Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovams Ugnei Motiejūnaitei ir Gintui Markevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „E.“ Ūkio skyriaus direktoriumi, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 241 straipsnio 1 dalį, 252 straipsnio 1 ir 10 dalis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „E.“ 2012-2017 metais įgijo ir į Lietuvos Respublikos vidaus rinką verslo tikslais išleido daugiau kaip 5 baterijas ir (ar) akumuliatorius, būdama neįsiregistravusi į gamintojų ir importuotojų sąvadą.

Šiais veiksmais V. B., būdamas UAB „E.“ Ūkio skyriaus direktoriumi, padarė nusižengimą, numatytą ANK 252 straipsnio 1 dalyje.

Be to, UAB „E.“ 2012-2017 m. nedalyvavo Baterijų ir (ar) akumuliatorių tvarkymo sistemoje.

Šiais veiksmais V. B., būdamas UAB „E.“ Ūkio skyriaus direktoriumi, padarė nusižengimą, numatytą ANK 252 straipsnio 10 dalyje.

Be to, UAB „E.“ išleido į vidaus rinką apmokestinamųjų gaminių per 2016 m., bet nepateikė iki nustatytų terminų Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos už 2016 m. ir nuslėpė (nedeklaravo) išleistų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką apmokestinamųjų gaminių už 2016 m.

Šiais veiksmais V. B., būdamas UAB „E.“ Ūkio skyriaus direktoriumi, padarė nusižengimą, numatytą ANK 241 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu V. B. savo kaltę dėl nusižengimų pripažino ir parodė, kad viskas nutiko netyčia, visi mokesčiai, kurie turėjo būti sumokėti, jau yra sumokėti. Jie teikė informaciją, kiek nuperka ir kiek išleidžia baterijų, tačiau keitėsi komersantai, asistentės, kurie atlieka didžiąją darbo dalį. Darbuotojai turbūt neapsižiūrėjo ir neįtraukė UAB „E.“ į importuotojų sąvadą. Iš pradžių importuojamų baterijų, akumuliatorių kiekis nebuvo didelis, jis padidėjo 2016-2017 m., kai produkciją įmonė pradėjo vežti iš Kinijos. Dėl baterijų ir akumuliatorių tvarkymo įmonei tereikėjo sudaryti priedą prie sutarties su asociacija, bet to nebuvo padaryta. Būtent jis yra atsakingas dėl sutarčių sudarymo su asociacijomis.

Tyrimo metu V. B. taip pat su pažeidimais sutiko, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad nuo šiol vykdo ir vykdys visas pareigas. (b.l. 2)

ANK 241 straipsnio 1 dalyje, 252 straipsnio 1 ir 10 dalyse numatytų nusižengimų padarymo faktą ir V. B. kaltę, be jo paties prisipažinimo, įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės. (b.l. 2)

Iš pavedimo atlikti patikrinimą matyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Atliekų tvarkymo kontrolės ir analizės skyriaus vedėjas įpareigojo specialistus patikrinti, kaip UAB „E.“ laikosi dėl gamintojams ir (ar) importuotojams aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. (b.l. 6-7)

Patikrinimo akte užfiksuota, kad buvo atliktas UAB „E.“ neplaninis patikrinimas dėl mokesčių už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis už 2012-2016 metus, gamintojams ir (ar) importuotojams aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų keliamų reikalavimų laikymosi. Patikrinus buvo nustatyta, kad UAB „E.“ 2012-2017 metais įgijo ir į Lietuvos Respublikos vidaus rinką verslo tikslais išleido daugiau kaip 5 baterijas ir (ar) akumuliatorius, būdama neįsiregistravusi į gamintojų ir importuotojų sąvadą. Į minėtą sąvadą įsiregistravo tik atliekant patikrinimą, t.y., 2017 m. spalio 26 d. Iki tol įmonė vykdė baterijų ir akumuliatorių teikimo rinkai veiklą neįsiregistravusi gamintojų ir importuotojų sąvade. UAB „E.“ nepateikė dokumentų, įrodančių, kad 2012-2017 metais dalyvavo Baterijų ir (ar) akumuliatorių tvarkymo sistemoje. UAB „E.“ išleido į vidaus rinką apmokestinamųjų gaminių per 2012-2016 m., bet nepateikė iki nustatytų terminų Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijų už 2012-2016 m. ir nuslėpė (nedeklaravo) išleistų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką apmokestinamųjų gaminių už 2012-2016 m. Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis taikant didesnį tarifą apskaičiuota suma yra 11921,58 Eur. (b.l. 3-5)

UAB „E.“ generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. 1.4-170/2 patvirtina, kad Ūkio skyriaus direktorius V. B. buvo paskirtas atsakingu už baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo reikalavimų vykdymą, įskaitant: baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą ir dalyvavimą organizuojant baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemas; visų pagal teisės aktus privalomų ataskaitų dėl nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių ar jų atliekų parengimą ir pateikimą. (b.l. 9)

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 34¹⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gegužės 29 d. Nr. D1-480 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punktas numato, kad importuotojai, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai planuojantys tiekti baterijas ar akumuliatorius, turi užsiregistruoti Sąvade ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki šių gaminių patiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai dienos. Įstatymo 34¹⁵ straipsnio 1 dalies punktuose numatyti baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų pareigos, tarp jų organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius, t. y. organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose dokumentuose nustatytus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus; užtikrinti, kad visos surinktos baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų apdorojamos ir perdirbamos pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos ir atliekų tvarkymo reikalavimus; užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. perdirbant surinktas baterijų ir akumuliatorių atliekas būtų pasiektas Vyriausybės nustatytas baterijų ir akumuliatorių perdirbimo efektyvumas; apmokėti baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas. V. B. tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad nesilaikė minėto reglamentavimo, t.y., UAB „E.“ 2012-2017 m. nebuvo įsiregistravusi importuotojų sąvade, taip pat nedalyvavo Baterijų ir (ar) akumuliatorių tvarkymo sistemoje. Minėtą faktą patvirtina ir patikrinimo aktas. V. B. sutiko, kad dėl minėtų reikalavimų laikymosi UAB „E.“ yra atsakingas jis. Taigi teismas konstatuoja, kad V. B., būdamas atsakingas už minėtų reikalavimų laikymąsi UAB „E.“, neužtikrino, kad įmonė, prieš importuodama baterijas ir akumuliatorius į Lietuvos Respublikos rinką, būtų užsiregistravusi nustatyta tvarka, dalyvautų baterijų ir akumuliatorių tvarkymo sistemoje, todėl jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 252 straipsnio 1 ir 10 dalyse, ir yra baustinas.

Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai. To paties įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numato, kad mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre.

Patikrinimo aktas, paties V. B. prisipažinimas patvirtina, kad UAB „E.“ už 2016 m. nepateikė mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos valstybinei mokesčių inspekcijai iki įstatyme nurodyto termino, t.y., iki 2017 m. vasario 15 d. Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad susidaręs mokestis (11921,58 Eur) buvo sumokėtas tik 2018 m. sausio 4 d. Taigi, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad taip pat yra visiškai įrodyta, jog V. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 241 straipsnio 1 dalyje.

Teismas pažymi, kad V. B. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, būdamas UAB „E.“ Ūkio skyriaus direktoriumi, nepateikė mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų valstybinei mokesčių inspekcijai ir už 2012-2015 m.

Teisės teorijoje nurodoma, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką. Teismas konstatuoja, kad V. B. negali būti inkriminuotas visas deklaracijų nepateikimo laikotarpis, t.y., laikotarpis už 2012-2015 m., kadangi tai nėra trunkamasis teisės pažeidimas. Įstatymas imperatyviai reglamentuoja, kad mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos. Vadinasi, deklaracija už 2012 m. turėjo būti pateikta iki 2013 m. vasario 15 d., ir atitinkamai už 2013 – iki 2014 m. vasario 15 d., už 2014 m. – iki 2015 m. vasario 15 d., už 2015 m. – iki 2016 m. vasario 15 d. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad minėtos deklaracijos nebuvo pateiktos. Deklaracijos už 2012-2015 m. nebuvo pateiktos dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK), todėl už minėtus pažeidimus baudžiant turi būti taikomi ATPK nuobaudos skyrimo terminai, numatyti 35 straipsnyje, t.y., šešių mėnesių terminas, kuris prasidėjo nuo to momento, kai nebuvo pateiktos deklaracijos, t.y., nuo atitinkamų metų vasario 16 d. ANK 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta: asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu; įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Administracinės nuobaudos skyrimo terminas pagal ANK yra dveji metai (ANK 39 straipsnis), o pagal ATPK 35 straipsnį buvo šeši mėnesiai (1 dalis), o esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms minėtas terminas galėjo būti pratęstas iki vienerių metų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių kontrolės skyriaus Atliekų tvarkymo kontrolės ir analizės skyrius nusižengimo faktą skaičiuoja ir už 2012-2015 metus, jį nustatė ir fiksavo 2017 m. lapkričio 13 d. Patikrinimo aktu Nr. VR-17.7-169/VR-19.2-56; taigi, veika, turinti ATPK 51²⁴ straipsnyje (Apmokestinamųjų gaminių ir jų atliekų tvarkymo reikalavimų nevykdymas) nustatytų požymių, padaryta iki 2017 m. sausio 1 d., todėl akivaizdu, kad ATPK 35 straipsnio nuostatos lengvina V. B. teisinę padėtį. Teismų praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, jei ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014 ir kt.). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-2014, Nr. 2AT-31-693/2018). Taigi, nors pačiai įmonei neišnyko pareiga ištaisyti teisės pažeidimą (-us), tačiau V. B. administracinė atsakomybė už 2012-2015 m. veiką, akivaizdu, negalima. Kadangi per šešis mėnesius už 2012-2015 m. deklaracijų nepateikimą V. B. nebuvo laiku nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nuobaudų skyrimo terminai jau suėję, šie terminai nebuvo pratęsti, už minėtą laikotarpį, t.y., 2012-2015 m., jis nebegali būti baudžiamas. Įmonės patikrinimas buvo atliktas ir nusižengimas, numatytas ANK 241 straipsnio 1 dalyje, buvo nustatytas 2017 m. lapkričio 23 d., t.y., po 2017 m. vasario 15 d., kuomet turėjo būti pateikta mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija valstybinei mokesčių inspekcijai už 2016 m., nuobaudos skyrimo terminas už minėtą nusižengimą nėra suėjęs, todėl V. B. turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik dėl 2016 m. Taigi kaltinimas šioje dalyje tikslinamas pašalinant iš kaltinimo 2012, 2013, 2014, 2015 m. Teismas pažymi, kad minėtos aplinkybės patikslinimas nekeičia V. B. veiksmų kvalifikacijos pagal ANK 241 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 5 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

V. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl nusižengimo prisipažino ir gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą V. B., teismas atsižvelgia į tai, kad V. B. padarė pakankamai šiurkščius nusižengimus, du iš jų truko pakankamai ilgą tarpą, į valstybės biudžetą buvo nesumokėti dideli mokesčiai. Tuo pačiu pažymėtina, jog V. B. dėl nusižengimų nuoširdžiai gailisi, įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti pažeidimo aplinkybių, pats pateikė su pažeidimu susijusius dokumentus, su jais bendradarbiavo, yra dirbantis, įmonė ištaisė pažeidimus – 2017 m. spalio 26 d. įsiregistravo gamintojų ir importuotojų sąvade, sumokėjo susidariusį mokestį už aplinkos teršimą, sudarė sutartį su atsakinga įmone dėl baterijų ir akumuliatorių tvarkymo.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, V. B. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 241 straipsnio 1 dalyje, skiriama minimali administracinė nuobauda – bauda, numatyta minėto straipsnio dalies sankcijoje, o už nusižengimą, numatytą ANK 252 straipsnio 1 dalyje, skiriamas įspėjimas. Tuo pačiu anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ANK 252 straipsnio 10 dalyje sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga. Taigi už nusižengimo, numatyto ANK 252 straipsnio 10 dalyje, padarymą skirtina mažesnė bauda nei šios normos sankcijoje numatyta minimali. Teismo įsitikinimu, paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 38 straipsnio 2 dalimi, 241 straipsnio 1 dalimi, 252 straipsnio 1 ir 10 dalimis, 635, 636 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. B. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 241 straipsnio 1 dalyje, 252 straipsnio 1 ir 10 dalyse, ir skirti administracines nuobaudas:

už nusižengimą, numatytą ANK 241 straipsnio 1 dalyje, 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą;už nusižengimą, numatytą ANK 252 straipsnio 1 dalyje, pareikšti įspėjimą;už nusižengimą, numatytą ANK 252 straipsnio 10 dalyje, 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir V. B. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 18083884132. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.