- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-03
- Bylos Nr.
- 2YT-3550-179/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02861-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Čirvinskas
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Čirvinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (skolininko) O. B. skundą dėl antstolio Sauliaus Virbicko veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. B. 2016-07-18 antstolio kontorai pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti areštą jo sąskaitai Alytaus pataisos namuose, vadovaudamasis 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 ir 2016-04-21 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 25.988.254/2016, kuriose konstatuota, kad antstolių veiksmai nurašyti iš nuteistojo pinigines lėšas, kurios neviršija nustatytos MMA, yra neteisėti, todėl prašo areštą panaikinti. Nurodo, kad, atlikdamas bausmę, jis neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, vienintelė galimybės jų įsigyti yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Šioje parduotuvėje jis gali nusipirkti reikiamų maisto produktų ir reikmenų tik pervedus artimiesiems pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. O to padaryti jis šiuo metu negali, nes sąskaita areštuota.
Antstolis Saulius Virbickas 2016-07-18 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo O. B. skundą, nurodydamas, kad skolininkas skundžia veiksmus, kurių antstolis nėra atlikęs. Taip pat antstolis prašo pareiškėjui skirti baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 str.). Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.). CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas galimas iš šio asmens turto: buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. CPK 739 straipsnis reglamentuoja, iš kokių skolininkui priklausančių pinigų sumų išieškojimas negalimas (kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, tai yra skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 668 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš turto. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Minėtoje nutartyje teismas taip pat išaiškino, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.
Pareiškėjas teigia, kad antstolio veiksmai nuskaičiuoti iš nuteistojo ar suimtojo pinigines lėšas, kurios neviršija nustatytos minimaliosios MMA yra neteisėti. Pareiškėjas savo skunde nenurodo, kuriuos konkrečiai antstolio patvarkymus ar kitus veiksmus skundžia, taip pat nepateikia įrodymų, patvirtinančių, jog buvo nukreiptas išieškojimas į CPK 668 straipsnio 1 dalyje ir 736 ir 739 straipsniuose numatytas pinigų sumas (CPK 178 str.).
Vykdomosios bylos Nr. 0127/14/01296 duomenimis nustatyta, kad antstolio Sauliaus Virbicko kontoroje vykdomas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-28 vykdomasis raštas, išduotas baudžiamojoje byloje Nr. 1-282-389/2010 dėl 29,50 Lt proceso išlaidų. Antstolis 2011-06-02 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų išieškojimo ir išsiuntė skolininkui raginimą, kuriuo paragino skolininką per 10 dienų terminą nuo raginimo įvykdyti sprendimą gavimo dienos sumokėti 29,50 Lt į antstolio nurodytą sąskaitą, taip pat siūlymą sumokėti 86,91 Eur vykdymo išlaidų. 2011-09-19 antstolis priėmė siūlymą skolininkui susimokėti papildomas vykdymo išlaidas – iš viso 146,41 Eur. Antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, 2011-09-19 patvarkymais areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias AB „Šiaulių“ banko sąskaitoje 29,50 Eur skolos sumai ir lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje išieškotinų 146,41 Eur vykdymo išlaidų sumai ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Šio bei kitų patvarkymų kopijos išsiųstos skolininkui O. B., atliekančiam bausmę Alytaus pataisos namuose. Pažymėtina, kad dėl šių veiksmų apskundimo jau yra praėjęs CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinamasis terminas.
Taigi antstolis, vykdydamas išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0127/14/01296, areštavo tiktai pinigines lėšas, esančias asmeninėse skolininko sąskaitose. Jis neatliko pareiškėjo skunde nurodytų veiksmų, t. y. nenukreipė išieškojimo į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančias pareiškėjo pinigines lėšas. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą šioje vykdomojoje byloje, nepažeidė CPK nustatytos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų tvarkos ir neviršijo nustatytų išskaitų dydžio, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolis Saulius Virbickas vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų reikalavimų bei galiojančios Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Antstolis prašo pareiškėją nubausti už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Įstatymo numatyti piktnaudžiavimo atvejai yra šie: nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) pareiškimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą ir negali būti baudžiamas, jeigu bylos rezultatas būtų jam nepalankus ir paaiškėtų, kad jo ieškinys ar kitas procesinis dokumentas buvo nepagrįstas. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškiant nepagrįstą ieškinį ar kitą procesinis dokumentą pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia, jog jo ieškinys ar kitas procesinis dokumentas yra nepagrįstas, tačiau vis tiek reiškia tokį ieškinį ar teikia kitą procesinis dokumentas. Taigi ne bet koks nepagrįsto ieškinio pareiškimas, o tik nesąžiningas tokio ieškinio pareiškimas ar kito procesinio dokumento pateikimas gali būti pagrindas skirti baudą. Teismų praktikoje už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis bauda skiriama išskirtiniais atvejais, nustačius neabejotiną nesąžiningą, sąmoningą asmens naudojimąsi procesinėmis teisėmis, kai tokiu veikimu siekiama ne tokių teisių įgyvendinimo teisėtų tikslų, o siekiant sutrukdyti bylos nagrinėjimui ar pakenkti kitiems proceso dalyviams. Šiuo atveju, tokie pagrindai nenustatyti, todėl antstolio prašymas dėl pareiškėjo nubaudimo už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo (skolininko) O. B. skundą dėl antstolio Sauliaus Virbicko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0127/11/01296 atmesti.
Antstolio Sauliaus Virbicko prašymą dėl pareiškėjo nubaudimo už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.