Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (išieškotojos) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) prašymą dėl skolininko G. K. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, kurioje suinteresuoti asmenys V. K. (skolininko sutuoktinė) ir antstolė Audronė Muzikevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išieškotoja prašo nustatyti, kad skolininkui G. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. K. priklauso ½ (viena antroji) dalis sutuoktinės V. K. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų gaunamų pajamų ar ateityje gausiančių pajamų ir esančių, ar ateityje būsiančių lėšų bankų įstaigose, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Išieškotoja nurodo, kad antstolės Audronės Muzikevičienės kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0151/13/01525, 0151/15/0074 dėl 347,54 Eur skolos (ATPK baudų) išieškojimas iš skolininko valstybės biudžeto naudai.

Gyventojų registro tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos duomenimis, G. K. ir V. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš antstolės 2023-05-17 patvarkymų sustabdyti lėšų išmokėjimą Nr. S-23-151-8885 ir Nr. S-23-151-8886, antstolė sustabdė kaip bendrosios jungtinės nuosavybės skolininko sutuoktinio V. K., a/k (duomenys neskelbtini) pajamų dalies, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą, išmokėjimą. Sustabdytų išmokėtinų piniginių lėšų suma turi neviršyti atitinkamai 415,93 Eur.

Antstolė nurodė, kad 2023-05-17 vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 667 str., skolininkui išsiųstas sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, kuriuo pasiūlyta nusistatyti turto dalį arba pasidalinti areštuota turtą ir ne vėliau nei per dvidešimt dienų antstolei pateikti užpildyta sutikimą. Pažymime, kad skolininkas minėto sutikimo nėra pateikęs, todėl, vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 2 dalimi, antstolė pasiūlė išieškotojui VMI prie FM kreiptis į teismą su prašymu, kad būtų nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje skolininko ir skolininko sutuoktinės nuosavybėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ― CK) 3.109 straipsnio 4 dalimi sutuoktiniai, prisiimdami ir vykdydami prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, privalo elgtis apdairiai ir rūpestingai, kaip ir priimdami, ir vykdydami savo asmenines prievoles.

Motyvuojamoji dalis

CK 3.112 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo, be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

CK 3.116 straipsnyje yra nustatyta, kad kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams teismo sprendimu.

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 4 dalį išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Bendraturčio dalies nustatymas reiškia ne tik jo idealiosios dalies nuosavybės teisėje, bet ir aiškiai apibrėžtos, ją atitinkančios realios dalies turte nustatymą, o tai reiškia būtinumą individualiai apibrėžti turto dalį, galinčią būti savarankišku civilinės apyvartos objektu.

Nustatyta, kad skolininko atžvilgiu yra vykdomi du vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos išieškotina suma 415,93 Eur, vykdo antstolė Audronė Muzikevičienė išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai (vykdomosios bylos Nr. 0151/13/01525, 0151/15/0074).

Skolininkui pakankamai neturint (asmeninių) piniginių lėšų ir turto, iš kurio gali būti išieškoma, kreditorė, antstolės siūlymu, kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis skolininko G. K. ir V. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).

LITEKO duomenimis Lietuvos teismuose nėra pradėtos bylos dėl skolininko G. K. ir V. K. santuokos nutraukimo. Teismas neturi duomenų apie sutuoktinių turto padalijimo faktą (CK 3.116 straipsnio 1 dalis).

Atitinkamai skolininko sutuoktinės V. K. darbo užmokestis ir kitos pajamos, susijusios su darbo santykiais, pensijos ir kitų rūšių pajamos laikytinos bendrąja jungtine G. K. ir V. K. nuosavybe (CK 3.88 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi, jų susitarimu nėra pakeistas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, jų turtas nėra padalytas, į tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, numatyto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad pusė skolininko sutuoktinės V. K. darbo užmokesčio, kitų pajamų, susijusių su darbo santykiais, pensijų ir kitų rūšių pajamų, priklauso skolininkui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 593 straipsnio 5 dalimi, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ (viena antroji) dalis jo sutuoktinės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų.

Nustatyti, kad negalima išieškoti iš sutuoktinio piniginių lėšų, kurios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktuose yra numatytos kaip išimtys, t. y. iš tokios rūšies (tikslinių, susijusių tik su sutuoktiniu) lėšų, kurios nepripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.