Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-03-14 · Administracinė byla Nr. eI3-2010-983/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-14
Bylos Nr.
eI3-2010-983/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07036-2022-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Montavita“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-2010-983/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07036-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Montavita“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Montavita“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija) 2022 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-83968 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę pareiškėjos prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo spręsti iš naujo.

Pareiškėja paaiškina, kad jos bendra įsipareigojimų suma sudaro – 54 786,38 Eur. Pareiškėja 2022 m. spalio 19 d. prašymu siekė susidariusią nepriemoką išdėstyti iki 2025 m. spalio 25 d. Pareiškėja prašyme nurodė, kad Bendrovės pagrindinė veikla yra krovininis kelių transportas (apie 80 proc. įmonės pajamų), o jos finansinę naštą apsunkino šiuo metu kylančios kuro kainos. Be to, klientai vėluoja atsiskaityti už suteiktas pervežimų paslaugas, dėl ko trūksta apyvartinių lėšų sumokėti už kurą, o rezervas banko sąskaitose ir kasoje yra naudojami atsiskaitymams einamiems mokesčiams ir padengti kuro įsiskolinimui. Su pareiškėja 2021 m. rugsėjo 2 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-45221 dėl 90 923,69 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo iki 2022 m. gruodžio 25 d., tačiau kilus finansinių sunkumų ir negalint tinkamai vykdyti mokestinės paskolos sutarties sąlygų, 2022 m. spalio 4 d. ji buvo nutraukta.

Teigia, jog pareiškėja būtent dėl pakitusios situacijos negali vykdyti visų įsipareigojimų pilnai ir iniciavo 2022 m. spalio 19 d. prašymo teikimą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Prašymo teikimo dienai beveik 50 proc. nepriemokos buvo padengta. VMI 2022 m. spalio 19 d. prašymą atmetė tuo pagrindu, jog Bendrovės 2021 m. ir 2022 m. devynių mėnesių vykdoma veikla pelninga, taip pat apskaičiavus finansinės rizikos ir likvidumo koeficientus pagal 2022 m. rugsėjo 30 d. duomenis nustatyta, kad 5 iš 5 apskaičiuotų santykinių rodiklių reikšmė yra patenkinama/gera ir kas laikytina, kad Bendrovės finansinė būklė yra gera/patenkinama, taip pat į valstybės biudžeto sąskaitą analizuojamu laikotarpiu sumokėjo mažiau negu 10 proc. gautų visų įplaukų į banko sąskaitas, todėl Bendrovė turi įvertinti galimybę sumokėti skolą biudžetui. Tačiau šiuo atveju atsakovė nevertino, kad pareiškėjai kyla naujos mokestinės prievolės nuo gaunamų pajamų, kuriomis dengiama ne tik nepriemoka, bet ir nauji mokėjimai. Be to, būtent dėka sudarytos mokestinės nepriemokos sutarties pareiškėja pradėjo balansuoti finansinius srautus, vykdant esamas prievoles ir atitinkamai mažinant mokestinę nepriemoką, kuri sumažinta esmingai net ir praradus galimybę pilnavertiškai vykdyti susitarimą.

Pareiškėja pamini, jog atsakovė taip pat nevertino aplinkybių (apsunkinančių jos pilnavertį atsiskaitymą su valstybės biudžetu) t. y., jog nuo 2022 m. rugsėjo mėn. Bendrovei elektros energijos kaina už 1 kwh padidėjo beveik 3 kartus (nuo 0,12 ct/kwh iki 0,33 ct/kwh). Be to, nuolat kylančios kuro kainos: 2021 m. lapkričio mėn. – apie 1,11 eur/1 – 2022 m. lapkričio mėn. – apie 1,81 eur/l. Dar daugiau, veiksnys lėmęs tokią situaciją yra tarpbankinių palūkanų didėjimas. Bendrovė turi trylika galiojančių finansinės nuomos sutarčių: AB „Šiaulių bankas“ – 7 vnt., UAB „Luminor lizingas“ – 1 vnt., UAB „K. S.“ – 3 vnt., SIA „Citadele Leasing“ – 1 vnt., UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ – 1 vnt. Euribor dydis: 2021 m. lapkričio mėn. – 0 %, 2022 m. lapkričio mėn. – 2,012 %. Pareiškėjos nuomone, jeigu atsakovė būtų visa apimtimi įvertinusi Bendrovės situaciją, akivaizdu, kad nustatyti kriterijai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsnio 2 dalyje būtų taikytini, juo labiau, kad nuo 2021 m. rugsėjo mėn. pagrindus nepriemokos išdėstymui VMI matė ir taikė. Atitinkamai, jeigu nepriemoka bus išieškota nedelsiant, tai lems visų šių sutarčių pažeidimus ir grėsmę ne tik joms nutrūkti, bet tuo pačiu priverstinai likviduojant turtą – įmonės veikla bus paralyžiuota.

Pastebi, kad 2020 m. pareiškėja buvo įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių sąrašą. Pasibaigus VMI pagalbos priemonėms, buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis. Visgi sutarties laikytis tinkamai nepavyko, nes mėnesinės įmokos Bendrovei buvo per didelės, kadangi pradiniu prašymu kuris buvo tenkintas irgi buvo prašoma ilgesnio termino, ką liudija šiuo metu susidariusi situacija, kuomet Bendrovė siekiant užtikrinti stabilią ir nenutraukiamą savo veiklą faktiškai įtraukė COVID-19 periodą į prašomą mokėjimo trukmę. Pareiškėjos nuomone, ilgiausias 36 mėn. terminas būtų pakankamas subalansuoti srautus, atsiskaityti su valstybe ir išsaugoti veikiančią Bendrovę.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama. 2022 m. spalio 25 d. Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus išvadoje Nr. (23.31-08) 326-4146 (toliau – ir Išvada) VMI išdėstė prašymo netenkinimo motyvus. Pagrindiniai motyvai neišdėstyti mokestinės nepriemokos dalimis: (1) Bendrovės 2021 m. ir 2022 m. devynių mėnesių vykdoma veikla pelninga (2), apskaičiavus finansinės rizikos ir likvidumo koeficientus pagal 2022 m. rugsėjo 30 d. duomenis nustatyta, kad 5 iš 5 apskaičiuotų santykinių rodiklių reikšmė yra patenkinama/gera ir kas laikytina, kad Bendrovės finansinė būklė yra gera/patenkinama (3), į valstybės biudžeto sąskaitą analizuojamu laikotarpiu sumokėjo mažiau negu 10 proc. gautų visų įplaukų į banko sąskaitas (4), todėl Bendrovė turi įvertinti galimybę sumokėti skolą biudžetui. Be to, Bendrovės prašoma išdėstyti mokestinės nepriemokos suma jau buvo išdėstyta, t. y. su Bendrove 2021 m. rugsėjo 2 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-45221 dėl 90 923,69 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo iki 2022 m. gruodžio 25 d., tačiau Bendrovei nevykdant mokestinės paskolos sutarties sąlygų, 2022 m. spalio 4 d. VMI sprendimu buvo nutraukta.

Teigia, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Sprendimas pažeidžia jos interesus. Šiuo atveju VMI Sprendime yra nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas. Administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės – 2022 m. spalio 19 d. pareiškėjos prašymas su priedais, o 2022 m. spalio 25 d. išvadoje Nr. (23.31-08) 326-4146 dėl prašymo išdėstyti atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą, kuri yra sudedamoji individualaus administracinio akto dalis, pateikti Sprendimo priėmimo motyvai, t. y. pateikta išsami pareiškėjos finansinės būklės analizė. VMI padarė išvadą, kad Bendrovė iš dalies galėjo mokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau prioritetą mokėti skyrė kitiems kreditoriams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl VMI 2022 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. Nr. (23.24-08) 327-83968, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjai išdėstyti 54 786,38 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. spalio 19 d. kreipėsi į VMI prašydamas išdėstyti 54 786,38 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2025 m. spalio 25 d.

VMI, įvertinusi pareiškėjo prašymą, 2022 m. spalio 25 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (23.24-08) 327-83968 bei vadovaudamasi MAĮ 88 straipsniu, MAĮ 14 straipsnio 7 dalimi, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 2022 m. spalio 19 d. pareiškėjos prašymu ir Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus Išvada, nusprendė neišdėstyti mokesčių mokėtojos (pareiškėjos) mokestinės nepriemokos sumokėjimo nurodytam laikotarpiui. Išvada laikytina sudedamoji individualaus administracinio akto dalis, kurioje pateikti sprendimo priėmimo motyvai.

Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamu Sprendimu, 2022 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas ir Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ bei Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijos, patvirtintos VMI viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 „Dėl Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“.

MAĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Minėto straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y. nustačius, kad nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustačius, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016).

Mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Be to, ir LVAT yra pasisakęs (žr., pvz., LVAT 2004 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1–362/2004, 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje A6 – 2202/2006, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–1229/2010 ir kt.), kad viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama. Todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus.

Vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antrosios sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (žr. pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3585/2011, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2139/2011).

Pagal Taisyklių 7 punktą priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą (toliau kartu – mokėtojas) finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčių administratoriaus.

Pagal Taisyklių 19 punktą Mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė ir kuriais pagrindžiami prašyme nurodyti duomenys ir aplinkybės. Jeigu mokesčių administratorius nustato, kad prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinę nepriemoką neatitinka nustatytų reikalavimų, taip pat jeigu mokesčių mokėtojas nepateikė visų būtinų dokumentų, mokesčių administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai gavo iš mokesčių mokėtojo atitinkamą prašymą, pareikalauja patikslinti prašymą ir (arba) pridėti papildomus dokumentus, kurių reikia sprendimui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą nusižengimą mokėjimą priimti, ir nustato šių dokumentų patikslinimo ir (ar) papildymo 30 dienų terminą (Taisyklių 21 punktas). Mokėtojas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokesčių administratoriaus pranešimo apie reikalingos patikslintos informacijos gavimo dienos turi pateikti reikalingą patikslintą informaciją arba pateikti mokesčių administratoriui motyvuotą prašymą pratęsti tam tikslui duotą terminą. Mokesčių administratorius turi ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos priimti sprendimą ir gali pratęsti patikslintos informacijos pateikimo terminą ne daugiau kaip 30 dienų arba motyvuotai atsisakyti jį pratęsti (22 punktas). Jeigu mokėtojas per 30 dienų arba per pratęstą terminą nepateikia patikslintos informacijos, prašymas laikomas atmestu (Taisyklių 23 punktas).

Pareiškėja nesutikimą su ginčijamu Sprendimu grindžia tuo, jog atsakovė neįsigilino į jos pateiktus paaiškinimus bei COVID-19 pandemiją, kurios ribojimai paveikė esamą ekonominę situaciją.

Teismas pažymi, jog teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7 121/2004; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja Inspekcijai pateikė naują 2022 m. lapkričio 28 d. prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo ir Inspekcija tokį pareiškėjos prašymą tenkino, t. y. 2022 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-94631 ir su pareiškėja 2022 m. gruodžio 5 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį dėl 24 926,47 Eur (nepriemoka išdėstyta iki 2023 m. lapkričio 25 d.). Tokiu būdu teismas vertina, kad pareiškėjos ginčijamas Sprendimas jai nebesukuria jokių teisinių pasekmių ir pareiškėjos pagrindinio reikalavimo – panaikinti ginčijamą Sprendimą – išnagrinėjimas negali apginti jos pažeistos teisės ar įstatymo saugumo intereso. Tuo pačiu paminėtina, jog pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę pareiškėjos prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo spręsti iš naujo yra patenkintas (kadangi jos paskesnis 2022 m. lapkričio 28 d. prašymas dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo buvo patenkintas).

Nors byloje nėra duomenų, kad pareiškėja skundo reikalavimų būtų atsisakiusi, tačiau rašytinė bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad pareiškėjos skundo reikalavimas po skundo padavimo teismui buvo įvykdytas 2022 m. gruodžio 5 d. Inspekcijos sprendimu Nr. (23.24-08) 327-94631. Pareiškėjai apie tai yra žinoma. Įvertinus šias nustatytas faktines aplinkybes aptarto teisinio reglamentavimo kontekste ir atsižvelgus į šios bylos nagrinėjimo dalyką, darytina išvada, kad šiuo atveju išnyko pareiškėjos materialinis suinteresuotumas bylos dalyku.

Konstatavus, kad pareiškėjos skundo reikalavimas yra įvykdytas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju išnyko ginčo dalykas ir šio reikalavimo išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio.

Tai, jog išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas, ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016, 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-1855-331/2019, 2020 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-405-502/2020 ir kt.). Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Montavita“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJūratė Bliznikaitė-PovilanskienėAgnė Stankevičienė