Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-06-09 · Civilinė byla Nr. 2A-414-124/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-12-30Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-09Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-09
Bylos Nr.
2A-414-124/2014
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-02813-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Kursevičius, Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė
Ieškovas
R. V.
Atsakovas
R. J.
Išvadą teikia
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-414-124/2014Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02813-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.18
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Matiukienės, Vytauto Kursevičiaus, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3197-636/2013 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui R. J., institucijai teikiančiai išvadą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. V. ieškiniu (2–4 b. l.) prašė pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-61-636/2013 priteisto išlaikymo dydį, padidinant jį iki 700 Lt nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo 4200 Lt patirtų nuostolių už būsto įsiskolinimą.

Nurodė, kad išlaikymas, priteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013m. kovo 7d. sprendimu buvo pakeistas, padidinus iki 350 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-07 sprendimą paliko nepakeistą. Nors ieškovė šiuo metu dirba, tačiau jos pajamos yra labai nedidelės. Augant vaikui, ženkliai išaugo jo poreikiai, pakilo kainos. Šiai dienai mokykliniams reikmenims, išeiginiams rūbams, batams, striukei, kelnėms, patalynei, maistui, vitaminams išleidžia apie 1400,00 Lt. Vaikas greitai auga, rūbus tenka keisti kas sezoną, specialiems poreikiams - užklasinei veiklai, kišenpinigiams, ekskursijoms, spektakliams, klasės fondui ieškovė išleidžia apie 300-400 Lt. Norėdama, kad vaikas turėtų visas vystymuisi reikalingas gyvenimo sąlygas, skirdama 75% savo pajamų sūnaus išlaikymui, ieškovė įsiskolino už butą, todėl mano, kad susidariusį įsiskolinimą – 4200 Lt, tikslinga priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas R. J. atsiliepimu į ieškinį (17–19 b. l.) prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, sumažinti priteisto išlaikymo dydį, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimą, kuriuo priteistas 350 Lt dydžio išlaikymas sūnui H. V. Nuo to laiko atsakovo turtinė padėtis pablogėjo. Atsakovas yra bedarbis, turi rimtų sveikatos problemų, be to, turi prižiūrėti savo senus tėvus. Pragyvena iš tėvų pensijos, lėšų neužtenka net būtiniausiems vaistams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu (62–64 b. l.) ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad 2007-08-16 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad R. J. ir toliau mokės savo sūnaus H. V. išlaikymui po 200 Lt iki sūnaus pilnametystės ir R. J. taip pat įsipareigoja savo sūnui H. V. skirti papildomai kiekvienų metų balandžio ir rugpjūčio mėnesiais rūbams bei mokyklinėms prekėms įsigyti, bet ne mažiau kaip po 500 Lt kaskart, t. y. ne mažiau 1000 Lt per metus. 2013-03-07 Mažeikių rajono apylinkės teismas sprendimu dalinai pakeitė priteistą išlaikymą, padidindamas jį iki 350 Lt kas mėnesį, 2013-05-27 Šiaulių apygardos teismas nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad atsakovas yra bedarbis, bedarbio pašalpos negauna, jis turi rimtų sveikatos problemų, dėl kurių negali dirbti fizinio darbo, o kitokio negali susirasti, nes neturi tam tinkamo išsilavinimo, sargo darbo jam nesiūlo, nes nėra. Savo nuosavybėje jis turi žemės sklypų ir mechaninių dirbtuvių dalis, kuriuos jis turėjo ir anksčiau ir kurių dalis yra antstolės areštuoti. Nepilnamečiam atsakovo sūnui yra 10 metų, vaiko poreikiai, kurie buvo įvertinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-07 spendimu, per penkis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos nepadidėjo, vaikas per 5 mėnesius smarkiai neišaugo, ir atsakovo turtinė padėtis nė kiek nepagerėjo. Gi ieškovė, jos tvirtinimu, pakeitė savo turtinę padėtį - po savo mamos mirties gavo palikimą, namą, žemės sklypą, gyvena iš nekilnojamojo turto nuomos, jos aiškinimu, nuomoja parduotuvę, kirpyklą, butą, turi namą. Teismas konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis per 5 mėnesius po 2013-03-07 teismo sprendimo priėmimo pagerėjo, o atsakovo- nepasikeitė ir vaiko poreikiai nepasikeitė ir per 5 mėnesius neišaugo. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog po 2013-03-07 teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis bei vaiko poreikiai, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (68–72 b. l.) ieškovė R. V. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisiant iš atsakovo R. J. sūnaus H. išlaikymui po 700 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Iš atsakovo reikalaujamas priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas mažamečio vaiko, atsižvelgiant į jo amžių, normalią sveikatos būklę, įprastais poreikiais, dėl to toks išlaikymo dydis laikytinas realiu, o šio dydžio sumažinimas neatitiktų geriausio vaiko interesų užtikrinimo. Ieškovė viena gyvena kartu su išlaikomu vaiku, juo rūpinasi, todėl gerai žino vaiko poreikius. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Nepilnametis atsakovo sūnus yra geras mokinys, turi gebėjimų muzikai, tačiau lankyti muzikos mokyklos jis neturi galimybės, nes tam nėra atliekamų lėšų. Kadangi vaikas gyvena su ieškove, dėl to didesnė išlaikymo našta tenka ieškovei, nes tai susiję su kasdiene vaiko priežiūra, rūpesčiu kasdienėmis jo problemomis ir pan., kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau kaip 10 metų niekur oficialiai nedirba ir nededa pakankamai pastangų, kad susirastų nuolatinį darbą ir gautų pastovias pajamas, t. y. nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas. Pagrindinis jo teikiamas motyvas dėl negalėjimo susirasti darbo, yra jo bloga sveikata ir nusenę tėvai, kuriuos jis privalo nuolatos prižiūrėti. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Atsakovas į sunkesnę padėtį pateko dėl savo elgesio ir priimtų sprendimų – nedarbo ir nenoro išnuomoti turto bei gauti iš to pajamų.

3. Atsakovas nepateikė neįgalumo ar nedarbingumo pažymėjimo, kuriuo paliudytų, kad yra nors kažkiek nedarbingas ar neįgalus, todėl ieškovė mano, kad pagal savo amžių ir sugebėjimus, atsakovas gali įsidarbinti, nes turi vairuotojo pažymėjimą, o vairuotojų yra trūkumas.

4. Atsakovui priklausančio turto faktinė vertė yra žymiai didesnė, negu kad pateikta nekilnojamojo turto registro išrašuose, nes žemės sklypai randasi gerose vietose (gali būti suformuojami, kaip namų ūkio valdos ir parduodamos, nuomojami ūkininkams ir pan.), mechaninių dirbtuvių patalpos randasi pačiame (duomenys neskelbtini) miestelyje ir taip pat gali būti nuomojamos arba parduodamos už žymiai didesnę, nei nurodytą nekilnojamojo turto registro pažymoje, kainą. Be to, atsakovas nesisamdė advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, o tai rodo, kad jo turto ir pajamų lygis yra didesnis, negu nustatytas šiai paslaugai gauti.

5. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti teikiamas tėvo dalį suteikiant tiesiogiai vaikui arba ją natūra ar lėšomis teikiant netiesiogiai – perduodant kitam tėvui, kuris gautą turtą naudoja vaikui išlaikyti. Baigęs vidurinę mokyklą sūnus, turėdamas žemės sklypą galės jį parduoti, gautomis lėšomis mokėti už studijas ir pan. Taip pat, žemės sklypą, ar turimas mechaninių dirbtuvių patalpas būtų galima išnuomoti ir gauti papildomas pajamas, kurias būtų galima panaudoti vaiko interesams tenkinti. Vaiko interesai, kaip prioritetiniai, turi būti tinkamai ginami, ir tik papildžius išlaikymo formą ir prie periodinių išmokų priteisus atitinkamą atsakovo turtą, bus visiškai apsaugoti vaiko interesai.

6. Šalių sūnus gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą (būsto įsigijimui yra paėmusi banko paskolą), rūpinasi jo auklėjimu. Nuo minėtų pareigų atsakovas yra „atleistas”, iš jo reikalaujama tik prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, arba sutikti su reikalaujama kitokia išlaikymo forma.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (75–78 b. l.) atsakovas R. J. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas neturi pajamų, negali sumokėti net priteisto 350 Lt išlaikymo, dalis jo turto yra areštuotas, o turimas turtas – žemės sklypai yra menkavertis, mechaninės dirbtuvės neatitinka savo paskirties, tai tik keli apgriuvę sandėliai. Atsakovas rūpinasi savo nusenusiais tėvais, pragyvena iš jų gaunamų pensijų, kurios sudaro 1500 Lt. Be to, turi rimtų sveikatos problemų, o ieškovė yra jauna perspektyvi verslininkė, nuosavybės teise įregistravusi parduotuvę, kirpyklą, 2 butus, gavusi iš mamos palikimą namą ir žemės sklypą. Taigi, jos padėtis metų bėgyje yra pagerėjusi, o atsakovo ženkliai pablogėjusi. Atsakovas sutiktų auginti sūnų ir iš ieškovės tereikalauti 300 Lt išlaikymą, šios sumos neindeksuojant ir ateityje nedidinant.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės R. V. apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Taigi, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Ieškovė prašymą padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sūnui dydį grindė padidėjusiais sūnaus poreikiais, pakilusiomis kainomis, pablogėjusia jos turtine padėtimi, atsakovo vengimu teikti sūnui išlaikymą, bei tuo, kad didžiąją dalį išlaikymo teikia ieškovė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog po išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo iš esmės pakito nepilnamečio vaiko poreikiai, pasikeitė (pablogėjo) ieškovės turtinė padėtis, ar pagerėjo atsakovo turtinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia apylinkės teismo išvada.

Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą ir tik iš jos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, yra įrodinėjimo tikslas (CPK 176 str. 1 d.). Civiliniame procese galiojantys dispozityvumo, rungimosi principai (CPK 12, 13 str.) lemia tai, kad byloje reiškiamo reikalavimo ir jo pagrindo nurodymo bei įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka atitinkamą reikalavimą reiškiančiai ir įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 135, 178 str.).

Ieškovė, teigdama, kad jos turtinė padėtis pablogėjo, nepateikė įrodymų šiam teiginiui pagrįsti. Priešingai, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina pagerėjusią jos finansinę būklę. Teikdama ieškinį 2012 metais, ieškovė nedirbo, gaudavo nedarbo draudimo išmoką bei mokymosi stipendiją (c. b. Nr. 2-3197-636/2013, 26, 49 b. l.). Nuo 2013 m. balandžio 30 d. ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) direktorės pareigose ir 0,5 etato kirpėjos pareigose, gauna darbo užmokestį, proporcingą dirbamam darbo laikui (c. b. Nr.2-61-636/2013, 141 b. l.). Pagal pateiktą Pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, per laikotarpį nuo 2013 m. birželio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio ieškovei buvo mokamas 460,52 Lt darbo užmokestis (12 b. l.). Iš nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto: parduotuvę adresu (duomenys neskelbtini), 3 kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), butą adresu (duomenys neskelbtini), turimą turtą nuomoja ir gauna pajamas. Iš gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 01 matyti, kad už nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei mokamas nuomos mokestis sudaro 300 Lt per mėnesį (144 b. l., c. b. Nr.2-61-636/2013). Komercinių patalpų nuomos sutartyje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės R. V., perdavė R. M. darbo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigojo už darbo vietą mokėti 450 Lt per mėnesį (145 b. l., c. b. Nr. 2-61-636/2013). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sesuo jai yra perrašiusi gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (56 b. l.). Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis ne tik kad nepablogėjo, bet priešingai, – pagerėjo. Ieškovė savo turtinės padėties pasikeitimą, t. y. pablogėjimą, grindė tuo argumentu, kad sūnaus išlaikymui skirdama 75 % pajamų, įgijo begalę įsiskolinimų už butą, pateikė „Mažeikių butų ūkis“ sąskaitą pranešimą, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-08-09 teismo įsakymą (3, 7, 89 b. l.). Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad ieškovė R. V. už komunalinius patarnavimus bei patiektą šilumos energiją kreditoriams skolinga nuo 2011 metų, kreditoriai UAB „Admituras“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ bei UAB „Mažeikių butų ūkis“ kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl skolų priteisimo (Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-971-832/2011, civilinė byla Nr. 2-1039-636/2011, Nr. 2-1213-715/2011). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės argumentas, jog įsiskolinimas padidėjo būtent po 2013-03-07 sprendimo priėmimo dėl sūnui H. teikiamo išlaikymo, laikytinas nepagrįstu. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie pablogėjusią jos turtinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis nepasikeitė.

Iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovo R. J. vardu yra registruoti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) bei mechaninės dirbtuvės - 2 vnt. (24–37 b. l.). Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad atsakovui priklausančio turto faktinė vertė yra žymiai didesnė, negu kad pateikta nekilnojamojo turto registro išrašuose, nes žemės sklypai randasi gerose vietose, gali būti suformuojami, kaip namų ūkio valdos ir parduodamos, nuomojami ūkininkams ir pan., mechaninių dirbtuvių patalpos randasi pačiame (duomenys neskelbtini) , gali būti nuomojamos arba parduodamos už žymiai didesnę, nei nurodytą nekilnojamojo turto registro pažymoje, kainą.

Vadovaujantis VĮ Registrų centras duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų vidutinė rinkos kaina yra 26 457 Lt, o mechaninių dirbtuvių – 46 500 Lt, vidutinių rinkos verčių nustatymo data – 2010 m. rugsėjo 2 d., mechaninių dirbtuvių – 2008-11-06. LR CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka įrodinėti nereikia. Pažymėtina, kad ieškovė, teigdama, kad atsakovui priklausančio turto vertė yra gerokai didesnė, negu nurodyta nekilnojamojo turto registre, jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė, nenurodė preliminarių minėto turto rinkos kainų, todėl nepaneigė atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto registre nurodytos turto vertės.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovo R. J. turtinė padėtis nuo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-07 sprendimo priėmimo nėra pasikeitusi, išskyrus tai, kad antstolė R. V. 2013-04-08 areštavo atsakovui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), apribodama šio sklypo disponavimo teisę (25–26 b. l.). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad turtas areštuotas, tikslu išieškoti išlaikymą (17–18 b. l.). Atsakovas niekur nedirba, nuo 2013 m. spalio 22 d. registruotas darbo biržoje, bedarbio pašalpa jam nemokama (21 b. l.). Pateiktas Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad atsakovas turi rimtų sveikatos problemų, negali dirbti fizinio darbo. Be to, jis prižiūri nusenusius tėvus, kuriems reikalinga kasdienė priežiūra. Iš Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad atsakovas yra įsiskolinęs 1072 Lt nekilnojamojo turto mokesčio, kuris paskaičiuotas už 2009-2012 metus. Šio mokesčio 2013 metais atsakovas dar nebuvo sumokėjęs (50–51 b. l.). Mokėjimo pavedimai patvirtina, kad atsakovas nepilnai moka Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-07 sprendimu priteistą išlaikymą po 350 litų (42, 44, 45 b. l.). Atsakovo teigimu, jis neturi pinigų ne tik sūnaus išlaikymui, bet ir kompensuojamiems vaistams nusipirkti, todėl jų nevartoja (57 b. l.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovo R. J. turtinė padėtis yra pasikeitusi – pagerėjusi.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nepilnamečiam vaikui išlaikymas gali būti priteisiamas turtu. Baigęs vidurinę mokyklą sūnus, turėdamas žemės sklypą galės jį parduoti, gautomis lėšomis mokėti už studijas ir pan. Taip pat, žemės sklypą, ar turimas mechaninių dirbtuvių patalpas būtų galima išnuomoti ir gauti papildomas pajamas, kurias būtų galima panaudoti vaiko interesams tenkinti.

Pažymėtina, kad ieškiniu ieškovė teismo prašė pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-07 sprendimu priteistą išlaikymo dydį, padidinant jį iki 700 Lt. Reikalavimo pakeisti išlaikymo būdą, išlaikymą priteisiant turtu, ieškovė nereiškė. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. LR CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kadangi reikalavimas priteisti išlaikymą turtu apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujai, todėl apeliacinės instancijos teismas jo nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais konstatuoja, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie šalių turtinės padėties bei vaiko poreikių pasikeitimą nuo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-07 sprendimo priėmimo, todėl laiko, jog nėra pagrindo tenkinti jos apeliacinį skundą ir padidinti iš atsakovo R. J. priteisto išlaikymo dydį iki 700 Lt per mėnesį.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laisvė AleknavičienėDanutė MatiukienėVytautas Kursevičius