Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-08-19 · Civilinė byla Nr. 2S-644-425/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-19
Bylos Nr.
2S-644-425/2013
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00529-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
A. U.
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-644-425/2013

Vitalijus Šidagis Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00529-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.1; 121.14; 122.4; 128.2 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 19 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjas Laimantas Misiūnas,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. U. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono 2013 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-712-515/2013 pagal pareiškėjos A. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. U. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė pripažinti, kad 2011-05-19 Pasvalio Pirminio asmens sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos R. S. išduotas medicininis pažymėjimas Nr. 83 forma 046/a yra galiojantis. Pareiškėja nurodė, kad 2011-05-19 Pasvalio pirminio asmens sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja R. S. pareiškėjai išdavė medicininį pažymėjimą, kurio teisėtumo pareiškėja neskundė ir niekam kitam skųsti šį dokumentą įgaliojimų nedavė. 2012-02-09 VšĮ Pasvalio PASPC vyriausiasis gydytojas V. P. rašte Nr. R3-103 nurodė, kad šeimos gydytojos išduotas 2011-05-19 pažymėjimas laikytinas negaliojančiu. Pareiškėja pažymėjo, kad tokiu būdu buvo apribotos jos teisės. V. P. neturėjo teisės pasirašyti tokio dokumento, kadangi nėra pareiškėją gydęs gydytojas, be to, pareiškėja 2008-09-19 yra atsisakiusi Pasvalio psichikos sveikatos priežiūros centro paslaugų.

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2013-06-14 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjai grąžino pareiškimą ir jo priedus, 150,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėja nenurodė, kokias teisines pasekmes jai sukeltų nustatytas juridinis faktas. Esminę reikšmę turi ne pats pažymos išdavimas, o jos turinys. Įstatymai nustato specialią tvarką asmens sveikatos būklei nustatyti. Patvirtinti asmens sveikatos būklę medicininiais dokumentais reikalauja specialių žinių ir tai nepriskirtina prie tokių ypatingosios teisenos tvarka nustatomų juridinę reikšmę turinčių faktų. Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas yra įrodomasis, o ne juridiškai reikšmingas, todėl teismas pareiškimą priimti atsisakė.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2013-06-14 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodė, kad teismo nutartis nemotyvuota, pagrįsta tik teisėjo asmenine nuomone. Lietuvos tarnybos ir institucijos juridinę reikšmę turintį medicininį pažymėjimą laiko negaliojančiu, vadovaudamosios privačia administratoriaus nuomone. Teismas nepagrindė teiginio, kodėl pareiškėjos turimo ir negaliojančiu pripažinto dokumento juridinio fakto nustatymas nepriskirtinas prie ypatingosios teisenos tvarka nustatomų juridinę reikšmę turinčių faktų. Pareiškėja pažymėjo, kad Pasvalio PASPC vyriausiojo gydytojo privati nuomonė apribojo jos teises. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pažeistos asmens teisės turi būti apgintos, nepaisant to, kad įstatymų leidėjo tokia situacija nesureguliuota. Pareiškimas atitinka CPK normas, tačiau jei teismas manė, kad pateiktame pareiškime yra trūkumų, turėjo nustatyti terminą šiems trūkumams pašalinti, tačiau to nepadarė. Taip pat teismas nepaaiškino, kokiu būdu pareiškėja gali pasiekti, kad Lietuvos institucijos ir tarnybos pripažintų teisėtą medicininį dokumentą galiojančiu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad 2011-05-19 Pasvalio Pirminio asmens sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos R. S. išduotas medicininis pažymėjimas Nr. 83 forma 046/a yra galiojantis. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Nagrinėjamu atveju Pasvalio Pirminio asmens sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja R. S. 2011-05-19 išdavė pažymėjimą, nurodantį, kad prieštaravimų pareiškėjai būti vaiko globėja nėra (b. l. 6). Šį pažymėjimą Pasvalio Pirminio asmens sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas 2012-02-09 pripažino negaliojančiu (b. l. 7), todėl pareiškėja prašo pripažinti, kad pažymėjimas Nr. 83 galioja.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas A. U. pareiškimą, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos suformuluotas prašymas neatitinka juridinių faktų nustatymo taisyklių, t. y. prašomas nustatyti faktas pareiškėjai neturės jokios juridinės reikšmės. Nors apeliantė nurodo, kad Pasvalio Pirminio asmens sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas pripažindamas šeimos gydytojos pažymėjimą negaliojančiu, apribojo pareiškėjos teises ir laisves, tačiau toks argumentas yra nepagrįstas. Vadovaujantis CK 3.268 str. 2 d. 2 p., asmuo norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), rajono (miesto) valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikia Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimą. Asmenų, norinčių tapti globėjais sveikata tikrinama vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“, Sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001-06-19 įsakymu Nr. 349/79 „Dėl norinčių tapti vaiko globėjų asmenų sveikatos pažymėjimo formos nustatymo“. Medicininį pažymėjimą (Forma Nr. 046/a) išduoti ir jį pasirašyti turi teisę tiek pažymėjimą išdavęs gydytojas, tiek gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkas. Tokias pažymas išduoda pirminiai psichikos sveikatos centrai, su kuriais šeimos klinikos yra sudariusios sutartis. VŠĮ Pasvalio PASPC 2012-04-12 rašte (civilinėje byloje Nr. 2-51-500/2012, T. 2, b. l. 24) nurodyta, kad A. U. yra Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) pacientė, kurio pacientus aptarnauja įstaigos struktūrinis padalinys Pasvalio PASPC Psichikos sveikatos centras (T. 2, b. l. 24). Šiuo atveju, tenkinus pareiškėjos prašymą ir pripažinus šeimos gydytojos išduotą pažymėjimą galiojančiu, toks teismo sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių pareiškėjai, kadangi pirminės asmens sveikatos priežiūros centro gydytojo išduota pažyma nėra tinkamas dokumentas asmens psichikos sveikatos būklei pagrįsti. CPK 444 str. numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kadangi pareiškėjos prašomas nustatyti faktas tokių juridinių padarinių pareiškėjai nesukeltų, teismas pagrįstai atsisakė priimti A. U. pareiškimą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pareiškėjai yra svarbus ne pats dokumentas, bet jo turinys. Tai yra pareiškėja yra suinteresuota tuo, kad ji būtų pripažinta galinti tapti vaiko globėja. Šiuo atveju toks faktas yra įrodomasis, t. y. turi būti pagrindžiamas leistinais įrodymais, pvz., gydytojų, turinčių kompetenciją įvertinti pareiškėjos psichikos sveikatos būklę, išduota pažyma. Pareiškėjos sveikatos būklės nustatymas nepatenka į teismo kompetenciją, tam reikalingas medicininis išsilavinimas. Pareiškėja, norėdama gauti pažymą, jog jos psichikos sveikatos būklė yra tinkama tapti vaiko globėja, turi kreiptis į psichikos sveikatos centro gydytojus.

Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jai termino pareiškimo trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d). Tačiau ši teisė nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, priešieškinio, pareiškimo ar skundo, adresuoto aukštesnės instancijos teismui, priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti tokį procesinį dokumentą ir jį nagrinėti teisme. Pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti termino trūkumams pašalinti, kadangi neegzistuoja visos sąlygos kreiptis dėl pareiškėjos nurodomo juridinio fakto nustatymo, o pareiškėjos pareiškimas nėra nagrinėtinas teisme.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

teisėjas Laimantas Misiūnas