Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, nuteistojo D. S. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo

D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams.

Ž. R. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jam iš D. S. ir D. V. solidariai priteista 289,62 eurų turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. V., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su D. V. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais asmenimis, 2014 m. spalio 15 d., apie 15 val., turėdami tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, jie savo ir kitų asmenų naudai įgijo Ž. R. priklausančius 1000 Lt (289,62 Eur), o būtent: D. S., atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 15 d., apie 9 val., neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino Ž. R. į šio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), prisistatė D. V. ir nurodė, kad už tariamai turimą ir parduodamą automobilį „Audi A4“ reikalingas 1000 Lt (289,62 Eur) užstatas, kurį reikia pervesti į D. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke, o nukentėjusiajam Ž. R. pervedus nurodytą sumą į šią sąskaitą, D. V. pervestus pinigus, tai yra 1000 Lt (289,62 Eur), 2014 m. spalio 17 d. išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir dalį pinigų D. S. nurodymu perdavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį ir prašo jį dėl nusikalstamos veikos išteisinti. Skundo autorius nurodo, kad jis neprisidėjo prie nagrinėjamo nusikaltimo padarymo, o buvo nuteistas tik dėl to, kad pažįsta kitą nuteistąjį D. V.. Su minėtu asmeniu jį sieja draugiški santykiai, D. V. jam kartais nupirkdavo kokių nors daiktų, už tai apelianto tėvai į D. V. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, apelianto prašymu pervesdavo pinigų. Pats nuteistasis su D. V. labai retai kalbėdavo, kad jis turi banko sąskaitą DNB banke, jis nežinojo iki pirmųjų apklausų ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis pažymi, kad D. V. keitė savo parodymus, o akistatos su juo metu nurodė, kad neatpažįsta apelianto balso, kaip balso asmens, kuris jam skambino telefonu. Nuteistasis pažymi, kad nuosprendį priėmęs teismas vertino tik kito nuteistojo D. V. parodymus, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką to daryti negalima. Dėl šios priežasties D. S. apeliaciniame skunde prašo iš naujo peržiūrėti byloje surinktus įrodymus ir jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos, apie kurios padarymą jis nieko nežino ir nuo jos negali tinkamai gintis.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja apeliacinį skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės, teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir prašo jį išteisinti, nes nusikaltimo, už kurį nuteistas, nepadarė. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu gautų duomenų vertinimas, jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė ir pareiga, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje. Įrodymus teismas privalo vertinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, tai yra juos vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2010, Nr. 2K-122/2011).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. S. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė ir nepadarė kitų esminių BPK pažeidimų, kurie būtų galėję sukliudyti priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Teismo nuosprendyje pateikti išsamūs įrodymų vertinimo motyvai – paaiškinta, kodėl tam tikrais duomenimis teismas nesiremia, taip pat nurodyta, kokie duomenys pripažinti įrodymais ir kokias aplinkybes jie patvirtina, kurias aplinkybes dėl nuteistojo iškeltos versijos paneigia. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad būtent kito nusikalstamos veikos bendrininko D. V. parodymai ir juos papildantys kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme patikrinti liudytojo G. V., nukentėjusiojo Ž. R. parodymai, taip pat rašytinė bylos medžiaga – duomenys iš banko sąskaitų išrašų, telekomunikacijų ryšiais užfiksuota informacija ir kiti duomenys atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, jų visetas yra pakankamas pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl D. S. kaltės padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju tai, kad D. S. betarpiškai realizavo visus jo ginčijamo nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, patvirtina esminėmis detalėmis nuoseklūs kito nuteistojo D. V. parodymai, kai jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su D. S. susipažino per G. V., kuris pasiūlė papildomai užsidirbti ir dėl to suvedė jį su D. S.. Su pastaruoju jis tą kartą kalbėjo telefonu, šis jam pasiūlė bendrauti ir gauti pinigų už tam tikrą padėjimą. D. S. SMS žinute jis nusiuntė savo telefono numerį, šis jam nurodė socialinio tinklo „Facebook“ kontaktus. D. S. jam skambindavo iš skirtingų mobiliojo ryšio telefonų numerių, prisistatydavo vardu, jį pažindavo, nes balsas buvo panašus, be to, jie taip pat bendravo socialiniame tinkle. Dėl nagrinėjamo įvykio D. S. jam paskambino telefonu ir pasakė, kad į sąskaitą bus pervesta 1000 Lt, kuriuos reikės perduoti kitam asmeniui. Jam pervestus pinigus D. V. išsigrynino Marijampolėje, prie parduotuvės „Iki“ esančiame bankomate, ir juos perdavė nepažįstamam asmeniui. Šias nuteistojo D. V. nurodomas aplinkybes pagrindžia byloje esantys jo ir nukentėjusiojo Ž. R. banko sąskaitų išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad iš nukentėjusiojo sąskaitos kaltinime nurodytą dieną į D. V. sąskaitą, esančią DNB banke, buvo pervesta 1000 Lt kaip užstatas už automobilį, ir ši pinigų suma 2014-10-17 paimta iš bankomato Marijampolėje. Liudytojas G. V. teisminio nagrinėjimo metu taip pat patvirtino nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad jis supažindino D. V. su D. S., prieš tai jie nebuvo pažįstami. Tąkart liudytojui paskambino D. S. ir paprašė supažindinti su šalia esančiais draugais, jis davė telefonu pakalbėti D. V., apie ką jie kalbėjo jis nežino, tačiau nurodė, kad ir jo D. S. yra prašęs paslaugos – prisijungti prie jo elektroninės bankininkystės paskyros ir pervesti tam tikras pinigų sumas kitiems asmenims, dėl to liudytojo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris šiuo metu yra nutrauktas.

Nors nuteistasis D. S. neigia kaltę, tvirtindamas, kad jis neskambino nukentėjusiajam Ž. R. ir neprašė į D. V. sąskaitą pervesti 1000 Lt už tariamai turimą ir parduodamą automobilį, tačiau šie argumentai yra paneigti jau aptartais rašytiniais įrodymais, be to, nukentėjusysis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, vienareikšmiškai patvirtino, jog iš intonacijos, greitakalbės, pagal kalbos manierą atpažįsta D. S. kaip asmenį, kuris jam kaltinime nurodytą dieną paskambino ir siūlė parduoti automobilį, už kurį jis į D. V. banko sąskaitą, esančią DNB banke, pervedė 1000 Lt. Nors jam skambinęs asmuo prisistatė D. V., tačiau nukentėjusysis teisme kategoriškai patvirtino, kad telefonu kalbėjusio asmens balsas visiškai nepanašus į D. V.. Šių įrodymų kontekste aplinkybę, kad D. S. skambino nukentėjusiajam ir po to nurodė D. V. apie į jo sąskaitą pervestus pinigus, netiesiogiai patvirtina ir telekomunikacijų ryšiais perduodamos informacijos duomenys, pagal kuriuos nustatyta, kad mobilaus ryšio telefono numeris, iš kurio buvo skambinta nukentėjusiajam, kaltinime nurodytą dieną veikė Alytaus mieste, ir asmuo, skambinęs nukentėjusiajam, penkis kartus bendravo su abonento numeriu, priklausančiu D. V..

Kiti nuteistojo argumentai, kuriais jis neigia kaltę, kad neva jis žinojo tik „Swedbank“ esančios D. V. banko sąskaitos duomenis, kadangi į šią sąskaitą jo tėvai kartais pervesdavo pinigus už D. V. nupirktus daiktus, išsamiai išnagrinėti skundžiamame nuosprendyje. Priešingai nei teigia apeliantas, D. V. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad D. S. žinojo jo abiejų banko sąskaitų numerius, ką patvirtina ir byloje esantys šių banko sąskaitų išklotinių duomenys apie atliktas pinigines perlaidas, kurie taip pat patvirtina, kad nėra nei vieno įrašo, kuris pagrįstų nuteistojo nurodytas aplinkybes apie jam į „Swedbank“ esančią banko sąskaitą tėvų ir močiutės pervestus pinigus. Pažymėtina, kad D. V. taip pat nuosekliai tvirtino, jog pinigus į minėtas sąskaitas pervesdavo tik apeliantas D. S. ir jo draugė.

Taigi visos išdėstytos aplinkybės dėl apelianto parodymų prieštaringumo, taip pat tam tikro nelogiškumo (D. S. teigė, kad asmeninius pinigus laikė menkai pažįstamo D. V. sąskaitose) skundžiamą nuosprendį priėmusiam teismui sudarė pakankamą pagrindą suabejoti D. S. nurodoma įvykių versija ir ją motyvuotai atmesti. Pagrindo abejoti teismo išvadomis dėl D. S. kaltės nesudaro ir skunde akcentuojamos aplinkybės dėl to, kad D. V. parodymai, ar jis atpažįsta iš balso D. S. kaip asmenį, su kuriuo jis bendraudavo telefonu, nebuvo nuoseklūs. Visų pirma, pažymėtina, kad D. V. akistatos su D. S. metu kategoriškai nenurodė, jog bendravo ne su juo, nuteistasis nurodė, kad yra neįsitikinęs, jog čia tas pats asmuo (t. 2, b. l. 67-68). Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu D. V. taip pat teigė, jog kartais girdėdavo, kad šalia D. S. kalba kiti asmenys, tai jam kėlė įtarimą, nes ir kalbančio asmens balsas kartais skirdavosi. Taigi šie jo parodymai atitinka teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad nuteistasis su D. V. telefonu bendraudavo ir kaltinime nurodytu laiku D. V. skambino, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, galimai šalia esant kitiems nuteistiesiems ar jiems kalbant telefonu su D. V.. Tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia aptartų įrodymų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių dėl šiuo konkrečiu atveju esančių D. S. sąsajų su D. V., skambinimo nukentėjusiajam ir pinigų išviliojimo apgaule fakto.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę bei vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog D. S. savo ir kitų asmenų naudai įgijo Ž. R. priklausančius 1000 Lt (289,62 Eur), todėl jo veika pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai ir šioje dalyje baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai, taip pat paskirta teisinga bausmė.

Aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindų, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir nuteistąjį išteisinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.