- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- I-2666-595/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00891-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. 2019 m. kovo 4 d. kreipėsi į teismą su skundu, vėliau jį 2019 m. kovo 14 d. ir 2019 m. gegužės 14 d. papildęs, prašo priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba) ir Vilniaus pataisos namų (buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K)) 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti, prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-2, 11).
Pareiškėjas nurodė, kad jis 2019 m. vasario 12 d. su 34 nuteistaisiais buvo etapuotas iš Lukiškių TI-K į Marijampolės pataisos namus (toliau – ir Marijampolės PN). Konvojaus elgesys etapavimo metu buvo nepateisinamai agresyvus ir grasinantis. Jis priklausė paprastajai grupei, nuteistas pirmą kartą. Pervežimo metu buvo uždarytas labai mažame bokse su ne vienu teistu žmogumi iš drausmės grupės. Dėl to patyrė stiprų emocinį ir psichologinį sukrėtimą, dėl ko Marijampolės PN turėjo kreiptis pas gydytoją. Automobiliuose nebuvo įjungta šildymo sistema ir ventiliacija, sėdimos vietos padarytos iš kietos plastmasės, nėra saugos diržų, reikėjo sėdėti susispaudus. Pristatytas į Marijampolės pataisos namus turėjo virš dviejų valandų stovėti lauke esant minusinei temperatūrai ir pučiant stipriam šaltam vėjui. Pagal konvojaus nurodymus buvo priverstas asmeninius daiktus pasidėti į purvą. Iš ypatingos paskirties būrio sulaukė grasinimų. Neturėjo galimybės iš krepšio išsitraukti pirštinių. Dėl prostatos ligos turi problemų su šlapimu. Į tualetą jo nevedė, buvo priverstas kentėti ir laukti, kol bus patikrinti visi nuteistieji. Taigi, nurodo, kad jis buvo konvojuotas nežmoniškomis sąlygomis. Teigia, kad dėl to buvo priverstas gerti vaistus. Fizinei ir psichinei sveikatai yra padaryta ilgalaikes pasekmes turinti žala. Teigia, kad nežinojo, kaip ginti pažeistas teises dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, apie konvojavimą sužinojo tik 2019 m. vasario 11 d. Konvojaus pareigūnai buvo neatpažįstami, užsidengę veidus, nežinojo kaip skųsti jų veiksmus.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka (b. l. 24-32). Teigia, kad pareiškėjas pateikė skunde abstrakčius teiginius, neatitinkančius Viešojo saugumo tarnybos vykdyto pareiškėjo konvojavimo objektyvių faktinių aplinkybių. Pareiškėjo skundo teiginiai grindžiami tik pareiškėjo subjektyviu įsitikinimu bei prielaidomis apie asmens konvojavimą, todėl tai vertintina kritiškai. Konvojavimas yra tik ginkluotas asmenų lydėjimas iš priėmimo punkto ir pristatymas į perdavimo punktą, užtikrinant apsaugą, vykdant kompetentingų įstaigų priimtą sprendimą dėl asmens pristatymo į paskirties punktą, konvojavimo įvykis yra apibrėžtas laike ir erdvėje. Konvojavimas nėra sulaikymo, įkalinimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Asmenų priėmimas konvojuoti vyko pagal Konvojavimo taisyklių nustatytas procedūras.
Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad neplaninio konvojaus metu naudoti specialieji automobiliai Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitiko teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams.
Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Viešojo saugumo tarnybos naudojamas tarnybinis transportas, tame tarpe, ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu, kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardintais dokumentais, o ne emocijomis ar nuomonėmis. Visi Viešojo saugumo tarnybai priklausantys specialieji konvojavimo automobiliai patyrę specializuotą teisinį-techninį vertinimą, kurio metu, remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, Kelių eismo taisyklių bei Konvojavimo taisyklių reikalavimais, nustatoma, ar jie atitinka registracijos liudijime paskelbtiems tikslams. Privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra vykdoma periodiškai. Periodinių techninių apžiūrų procedūros patvirtina automobilio tinkamą techninę būklę ir saugią aplinką žmonėms. Transporto priemonių, kuriomis nurodytu maršrutų ginčo laikotarpiu buvo vykdytas konvojavimas, techninėse apžiūros rezultatų kortelėse (ataskaitose) pateiktos išvados, kad minėtos transporto priemonės atitinka reikalavimus. Teisės aktai nereglamentuoja specialiųjų automobilių kamerų, skirtų pervežti konvojuojamuosius, ploto standartų (normatyvų); vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Specialiojo automobilio, skirto konvojuojamųjų pervežimui, kėbulo kamerose nėra atliekamas suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas - konvojuojamieji trumpalaikiai lydimi iš priėmimo punkto į perdavimo punktą, užtikrinant ginkluotą apsaugą. Pažymėjo, kad sėdimos vietos bei kameros specialiuosiuose automobiliuose techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus, Viešojo saugumo tarnyba konvojavo pareiškėją tik specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
Dėl saugos diržų atsakovės atstovas nurodė, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Konvojavimo taisyklių 146 punkte, numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamajam asmeniui. Reikalavimas prisegti kiekvieną konvojuojamąjį asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis. Kadangi visos Viešojo saugumo tarnybos naudotos specialiosios transporto priemonės, skirtos konvojuojamiesiems pervežti, registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato ir įrengia gamintojas, todėl teigtina, kad Viešojo saugumo tarnyba, konvojuodama pareiškėją specialiosiomis, konvojuojamųjų pervežimui skirtomis transporto priemonėmis, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
Nurodė, kad priimant pareiškėją konvojuoti jo Asmens bylos pažymoje nebuvo įrašo, kad dėl sveikatos jis negali būti konvojuojamas, ar kad turi būti atskirai konvojuojamas nuo kitų asmenų. Taip pat nėra duomenų ir įrodymų, kad pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu, kad su pareiškėju būtų netinkamai elgiamasi, nėra įrodymų, kad jis būtų reiškęs pretenzijas ar skundus dėl netinkamų konvojavimo sąlygų konvojavimo metu ar iš karto po to. Teigia, kad pareiškėjo nurodytos skunde ir patikslintame skunde aplinkybės dėl pretenzijų konvojavimą vykdantiems pareigūnams, dėl netinkamų konvojavimo sąlygų reiškimo bei pareigūnų elgesio, nefiksuojant bei nereaguojantį pareiškėją yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė konkrečių jo teisių pažeidimų atvejų, t. y. kada, kokiam pareigūnui ir dėl ko reiškė pretenzijas, pareiškėjas skunde nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taigi, pareiškėjas neįrodė, kad dėl galimai netinkamo konvojavimo sąlygų jis kreipėsi į konvojaus pareigūnus, o šie į jo pretenzijas nereagavo. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsižvelgiant pareiškėjo skunde nurodytų galimai teisių pažeidimų pobūdį bei jam galimai sukeltas pasekmes, pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti ir ginti savo galimai pažeistas teises dėl netinkamų konvojavimo sąlygų. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra ne vienintelis galimas žmogaus galimai pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas ne kartą yra nurodęs, jog hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susiję su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013).
Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Po konvojavimo pareiškėjas galėjo raštu kreiptis į Viešojo saugumo tarnybą su skundu, nurodydamas konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje. Tuo atveju savalaikis kreipimasis būtų sudaręs galimybes objektyviai bei visapusiškai ištirti nusiskundimus, objektyvizuoti faktines konvojavimo įvykio aplinkybes o nustačius pažeidimus - imtis prevencinių priemonių jiems užkardinti.
Nurodė, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjui atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį. Pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o skundo dalyje prašoma atlyginti 3 500 Eur neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Nepagrįstais kaltinimais pareiškėjas pozicionuoja save kaip nukentėjusįjį, o jo reikalavimas atlyginti tariamai patirtą neturtinę žalą traktuotinas kaip galimai nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Remiantis išdėstytais argumentais, prašo pareiškėjo skundą dėl Viešojo saugumo tarnybos vykdyto pareiškėjo konvojavimo atmesti kaip nemotyvuotą, nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į skundą (b. l. 60-63) nurodė, kad su pareikštais reikalavimais nesutinka, keliami reikalavimai yra nepagristi ir skundas yra atmestinas.
Nurodė, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas iš esmės sieja tik su netinkamomis konvojavimo sąlygomis, pervežant jį iš Lukiškių TI-K į Marijampolės pataisos namus. Pažymi, kad sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimo ir vykdymo funkcija pagal Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-17 nutarimu Nr. 278 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo" 6.3., 7.2., 7.3., 7.4. p. yra priskirta Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos kompetencijai. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimas yra adresuotinas išimtinai Viešojo saugumo tarnybai, kadangi Lukiškių Tl-K pagal įstatymų priskirtas funkcijas negalėjo daryti įtakos pareiškėjo konvojavimo sąlygoms.
Tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš J. K. (Nr.2). Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš J. K., Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 1 I d. sprendimas byloje K.H.C. prieš J. K., Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickson prieš J. K., Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.
Nurodė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.). Teigia, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto – Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – neva netinkamomis sąlygomis konvojuojant pareiškėją 2019 m. vasario 12 d. iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN, veiksmais.
Pagal byloje esančius duomenis ir rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjas V. V. 2019 m. vasario 12 d. buvo konvojuojamas iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad konvojuotas buvo netinkamomis sąlygomis: konvojus elgėsi agresyviai ir grasinančiai, pervežimo metu buvo uždarytas labai mažame bokse, automobiliuose nebuvo įjungta šildymo sistema ir ventiliacija, sėdimos vietos padarytos iš kietos plastmasės, nebuvo saugos diržų, virš dviejų valandų teko stovėti lauke esant minusinei temperatūrai ir pučiant stipriam šaltam vėjui, o jis turi sveikatos problemų, pagal konvojaus nurodymus buvo priverstas asmeninius daiktus pasidėti į purvą, neturėjo galimybės iš krepšio išsitraukti pirštinių, jo nevedė į tualetą. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 3500 Eur suma.
Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Viešojo saugumo tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 6 ir 7 straipsniais, Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 "Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo" (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), nuostatomis, Viešojo saugumo tarnybos vado 2019 m, vasario 7 d. įsakymu Nr. 47V-179 ir remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. vasario 5 d. raštu Nr. 1S-365 „Dėl konvojavimo organizavimo“ (reg. 2019 m. vasario 5 d. Nr. 47GD-256), organizavo neplaninį pareiškėjo konvojų iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN. Į neplaninio konvojaus sudėtį buvo paskirta Kauno dalinio 3-iosios (konvojaus) kuopos 10 pareigūnų. Konvojavimas buvo vykdomas su dviem specialiaisiais automobiliais - VW Craffter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų, skirtų konvojuojamiesiems) ir IVECO Eurocargo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimos vietos, skirtos konvojuojamiesiems). Resursai neplaniniam konvojui nustatyti ir skirti pagal Lukiškių TI-K 2019 m. vasario 11 d. pateiktoje paraiškoje Nr. 9- 1604 nurodytus duomenis ir aplinkybes. Neplaninis konvojus atvyko 11.10 val. į Lukiškių TI-K (b.l. 33, 34-38, 39-40-43).
2019 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime R. L. yra nurodęs, kad prieš pradedant konvojavimą, konvojaus pareigūnai D. S. ir J. M. privalomai patikrino specialiųjų automobilių būklę, jų tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo bei kad priimant asmenis konvojuoti, jis informavo konvojuojamus asmenis, kad jie pereina konvojaus žinion ir įspėjo dėl jiems keliamų režimo reikalavimų. Visų priimtų 32 konvojuojamųjų asmens bylų pažymose buvo perduodančios įstaigos medicinos darbuotojo pasirašytas įrašas, liudijantis, jog asmenys gali būti konvojuojami ir nenurodytos jokios išskirtinės konvojavimo sąlygos ar aplinkybės, nusiskundimų konvojuojamieji nepareiškė. Konvojuojamųjų asmens bylos pažymose nebuvo nuorodų apie atskirą asmens konvojavimą nuo kitų konvojuojamųjų. Visiems konvojuojamiesiems buvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu. Įlaipinus į specialiuosius automobilius konvojuojamuosius, neplaninis konvojus išvyko 12.50 val. iš Lukiškių TI-K. Neplaninis konvojus atvyko 14.50 val. į Marijampolės PN teritoriją. Atlikus Konvojavimo taisyklių nustatytas procedūras, 32 konvojuojamieji asmenys perduoti Marijampolės PN budėtojui ir jo vadovaujamiems įstaigos darbuotojams. Nei kelionės metu, nei perduodant konvojuojamuosius paskirties punkte, konvojuoti asmenys nepareiškė konvojaus viršininkui jokių prašymų, skundų ar pretenzijų. Konvojuojamieji nepareiškė skundų ar pretenzijų dėl konvojavimo konvojuotus asmenys priimančiam įstaigos budėtojui. Tai patvirtina antspaudu patvirtintas įrašas konvojuojamųjų apskaitos žurnale „pretenzijų nėra“, 2019 m. kovo 21 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 40, 52).
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).
Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Konvojavimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą, specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros.
Konvojavimo taisyklių 146 punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).
Šių taisyklių 145 punkte nustatyta, kad konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę; 147 punkte – kad draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris, pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą, apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale.
Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti, įrengta veikiančios (tinkamos) šildymo sistema bei ventiliacijos sistema, tiekianti lauko orą; konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Nenustatyta, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Kaip minėta, prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo (b. l. 52).
Pažymėtina, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas teikė nusiskundimus dėl konvojavimo sąlygų iškart patyręs savo nurodomus teisių pažeidimus. Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų.
Atsakovės atstovė Viešojo saugumo tarnyba pateikė kelionės žiniaraštį, konvojuojamųjų sąrašą, iš kurių matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuotas maršrutu Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas – Marijampolės pataisos namai (b. l. 39-40, 43). Taip pat byloje pateikti automobilių, kuriais buvo vykdomas konvojavimas registracijos liudijimo kopijos ir techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. 1. 50, 51, 53, 54), patvirtinančios šių transporto priemonių atitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.
Iš atsakovės atstovės Viešojo saugumo tarnybos pateiktų konvojavimo transporto ventiliacijos efektyvumo bei dirbtinės apšvietos matavimų, kuriuos atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksmų tyrimų skyrius (b. l. 44-49, 55-58), matyti, kad konvojavimo transporte, naudotame pareiškėjo pervežimui, apšvietimas, ventiliacija ir temperatūra iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, tokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjęs patirti neturtinę žalą, teismas nenustatė (inter alia statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289).
Dėl vietos trūkumo automobiliuose pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Kaip jau buvo paminėta, kad Konvojavimo taisyklių 106 punktas nustato, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Pateikti kelionės žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs jokių pretenzijų dėl vietos trūkumo automobilyje, o ir žiniaraštis, konvojuojamųjų sąrašas, konvojavimo paraiška patvirtina, kad leistinas pervežamų tokiais automobiliais asmenų skaičius nebuvo viršytas. Kaip nustatyta, konvojuota buvo 32 asmenys dviem automobiliais: VW Craffter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų, skirtų konvojuojamiesiems) ir IVECO Eurocargo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimos vietos, skirtos konvojuojamiesiems).
Konvojavimo taisyklių 146.3. punkte nurodyta, kad konvojavimo automobiliuose turi būti tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas. Taigi, teisės aktai leidžia konvojuojamuose automobiliuose tvirtinti ne tik kėdes, bet ir suolus ir minkštos dalies ar atlošų būtinybė nėra numatyta, todėl pareiškėjo argumentai dėl kietos sėdimos vietos (kietos plastmasės) atmestini.
Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo saugos diržų konvojavimui skirtose transporto priemonėse. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 146 punkte, numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015. Pažymėtina, kad reikalavimas prisegti konvojuojamą asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis. Pagal Tarybos direktyvos Nr. (77/541/EEB) dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir keleivio apsaugos sistemas, suderinimo 15 priedą, saugos diržų įrengimas N2 tipo transporto priemonių kėbule, kuriomis buvo vykdomas konvojavimas, neprivalomas.
Viešojo saugumo tarnybos konvojus konvojuoja asmenis bendrąja tvarka, jeigu asmens konvojavimui reikalingos specifinės, išskirtinės sąlygos, pirmiau minėtos institucijos ar įstaigos priima atitinkamus sprendimus. Konvojavimo taisyklių 38.8.p. imperatyviai nurodo, kad konvojaus viršininkas, nesant pagrindui nepriimti, privalo priimti (perduoti) konvojuojamuosius, kuriuos reikės lydėti ir saugoti. Konvojavimo taisyklių 98.2 p. nurodyta, kad konvojuoti nepriimami ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą, įrašytą konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, neleistinas. Nesant Konvojavimo taisyklėse išvardytoms sąlygoms (Konvojavimo taisyklių 98-101 punktai), konvojuojamieji konvojuojami bendra tvarka (Konvojavimo taisyklių 102 punktas, 103 punktas). Taigi, pareiškėjo atveju, nenustatyta, kad pareiškėjas dėl sveikatos negalėjo būti konvojuojamas ar kad turėjo būti konvojuojamas atskirai nuo kitų nuteistųjų, kadangi priklauso paprastajai grupei. Konvojavimo taisyklių 103 ir 104 punktuose, kuriuose reglamentuoti atskiro konvojuojamųjų laikymo konvojavimo metu pagrindai, ir pareiškėjo nurodyto požymio, dėl ko turėtų būti konvojuojamas atskirai, nėra. Taigi, nenustatyta, kad pareiškėjo teisės ir teisės aktų reikalavimai, Viešojo saugumo tarnybos vykdyto pareiškėjo konvojavimo metu buvo pažeisti. Remiantis Konvojavimo taisyklių 105 p., konvojaus viršininkas, perveždamas neapgrįstai atskirtą nuo kitų konvojuojamųjų konvojuojamą asmenį, pažeistų Konvojavimo taisyklių 102 p. nurodytą principą, kad visi konvojuojamieji yra lygūs.
Pagal Konvojavimo taisyklių 134 p. konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Lydimo į tualetą konvojuojamojo priešakyje saugiu atstumu nuo jo eina konvojuotojas, o konvojuojamajam iš paskos – konvojaus viršininkas arba jo padėjėjas. Išnagrinėjus pareiškėjo konvojavimo dokumentus ir skunde dėstomus argumentus, nenustatyta, kad pareiškėjui jam prašant pareigūnų, nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu. Pareiškėjas nepateikė skunde ir patikslintuose skunduose duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į konvojaus pareigūnus dėl išvedimo į tualetą, ir, kad jam nebuvo leista pasinaudoti tualetu. Pareiškėjas turėjo teisę teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnui dėl jo netenkinančių konvojavimo sąlygų, tačiau tokie skundai nebuvo pateikti. Todėl teismas sutinka su atsakovės atstovo teiginiais, kad pareiškėjo argumentai dėl jo teisių ribojimo pasinaudoti tualetu ir kiti vertintini kaip deklaratyvūs, todėl atmestini.
Taigi, ištyręs ir įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymu, teismas vertina, kad pareiškėjo išdėstyti teiginiai ir argumentai dėl to, kad konvojavimo automobiliuose mažai vietos, nėra saugos diržų, kietos sėdimos vietos, bloga ventiliacija ir šildymas, taip pat tai, kad konvojaus elgesys jo atžvilgiu buvo agresyvus ir grasinantis, kad jį pareigūnai žemino, elgėsi nežmoniškai, nurodydami pasidėti daiktus į purvą, neleisdami iš krepšio išsitraukti pirštinių, nesuteikdami galimybės pasinaudoti tualetu ir palikdami stovėti lauke esant minusinei temperatūrai bei tai, kad jis nežinojo jog turi teisę skųstis dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, yra grindžiami išimtinai jo subjektyvaus pareiškėjo pobūdžio pasakojimais, nepatvirtinti objektyviais, įrodomąją galią turinčiais, duomenimis. Priešingai, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime (b. l. 52) sargybos viršininko pareigas neplaninio konvojavimo metu vykdęs R. L. yra nurodęs, kad konvojuojamų asmenų asmens bylų pažymose buvo perduodančios įstaigos medicinos darbuotojo pasirašytas įrašas, liudijantis kad konvojuojamojo sveikata leidžia asmenį konvojuoti. Visiems konvojuojamiems buvo sudaryta galimybė pasinaudoti tualetu. Kelionės metu iš konvojuojamų asmenų negavo jokių prašymų ar skundų. Konvojuoti asmenys nei jam, nei priimančios įstaigos budėtojui nepareiškė jokių pretenzijų ar skundų. Pareiškėjas nurodo, kad apie konvojavimą sužinojo tik 2019 m. vasario 11 d. vakare (2019 m. vasario 11 d. pareiškėjui pasirašytinai įteiktas 2019 m. vasario 7 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą Nr. NN-180), todėl nežinojo, kaip ginti pažeistas teises, kad gali skųsti netinkamas konvojavimo sąlygas. Nenustatyta, kad pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų raštu ar žodžiu būtų teikęs skundus. Nėra apskundęs ir 2019 m. vasario 7 d. nutarimo dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo paaiškinimais bei juo labiau tai pagrindžiančiais įrodymais. Jei konkrečiu atveju kelionės dokumentuose nėra įrašų apie pareiškėjo teiktus skundus ar prašymus ir nėra duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybių tokį prašymą pateikti, teiginiai bei nusiskundimai konvojavimo tvarka paprastai atmetami kaip nepagrįsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-375-552/2017). Iš į bylą pateiktos pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos išrašo kopijos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į gydytoją 2019 m. vasario 20 d., o ne iš karto po konvojavimo ar konvojavimo metu būtų skundęsis sveikatos problemomis, sutrikimais (b. l. 22-23). Taigi, kaip nustatyta, pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo konvojavimo sąlygas, yra priešingi pareiškėjo nurodomoms skunde aplinkybėms ir faktams. Teismas laiko, kad pareiškėjo argumentai, iš kurių kildinamas neturtinės žalos padarymo faktas, yra abstraktūs ir deklaratyvūs, neįrodyti.
Pažymėtina ir tai, kad Viešojo saugumo tarnyba nėra atsakinga už Lukiškių TI-K ir Marijampolės PN pareigūnų veiksmus, perduodant ir priimant iš konvojaus konvojuojamuosius asmenis.
Kaip minėta, atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus: konvojavimo paraišką, kelionės žiniaraštį, konvojuojamųjų sąrašą, automobilių registracijos dokumentus bei automobilių techninės reikalavimų įvertinimus, duomenis iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, pareiškėjo asmens sveikatos duomenis, nenustatyta, kad specialus konvojavimo transportas, kuriuo buvo konvojuotas pareiškėjas buvo eksploatuotas techniškai netvarkingas, kad pareiškėjas buvo konvojuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kad konvojaus pareigūnų elgesys konvojavimo metu buvo žeminantis, nežmoniškas, grasinantis (Konvojavimo taisyklių 121-123 punktai), todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl jo konvojavimo iš esmės netinkamomis sąlygomis laikytini nepagrįstais.
Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta nei viena valstybės atstovės Viešojo saugumo tarnybos, nei Vilniaus pataisos namų (buvęs Lukiškių TI-K), kurie net nevykdė konvojavimo, o tik perdavė pareiškėją konvojavimui, civilinės atsakomybės kilimo sąlyga, atliekant konvojavimo veiksmus. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardija dvasiniais, emociniais, psichologiniais išgyvenimais, nepatogumais ir diskomfortu, kuriuos neva patyrė konvojavimo metu. Tačiau nustatyta, kad byloje nėra duomenų, jog jis buvo konvojuojamas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovų pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi, nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas, kadangi atsakovės neteisėtų veiksmų nenustatyta ir laikytina, kad atsakovės veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.