Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atstovei teisininkei R. Š. ir

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui N. Č. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ ir 711-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Prie Salotės“, išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Ieškovė 2013 m. rugsėjo 30 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5279,51 Lt (1529,05 Eur) skolos, 167,49 Lt (48,51 Eur) palūkanų ir penkių procentų procesines palūkanas. Anot ieškovės, atsakovas neatsiskaitė už laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. patiektą šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 27 d. pareiškimu ieškovė nurodė, kad prašomą priteisti 1529 Eur skolą sudaro 756,56 Eur skola už buto šildymą, 206,21 Eur už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti ir 566,28 Eur už vandens pašildymą.

Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašė ieškinį tenkinti ir iš esmės palaikė ieškovės argumentus bei nurodomas aplinkybes.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, į jo butą nebuvo tiekiama šiluma, nes bute niekada nebuvo įrengta centralizuoto šildymo, todėl jis neprivalo mokėti už negautą šilumos energiją. Be to, ieškovė netinkamai parinko ir taikė šilumos paskirstymo metodus, taikė kainas-tarifus, kurie teismo sprendimu pripažinti negaliojantys, taip pat nepagrįstai reikalauja delspinigių. Atsakovas pažymėjo, kad daugiabučio namo savininkų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu atsakovas atleistas nuo pareigos mokėti už jo buto ir bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Atsakovo teigimu, nagrinėjama byla nesudėtinga, ieškovės įmonė turi savo teisininkų, todėl ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti nebuvo būtinos, be to, ieškovė prašo atlyginti ir Pridėtinės vertės mokestį, kurį ieškovė atgavo per PVM užskaitą.

Trečiasis asmuo 711-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Prie Salotės“ neišreiškė savo procesinės pozicijos.

Išvadą teikianti institucija nurodė šioje byloje ginčo šiluma paskirstyta teisingai.

Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ tiekė šilumos energiją į namą (duomenys neskelbtini). Ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklausė atsakovui. Nurodytu laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 1529,05 Eur atsakovo skola už patiektą šilumą taip pat priskaičiuota 48,51 Eur palūkanų. Šioje byloje priimta 2018 m. sausio 22 d. nutartimi pradinis ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pakeistas į naują ieškovą AB „Vilniaus šilumos tinklai“.

Civilinio kodekso 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Nagrinėdamas šalių ginčą nurodytų Civilinio kodekso nuostatų kontekste, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, viena vertus, atsakovas pateikė į bylą pakankamai įrodymų (pavyzdžiui, antstolės 2011 m. balandžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 2011 m. spalio 1 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą), iš kurių matyti, kad ginčo laikotarpiu atsakovui priklausęs butas buvo faktiškai šildomas ne centralizuotai į namą tiekta šilumą, o elektriniu šildymu. Kita vertus, teismas sutinka su ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ argumentais, kad kitose bylose priimtais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau nustatyti prejudiciniai faktai, kad nei iki ginčo laikotarpio, nei po ginčo laikotarpio atsakovo patalpos name nebuvo teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3143-432/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-9-407/2021).

Nors iš pridėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. A2-2216-433/2014 duomenų matyti, kad į nurodytą bylą buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro 2012 m. balandžio 6 d. išrašas, kuriame nurodyta, jog buto (duomenys neskelbtini) šildymas yra vietinis centrinis (o ne centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų), ir su nurodytu išrašu tos bylos ieškovė UAB „Vilniaus energija“ galėjo (ir turėjo) susipažinti vėliausiai 2012 m. rugsėjo 28 d. parengiamojo posėdžio metu, tačiau pabrėžtina, kad nagrinėjamos bylos duomenys neteikia pagrindo teigti, jog iki ginčo laikotarpio arba per ginčo laikotarpį atsakovas būtų visiškai sumokėjęs už iki tol sunaudotą energiją kaip tai nurodyta Civilinio kodekso 6.390 straipsnio 1 dalyje. Taigi, net ir nustačius faktinę aplinkybę, kad šilumos tiekėjui (bent jau nuo 2012 m. rugsėjo 28 d.) buvo žinoma apie tuometiniame atsakovo bute įrengtą vietinį šildymą, tai vien tik tokia aplinkybė nebūtų pakankama konstatuoti-pripažinti atsakovo teisę nutraukti šilumos tiekimo sutartį, nes nėra duomenų apie įvykdytą kitą sudėtinę-būtiną sąlygą – atsakovo visišką atsiskaitymą už iki tol priskaičiuotą energiją.

Konstituciniam Teismui atsisakius priimti nagrinėti teisės klausimą, ar tokia Civilinio kodekso 6.390 straipsnio 1 dalies nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas neturi galimybių nurodytos kodekso normos netaikyti šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams. Taigi, nors ieškovui tam tikru ginčo laikotarpiu ir buvo žinoma apie išviešintą kitokį atsakovo buto šildymą, tačiau vien tik ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo būtent teisėtą atsijungimą nuo centralizuoto šildymo ir (arba) teisėtą šalių sutarties nutraukimą Civilinio kodekso 6.390 straipsnio 1 dalies prasme. Remdamasis šiais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atsikirtimus, kuriais apeliuojama į jo pareigos nebuvimą atsiskaityti už ginčo laikotarpiu priskaičiuotą šilumos energiją.

Civilinio kodekso 1.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Vadovaujantis nurodyta kodekso nuostata, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti atsakovo atsikirtimai, kuriais apeliuojama į vėliau, t. y. po ginčo laikotarpio, pasikeitusių šilumos energijos kainų taikymą šioje byloje ir (arba) ginčo laikotarpiui ieškovės neva nepagrįstai taikytas kainas. Be to, išvadą teikianti institucija šiuo aspektu taip pat nekonstatavo pažeidimų nei dėl taikomų kainų, nei dėl taikytų metodų apskaičiuojant atsakovo skolą už ginčo laikotarpį. Vien tik atsakovo subjektyvi nuomonė šiais klausimais nėra pakankama tam, kad būtų paneigtos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvados (CPK 12, 178, 185 straipsniai, 197 straipsnio 2 dalis).

Kadangi atsakovas nepagrįstai neatsiskaito už patiektą energiją ginčo laikotarpiu, tai ieškinys tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteisiama 1529,05 Eur skolos ir 48,51 Eur palūkanų (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškovė reikalauja būtent įstatyminių, o ne sutartinių palūkanų, ir toks reikalavimas atitinka Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl atmetami kaip teisiškai nepagrįsti atsakovo atsikirtimai, kuriais ginčijama ieškovės teisė į šias palūkanas. Tenkinant ieškovės reikalavimą ir vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiamos ir penkių procentų procesinės palūkanos. Pažymėtina, kad šios palūkanos nepriteisiamos nuo priteisiamų 48,51 Eur palūkanų (CK 6.37 straipsnio 4 dalis).

Kadangi ieškovė 2023 m. balandžio 27 d. pareiškimu nepareiškė naujų ieškinio reikalavimų, o tik nurodė-atskleidė jau pareikštų ieškinio reikalavimų sudėtines dalis, tai atmetamas kaip nepagrįstas atsakovo prašymas taikyti ieškinio senaties terminą, kurio ieškovė nepraleido. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Ieškinį tenkinant, ieškovei iš atsakovo priteisiama 2370,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 110,39 Eur žyminio mokesčio ir 2259,68 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu į bylą nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius, kad ieškovė iš tikrųjų nepatyrė išlaidų, susijusių su Pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimu už advokato paslaugas, ir (arba) kad šias sumas ieškovė iš tikrųjų susigrąžino (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, nors nagrinėjamas ginčas ir nevertinamas kaip sudėtingas, tačiau būtina atkreipti dėmesį į paties atsakovo procesinį elgesį, kai būtent atsakovas kėlė nepagrįstų (kitose bylose jau išnagrinėtų) atsikirtimų, teikė nepagrįstų procesinių prašymų, kurių nagrinėjimas ir galėjo nulemti didesnes ieškovės teisinio atstovavimo sąnaudas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Remiantis šiais motyvais, atmetami kaip nepagrįsti atsakovo atsikirtimai dėl ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų mažinimo.

Valstybei iš atsakovo priteisiama 130,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ši suma įmokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, iš atsakovo N. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 1529,05 Eur (tūkstantį penkis šimtus dvidešimt devynis eurus 5 ct) skolos, 48,51 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 51 ct) palūkanų ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 1529,05 Eur (tūkstančio penkių šimtų dvidešimt devynių eurų 5 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2370,07 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt eurų 7 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo N. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 130,13 Eur (šimtą trisdešimt eurų 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.