Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta J. J. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutartį ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 12 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti.

2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas, kuris turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017 ir kt.). Kadangi šioje byloje protokolas yra nesurašomas, todėl šie reikalavimai yra taikomi nutarimui, kuris apibrėžia pažeidimo nagrinėjimo ribas.

2.2. Apeliantė nurodo, kad nutarimu, kuriuo jai paskirta administracinė nuobauda, ji yra kaltinama dėl disponavimo išorine reklama, kuri pagal administracinio nusižengimo bylos medžiagą buvo pateikiama pastato išorėje, tačiau skunde ir jo prieduose buvo aiškiai nurodyta, kad telefono numeris dėl galimybės išsinuomoti kambarį buvo kambario viduje, priešais langą, t. y. ne lauke, bet patalpų viduje. Teismas palikęs Palangos savivaldybės administracijos nutarimą visiškai nepaisė ir nutarties aprašomojoje dalyje nekomentavo ir neargumentavo šių aplinkybių, tokiu būdu nutartis yra nemotyvuota ir neatskleista pažeidimo esmė, ir tai savo ruožtu pažeidžia jos teisėtus lūkesčius dėl efektyvių jos teisių realizavimo bei gynimo bei tinkamo ginčo išsprendimo. Teismas skundo nagrinėjimo metu galėjo grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, dėl pažeidimo esmės patikslinimo, tačiau to nepadarė. Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai neatskyrė ir neatribojo esminės aplinkybės, kad reklama buvo ne pastato išorėje, bet pastato patalpų viduje. Jai liko nesuprantama, kodėl institucijos, surašiusios jai nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pareigūnai klaidino teismą ir, kodėl teismas į tai nekreipė dėmesio bei visiškai apie tai nepasisakė skundžiamoje nutartyje. Juolab, kad institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atsiliepimas akivaizdžiai prieštarauja surašytam nutarimui skirti administracinę nuobaudą.

2.3. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad skundžiamoje nutartyje visiškai nebuvo paisoma esminės aplinkybės, kad taisyklės negali turėti viršenybės prieš įstatymą. Pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio (Išorinės reklamos įrengimo reikalavimai) 2 dalį, kai leidimas nereikalingas, 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad leidimai nereikalingi, kai reklamos pateikimo priemonės yra nekilnojamojo turto registre įregistruotame statinyje su stogu ir galinėmis sienomis ar be sienų ir ant šių reklamos pateikimo priemonių pateikiama reklama yra susijusi su šiame statinyje vykdoma veikla; taip pat reklamos pateikimo priemonės yra patalpose, tačiau reklama yra matoma iš lauko pusės. Šio įstatymo nuostatos aiškiai parodo, kad nėra įstatymo, draudžiančio pateikti informaciją jos nurodytu būdu, ir joks leidimas nėra būtinas, tačiau pareigūnai klaidingai nurodė, kad ji disponavo išorine reklama, taip dirbtinai kriminalizuodami jos veiksmus. Šiuo atveju Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 34.25 punktas prieštarauja Reklamos įstatymui. Bendruosiuose šių taisyklių nuostatuose numatyta, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems teisės aktų nustatyta tvarka priskirtose ir priklausančiose teritorijose ar teritorijos dalyje patys arba sudaro atitinkamas sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Šiuo atveju teritorija bendrąją prasme ir tai, kaip tai yra aiškinama teisės normose, yra tam tikras žemės paviršiaus plotas, teritorija, kuri gali būti privati arba viešoji. Teritorijos apibrėžimas nėra tapatus asmeninei nuosavybei kaip šiuo nagrinėjamu atveju. Jei iškaba, šio nusižengimo kontekste, būtų buvusi išorėje, ką deklaravo ir neteisingai nurodė institucijos pareigūnai surašę ir priėmę skundžiamą nutarimą, galima būtų vertinti kaip išorinę reklamą, tačiau šiuo atveju iškaba buvo patalpų viduje, namo viduje, o šių taisyklių 34.25 punktas nereguliuoja asmens elgesio kaip jis turi elgtis savo privačiame objekte – namo (pastato) viduje.