. prašo ieškovės E. V. pateikto atskirojo skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024-10-17 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad šioje byloje nebuvo nustatyta poreikio užtikrinti E. V. interesų, t. y. kad neva nebuvo poreikio užtikrinti E. V. asmeninių neturtinių ir turtinių interesų, dėl to mano, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės šioje dalyje nepagrįstos. Teismas nustatė, kad nepilnametė dukra E. V. faktiškai antras mėnuo (šiuo metu jau trečias mėnuo) gyvena su atsakovu, yra išreiškusi savo poziciją raštu, kad nori gyventi su atsakovu (tėvu) bei Skyriaus specialistams, kurie išklausė E. V., ji taip pat nurodė bei išreiškė savo poziciją, kad nori gyventi su tėvu, jog santykiai su mama prastoki. Kaip nurodė teismas, Skyriaus specialistai nustatė, kad sąlygos pas tėvą gyventi yra tinkamos ir kad laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu atitinka bei neprieštarauja nepilnametės dukros E. V. interesams.
Atsiliepimas
10.2. Atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, nurodė, kad nepilnametei dukrai E. V. nuolat ir nepertraukiamai su atsakovu gyvenant nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. vidurio, atsakovas vienas visą šį laiką išlaiko ir rūpinasi dukra E. V., tuo tarpu ieškovė nuo minėto laikotarpio prie dukros E. V. išlaikymo neprisideda, dėl to atsakovas ir prašė teismo, atsižvelgiant į nepilnametės dukros E. V. interesus bei į ieškovės pareigą teikti dukrai E. V. išlaikymą, taikyti laikinąją apsaugos priemonę, priteisiant iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. V.. Negana to, kad atsakovas vienas išlaikė pas ją gyvenančią dukrą E. V., tačiau esant nepilnametės dukros gyvenamajai vietai nustatytai su ieškove bei priteistam išlaikymui, jis visą šį laikotarpį, kuomet dukra E. gyvena su atsakovu, dar mokėjo ieškovei už E. išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį. Tai reiškia, kad ieškovė gavo pinigus iš atsakovo už dukros E. V. išlaikymą, kai tuo tarpu dukra faktiškai gyveno su atsakovu ir buvo jo išlaikoma. Taip pat dukrai E. V. gyvenant su atsakovu, ieškovė gavo ir gauna išlaikymą už E. V. iš valstybės (gauna 152,90 Eur (96,25 Eur socialinė išmoka + papildoma 56,65 Eur išmoka).
10.3. Neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų situacija, kuomet dukra E. V. gyvena su atsakovu ir yra jo visiškai išlaikoma, o atsakovas dar turėtų mokėti ieškovei išlaikymą už dukrą E. V., nors dukra gyvena ne su ieškove, o su atsakovu ir yra jo visiškai išlaikoma. Ieškovė prie dukros E. V. išlaikymo neprisidėjo, nors pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams turi abu tėvai, nepriklausomai nuo to kur ir su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena.
10.4. Svarbu pažymėti ir tai, kad pati ieškovė atskirajame skunde net neneigia ir neginčija atsakovo nurodytų aplinkybių, jog dukra E. V. faktiškai gyvena su atsakovu, kad atsakovas vienas ją visiškai išlaiko, taip pat kad ieškovė prie dukros E. V. išlaikymo neprisideda. Todėl buvo pagrindas tiek nustatyti nepilnametės dukros E. V. laikiną gyvenamą vietą su atsakovu, tiek ir priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą dukrai E..
10.5. Laikinosios apsaugos priemonės taikymas, nustatant E. V. laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu, yra būtinas, siekiant užtikrinti nepilnametės dukros E. V. teises bei siekiant bylos nagrinėjimo metu išvengti ginčo tarp šalių. Byloje buvo pateikta 2024-10-10 Institucijos išvada, kurioje nurodyta, kad 2024-09-09 apsilankymo atsakovo šeimoje metu buvo išklausyta nepilnametės E. V. nuomonė. Skyriaus specialistas su E. bendravo nedalyvaujant atsakovui. Kaip nurodė Institucija savo pateiktoje išvadoje, E. buvo geros nuotaikos, apsirengusi švariais, tvarkingais, amžių atitinkančiais rūbais. Pokalbio metu mergaitė su specialistu kalbėjo drąsiai, noriai. E. pasakojo, kad ji pas tėtę gyvena panašiai nuo tada, kai prasidėjo mokslai, kad su tėte ji sutaria labai gerai, kad tėtis išmokė ją daug dalykų – elgtis normaliai, daug nesikeikti, žaisti tinklinį, krepšinį. E. pasakojo, kad su tėte laisvalaikiu žaidžia tinklinį, krepšinį, eina pasivaikščioti lauke, kambaryje prieš miegą pasimėto kamuoliukais. Mergaitė pasakė, kad su mama sutaria nelabai gerai, prastokai, kad pykstasi su mama, mama turi problemų su pykčiu, visada būna nervinga. Išvadoje nurodyta, kad nepilnametė E. V. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ji yra pakankamai brandi išreikšti savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos. E. pasakė, kad ji norėtų gyventi su tėčiu, nes tėtis jai padeda kažko išmokti, moko daryti valgyti, kaip reikia skalbti su skalbimo mašina, taip pat nerėkia kaip mama, kad jai patogiau būti su tėčiu, ji tėčiu pasitiki. Išvadoje taip pat nurodyta, kad E. paaiškino, kad jai nepatinka, kaip elgiasi mama, mama turi problemų su pykčiu, rėkia ir ji nenori klausytis, kaip mama rėkia ant vaikų, vadina juos negražiais žodžiais.
10.6. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus. Todėl ieškovės atskirajame skunde keliami klausimai, ar yra pagrindas pakeisti nepilnametės dukros E. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, bus išnagrinėti bylą nagrinėjant iš esmės.
Šalies argumentai
10.7. Ieškovė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad nėra aišku, ar atsakovas sugebės suteikti E. V. gyvenamąją vietą ir ją išlaikyti. Tokie ieškovės argumentai nepagrįsti. Kaip jau minėta, dukra E. V. su atsakovu gyvena nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. vidurio, t. y. nuolatos ir nepertraukiamai gyvena jau beveik tris mėnesius ir per šį laiką atsakovas ne tik kad tinkamai rūpinosi ir rūpinasi dukra E. V., tačiau ją vienas išlaiko. Jokių su nepilnametės E. V. teisėmis susijusių pažeidimų nėra nustatyta. Priešingai, Institucijos atstovai lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje, ją įvertino ir pateikė savo išvadą nurodydami, kad atsakovo buities sąlygos yra geros ir, kad atsakovas turi tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas vaikams augti. Institucija taip pat nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neprieštarauja nepilnametės E. V. interesams.
10.8. Ieškovė nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad neva atsakovas dukros neauklėja tinkamai. Mokymo įstaigos pažymoje nurodyta, kad šiuo metu dėl E. V. elgesio problemų nekyla. Taip pat nurodyta, kad po vasaros atostogų ji sugrįžo labiau subrendusi, viduje nurimusi, daugiau besišypsanti, mokosi gerai, apranga tvarkinga, atitinka sezoniškumą, mokymuisi reikalingas priemones turi, o jeigu kartais ir pamiršta, jas visuomet tėtis atveža. Taip pat nurodyta, kad atsakovas mokykloje lankosi dažnai, atvyksta pasikalbėti su dalykų mokytojais, klasės auklėtoja, lanko susirinkimus. Paminėti duomenys rodo, kad atsakovo pastangos pasiteisina ir kad dukros E. gyvenimas su atsakovu atitinka dukros interesus.
10.9. Ieškovė yra pateikusi atskirąjį skundą, kuriuo teismo prašo panaikinti 2024 m. spalio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl E. V. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu ir laikino išlaikymo iš ieškovės priteisimo. Taigi yra skundžiama tik 2024-10-17 teismo nutarties dalis dėl E. V. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu ir dėl laikino išlaikymo iš ieškovės priteisimo, kita nutarties dalis, t. y. ir nutarties dalis, kuria nuspręsta panaikinti atsakovo atžvilgiu taikytą laikinąją apsaugos priemonę dėl išlaikymo E. V. priteisimo iš atsakovo, nėra skundžiama. Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. spalio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo nutarties dalis, kuria nuspręsta panaikinti 2024 m. liepos 26 d. nutartimi taikytą laikiną apsaugos priemonę dėl išlaikymo iš atsakovo dukrai E. V., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo nėra apskųsta, t. y. nekeliamas reikalavimas dėl minėtos teismo nutarties dalies panaikinimo, minėta teismo nutarties dalis laikytina įsiteisėjusia. Esant aplinkybei, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria išlaikymas nepilnametei dukrai E. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra priteistas iš ieškovės bei, atsižvelgiant į tai, kad minėta teismo nutarties dalis yra vykdoma skubiai (nepriklausomai nuo atskirojo skundo dėl to pateikimo), situacija yra pakankamai aiški, t. y. kad dėl E. V. išlaikymo galioja viena laikina apsaugos priemonė – laikino išlaikymo priteisimas iš ieškovės, dėl ko ieškovė turi pareigą, vykdydama minėtą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, mokėti atsakovui išlaikymą nepilnametei dukrai E. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti. Todėl situacija yra aiški ir šią pareigą dukrai E. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenant su atsakovu, ieškovė turi vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su tėvu bei priteisė iš ieškovės (motinos) laikiną išlaikymą. Apeliantė skundžia tik nutarties dalis dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu ir laikino išlaikymo iš ieškovės priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
14. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
15. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, nustatyti, ar būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
17. Apeliantė teigia, kad, nustatant šią laikinąją apsaugos priemonę, teismas neteisingai taikė procesines teisės ir CK 3.65 str. 2 d. normas, nesivadovavo prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Priimta nutartimi teismas sudarė riziką pažeisti nepilnametės E. V. teises ir teisėtus interesus. Nutartyje nėra motyvų, kodėl šiuo konkrečiu atveju kilo būtinumas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – E. V. gyvenamosios vietos laikiną pakeitimą ir laikiną išlaikymą iš ieškovės priteisimą. Teigia, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, niekaip nepasunkėtų teismo sprendimo vykdymas, jei teismo sprendimu priešieškinis būtų tenkintas. Atsakovas nepateikė ir niekaip neargumentavo aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovės gyvenamoji vieta E. V. tapo nesaugi ir nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Atsakovas nepateikė visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad, nustačius laikinąją E. V. gyvenamąją vietą su juo, E. V. bus sukurta saugi, sveiko vaiko normaliam vystymuisi skirta aplinka.
18. Nagrinėjamu atveju teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių nepilnametė dukra E. V. faktiškai antras mėnuo (šiuo metu jau trečias mėnuo) gyvena su atsakovu. Šalių nepilnametė dukra yra išreiškusi savo poziciją raštu, kad nori gyventi su atsakovu (tėvu), bei Skyriaus specialistams, kurie išklausė E. V., ji taip pat nurodė, jog nori gyventi su tėvu, kad santykiai su mama prastoki. Teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, Skyriaus specialistų teigimu, sąlygos pas tėvą gyventi yra tinkamos ir kad laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu atitinka bei neprieštarauja nepilnametės dukros E. V. interesams.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjamoje byloje, kai šalių dukra jau keletą mėnesių gyvena pas atsakovą ir išreiškia norą toliau gyventi pas tėvą (atsakovą), nėra esminės aplinkybės, ar esanti aplinka pas motiną jai tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi. Iš esmės šiuo metu faktinė šalių dukros gyvenamoji vieta yra su atsakovu, todėl jos gyvenamoji vieta realiai nėra pakeista, nors formaliai ir yra nustatyta su ieškove 2014 m. birželio 25 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu.
20. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, ar atsakovas sugebės suteikti E. gyvenamąją vietą ir ją išlaikyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad dukra E. su atsakovu gyvena nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. vidurio, per šį laiką atsakovas tinkamai rūpinasi dukra, ją visiškai išlaiko. Jokių su nepilnametės E. teisėmis susijusių pažeidimų byloje nėra nustatyta. Priešingai, Institucijos atstovai lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje, ją įvertino ir pateikė savo išvadą, nurodydami, kad atsakovo buities sąlygos yra geros ir kad atsakovas turi tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas vaikams augti. Institucija taip pat nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neprieštarauja nepilnametės E. V. interesams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai nepagrįsti apeliantės argumentai, jog nėra aišku, kokią konkrečiai vietą Institucijos specialistai apžiūrėjo ir ar toje vietoje faktiškai gyvena atsakovas su šalių dukra. Nėra jokio pagrindo abejoti, kad Institucijos specialistai galėjo apžiūrėti ne atsakovo gyvenamąją vietą. Apeliantė jokių įrodymų, patvirtinančius šiuos savo argumentus nepateikė. Kokiu pagrindu atsakovas gyvena savo gyvenamajame būste (nuomos, panaudos ar kt.), neturi jokios reikšmės. Tėvai turi užtikrinti vaikams gyvenamąjį būstą, tinkamas gyvenimo sąlygas, tačiau ar tas būstas tėvams priklauso nuosavybės teise, ar jis yra nuomojamas, neturi jokios reikšmės, nustatant vaikų gyvenamąją vietą.
21. Nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad atsakovas neva dukros neauklėja tinkamai. Į bylą pateiktame (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2024-09-30 rašte nurodyta, kad dukra E. V. ankščiau sunkiai valdydavo emocijas, galėdavo trenkti vaikui spontaniškai, parodyti netinkamus gestus ar mimikas, užsispirdavo, nesupratus užduoties pykdavo. Tačiau šiuo metu dėl E. V. elgesio problemų nekyla. Po vasaros atostogų mergaitė sugrįžo labiau subrendusi, viduje nurimusi, daugiau besišypsanti, mokosi gerai. Jos apranga tvarkinga, atitinka sezoniškumą, mokymuisi reikalingas priemones turi. Rašte nurodoma, kad nuo (duomenys neskelbtini) klasės mokykloje lankosi tėtis. Atvyksta pasikalbėti su dalykų mokytojais, klasės auklėtoja, lankosi susirinkimuose, pasiima dukrą po pamokų. Taip pat nurodyta: „..Palyginti E. elgesio pokyčius laikotarpiais kada vaikas gyveno su tėčiu ar su mama negalime, kadangi mokykla tokios informacijos – apie gyvenamąją vietą – negauna. Patvirtinti galime tik tai, kad pastaruosius mokslo metų mėnesius E. ramesnė, atsakingiau mokosi.“ Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas tinkamai auklėja dukrą ir dukros E. gyvenimas su atsakovu atitinka dukros interesus. Todėl iki byla bus išnagrinėta iš esmės nėra pagrindo dukros gyvenamąją vietą vėl keisti ir grąžinti ją gyventi pas mamą. Mergaitė yra ramesnė, gyvendama su atsakovu, be to, pati išreiškia norą gyventi su atsakovu, todėl vertintina, kad priimta skundžiama nutartis nepažeidžia nepilnametės E. teisių ir teisėtų interesų.
22. Apeliantė teigia, kad, priėmus skundžiamą nutartį, neaišku, kuris iš tėvų turi mokėti kitai šaliai laikiną išlaikymą. Apeliantė nurodo, kad 2024 m. liepos 26 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo iš atsakovo E. V. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. liepos 25 d.), šių piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant apeliantę. Skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones sustabdo šių nutarčių vykdymą.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatęs iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos E. V. laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu S. V., panaikino 2024 m. liepos 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo iš atsakovo S. V. nepilnametės dukros E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. liepos 25 d.), šių piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę E. V., ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės priteisti iš ieškovės E. V. laikiną nepilnametės E. V. išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio priėmimo dienos (2024 m. spalio 10 d.), šių piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriant atsakovą S. V.. Teismas nurodė nutartį vykdyti skubiai.
24. Ieškovė pateiktu atskiruoju skundu teismo nutarties dalies, kuria nuspręsta panaikinti 2024 m. liepos 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo iš atsakovo S. V. E. V., neskundžia. Skundžiama tik nutarties dalis dėl E. V. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu ir dėl laikino išlaikymo iš ieškovės priteisimo, todėl ši nutarties dalis yra įsiteisėjusi. Ir todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad šiuo metu yra priteistas išlaikymas tiek iš apeliantės, tiek iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartis yra vykdoma skubiai (nepriklausomai nuo atskirojo skundo dėl to pateikimo), situacija yra pakankamai aiški, t. y. kad dėl E. V. išlaikymo galioja viena laikina apsaugos priemonė – laikino išlaikymo priteisimas iš apeliantės, todėl apeliantė turi pareigą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai E. V., pervedant išlaikymo sumą atsakovui.
25. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai ir apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmetamas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.