- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-02
- Bylos Nr.
- e2YT-5706-1215/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01457-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Donielaitė-Paškevičė
- Pareiškėjas
- V. E.
- Suinteresuotas asmuo
- E. E.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. E. pareiškimą suinteresuotam asmeniui E. E., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. E. priėmė savo tėvo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą po jo mirties, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama turtą valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina V. E.. Po jos mirties liko šis nekilnojamas turtas – pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Po V. E. mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis A. E.. Nors A. E. laiku ir tinkamai priėmė palikimą, tačiau daiktinių teisių viešame registre neįregistravo. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. E.. Po tėvo mirties pareiškėja V. E. per įstatyme nustatytą terminą į notarų biurą nesikreipė, nes po tėvo A. E. mirties jo palikimą priėmė, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini) gyvena nuo pat 2004 metų. Po tėvo mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi minėtame name, mokėjo už savo vardu visus komunalinius mokesčius, rūpinosi turtu, taip pat priėmė baldus, namų apyvokos reikmenis, buitinę, video techniką ir t. t. Suinteresuotas asmuo E. E. taip laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo A. E. mirties. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, kad E. E. priėmė A. E. palikimą po jo mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėja V. E. paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyveno dar iki tėvų mirties, ten gyvena iki šiol su draugu. Po tėvo mirties rūpinosi turtu adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius mokesčius, keitė langus, atliko smulkius remonto darbus. Žino, kad jos brolis E. E. kreipėsi į teismą dėl tėvo palikimo priėmimo faktiniu valdymu, tačiau ji broliu pasitikėjusi, nes jis žadėjo perrašyti jai turto dalį, teisinių dalykų ji nesuprantanti. Po tėvo mirties pati dėl palikimo priėmimo nesikreipė nes buvo gydymo centre ir praleido terminą, o brolis žadėjo viską sutvarkyti. Dėl teisinės pagalbos 2024 m. kreipėsi dėl to, kad brolis pradėjo grasinti ją iškraustyti.
4. Pareiškėjos atstovė advokatė V. R. teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja neturi jokių teisinių žinių, kad tinkamai būtų galėjusi suprasti brolio kreipimosi į teismą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu teisines pasekmes. Tiek pareiškėjos paaiškinimai, tiek gyventojų registro duomenys patvirtina, kad pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini) gyvena nuo (duomenys neskelbtini) o po tėvo mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą. Suinteresuoto asmens interesų pareiškimo tenkinimas nepažeis, nes nuo 2019 metų šis asmuo nėra iki galo užbaigęs paveldėjimo procedūrų.
5. Suinteresuotas asmuo E. E. atsiliepimo į pareiškėjo nepateikė. Apie bylą ir jos nagrinėjimą informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. P. V. E. ir suinteresuotas asmuo E. E. yra A. E. ir V. E. vaikai. V. E. mirė (duomenys neskelbtini), A. E. mirė (duomenys neskelbtini) V. E. vardu registruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). M. V. E. palikimą priėmė jos sutuoktinis A. E. ir dukra V. E., kuri paveldėjimo teises padovanojo savo tėvui A. E..
7. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11031-291/2019 ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. E. faktiniu valdymu priėmė mirusio tėvo A. E. palikimą. (duomenys neskelbtini) notarų biure yra užvesta byla „Dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio A. E., gim. (duomenys neskelbtini), palikimą“. Palikimą priėmė (duomenys neskelbtini) sūnus E. E.. (duomenys neskelbtini) notarų biuro pažymoje nurodyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas mirusio A. E. palikimą priėmusiam E. E. neišduotas.
8. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų ((duomenys neskelbtini) straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
9. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal CK normas turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
10. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja V. E. iš karto po palikėjo mirties priėmė savo tėvo palikimą, gyveno ir rūpinosi palikėjo turimu nekilnojamuoju turtu, mokėjo visus mokesčius, tvarkė ir prižiūrėjo paliktą nekilnojamąjį turtą, t. y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai palikimą valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą nesikreipė nepriėmė turto pagal testamentą. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu papildomai patvirtino ir liudytojas V. A., kuris paaiškino, kad su pareiškėja kartu gyvena nuo (duomenys neskelbtini), visuomet gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir po pareiškėjos tėvo mirties pareiškėja liko ten gyventi ir rūpino šiuo turtu, mokėjo komunalinius mokesčius, atliko kai kuriuos remonto darbus. Nustatyta, kad pareiškėjos palikimo priėmimo valdant tėvo turtą fakto suinteresuotas asmuo neginčijo. N. Š. apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11031-291/2019 ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. E. faktiniu valdymu priėmė mirusio tėvo A. E. palikimą, tačiau ir šioje nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ir pareiškėja V. E. po tėvo mirties faktiškai rūpinosi likusiu turtu, ten gyveno ir taip pat faktiniu valdymu priėmė tėvo palikimą. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų spręstina, kad pareiškėjo turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatuoja, kad prašomas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas suinteresuoto asmens E. E. interesų nepažeis, nes šis asmuo iki galo nėra įgyvendinęs paveldėjimo procedūrų, nes mirusiojo A. E. palikimą priėmusiam E. E. paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka, nei juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusio tėvo A. E. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.