Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Rasai Naruševičienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Lubauskienei, gynėjai advokatei Reginai Šeperienei, kaltinamosios atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei A. S., nukentėjusiajai G. T., jos atstovui pagal įstatymą ir civiliniam ieškovui R. T., Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, neištekėjusi, mokosi Alytaus profesinio rengimo centre, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamoji 2010-12-03 apie 18 val.20 min. Alytuje, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje esančiame miesto sode prie „Laisvės angelo“ paminklo, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai tyčia prikibo prie nukentėjusiosios nepilnametės G. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., griebė ją už plaukų, pastumdama ją pargriovė ant žemės ir tuomet ne mažiau trijų kartų koja spyrė į veido sritį, nugaros sritį ir kojas, taip sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais kaltinamoji pažeidė viešąją tvarką bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamoji S. S. savo kaltę pripažino pilnai, parodė, kad ji su draugais nuėjo į eglės įžiebimo šventę. Šventėje išsiaiškino, kad G. nuėjo prie Laisvės angelo paminklo, todėl ji ten nuėjo ir pamatė tris nepažįstamas merginas, kurių paklausė, kuri iš jų G.. Joms neatsakius, paskambino draugei E. M. , kuri apibūdino G. kaip aukštą, ilgų plaukų, atėjusią su dviem mažesnėm draugėm, ir taip ją atpažino. Ji pastūmė G., sakydama, ko ši lenda prie jos draugės. Jos susipešė, sugriebdamos viena kitai už plaukų, apsistumdė, tada abi pargriuvo. Ji atsistojo pirma, du tris kartus spyrė G. ( vienas spyris į kojas, kitas – į nugarą, trečio spyrio neatsimena, nes viskas vyko labai greitai)ir ir nuėjo. Ji iš karto po įvykio bandė atsiprašyti nukentėjusiosios, tačiau ši nesileido į kalbas. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jos kaltė padarius jai inkriminuojamą veiką įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kita rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusioji G. T. parodė, kad kaltinamosios nepažinojo. Ji su dviem draugėm stovėjo prie paminklo, kai prie jų priėjo būrelis, iš kurio viena panelė ( vėliau paaiškėjo, kad tai kaltinamoji) paklausė, ar yra G.. Ji atsakiusi, kad – ne, tuomet kaltinamoji kažkam paskambino ir paklausė, kaip atrodanti G.. Kažkam ją apibūdinus, panelė priėjo prie jos ir pradėjo ją mušti: kaltinamoji griebė ją už plaukų, pargriovė, tada spyrė į kojas, nugarą, veidą ir nuėjo. Ji buvo sumušta draugių akivaizdoje. Patvirtino, kad po įvykio jai skambino kaltinamoji, tačiau ji buvo išsigandusi, todėl nekalbėjo.

Liudytoja A. S. parodė, kad yra G. draugė ir įvykio dieną buvo su ja ir kita drauge M. prie Laisvės angelo paminklo, kai prie jų priėjo kaltinamoji su būriu draugų. Kaltinamoji paklausė, ar yra G., tačiau ši atsakė, kad ne. Tada S. kažkam skambino telefonu, paklausdama, kaip atrodo G.. Tada puolė G., sakydama, kam ši meluoja, ir griebė už plaukų. G. irgi griebė už plaukų. Nuo kaltinamosios pastūmimo G. nugriuvo ir kaltinamoji jai spyrė. Matytas įvykis ją ir draugę šokiravo.

Liudytoja E. M. patvirtino, kad jai skambino kaltinamoji ir klausė, kaip atrodo G.. Matė, kaip kaltinamoji priėjo prie G., kurią pastūmė ir kuri po to griebė kaltinamąją už plaukų. Jos abi susistumdė ir pargriuvo ant žemės. Gulinčiai G. kaltinamoji įspyrė keletą kartų. Tiek G., tiek kaltinamoji - abi buvo nusiteikę piktai.

Mažametė liudytojos M. B. parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis LR BPK 276 str. 1d. 1p. Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos ji parodė, kad ji su A. ir G. ėjo į eglutės šventę, po šventės nuėjo prie Laisvės angelo, kur atėjo panelė su būriu draugų ir pas G. paklausė, ar ji G., tačiau ši atsakė, kad ne. Tuomet panelė kažkam paskambino telefonu ir paklausė, kaip G. atrodo. Su ranka kaltinamoji nustūmė ją ir A. toliau nuo G. ir G. paėmusi už plaukų, pradėjo ją tampyti. Kai G. nugriuvo, kaltinamoji spyrė G. į veidą, kojas, nugarą po vieną kartą. Tada G. atsistojusi taip pat čiupo už plaukų, tuo viskas ir baigėsi.

Iš R. T. protokolu – pareiškimu jis pareiškė, kad 2010-12-03 apie 19.00 val. jam paskambinusi dukra G. T. pasakė, kad jai būnant eglutės įžiebimo šventėje, ją sumušė iš matymo pažįstama mergina vardu S. (B.l. 1.1). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad G. T. atpažįsta ją sumušusią merginą S. S. (b.l. 29-31).

Iš specialisto išvados matyti, kad G. T. kliniškai nustatyta kairio sėdmens – kryžkaulio srities sumušimas, padarytas veikiant buku žalojančiu daiktu galimai bylos aplinkybėse nurodytu laiku, o nesant medicinos dokumentuose objektyvių trauminio poveiko žymių aprašymo, sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifkuojamas (b.l. 8-9).

Iš nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos veikos padarymo aplinkybės įvykio vieta patvirtina, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje (b.l. 24-28).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamosios S. S. kaltė padarius viešosios tvarkos pažeidimą yra visiškai įrodyta. Kaltinamosios veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, nes kaltinamoji viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje be aiškios motyvacijos sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai. Kaltinamoji veikė tyčia, suprasdama savo veiksmų neteisėtumą, jos motyvai buvo chuliganiški, rodantys visuomenės negerbimą. Tokiais veiksmais kaltinamoji pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Daiktinių įrodymų nėra.

Civilinis ieškinys.

Įstatyminis nukentėjusiosios atstovas R. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Lt. neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l. 12.). Nurodo, kad civilinį ieškinį pareiškė dėl to, kad kaltinamoji pajustų atsakomybę, siekiant ją paauklėti, taip pat dėl to, kad dėl nusikalstamos veikos jo dukra – nukentėjusios, patyrė išgyvenimus - ji jautė skausmą, buvo pažeminta draugų akivaizdoje, jautė stresą (b.l. 117).

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai nusikaltimu, už kurį atsakomybė numatyta LR BK 284 str. 1d., buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau civilinio ieškovo prašomas priteisti 500 Lt. neturtinės žalos dydis šiuo nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas ir akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Kaip matyti iš civilinio ieškovo paaiškinimų, viena iš pagrindinių civilinio ieškovo pozicijų, yra ta, kad civilinį ieškinį jis reiškia tam, kad paauklėtų kaltinamąją, kad kaltinamoji pajustų atsakomybę, nes jo, nuomone, nepakanka jos tik patraukti kaltinamosios baudžiamojo atsakomybėn (b.l. 117).

Nors kaltinamoji su civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo, tačiau teismas nesutinka su tokia civilinio ieškovo pozicija, nes neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., o ne papildomai bausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl tokie civilinio ieškovo civilinio ieškinio argumentai prieštarauja neturtinės žalos atlyginimo paskirčiai, o tai sudaro pagrindą atmestini tokius motyvus kaip nepagrįstus, neteisingus ir netgi neteisėtus.

Kiti civilinio ieškovo nurodomi motyvai, kuriais jis grindžia ieškinį yra tai, kad dėl nusikalstamos veikos jo dukra – nukentėjusioji, patyrė išgyvenimus: jautė skausmą, buvo pažeminta draugų akivaizdoje, jautė stresą, kitus nepatogumus.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai nebuvo kvalifikuotas sveikatos sutrikdymo mastas - kliniškai nustatytas tik kairio sėdmens – kryžkaulio srities sumušimas (b.l. 8-9). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamosios nusikalstama veika nukentėjusiajai būtų sukėlusi kokias nors rimtas pasekmes išskyrus fizinio skausmo sukėlimą įvykio metu.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusiajai kaltinamosios nusikalstama veika būtų padaryta turtinė žala.

Vertintina ir tai, kad kaltinamosios tiek turtinė, tiek socialinė padėtis yra ženkliai sunkesnė ir sudėtingesnė, nei nukentėjusiosios.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamosios tėvų valdžia yra apribota neterminuota, todėl nepilnametę kaltinamąją augino ir globojo jos močiutė A. S., kuri be kaltinamosios šiuo metu globoja ir kaltinamosios seserį S. S. (b.l. 43-46). Kaltinamoji gauna 99 Lt. stipendiją (b.l. 124), savo vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi (b.l. 75, 82), globėjos vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra, o nuosavybės teise turi registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena su savo globotinėmis (b.l. 50,54). Gobėjos su globotiniais pragyvenimo šaltinis – senatvės pensija (b.l. 123) ir globos išmokos už 2 globotinius (b.l. 122).

Tuo tarpu nukentėjusiosios tėvų padėtis tiek materialiniu, tiek socialiniu požiūriu nepalyginamai geresnė ir pranašesnė - nukentėjusioji yra auginama ir išlaikoma abiejų tėvų, kurių pragyvenimo šalintis – nemažos darbo užmokesčio pajamos, turi nekilnojamojo turto ne tik kaip vienintelį gyvenamąjį būstą, bet ir papildomiems poreikiams tenkinti. (b.l. 126, 134, 135).

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į sunkią turtinę ir socialinę kaltinamosios padėtį, į tai, kad neturtinė žala atlieka kompensavimo, o ne baudimo funkciją, į tai, kad nukentėjusioji po patirto sužalojimo nepatyrė jokių rimtų pasekmių, civilinio ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jam 300,00 litų neturtinės žalos.

Bausmės skyrimo klausimai.

Kaltinamoji S. S. nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė.

Kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą pirmą kartą.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme pripažino esmines bylos aplinkybes(b.l. 69)., dėl jų nuoširdžiai gailisi. Iki nuosprendžio priėmimo ji atsiprašė nukentėjusiosios, o nukentėjusioji patvirtino, kad ji atleido kaltinamajai (b.l. 114, 116), kas vertintina kaip kaltinamosios nuoširdus gailėjimasis, todėl ši aplinkybė pripažintina jos atsakomybę lengvinančia (LAT 2K-667/2007).

Kaltinamoji yra jauno amžiaus, mokosi Alytaus profesinio rengimosi centre, mokymosi įstaigos charakterizuojama vienu aspektu teigiamai, kitu – patenkinamai (b.l.79), jos globėjos charakterizuojama teigiamai. Dėl nepilnametės kaltinamosios elgesio nėra jokių nusiskundimų ir iš vaiko teisių apsaugos institucijų, anksčiau jai nebuvo taikytos jokios poveikio priemonės. S. S. turi pastovią gyvenamąją vietą, administracine tvarka nebausta (b.l. 73), kritiškai vertina savo elgesį. Visos šios aplinkybės leidžia manyti, kad S. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš kasacinės teisminės praktikos pavyzdžių matyti, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai (kasacinės bylos Nr. 2K-438/2005, 2K - 541/2005, 2K-P-85/2008, 2K-503/2008).

Iš bylos duomenų matyti, kad S. S. atitinka BK 93 straipsnio numatytas tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: kaltinamoji veikos padarymo metu dar nebuvo sulaukusi aštuoniolikos metų; nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą; jo padaryta veika yra nesunkus tyčinis nusikaltimas; bei šio straipsnio 1d. 3 punkte numatytas alternatyvias sąlygas – ji pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, be to, yra kitų pagrindų manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų.

Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje, yra pakankamas pagrindas teismui manyti, kad kaltinamosios nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo, todėl kaltinamoji S. S. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant jai auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo 23 iki 6 val. ją būti namuose ir tęsti mokslą (BPK 93 str. 1 d. 3 p., 82 str.).

S. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (b.l.67,68).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. S. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p. pagrindu ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsniu, S. S. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant S. S. tęsti mokslą ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.;

S. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš S. S., o jai negalint sumokėti – iš jos įstatyminės atstovės A. S., 300,00 Lt. (tris šimtus litų 00 ct.) neturtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo R. T.- įstatyminio nukentėjusiosios G. T. atstovo, naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.