- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- 2-3415-670/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00419-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Klimaitis
- Ieškovas
- S. U.
- Atsakovas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V.
- Advokatai
- Donatas Ramanauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. U., ieškinį atsakovui S. V., suinteresuotam asmeniui V. V. atstovaujamiems advokato Donato Ramanausko, dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir žemės nuomos sutarties pripažinimo niekine.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: priteisti ieškovei iš atsakovo 7543,01 Eur skolos, 737,49 Eur palūkanų už nesavalaikį atsiskaitymą, 248,42 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1600,00 Eur ieškinio ruošimo išlaidų; atsakovo S. V. pateiktą įregistruoti 2020 m. birželio 22 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamo turto kadastre 2019 m. gruodžio 9 d. žemės nuomos sutartį Nr. 4, žemės sklypui, kadastrinis Nr. 94/25588, unikalus Nr. 9410-0001-0328, esančiam (duomenys neskelbtini) pripažinti niekine nuo jos sudarymo dienos ir įpareigoti atsakovą S. V. panaikinti jos įregistravimą Nekilnojamojo turto kadastre per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo byloje priėmimo dienos; grąžinti permokėtą žyminio mokesčio sumą už pateiktą ieškinį. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu S. V. 2014 m. gruodžio 9 d. pirmą kartą sudarė žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomodama penkerių metų laikotarpiui 30,01 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirčiai, mokant metinį nuomos mokestį po 70 litų (20,27 Eur) už vieną ha. Atsakovas, pagal nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), devintą punktą, iki šiol nesumokėjo nuomos už 5 metų laikotarpį, kas bendroje sudaro 3041,51 Eur (20,27 Eur x 30,01 ha x 5 m.). Atsakovas įregistravo VĮ Registrų centre žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tariamai tarp šalių buvo sudaryta 2019 m. gruodžio 9 d. Ieškovė apie tokios sutarties įregistravimą sužinojo 2020 m. rugpjūčio 14 d., kai pasikreipė į VĮ Registrų centrą norėdama įsitikinti ar ankstesnė nuomos sutartis yra išregistruota. Atsakovas, be ieškovės žinios, 2020 m. birželio 22 d. pateikė VĮ Registrų centro Kauno apskrities klientų aptarnavimo grupės Tauragės skyriui prašymą Nr. 24088364 įregistruoti juridinį faktą, tai yra 2019 m. gruodžio 9 d. nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, susipažinusi su žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos tekstu, gautu iš VĮ Registrų centro, pastebėjo, pateikta nuomos sutartis yra su sutarties teksto taisymais antrame lape, kas įrodo jos neteisėtumą (klastojimą). Atidžiau paanalizavusi sutarties antro lapo tekstą, suprato, kad registracijai pateiktos sutarties antras lapas yra 2014 metų to paties žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) antro lapo kopija su padarytais taisymais, po ko lapas buvo atšviestas. Atsakovas pagal 2020 m. birželio 22 d. VĮ Registrų centre įregistruotą nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo nuo 2019 m. gruodžio 9 d. mokėti po 150 Eur žemės nuomos mokestį už vieną ha, kas už 2020 metus sudaro – 4501,50 Eur (150,00 Eur x 30,01 ha x 1 m.). Ieškovė už atsakovo naudotą 2020 metais žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patyrė negautas pajamas, ne mažesnes, kaip 4501,50 Eur. Todėl atsakovas privalo sumokėti bendroje sumoje už žemės nuomą – 7543,01 Eur (3041,51 Eur + 4501,50 Eur). Pagal ieškinyje nurodytą paskaičiavimą, ieškovei mokėtinų ir priteistinų palūkanų bendra suma sudaro 737,49 Eur (281,34 Eur + 456,15 Eur). Atsakovui buvo pareikštas reikalavimas per 30 kalendorinių dienų nuo reikalavimų gavimo sumokėti skolą ir procentus bei išregistruoti iš Nekilnojamo turto registro 2020 m. birželio 22 d. įregistruotą 2019 m. gruodžio 9 d. tariamai šalių sudarytą žemės nuomos sutartį Nr. 4. Atsakovas šių reikalavimų neįvykdė. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad atsakovas apgaulės būdu vienašališkai ištaisė senos žemės sutarties sąlygas ir jas 2020 m. birželio 22 d. panaudojo įregistruoti naujai suklastotai sutarčiai be ieškovės žinios. Atsakovas nesilaikė teisingumo ir sąžiningumo principų, kuo pažeidė ieškovės apsisprendimo teisę sudaryti ar nesudaryti naują žemės nuomos sutartį. Be to, laiku nesumokėdamas nuomos mokesčio atsakovas pažeidė žemės nuomos sąlygas. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 24 d. išsiuntė atsakovui reikalavimą sumokėti skolas už žemės nuomą ir pareikalavo pateikti 2019 m. gruodžio 9 d. žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties iš atsakovo iki šiol negavo. Ieškovės manymu, atsakovo vienasmeniškai pateikta ir įregistruota Nekilnojamo turto registre žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) prieštarauja įstatymo imperatyvioms normoms, todėl yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Atsakovas naudodamasis ieškovės žeme padarė jai žalą, o pats turėjo turtinės naudos, kai dėl to ieškovė prarado galimybę išnuomoti žemę už atsakovo nurodytą žemės nuomos kainą ir patyrė turtinius nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovas, atstovaujamas advokato, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį dėl skolos priteisimo, sutarties pripažinimo niekine atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nurodė, kad ieškovė atsakovo tėvui V. V. ilgą laiką nuomojo keturis žemės sklypus, kurių bendras plotas yra 119 ha. Atsakovo tėvą ir ieškovę siejo pasitikėjimo santykiai, todėl rašytinės nuomos sutartys dažnai net nebuvo sudaromos arba sudarytos nuomos sutartys būdavo keičiamos ar pratęsiamos žodiniu sutarimu. Už šių žemės sklypų nuomą, atsakovo tėvas ieškovei mokėjo tarpusavyje suderintą bendrą nuomos mokestį už visus nuomojamus sklypus. Atsakovui, kaip pradedančiam jaunajam ūkininkui, reikėjo turėti nuosavos/nuomojamos žemės, todėl vienas iš minėtų keturių atsakovo tėvo iš ieškovės nuomojamų žemės sklypų visų šalių sutarimu (ieškovės, atsakovo ir atsakovo tėvo) 2014 m. gruodžio 9 d. nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo oficialiai išnuomotas atsakovui. 2019 m. gruodžio 9 d. šalių sutarimu pakoreguota atsakovo ir ieškovės 2014 m. gruodžio 9 d. sudaryta nuomos sutartis iš naujo įregistruota VĮ Registrų centre. Taip buvo pasielgta visų šalių sutarimu, kad nereikėtų vykti susitikti tik dėl parašų. Atsakovo įsitikinimu, visų šalių ketinimai buvo suderinti. Ieškinyje pateikiama ieškovės pozicija dėl 2019 m. gruodžio 9 d. žemės sklypo nuomos sutarties yra prieštaringa. Ieškovė nurodo ir prašo teismo pripažinti šią nuomos sutartį niekine nuo jos sudarymo dienos, kas reiškia, kad ši nuomos sutartis šalims nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių padarinių, tačiau kartu prašo pagal šią nuomos sutartį priteisti iš atsakovo nuomos mokestį ir palūkanas, kas reiškia, kad ieškovė šią nuomos sutartį pripažįsta kaip teisėtą ir galiojančią. Atsakovo įsitikinimu, tokiu atveju, jeigu 2019 m. gruodžio 9 d. nuomos sutartis būtų pripažinta niekine nuo jos sudarymo dienos, nuomos mokestis pagal ją negali būti skaičiuojamas, turi būti laikoma, kad šalių nuomos santykiai tęsėsi pagal pirminę 2014 m. gruodžio 9 d. nuomos sutartį, kuri šalims toliau tęsiant nuomos santykius tapo neterminuota. Be to, ieškovė nuomos mokestį pagal 2019 m. gruodžio 9 d. nuomos sutartį skaičiuoja už pilnus metus, nors tiek atsakovas, tiek jo tėvas ieškovės žemės sklypų nenaudojo nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d., kai gavo ieškovės SMS pranešimą su nurodymu nedirbti jos žemės. Ieškovė ieškinyje nepagrįstai nurodo, kad atsakovas padarė ieškovei žalą, nes ieškovė prarado galimybę šį žemės sklypą išnuomoti kitiems asmenims ir už tai gauti nuomos mokestį. Ieškovei nuomos mokestis už 2019 m. gruodžio 9 d. nuomos sutartimi išnuomoto žemės sklypo nuomą yra sumokėtas. Jį pagal šalių susitarimą sumokėjo atsakovo tėvas mokėdamas bendrai už visus iš ieškovės nuomojamus žemės sklypus. Be to, ieškovė ieškinyje nurodo, jog tariamai apie 2019 m. gruodžio 9 d. žemės sklypo nuomos sutartį sužinojo tik 2020 m. rugpjūčio 14 d., todėl darytina išvada, kad ieškovė ankščiau net nebandė šio žemės sklypo išnuomoti kitam asmeniui. Nėra jokių duomenų apie ieškovės bandymą minėtu laikotarpiu išnuomoti žemės sklypą ne atsakovui ar jo tėvui, o kitam asmeniui ir VĮ Registrų centre įregistruoti kitą nuomos sutartį. Atsakovas dėl ieškovės 2020 m. rugpjūčio 21 d. netikėto pranešimo SMS žinute, kuria buvo nurodyta nebedirbti ieškovės žemės, t. y. iš esmės buvo nutraukta šalių 2019 m. gruodžio 9 d. nuomos sutartis, patyrė realią žalą. Atsakovo patirtą žalą sudaro žemės sklypo paruošimas naujam sezonui – 660,20 Eur (30,01 ha x 0,11 t/ha x 200 Eur/t) už panaudotas trąšas ir 1200,40 Eur (30,01 ha x 40 Eur/ha) už dirvos skutimo darbus. Minėtu SMS pranešimu ieškovė nutraukė nuomos santykius ne tik su atsakovu, bet ir su jo tėvu dėl kitų žemės sklypų, todėl atsakovo tėvas taip pat patyrė žalą dėl nuomotų žemės sklypų paruošimo naujam sezonui. Kadangi, kaip minėta, atsakovo tėvas mokėdavo vieną bendrą nuomos mokestį ieškovei tiek už savo vardu nuomojamus žemės sklypus, tiek ir už sūnaus (atsakovo), minėtą savo ir sūnaus (atsakovo) žalą išskaičiavo iš ieškovei mokėtino nuomos mokesčio.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad yra skoloje didesnės pinigų sumos, tačiau nenurodė, kokios jos yra ir kodėl susidarė. Nepagrindė ieškinio reikalavimus, nors buvo padaryta pertrauka bylos nagrinėjime, kad pasiruoštų bylai ar ją atstovautų atstovas.
Atsiliepimas
Atsakovo ir suinteresuoto asmens atstovas advokatas Donatas Ramanauskas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytą poziciją, papildomai nurodė, kad jo žiniomis, pinigus yra sumokėję. Už visus mokėjimus buvo atsakingas V. V., kuris taip pat derino sutarties sudarymo detales. Jie kartu dirbo žemę. Sutartyje nebuvo aptarę kas mokės už nuomą. Prieš tai visi mokėjimai buvo atliekami kartu. Jis gavo S. U. laišką apie nesumokėtą nuomos mokestį. Tuo metu jis nežinojo detalių, kadangi tėtis, kuris tvarkė visus reikalus su S. U., gulėjo ligoninėje. Jis bendravo su ieškove 2014 metais, pasirašant sutartį, ir po to, kai telefonu kreipėsi dėl tėtės skolos. Ieškovė susirado kitus nuomininkus. Kilo konfliktas dėl to, jog žemė buvo patręšta ir išdirbta. Tada jie nebedirbo žemės. 2020 m. jie paskutinį kartą pasėjo ir nuėmė derlių. 2021 metais niekas nebuvo pasėta. Dėl sutarties nutraukimo į jį nesikreipė.
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių pareiga, todėl teismas nagrinėja bylą pareikštų reikalavimų ribose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys netenkinamas.
Bylos rašytiniais duomenimis ir teismo posėdyje dalyvaujančių asmenų nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei S. U. (1 t., b. l. 12). Tarp ieškovės S. U. ir atsakovo S. V. 2014 m. gruodžio 9 d. buvo sudaryta žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovui 30,01 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) penkių metų terminui, skaičiuojant nuo šios sutarties sudarymo dienos, žemės nuomos mokesčio dydis 70 Lt (20,27 Eur), žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai 2015 m. lapkričio 1 d. – 2016 m. kovo 1 d. (1 t., b. l. 4–7). 2019 m. gruodžio 9 d. žemės nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje su fiziniais parašais, nurodyta, jog: nuomotoja S. U. išnuomoja, o nuomininkas S. V. išsinuomoja 30,01 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas išnuomojamas dvejiems metams, skaičiuojant nuo šios sutarties sudarymo dienos; žemės nuomos mokesčio dydis 150 Eur už 1 ha (1 t., b. l. 8–11). Minėtos sutartys buvo įregistruotos VĮ Registrų centre (1 t., b. l. 12). Ieškovė 2020 m. rugsėjo 24 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl nesumokėto nuomos mokesčio už 2018, 2019, 2020 metus, reikalaudama apmokėti skolą per 10 kalendorinių dienų nuo kreipimosi gavimo bei prašydama pristatyti 2019 m. gruodžio 2 d. žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13). Laikotarpiais nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. balandžio 25 d. į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas mokėjimų neatliko (1 t., b. l. 17–58). Ieškovė S. U. ilgą laiką nuomojo žemės sklypus V. V., kuris yra atsakovo S. V. tėvas. V. V. ieškovei mokėjo tarpusavyje suderintą žemės nuomos mokestį. Atsakovo tėvas į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko mokėjimus: 2018 m. rugpjūčio 7 d. – 5560 Eur; 2019 m. vasario 6 d. – 10000 Eur; 2019 m. gruodžio 24 d. – 5000 Eur; 2020 m. balandžio 27 d. – 2000 Eur; 2020 m. gegužės 19 d. – 2000 Eur; 2020 m. rugpjūčio 6 d. – 10000 Eur, kurių skiltyje „Paaiškinimai“ nurodyta: „Žemės nuoma“; „Už žemės nuomą“ (1 t., b. l. 17–58). Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-90-670/2022 pagal ieškovės S. U. ieškinį atsakovui V. V. dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo, priimant 2022 m. sausio 28 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta ieškovės ieškinio netenkinti. Sprendime nustatyta, kad atsakovas ieškovei pagal 2016-2017 metų žemės nuomos sutartis turėjo sumokėti už 2016 metus – 6 247,50 Eur (89,25 ha x 70 Eur), už 2017 metus – 4 462,50 Eur (89,25 ha x 50 Eur), už 2018 metus – 4 462,50 Eur (89,25 ha x 50 Eur), už 2019 metus – 4 462,50 Eur (89,25 ha x 50 Eur), ir už 2020 metus – 4 462,50 Eur (89,25 ha x 50 Eur), iš viso 24 097,50 Eur. Atsakovas šešiais bankiniais pavedimais į atsakovės atsikaitomąją sąskaitą pravedė 34 560 Eur, todėl konstatuotina, kad atsakovas žemės nuomos mokestį ieškovei jau yra sumokėjęs. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovas ieškovei yra sumokėjęs didesnį nuomos mokestį. Atsakovo teigimu ši permoka susidarė dėl to, kad nuomos mokestis ieškovei buvo mokamas kartu už 30,01 ha žemės sklypo nuomą, kurio nuomos sutartis buvo sudaryta su atsakovo sūnumi S. V..
Tarp šalių iškilęs ginčas dėl žemės nuomos mokesčio apmokėjimo ir žemės nuomos sutarties.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Civilinės teisės ir pareigos atsiranda Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytu pagrindu, vienas iš jų – iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) numatytų sutarčių ir kitokių sandorių. CK 6.545 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Tai yra vienas iš sutarčių teisės institutų. Sutarčių teisėje galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas leidžia šalims ne tik pasirinkti – sudaryti ar nesudaryti sutartį, bet gali nevaržomai sutartyje įtvirtinti bet kokias šalių sutartas sąlygas, jeigu jos neprieštarauja įstatymams, viešajai tvarkai ir gerai moralei. CK 6.546 straipsnis numato, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė, šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.547 straipsnio 1, 2 dalys). Privačios žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu (CK 6.549 straipsnio 1 dalis).
Ginčo dėl aplinkybės, jog šalis siejo žemės nuomos teisiniai santykiai, byloje nėra. Kadangi atsakovas naudojosi žeme, jam kyla pareiga sumokėti nuomos mokestį. Ieškovė, palaikydama ieškinį, nurodė, jog ragino atsakovą sumokėti nuomos mokestį, tačiau jis iki šiol nesumokėjo žemės nuomos mokesčio už 5 metų laikotarpį, taip pat už 2020 metus. Šiuo metu tą žemę išnuomojo kitam žmogui. Ieškovės paskaičiavimu atsakovas liko skolingas. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodė, jog žemės sklypo nuomos mokestis yra sumokėtas, jį sumokėjo atsakovo tėvas mokėdamas bendrai už visus iš ieškovės nuomojamus žemės sklypus. Jie kartu dirbo žemę, jis atstovavo tėtį, o tėtis jį. Sutarties sudarymo detales derino jo tėtis, kuris tvarkė visus reikalus su S. U.. Sutartyje nebuvo aptarę kas mokės už nuomą. Prieš tai visi mokėjimai buvo atliekami kartu. 2020 m. jie paskutinį kartą pasėjo ir nuėmė derlių. Ieškovė susirado kitus nuomininkus. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad 20 metų bendravo su ieškove S. U., iš kurios nuomojo žemę. Jo sūnui S. V., tapus jaunuoju ūkininku, papildomai reikėjo žemės. Sutarė, kad iš nuomojamos žemės 30 ha bus nuomojama S. V.. Jis visą laiką atsiskaitydavo (mokėdavo) už bendrą 120 ha plotą, tame tarpe ir už S. Pradžioje nuomos mokestį mokėdavo grynais, o nuo 2017 m. – mokėjo pavedimais. Jis visada kalbėdavo su S. U., spręsdavo sutarties sąlygų, apmokėjimo ir kt. klausimus. Mano, kad su ieškove yra atsiskaitę visiškai. Žemės nenuomoja jau 2 metus. Taip pat byloje nustatyta, jog įsiteisėjusiame Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. sausio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-90-670/2022, konstatuota atsakovas V. V. ieškovei S. U. yra sumokėjęs didesnį nuomos mokestį. Atsakovo teigimu ši permoka susidarė dėl to, kad nuomos mokestis ieškovei buvo mokamas kartu už 30,01 ha žemės sklypo nuomą, kurio nuomos sutartis buvo sudaryta su atsakovo sūnumi S. V.. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, jog S. V. ir V. V. sieja šeiminiai ryšiai, darytina išvada, kad žemės nuomos mokestį už atsakovą S. V. apmokėjo jo tėvas V. V.. Teismas nesutinka su atsakovo nurodytu argumentu, kad ieškovė nuomos mokestį pagal 2019 m. gruodžio 9 d. nuomos sutartį skaičiuoja už pilnus metus, nors tiek atsakovas, tiek jo tėvas ieškovės žemės sklypų nenaudojo nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. Atsakovas naudojosi ieškovės žeme visą sezoną, pasėjo, užaugino ir nuėmė derlių, todėl pripažintina, kad atsakovo pareiga mokėti žemės nuomos mokestį yra už visus 2020 metus. Įsiteisėjusiame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-90-670/2022 yra nustatyta, kad V. V. S. U. turėjo sumokėti iš viso 24 097,50 Eur, tačiau pravedė 34 560 Eur. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos (CPK 182 straipsnis). Teismo vertinimu, minėtų sumų skirtumas apima nagrinėjamoje byloje ieškovės turtinius reikalavimus. Išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimai dėl 7543,01 Eur skolos, 737,49 Eur palūkanų priteisimo yra nepagrįsti, todėl netenkinami. Nustatyti, kokos buvo nuomos mokesčio dydis ir delspinigiai teismas neturi galimybės, nes ieškovė nepateikė skaičiavimų, o tik apsiribojo kitų sumų nurodymu ir paaiškinimų neteikė. Buvo padaryta pertrauka, pasiruošti bylai, tačiau tai padėties nepakeitė. Kadangi teismas negali pats atlikti skaičiavimų ir būti aktyvus, todėl daro išvadą, kad suinteresuotam asmeniui V. V. neprašant sugražinti sumokėtą permoką, jis sutinka, kad permoka buvo sumokėta, kaip nuomos mokestis už sūnų ir nuomos dydis yra būtent nustatyta permoka. V. V. permoka yra apie 10000 Eur, o S. U. ieškinys yra apie 8200 eurų, todėl permoka pilnai padengia ieškinyje nurodytus reikalavimus.
Ieškinio netenkinus, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovei nepriteisiamos. Tokiu atveju, iš ieškovės atsakovui priteisiamos šio patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti, ir kurios neviršija teisės aktų nustatytų dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis), taip pat iš ieškovės valstybei priteisiamos šioje byloje susidariusios 8,33 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų) (CPK 92 straipsnis).
Ieškovė prašo grąžinti žyminio mokesčio permoką. Byloje ieškovės mokėtinas žyminis mokestis už turtinį reikalavimą ir neturtinį reikalavimą bendrai sudaro 348 Eur. Iš byloje esančio mokėjimo dokumento matyti, jog 2021 m. balandžio 8 d. ieškovė sumokėjo 387,07 Eur žyminio mokesčio. Šių aplinkybių pagrindu, ieškovei turėtų būti grąžinama 39,07 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei turėtų būti grąžinama minėto dydžio žyminio mokesčio permoka, iš šios sumos užskaitytina pašto išlaidų suma (t. y. 14,97 Eur) valstybei, tad ieškovei iš viso grąžinama 24,10 Eur žyminio mokesčio, tai pavedant atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Netenkinti ieškovės S. U. ieškinio atsakovui S. V. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir žemės nuomos sutarties pripažinimo niekine.
Priteisti iš ieškovės S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3550,00 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ieškovei S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,10 Eur (dvidešimt keturis eurus 10 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. balandžio 8 d. (per Perlas Finance), pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose.