- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- e2-28515-600/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-68-3-22443-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- A. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ prašo priteisti iš atsakovės A. B. 270,52 Eur skolos, 516,75 Eur palūkanų, 75 procentų metines palūkanas už negrąžintą kreditą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad tarp atsakovės ir pradinės kreditorės UAB „4finance“ buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vartojimo kredito sutartis), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovei kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas vartojimo kredito sutartyje numatytas sumas. Atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, dėl ko pradinė kreditorė nutraukė tarp jos ir atsakovės sudarytą sutartį. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo iš pradinės kreditorės reikalavimo teises į atsakovės skolą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti.
4. Nurodo, kad ieškovė piktybiškai vilkino ir nesistengė atgauti skolos neteisminiu būdu. Apie skolos sumą atsakovė nebuvo informuota nei telefonu, nei elektroniniu paštu. Pažymi, kad pradinė kreditorė sudarė su atsakove vartojimo kredito sutartį, pažeisdama Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (toliau – Vartojimo kredito įstatymas), kadangi sutarties sudarymo metu atsakovės įsipareigojimai viršijo 40 procentų pajamų rodiklį, tad pradinė kreditorė puikiai žinojo, kad atsakovei kils sunkumų grąžinant kredito sumą. Kredito suteikimo metu atsakovė jau buvo skolinga 5 000,00 Eur akcinei bendrovei (toliau – AB) „Bigbank“, UAB „MCB Finance“ ir daugeliui kitų kreditorių. Apie šią situaciją pradinė kreditorė žinojo iš „CreditInfo“ sistemos duomenų. Šioje sistemoje taip pat buvo matoma, kad atsakovė vėluoja atsiskaityti su kitais kreditoriais. Kredito suteikimo metu atsakovė vartojo svaigiuosius gėrimus, sutarties sudarymo metu buvo apsvaigusi ir nesuvokė sutarties sąlygų.
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
5. Byloje sprendžiama kredito davėjo pareigos tinkamai nustatyti kredito gavėjo mokumą nevykdymo įtakos kredito gavėjo prievolių galiojimui.
Motyvuojamoji dalis
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2014 m. sausio 20 d. tarp pradinės kreditorės UAB „4finance“ ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo suteikti atsakovei 130,33 Eur vartojimo kredito sumą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kredito sumą ir sumokėti 142,99 Eur vartojimo kredito kainą dvidešimt keturiomis mėnesinėmis įmokomis po 11,39 Eur. Kredito sumą pradinė kreditorė pervedė atsakovei 2014 m. sausio 20 d. mokėjimo pavedimu. 2014 m. vasario 26 d. pradinė kreditorė įsipareigojo suteikti atsakovei papildomą 173,77 Eur vartojimo kredito sumą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti bendrą 301,87 Eur vartojimo kredito sumą ir sumokėti 300,51 Eur vartojimo kredito kainą dvidešimt keturiomis mėnesinėmis įmokomis po 25,35 Eur. Pradinė kreditorė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir 2014 m. vasario 26 d. pervedė atsakovei papildomą 173,77 Eur kredito sumą. 2014 m. lapkričio 12 d. pranešimu pradinė kreditorė informavo atsakovę, apie vienašalį vartojimo kredito sutarties nutraukimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartines pareigas ir liko skolinga pradinei kreditorei 270,52 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 5 punktas).
7. Ieškovė, pradinė kreditorė UAB „4finance“, UAB „Finansų administravimas“ ir UAB „Credit Service“ 2018 m. gruodžio 12 d. Pasirašė paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir reikalavimo perleidimo sutartis), kuria ieškovė įgijo reikalavimo teises į kitų sutarties šalių skolininkų skolas ir kitas susijusias prievoles. Iš byloje esančio išrašo iš priedo prie Paskolų portfelio pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad ieškovė iš pradinės kreditorės įgijo reikalavimo teises į atsakovės skolą ir palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2018 m. gruodžio 27 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo teisių perleidimą. Šalys neginčija aplinkybės, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove (CPK 182 straipsnio 5 punktas).
8. Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Dėl šios priežasties konstatuotina, kad atsakovė yra tinkamai informuota apie reikalavimo teisių perleidimą.
9. Atsakovė reiškia reikalavimą atmesti ieškinį, nes pradinė kreditorė netinkamai įvertino atsakovės kreditingumą, dėl ko, jos manymu, vartojimo kredito sutartis su ja buvo sudaryta neteisėtai.
10. Vartojimo kredito sutarties sudarymo ir pakeitimo metu (2014 m. sausio 20 d. ir 2014 m. vasario 26 d.) galiojo Vartojimo kredito įstatymo 2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1684 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. Pagal šios Vartojimo kredito įstatymo redakcijos 8 straipsnį (1-6 dalys), prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą remdamasis iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija ir prireikus mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atlikęs patikrinimą. Vartojimo kredito gavėjo mokumo patikrinimas mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atliekamas vartojimo kredito gavėjo rašytiniu sutikimu, jei tokio sutikimo reikia pagal įstatymus. Jeigu vartojimo kredito sutarties šalys po vartojimo kredito sutarties sudarymo susitaria pakeisti bendrą vartojimo kredito sumą, prieš kiekvieną svarbesnį bendros vartojimo kredito sumos padidinimą vartojimo kredito davėjas atnaujina turimą finansinę informaciją apie vartojimo kredito gavėją ir iš naujo įvertina jo mokumą. Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo tikslais naudojami asmens duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo taisyklės rengiamos vadovaujantis vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo principais, kuriuos nustato šio įstatymo 22 straipsnyje nurodyta priežiūros institucija. Vartojimo kredito gavėjas privalo pateikti vartojimo kredito davėjo prašomą informaciją, reikalingą vartojimo kredito gavėjo mokumui įvertinti. Netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo mokumą ir vartojimo kredito davėjo neįvertintos arba netinkamai įvertintos aplinkybės iš esmės lėmė pavėluotą įmokų mokėjimą.
11. Vartojimo kredito suteikimo ir kredito gavėjo mokumo patikrinimo tvarką pradinė kreditorė įtvirtino vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose. Pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų (toliau – ir Bendrosios sąlygos) 2.4 punktą, paraišką kredito gavėjas gali teikti tik jeigu sudarant vartojimo kredito sutartį kredito gavėjo vidutinės įmokos, apskaičiuojamos padalijus visų kredito grąžinimo ir palūkanų sumą iš kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, dydis sudaro ne daugiau kaip 40 procentų kredito gavėjo tvarių pajamų. Vadovaujantis Bendrųjų sąlygų 2.7 punktu, gavęs (kredito) paraišką, vadovaudamasis kredito davėjo taikoma Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingo skolinimo taisyklėse nustatyta tvarka, kredito davėjas įvertina kredito gavėjo mokumą, kitas svarbias aplinkybes ir priima sprendimą dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo su kredito gavėju.
12. Kita vertus, Bendrosiose sąlygose pradinė kreditorė taip pat įtvirtino tam tikrus informacijos atskleidimo reikalavimus kredito gavėjams. Pradinė kreditorė Bendrųjų sąlygų 1.3 punkte įtvirtino šias esmines sutarties sąlygas, su kuriomis sutiko atsakovė, sudariusi vartojimo kredito sutartį: 1.3.1 kredito gavėjo pateikti duomenys bei patvirtinimai yra teisingi, tikslūs ir išsamūs; 1.3.7 kredito gavėjas yra pajėgus prisiimti konkretų, šioje sutartyje nustatytą finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais yra pajėgus įvykdyti; 1.3.8 kredito gavėjas yra mokus ir nėra jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų neigiamai paveikti jo mokumą; 1.3.9. kredito gavėjas šios sutarties sudarymo metu yra Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis veiksnus ir teisnus fizinis asmuo, kuris sutarties sudarymo metu nėra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar psichotropinių medžiagų.
13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad vartojimo kredito sutarties sudarymo dieną atsakovė turėjo skolų kitiems kreditoriams: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės priteista 3 030,42 Lt (877,67 Eur) skolos, 5 procentai metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidos kreditorei UAB „Ūkio banko lizingas“; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. teismo įsakymu civilinėje byloje iš atsakovės priteista 295,39 Eur skolos 285,09 Eur kredito mokesčio 61,08 Eur palūkanų, 5 procentai metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidos kreditorei AB „Bobutės paskola“; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu iš atsakovės priteista 1 921,81 Eur skolos pagal 2013 m. vasario 14 d. vartojimo kredito sutartį, 421,80 Eur sutartinių palūkanų, 90,23 Eur delspinigių, 7,82 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 14,08 Eur sutarties administravimo išlaidų, 5 procentai metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidos ieškovei „Bigbank“ AS; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimu už akių iš atsakovės priteista 408,26 Eur skolos pagal 2014 m. sausio 16 d. vartojimo kredito sutartį, 120,70 Eur palūkanų, 48,14 Eur delspinigių, 5 procentai metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidos ieškovei UAB „Nordecum“.
14. Nepaisant nurodytų aplinkybių, atsakovė kredito paraiškoje nurodė, kad jos vidutinė įsipareigojimų suma pagal visas kredito sutartis yra 0,00 Eur; planuojamų prisiimti įsipareigojimų suma yra 0,00 Eur; vidutinė pajamų suma iš visų šaltinių yra 318,58 Eur darbo užmokestis, taip pat nurodė, kad jos planuojamas tvarių pajamų pokytis nepasikeis. Dėl nurodyto, buvo nustatyta, kad atsakovės įsipareigojimų finansų įstaigoms ir tvarių pajamų santykis yra 3,57 procentų. Sutarties pakeitimo dieną atsakovė nurodė analogiškus duomenis apie gaunamas pajamas ir turimus finansinius įsipareigojimus. Tokiu būdu atsakovė pažeidė savo prisiimtą prievolę nurodyti teisingus, tikslius ir išsamius duomenis (Bendrųjų sąlygų 1.3.1 punktas).
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vartojimo kredito sutarties sudarymo ir pakeitimo metu atsakovės kreditingumas nebuvo toks, koks yra nurodytas vartojimo kredito sutartyje, kadangi atsakovė turėjo nemažai skolų kitiems kreditoriams. Esant nurodytoms aplinkybėms, negalima vienareikšmiškai atmesti atsakovės argumentų dėl kredito davėjo galbūt netinkamai įvykdytos pareigos įvertinti atsakovės mokumą. Kita vertus, net ir nustačius, kad kredito davėja pažeidė pareigą įvertinti atsakovės mokumą, atsakovės pareiga grąžinti jai paskolintą pinigų sumą nepasibaigia. Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio reikalavimų pažeidimas nepaneigia šios kredito gavėjo pareigos. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina 270,52 Eur skolos suma. Pažymėtina, kad kiti byloje esantis įrodymai, be kita ko, atsakovės pateikti duomenys apie jos kreditingumą 2015 metais, nekeičia byloje konstatuotų faktų, kad atsakovė turėjo pareigą nurodyti teisingus duomenis apie savo kreditingumą. Be to, duomenys apie atsakovės kreditingumą 2015 metais nėra aktualūs bylai reikšmingu laikotarpiu – 2014 metais.
16. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 516,75 Eur palūkanas, paskaičiuotas taikant mažesnę palūkanų normą, nei nurodyta vartojimo kredito sutartyje, t. y. 75 procentus. Pažymėtina, kad pagal vartojimo kredito įstatymo (bylos nagrinėjimui aktualios 2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1684 redakcijos) 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Dėl nurodyta būtina nustatyti, kokios rūšies palūkanos (mokėjimo ar kompensacinės) yra įtvirtintos tarp atsakovės ir pradinės kreditorės sudarytoje vartojimo kredito sutartyje.
17. Pagal Bendrųjų sąlygų 4.4 punktą, atsakovė įsipareigojo mokėti palūkanas nuo kredito sumos nuo kredito išmokėjimo iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Ši nuostata yra bendrųjų sutarties sąlygų ketvirtame skyriuje „Palūkanų normos apskaičiavimo bei taikymo sąlygos ir tvarka“. Bendrųjų sąlygų septintame skyriuje „Atsakomybės sąlygos ir jos taikymo tvarka“ sutarties šalys susitarė, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta Bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, Vartojimo kredito įstatyme bei šioje sutartyje nustatytas taisykles.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs esminius kompensuojamųjų ir mokėjimo palūkanų skirtumus. Pagal kasacinį teismą, Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už naudojimąsi pinigais (vadinamosios mokėjimo (pelno) palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Bendra pinigų suma, kurią privalo sumokėti skolininkas tais atvejais, kai piniginė prievolė neįvykdyta laiku, susideda iš šių sumų: 1) neįvykdytos piniginės prievolės suma; 2) palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais, (mokėjimo (pelno) palūkanos), kai jos nustatytos sutartyje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje, CK 6.872 straipsnis, suma; 3) palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos, CK 6.261 straipsnis), suma. CK 6.874 straipsnio 1dalyje, 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
19. Taigi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, palūkanos, įtvirtintos CK 6.874 straipsnyje, yra laikomos kompensacinėmis palūkanomis, o pradinė kreditorė Bendrosiose sąlygose įtvirtino, kad atsakovei pradelsus atsiskaityti, palūkanos yra skaičiuojamos nuo visos pradelstos sumos, taikant CK 6.874 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Ši aplinkybė ir aplinkybė, kad nuostata dėl palūkanų mokėjimo iki visiško kredito grąžinimo termino yra Bendrųjų sąlygų skyriuje pavadinimu „Atsakomybės sąlygos ir jos taikymo tvarka“ leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalys susitarė dėl kompensacinių palūkanų už sutarties pažeidimą.
20. Iš ieškovės pateiktų papildomų paaiškinimų nustatyta, kad pradinė kreditorė savo veikloje naudojo automatizuotą kreditingumo vertinimo modelį. Ieškovė pažymi, kad kredito davėjo pareiga suteikti pagrįsti kredito gavėjo kreditingumą atsirado pasikeitus teisiniam reglamentavimui nuo 2016 m. vasario 1 d., o nagrinėjamu atveju kredito sutartis su atsakove buvo sudaryta 2014 m. sausio 20 d. ir 2014 m. vasario 26 d. Su šiuo ieškovės nurodytu argumentu iš dalies sutiktina. Kaip nurodyta šio sprendimo 10 punkte, vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingo skolinimo principu, privalėjo įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą remdamasis iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija. Iš atsakovės pateiktų duomenų kredito suteikimo metu pradinei kreditorei nekilo abejonių, kad atsakovė, kuri pasirašydama sutartį aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad jos pateikti duomenys apie kreditingumą yra teisingi, yra pajėgi grąžinti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl kredito davėja neprivalėjo tikrinti informacijos apie atsakovę viešuose registruose. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kreditorė turi teisę į kompensacines palūkanas už netinkamą sutarties vykdymą.
21. Kita vertus, kaip minėta, bylos nagrinėjimui aktualiu metu galiojo vartojimo įstatymo nuostatos, pagal kurias kompensacinių palūkanų dydis negalėjo būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (žiūrėti sprendimo 16 punktą). Dėl nurodyto iš atsakovės priteistinų kompensacinių palūkanų dydis mažintinas iki 27,73 Eur (270,52 Eur pagrindinė skolos suma padauginta iš 0,05 procento ir padauginta iš ieškovės nurodomo dienų skaičiaus, t. y. 205 dienų). Dėl tos pačios priežasties, teismui konstatavus, kad ieškovės prašomos priteisti palūkanos yra kompensacinio pobūdžio, atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 75 procentų palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo.
22. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 298,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).
23. Ieškovė pareiškė ieškinį, kurios suma – 787,27 Eur. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 298,25 Eur, t. y. 37,88 procento. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 6,82 Eur (18,00 Eur x 37,88 procento) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
24. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“, j. a. k. 125164834, iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 270,52 Eur (du šimtus septyniasdešimt Eur 52 ct) skolos, 27,73 Eur (dvidešimt septynis Eur 73 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio procesines metines procesines palūkanas už priteistą sumą (298,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6,82 Eur (šešis Eur 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,72 Eur (tris Eur 72 ct) teismo patirtų pašto išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660. Įrodymai apie sumokėtas pašto išlaidas turi būti pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.