- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-596/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Danutė Gasiūnienė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Katos studija“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „SEB lizingas“
- Kategorijos
- 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio brigada“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1017-460/2011 pagal ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio brigada“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Katos studija“ (tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „SEB lizingas“) dėl turto išreikalavimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo valdomo turto (elektros tinklų ir įvado iš įvadinio apskaitos skydo (ĮAS) į vartotojo vidaus elektros tinklus; kondicionavimo įrangos; reklaminio stovo konstrukcijos; aparatūros ir programinės įrangos) išreikalavimo.
Šalies argumentai
Ieškovas LUAB „Pajūrio brigada“ ieškiniu prašė išreikalauti iš atsakovo UAB „Katos studija“ neteisėtai valdomą turtą: 0,4 kV elektros tinklus ir įvadą iš įvadinio apskaitos skydo (ĮAS) į vartotojo vidaus elektros tinklus (įgijimo vertė 20 294,36 Lt); kondicionavimo įrangą (įgijimo vertė 13 946,92 Lt); reklaminio stovo konstrukciją; aparatūrą ir programinę įrangą (įgijimo vertė 20 036,40 Lt), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad su trečiuoju asmeniu UAB „SEB lizingas“ sudarė Finansinio lizingo sutartį dėl 32 m² LED vaizdo ekrano RGG 12,5 išperkamosios nuomos (lizingo). Vaizdo ekranas buvo perduotas ieškovui ir sumontuotas. Tam, kad sumontuoti vaizdo ekraną, ieškovas įsigijo prašomą iš atsakovo priteisti turtą. 2009 metais ieškovui turint finansinių sunkumų šalių sutarimu nutraukta Finansinio lizingo sutartis ir vaizdo ekranas perduotas trečiajam asmeniui, o turtas, reikalingas vaizdo ekrano naudojimui, liko neteisėtai valdomas atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011-04-05 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovo 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Tesimas sprendė, jog neįrodyta, kad prašomi išreikalauti daiktai priklauso ieškovui nuosavybės teise, kad prašomi išreikalauti daiktai buvo perduoti atsakovui. Savininkas gali išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, kai vindikaciniame procese įrodo daikto praradimo neteisėtumą. Pagrindas vindikaciniam ieškiniui reikšti yra juridiniai faktai: turto praradimo aplinkybės; sąlygos, kaip turtas pateko faktiniam valdytojui; kad valdytojo su savininku nesieja prievolė; kad turtas išlikęs natūra. Išreikalauti daiktą iš trečiojo asmens galima konstatavus jo nesąžiningą daikto valdymą, taip pat tais atvejais, kai šis asmuo neturėjo teisinio pagrindo daiktu disponuoti.
Dėl 0,4 kV elektros tinklų ir įvado iš įvadinio apskaitos skydo (ĮAS) į vartotojo vidaus elektros tinklus teismas nustatė, kad jie nuosavybės teise priklauso atsakovui (2009-09-03 elektros tinklo nuosavybės ribų akto Nr. RA-06-17-0480-01 4 punktas (b. l. 57), kas įrodo, jog šį turtą atsakovas valdo sąžiningai (CK 4.95 str.).
Dėl kondicionavimo įrangos teismas sprendė esant neįrodyta, kad ją ieškovas atsakovui perdavė valdyti sutartinių teisinių santykių pagrindu (CK 4.95 str.). Teismas rėmėsi 2007-04-18 mainų sutarties tarp ieškovo ir UAB „Šalnos prekyba“ 3.1 punktu, kuriuo UAB „Šalnos prekyba“ įsipareigojo sumontuoti oro kondicionierius, o ieškovas įsipareigojo suteikti reklamos transliacijos paslaugas (b. l. 16).
Dėl reklaminio stovo konstrukcijos teismas sprendė esant neįrodyta, kad ją ieškovas perdavė atsakovui sutartinių teisinių santykių pagrindu (CK 4.95 str.). 2005-10-05 konstrukcijos projektas (b. l. 17) to neįrodo.
Dėl aparatūros ar programinės įrangos teismas spendė esant neįrodyta, kad ją ieškovas atsakovui perdavė valdyti sutartinių teisinių santykių pagrindu (CK 4.95 str.). To neįrodo 2006-11-30 su UAB „Midiaudio“ sudaryta aparatūros ir programinės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 20061130/01. Be to, atsakovas šiuo metu naudojasi kita aparatūra ir programine įranga, kurią įsigijo iš ieškovo (2009-08-31 PVM sąskaita faktūra Nr. 0000734 (b. l. 58) ir 2009-08-31 priėmimo – perdavimo aktas (b. l. 59)).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė įrodymų pakankamumo taisyklę bei pažeidė pareigą būti aktyviam nagrinėjant ginčą, kuriame viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė.
Žemesnės instancijos teismas
Vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007).
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė įrodymus, kad iš atsakovo prašomus grąžinti daiktus įsigijo teisėtai ir valdė nuosavybės teise. Ieškovo bankroto administratoriui nebuvo perduota dokumentų, patvirtinančių, kad reikalaujami daiktai buvo teisėtai perleisti tretiesiems asmenims arba atsakovui.
Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad nurodyti daiktai be ieškovo valios buvo perduoti atsakovui. Pagal 2009-08-17 Susitarimą dėl 2007-01-11 Finansinio lizingo sutarties Nr. K2006-100083 nutraukimo 2. 7 punktą, 2010-08 Klaipėdos miesto savivaldybė administracijos investicijų ir ekonomikos departamento licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus raštą Nr. (25.32)-L19-1555 bei liudytojo A. Ž. parodymus, kad „Ekranas buvo perduotas banko lizingui, nebuvo demontuotas, tik pasirašytas aktas, darytina išvada, kad ekranas kartu su elektros tinklais, kondicionavimo įranga, konstrukcija bei programine įranga buvo perduoti atsakovui. Kadangi ekranas iki šiol naudojamas reklamai rodyti, jį atsakovas su prašomais grąžinti daiktais tebenaudoja be teisėto pagrindo.
Ieškovo ir atsakovo niekada nesiejo sutartiniai santykiai, kurie būtų susiję su ieškiniu prašomais grąžinti daiktais.
Atsakovas neįrodė, kad ginčo daiktus valdo teisėtai. Elektros tinklo nuosavybės ribų aktas Nr. RA-06-17-0480-01 yra analogiškas ieškovo pateiktam įrodymui - Elektros tinklo nuosavybės ribų aktui Nr. RA-06-17-0480, be to, atsakovas nepaaiškino, kokiu būdu nuosavybės teisė į elektros tinklus perėjo iš ieškovo atsakovui.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, kad:
jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą ir turi ieškinio pareiškimo momentu;
daikto valdymo teisę prarado be savo valios;
daiktą neteisėtai valdo atsakovas;
daiktas yra natūra;
bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.
Šalies argumentai
Apelianto teiginiai, kad ginčo daiktus įgojo teisėtai ir valdė nuosavybės teise, prieštarauja byloje esančiai medžiagai.
0,4 kv elektros tinklai ir įvadas iš įvadinio apskaitos skydo (ĮAS) į vartotojo objekto (esančio (duomenys neskelbtini)) vidaus elektros tinklus nuosavybės teise priklauso atsakovui. Tinklus ir įvadą atsakovas nuosavybės teise įsigijo 2009-09-03 (2009-09-03 Elektros energijos pardavimo pirkimo sutartis Nr. 41000-09-K03096, Sutarties priedas Nr. 1, 2009-09-03, Elektros tinklo nuosavybės ribų aktas Nr. RA-06-17-0480-01).
Kondicionavimo įrangos atsakovas nevaldo ir ja nesinaudoja. Apelianto pateikta 2007-04-18 mainų sutartis tarp apelianto ir UAB „Šalnos prekyba” neįrodo kondicionavimo įrangos perdavimo atsakovui.
Neįrodyta, kad reklaminio stovo konstrukcijos priklauso ieškovui, taip pat, kad jas ieškovas būtų perdavęs valdyti atsakovui.
Neįrodyta, kad atsakovas naudotų ginčo programinę įrangą ir aparatūrą (kompiuteris SuperMicro 5035G-T system, Intel D-930 CPU, 1GB RAM, 4x250 GB RAID 5 system with hot swap mid tower, monitorius 15“; PCM UPS BNT-800AP USB, programinė įranga mabs for Screens), taip pat, kad šį turtą ieškovas būtų perdavęs atsakovui. Šiuo turtu atsakovas nesinaudoja ir neturi poreikio naudotis, nes kartu su vaizdo ekranu eksploatuoja iš ieškovo nupirktą įrangą: kompiuterį GA. Pro At. 64 3200+/512/250M, multifunkcinę įrangą SAMSUNG SCX-4521, kompiuterį SS-4DC Rack su įranga (2009-08-31 PVM sąskaita - faktūra PB Nr. 0000734 ir 2009-08-31 priėmimo perdavimo aktas).
Bankroto administratorius, teikdamas profesionalias bankroto administravimo paslaugas, bei ieškovui atstovavęs profesionalas advokato padėjėjas tinkamai atstovavo ieškovo interesus, todėl nepagrįsti argumentai dėl teismo pareigos būti aktyviam.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pritardamas pirmosios instancijos teismo išdėstytiems argumentams apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja ir apsiriboja tik apeliacinio skundo argumentų įvertinimu.
Dėl 0,4 kV elektros tinklų ir įvado iš įvadinio apskaitos skydo (ĮAS) į vartotojo vidaus elektros tinklus pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šis objektas, remiantis 2009-09-03 elektros tinklo nuosavybės ribų akto Nr. RA-06-17-0480-01 4 punktu (b. l. 57) nuosavybės teise priklauso atsakovui, apeliantas siekia paneigti Elektros tinklo nuosavybės ribų 2007-01-11 aktu Nr. RA-06-17-04/80 (b.l. 14). Su tokiu apelianto argumentu nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas, esant į bylą pateiktiems skirtingo turinio dokumentams dėl elektros tinklo nuosavybės ribų, pagrįstai įvertinęs įrodymų visumą vadovavosi naujesniu dokumentu – 2009-09-03 kartu su elektros energijos pardavimo-pirkimo sutartimi Nr. 41000-09-K03096 sudarytu Elektros tinklo nuosavybės ribų aktu Nr. RA-06-17-0480-01.
Dėl kondicionavimo įrangos pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši įranga buvo sumontuota 2007-04-18 mainų sutarties tarp ieškovo ir UAB „Šalnos prekyba“ 3.1 punkto (pagal jį UAB „Šalnos prekyba“ įsipareigojo sumontuoti oro kondicionierius, o ieškovas įsipareigojo suteikti reklamos transliacijos paslaugas (b. l. 16)) pagrindu, nepaneigta. Todėl byloje įrodymais nepagrįsta, kad ieškovas būtų prašomos grąžinti kondicionavimo įrangos savininkas. Nei 2007-04-18 mainų sutartis tarp ieškovo ir UAB „Šalnos prekyba“, nei ieškovo 2007-05-09 direktorės įsakymas Nr. 07/03 (b.l. 83), kuriuo nurodyta įsigytą oro kondicionierių Sharp AHX10CR priskirti prie vaizdo ekrano kaip reikalingą ekrano vėsinimui, neįrodo ieškovo nuosavybės teisės į kondicionavimo įrangą ar šios įrangos įsigijimo nuosavybėn fakto.
Dėl reklaminio stovo konstrukcijos pirmosios instancijos teismo išvada, kad į bylą pateiktas 2005-10-05 konstrukcijos projektas (b. l. 17) neįrodo, jog stovą ieškovas perdavė atsakovui, taip pat nepaneigta. Atsakovas atsiliepime teigė turįs stovo nuosavybę įrodančius dokumentus, tačiau jų į bylą nepateikė (b.l. 49). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien 2005 m. konstrukcijos projektas, kuriame ieškovas nurodytas užsakovu, neįrodo, kad pagal šį projektą buvo sumontuotas stovas ir kad jis yra ieškovo nuosavybė. Todėl reikalavimas ieškovui grąžinti stovą atmestas pagrįstai.
Dėl aparatūros ar programinės įrangos apeliaciniu skundu taip pat nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2006-11-30 ieškovo su UAB „Midiaudio“ sudaryta aparatūros ir programinės įrangos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 20061130/01 (b.l.18-19), pagal kurią ieškovas iš UAB „Midiaudio“ įsigijo sutarties prieduose nurodytą aparatūrą ir programinę įrangą, neįrodo, jog aparatūrą ir programinę įrangą ieškovas būtų perdavęs valdyti atsakovui. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į kitus byloje esančius įrodymus (2009-08-31 PVM sąskaita faktūra Nr. 0000734 (b. l. 58) ir 2009-08-31 priėmimo – perdavimo aktas (b. l. 59)), pagrindžiančius atsakovo teiginius, kad iš ieškovo įsigijo kitą aparatūrą ir programinę įrangą, kuriomis teigia, kad šiuo metu naudojasi ekrano eksploatavimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino įrodymų visumą ir vadovavosi vėlesniais įrodymais.
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad prašomi grąžinti daiktai atsakovui buvo perduoti be ieškovo valios. Šį teiginį įrodinėja 2009-08-17 susitarimu dėl 2007-01-11 Finansinio lizingo sutarties Nr. K2-006-100083 nutraukimo, 2010-08, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos investicijų ir ekonomikos departamento licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus raštu Nr. (25.32)-L19-1555 bei liudytojo A. Ž. parodymais, kad „Ekranas buvo perduotas banko lizingui, nebuvo demontuotas, tik pasirašytas aktas.
Pažymėtina, kad 2009-08-17 susitarimą dėl 2007-01-11 Finansinio lizingo sutarties Nr. K2-006-100083 nutraukimo pasirašė ieškovas ir UAB „SEB lizingas“ (lizingo davėjas). Susitarimu (susitarimo 2.2 p.) ieškovas (lizingo gavėjas) įsipareigojo grąžinti lizingo gavėjui LED vaizdo ekraną RGG 12,5, plotas 32 kv.m, o pagal šio susitarimo 2.7 punktą lizingo gavėjas, t.y. ieškovas, sutiko, kad atsiimtą turtą lizingo davėjas perduotų atsakovui UAB „Katos studija“. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad vaizdo ekranas buvo perduotas atsakovui be ieškovo žinios. Be to, ieškiniu nereikalaujama grąžinti ekraną. Būtent ekranas yra minėtos lizingo sutarties objektas, ją nutraukus ekrano nedemontavimas tik palikimas toliau eksploatuoti atsakovui savaime dar nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus ieškovui perduoti ekrano eksploatavimui reikalingą įrangą. Kad toks reikalavimas būtų tenkinamas, reikia įrodyti sąlygas vindikacijai, o byloje, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodę turįs nuosavybės teisę į prašomus grąžinti daiktus arba kad šie daiktai tapo (buvo perduoti) ir tebėra valdomi atsakovo.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje turėjo būti aktyvus, kadangi to reikalauja viešasis interesas, nes ieškovas yra likviduojama dėl bankroto įmonė. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka iš dalies ir pažymi, kad bankroto bylose, kaip susijusiose su viešojo intereso apsauga, teismas turi būti daug aktyvesnis nei kitų kategorijų bylose, jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą, tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 str.). Todėl aplinkybė, kad ieškinį pareiškė bankroto administratorius, savaime neatleidžia jo nuo pareigos įrodymais pagrįsti keliamus reikalavimus, nagrinėjamu atveju – vindikacinio ieškinio tenkinimui svarbias faktines aplinkybes, pavyzdžiui, ieškovo nuosavybės teisę į prašomos grąžinti objektus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.