Kauno apygardos teismo dalinis sprendimas

2012-05-17 · Civilinė byla Nr. 2A-878-527/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Dalinis sprendimas
Data
2012-05-17
Bylos Nr.
2A-878-527/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
(nepasirinktas)
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Jolita Cirulienė (pran.), Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
D. R.
Atsakovas
Kauno ryšininkų mokykla
Civilinė byla Nr. 2A-878-527/2012;
pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Agurkienė;procesinių sprendimų kategorijos: 11.5.6; 121.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė), Jolitos Cirulienės (pranešėja) ir Arūno Rudzinsko, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. R. ir atsakovės Kauno ryšininkų mokyklos apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4544-752/2011 pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovei Kauno ryšininkų mokyklai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Kauno miesto apylinkės teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (t. 3, b. l. 69-77) prašė: 1) pripažinti jos atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. nepagrįstu; 2) panaikinti Kauno ryšininkų mokyklos direktoriaus 2010-12-21 įsakymą Nr. PI 1-18 bei vėliau priimtus su šiuo įsakymu susijusius įsakymus: 2010-12-21 Nr. PI1-21 ir 2010-12-28 Nr. P 11-22 įsakymus „Dėl atleidimo iš darbo“; 3) panaikinti Kauno ryšininkų mokyklos direktoriaus 2010-11-22 įsakymą Nr. 1-64, kuriuo jai paskirtas papeikimas; 4) panaikinti Kauno ryšininkų mokyklos direktoriaus 2010-12-08 įsakymą Nr. 1-82, kuriuo jai paskirta pastaba; 5) panaikinti Kauno ryšininkų mokyklos direktoriaus 2010-12-15 įsakymą Nr. 1-85, kuriuo jai paskirtas papeikimas; 6) grąžinti ją į darbą suderėtu darbo krūviu 2010-2011 mokslo metams; 7) priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki sprendimo įvykdymo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-12-14 sprendimu (t. 3, b. l. 148-182) ieškinį patenkino ir panaikino ginčijamus atsakovės įsakymus 2010-11-22 Nr. 1-64, 2010-12-08 Nr. 1-82, 2010-12-15 Nr. 1-85dėl drausminių nuobaudų paskyrimo; pripažino, kad darbo sutartis tarp šalių direktoriaus įsakymais 2010-12-21 Nr. PI 1-18, 2010-12-21 Nr. PI 1-21 ir 2010-12-28 Nr. P 11-22 pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. nutraukta neteisėtai; į darbą ieškovės negrąžino bei nustatė, kad darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; taip pat priteisė iš atsakovės ieškovei 3.443,30 Lt (priskaityta suma) išeitinės išmokos; 19.831,46 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-12-28) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-12-14) ir po 81,21 Lt (priskaityta suma) už priverstinės pravaikštos laiką po teismo sprendimo paskelbimo (nuo 2011-12-15) iki jo įsigaliojimo dienos bei iš atsakovės valstybei 837 Lt žyminį mokestį ir 12,37 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (1.721,65 Lt priskaityta suma) priteisimo iš atsakovės vykdant skubiai.

Šalies argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu (t. 4, b. l. 6-20) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

I. Dėl 2010-11-22 įsakymu Nr. 1-64 paskirto papeikimo. Nuobaudos panaikinimas yra neteisingas, nes teismas, nors ir pripažindamas, kad atsakovė įrodė ieškovės padarytą šį darbo drausmės pažeidimą, tačiau nevertino visų atsakovės pateiktų įrodymų, patį pažeidimo faktą ir aplinkybes vertino subjektyviai, visiškai neatsižvelgiant į mokytojų profesijos ypatingą pobūdį, rėmėsi tik ieškovės trumpu pasakymu teisme, jog ji dažniausiai įsiklausanti į mokinių pageidavimą, nes dirbanti dėl mokinių ir t.t. Skiriant ieškovei drausminę nuobaudą buvo atsižvelgiama į tai, kad net trys analogiški pažeidimai jau buvo nustatyti ir anksčiau ir mokytoja dėl jų oficialiai, 2010-05-14 Įsakymu Nr. 1-175, buvo įspėta, neskiriant drausminės nuobaudos, tačiau ieškovė ir toliau elgėsi analogiškai, visiškai ignoruodama mokykloje nustatytą tvarką. Nustačius, kad tokius pažeidimus mokytoja daro sistemingai, atsižvelgiant į pažeidimų sunkumą ir sukeltas pasekmes, į tai, kad profesijos mokytoja jokių išvadų nepadarė ir nedaro, buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. (t. 1, b. l. 49, t. 2, b. l. 96). Visas šias aplinkybes teisme paaiškino ir visiškai patvirtino darbo drausmės pažeidimo nustatytas aplinkybes liudytoja J. A. (t. 3, b. l. 119-121), Tarnybiniai pranešimai, mokinių paaiškinimai, prašymas pasiaiškinti, ieškovės paaiškinimas. Visos šio nusižengimo aplinkybės detaliai išdėstytos atsakovės atsiliepime į ieškinį atsakovės atstovų paaiškinimuose, baigiamojoje kalboje (t. 2, b. l. 98, 99; b. l. 104-122; b. l. 124-132; b. l. 133; b. l. 141-143). Šį Įsakymą teisėtu pripažino ir mokyklos Darbo ginčų komisija. Kauno ryšininkų mokykloje, kaip ir visose kitose švietimo įstaigose, Darbo tvarkos taisyklėmis yra griežtai ir aiškiai nustatyta darbo mokykloje tvarka, t. y., kad pamoka tęsiasi 45 min., o tarp pamokų daroma 10 minučių pertrauka (Darbo tvarkos taisyklių I.II. skyriaus Darbo ir poilsio laikas“ 4 p.). Ši tvarka nepriklauso nuo pačių moksleivių norų ar sprendimų. Šios tvarkos privalo laikytis visi mokytojai. Moksleiviai, priimti mokytis į Kauno ryšininkų mokyklą, yra supažindinami su šia tvarka ir įsipareigoja jos laikytis. Ieškovė 2010-10-22 moksleivius iš vienos pamokos išleido 20 min. anksčiau, o 2010-11-10 moksleivius taip pat paleido 20 anksčiau, o kitą pamoką nutraukė, moksleivius išleisdama net 35 min. anksčiau, tarp pamokų nedarė pertraukos mokiniams pailsėti, mokiniai, kurie pagal darbo tvarką turėjo būti mokykloje, be jokios kontrolės atsidūrė gatvėje, pati ieškovė taip pat iš mokyklos neleistinai pasišalino. Mokytojui yra apmokama už pedagoginio darbo valandą, o pedagoginio darbo valandomis vadinamos kontaktinės valandos ir pertraukos tarp pamokų kartu bei papildomos valandos (2008-08-04 Švietimo ir mokslo ministro įsakymo Nr. ISAK-2300 ir šį įsakymą panaikinusio Švietimo ir mokslo ministro 2008-12-30 įsakymo Nr. 3545, dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos, 3 p.). Taigi ieškovė, pažeisdama darbo tvarką ir kitus norminius aktus, nedirbo nustatytas pedagoginio darbo valandas, už kurias jai buvo skaičiuojamas darbo užmokestis. Pažeidus Darbo tvarkos taisykles, mokyklai padaryta žala ne tik dėl to, kad mokiniai niekieno nekontroliuojami atsidūrė gatvėje (gi nebūtina laukti, kad moksleivis tuo metu, kai dar turėjo būti mokykloje, pakliūtų po automobilio ratais vien tam, kad teisme jau būtų galima konstatuoti, jog žala padaryta), bet didžiausia žala ir mokiniams ir mokyklai padaryta tuo, kad ieškovė rodė aiškiai netoleruotiną pavyzdį mokiniams, savo veiksmais demonstruodama, kad gyvenime neva galima visiškai nepaisyti tų taisyklių, kurių laikytis jie įsipareigojo, pasirašydami sutartį dėl mokymosi Kauno ryšininkų mokykloje ir t. t. Taigi, savo veiksmais ji propagavo visišką netvarką mokykloje ir taip žeidė mokyklos autoritetą. Teismas visiškai nevertino, kad šiais veiksmais ieškovė ne tik pažeidė Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų mokyklos direktoriaus 2010-01-15 įsakymu Nr. I-100, I.II. skyriaus „Darbo ir poilsio laikas“ 4 p. nustatytą reikalavimą, kad teorinio ir praktinio mokymo pamokų trukmė yra 45 minutės su 10 minučių pertrauka., bei 11 p., reikalaujantį išvykstant iš mokyklos ne darbo tikslais gauti tiesioginio vadovo sutikimą, bet tokiais ieškovės veiksmais moksleiviai buvo paskatinti pažeisti šių Taisyklių II.III. skyriuje „Mokinių pareigos“ 1.1 p. nustatytą pareigą moksleiviams laikytis mokyklos tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimų. Tokiais veiksmais ieškovė taip pat pažeidė Profesijos mokytojo pareigybės aprašymo, patvirtinto 2010-02-17 Kauno ryšininkų mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. 1-11522, 20 p. nustatytą pareigą laikytis Mokyklos nuostatų ir Darbo tvarkos taisyklių reikalavimų, 27 p. nustatytą pareigą atleisti mokinius iš pamokų tik administracijos leidimu, o pagal 45 p. pačiai būti atleistai ne visai darbo dienai tik su direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens leidimu, bei nesilaikė 64 p. įtvirtintos pareigos užtikrinti mokinių saugumą ir 70.2 p. įtvirtintos pareigos rūpintis mokinių sveikata, padėti reguliuoti darbo ir poilsio rėžimą. Šie esminiai mokyklos norminių aktų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais ar formaliais, nes taip netinkamai vykdoma pagrindinė mokyklos funkcija. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad analogiškus pažeidimus ieškovė darė sistemingai, nes tokie pažeidimai buvo nustatyti ir anksčiau, tačiau, siekiant, kad ieškovė nedarytų tokių pažeidimų, ji 2010-05-14 įsakymu Nr. 1-175 buvo tik įspėta, netaikant drausminės nuobaudos (t. 2, b. l. 163). Teismas nevertino ir to, kad mokyklos direktorius, patikėjęs ieškovės pažadu dirbti dorai ir sąžiningai, dar anksčiau yra panaikinęs jai 2010-04-30 Įsakymu Nr. I-175 paskirtą drausminę nuobaudą už dar anksčiau padarytą pažeidimą (t. 2, b. l. 162). Teismas visiškai neatsižvelgė į mokytojo profesijos ypatingą pobūdį, nevertino aplinkybės, kad mokytojas yra ne eilinis darbuotojas, o mokytojo profesijos, ugdančios jaunąją kartą, formuojančios jos sąmoningumą, atstovas, todėl jo padarytas darbo drausmės apžeidimas gali įgauti platesnį pobūdį. Teismo vertinimas, kad ieškovė, sistemingai pažeidinėdama darbo drausmę, nepadarė žalos nei mokiniams, nei mokyklai, yra aiškiai neteisingas. Taigi ieškovė 2010-10-22 ir 2010-11-10 netinkamai vykdė Mokyklos nuostatuose nustatytus mokyklos uždavinius ir mokyklos funkcijas bei Darbo kodekse nustatytą pareigą dirbti dorai ir sąžiningai, pažeidinėjo darbo drausmę ir mokykloje nustatytas darbo tvarkos taisykles, pareigybės aprašyme nurodytas pareigas ir tokiais veiksmais padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį buvo pritaikyta drausminė nuobauda – papeikimas. Tokiu būdu teismas nepagrįstai šiuos ieškovės padarytus sistemingus darbo drausmės pažeidimus įvertino kaip mažareikšmius, formalius pobūdžio, už kuriuos negali būti taikoma drausminė nuobauda. Teismas visiškai nevertino ir to, kad ir po drausminės nuobaudos paskyrimo ieškovės elgesys nesikeitė, nes 2010-11-30 mokinių grupėje AK 10/1 pamoką jį pradėjo 15 minučių vėliau, vėliau mokinius vėl paliko vienus, pati nuolat vaikščiojo į mokytojų kambarį, pildė kitų grupių profesijos mokymo dienynus. Tai rodo, kad ieškovė visiškai nepaisė mokyklos teisiniais aktais nustatytų reikalavimų mokinių ugdymo procesui ir tokias nedrausmingumo ir teisės normų reikalavimų nepaisymo savybes ugdė mokinių tarpe, tuo darant didžiulę žalą ne tik mokiniams, bet ir mokyklos autoritetui (t. 2, b. l. 57).

II. Dėl 2010-12-08 įsakymu Nr. 1-82 paskirtos pastabos. Teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, liudytojos J. A. parodymų, tačiau jų ir nenuginčijęs, padarė subjektyvią ir šališką išvadą, kad užpildyti dienyną kiekvieną dieną neva nebuvo ieškovės pareiga, nes ieškovė pamokos vyko II korpuse, tuo padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad šiame korpuse mokyklos norminių aktų reikalavimai neva negalioja. Subjektyvi ir šališka teismo išvada, kad pagal dienynų pildymo tvarkos taisykles dienynai neva galėjo būti ir grupėse, jeigu pamokos vykdavo I korpuse, neva pilnai tikėtina ieškovės nurodyta aplinkybė, kad, atėjusi kartą į savaitę pildyti dienyno, mokytojų kambaryje jo nerasdavo. Teismas, padaręs tokias nepagrįstas ir subjektyvias išvadas, drausminę nuobaudą ieškovei neteisėtai panaikino. Pirma, tai, kad ieškovė nuo 2010-10-07 iki 2010-11-15 bei pakartotinai nuo 2010-11-15 iki 2010-11-23 visiškai nepildė pagrindinio profesinio mokymo apskaitos dokumento Profesijos mokymo dienyno, taigi nevedė mokykloje nustatytos savo darbo apskaitos, patvirtina 2010-11-15 ir 2010-11-23 direktoriaus pavaduotojos J. A. tarnybiniai pranešimai (t. 2, b. l. 147, 149), liudytojos J. A. parodymai (t. 3, b. l. 198-121), dienyno lapų kopijos (t. 2, b. l. 151) bei pačios ieškovė pripažinimas (t. 2, b. l. 153). Antra, teismas, teigdamas, kad ieškovė nepadarė pažeidimo, už kurį 2010-12-08 jai paskirta drausminė nuobauda, neteisingai rėmėsi ieškovės 2010-12-14 tarnybiniu pranešimu (t. 3, b. l. 53), kuris apima visiškai kitą laikotarpį. Darbo drausmės pažeidimas, už kurį ieškovei 2010-12-08 paskirta drausminė nuobauda, buvo padarytas nuo 2010-10-07 iki 2010-11-23. Ieškovė 2010-12-15 pranešė, kad dvi dienas (taigi gruodžio 14-15 d.) negalinti surasti grupės K08/1v Profesinio mokymo dienyno. Šį pranešimą atsakovė vertina tik kaip ieškovės bandymą išvengti drausminės nuobaudos už pakartotiną dienyno nepildymą. Trečia, teismas klaidingai vertino ir parodymus liudytojos J. A., teisme patvirtinusios visas šio darbo drausmės pažeidimo aplinkybes, t. y., kad ji 2010-11-15 nustatė, jog ieškovė daugiau nei pusantro mėnesio nepildė Profesinio mokymo dienyno, t. y. nuo 2010-10-07 iki 2010-11-15, bei pakartotinai 2010-11-23 nustatė, kad ieškovė dienyno nepildo ir nuo 2010-11-15 iki 2010-11-23. Liudytoja patvirtino, kad dienyno nereikėjo ieškoti, nes jis visą laiką buvo mokytojų kambaryje, ir paaiškino, kad tai pagrindinis apskaitos dokumentas, nes pagal šį dokumentą vedama mokytojo atlikto darbo apskaita (t. 3, b. l. 119-121). Jokiais įrodymais ieškovė teisme nepaneigė šių nustatytų aplinkybių, tačiau teismas liudytojos parodymais nesirėmė, iš jos parodymų „ištraukdamas“ tik laikotarpį, liečiantį įvykį po drausminės nuobaudos paskyrimo, sprendime nenurodydamas, apie kokį laikotarpį iš tikrųjų šioje liudijimo dalyje liudytoja kalba, ir taip iškreipė ir suklastojo šio paliudijimo esmę, dirbtinai sukuriant neva įrodymas, kad liudytoja lyg ir patvirtino, kad neva darbo drausmės pažeidimo metu buvo atvejis, kad liudytoja nerado dienyno. Toks liudytojos J. A. parodymų konstatavimas, nenurodant, kad šie liudytojos parodymai liečia ne ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo laikotarpį, o visiškai kitą laikotarpį, jau po darbo drausmės pažeidimo, t. y. laikotarpį po 2010-12-15 ( 3 t. b. l. 53 ir b. l. 52 ), leido teismui iškreipti liudytojos parodymų esmę aiškiai ieškovės naudai ir neteisingai vertinti šių parodymų įrodomąją reikšmę. Ketvirta, teismas neteisingai vertino ir ieškovės parodymus, „apjungiant“ darbo drausmės pažeidimo laikotarpį ( 2010-10-07 iki 2010-11-23) su vėlesniu, jau 2010 m. gruodžio mėn. dvi dienas neva dienyno neradimo laikotarpiu ir iš to darant neteisingas ir nepagrįstas išvadas, jog tai, kad 2010-12-15 ieškovė pranešė dvi dienas nerandanti dienyno, neva leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog ieškovė dienyno nerado ir nuo 2010-10-07 iki 2010-11-23. Analogišką pažeidimą ieškovė pakartotinai padarė ir tų pačių metų gruodžio 17 d. - Aparatinės kompiuterio įrangos dalyko 51 ir 52 Dienyno puslapiuose mokytoja suklastojo du įrašus, įrašydama dvi dar nepravestas 2010-12-23 pamokas. Šis pažeidimas padarytas jau po to, kai mokyklos direktoriaus 2010-12-08 įsakymu Nr. 1-82 jai jau buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba už tai, kad nuo 2010-10-07 iki lapkričio 23 d. nepildė pagrindinio profesinio mokymo apskaitos dokumento – Profesijos mokymo dienyno (t. 2, b. l. 85-88, 147-151).

Žemesnės instancijos teismas

III. Dėl 2010-12-15 įsakymu Nr. 1-85 ieškovei paskirto papeikimo. Teismas, nors ir paminėjęs atsakovės pateiktus dokumentus dėl šio drausmės pažeidimo, visiškai nevertino arba vertino neteisingai jų įrodomąją vertę, neteisingai, ir tik subjektyviai vertino ir bylos nagrinėjimo metru gautų įrodymų įrodomąją reikšmę. Pirma, teismas, visiškai neatsižvelgė į ieškovės mokytojos profesijos ypatingą pobūdį, neatsižvelgė į tai, kad šios profesijos darbuotojo darbo drausmės pažeidimo samprata gali įgauti ir platesnį pobūdį. Šis ieškovės elgesys turėjo būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra ne eilinė darbuotoja, o mokytojo profesijos atstovė. Visiškai neatsižvelgta į tai, kad mokytojo profesijai būdinga tai, kad ji ugdo jaunąją kartą, dirba ir su nepilnamečiais ir pilnamečiais mokiniais, kad šiame darbe būtina laikytis tam tikrų profesinio elgesio principų ir kad tai yra sudedamoji mokytojo darbo santykius reglamentuojančių taisyklių dalis. Mokytojas, pažeisdamas mokytojo profesinę etiką, kartu pažeidžia ir darbo drausmę. Antra, teismas nevertino, kad ieškovė tokiu elgesiu pažeidė Profesijos mokytojo pareigybės aprašymo 21 p. nustatytą pareigą profesijos mokytojui nepažeisti profesinės ir pedagoginės etikos reikalavimų, neįtraukti mokinių ir mokytojų į konfliktines situacijas, nedaryti moralinio spaudimo. Pažeidė Aprašymo 43 p. nuostatą, kad mokytojo ir mokinio tarpusavio santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba, kad ieškovė nesilaikė draudimo žeminti mokinį, įžeidinėti, daryti jam moralinį spaudimą. Tokiais veiksmais ieškovė taip pat pažeidė Kauno ryšininkų mokyklos Darbo tvarkos taisyklių, skyriaus I.VI. „Elgesio reikalavimai“ 2 p. nuostatą elgtis pagarbiai su moksleiviais, pažeidė skyriuje II.II „Mokinių teisės“ 1.2 p. įtvirtintą mokinių teisę į nešališką mokymosi pasekmių vertinimą, 1.14 p. įtvirtintą mokinių teisę įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises. Pagal 4.3 p. pasinaudojimas pareigomis dėl savanaudiškų asmeninių paskatų, savavaliavimas gali būti įvardijamas kaip šiukštūs darbo drausmės pažeidimas. Trečia, teismas visiškai neatsižvelgė, kad ieškovei esant ne eilinė darbuotoja, o mokytojų profesijos atstove, atsakovė negalėjo pateikti ieškovei jos mokinių skundų, prašymų ir raštų, kuriuose skundžiamasi šia mokytoja, negalėto pateikti ir mokytojų tarnybinio rašto, kuriame kalbama apie šiuos mokinius, nes tai būtų grubus mokytojo profesinės etikos pažeidimas. To kategoriškai nebuvo galima padaryti vien dėl to, kad būtent tuose mokinių raštuose ir buvo skundžiamasi ieškovės netinkamu, nepedagogišku elgesiu, skundžiamasi, kad mokytoja, išsiaiškinusi, kas dėl jos rašė skundus, neigiamai vertins tų mokinių pasiekimus, o teigiamai tų, kurie atsiims savo skundus ar juos paneigs. Analogiško turinio buvo ir mokytojų tarnybinis raštas. Ketvirta, atsakovės direktoriaus 2010-11-24 prašyme ieškovei pasiaiškinti aiškiai nurodyta, dėl ko prašoma jos pasiaiškinti (t. 2, b. l. 159). Iš ieškovės paaiškinimo matosi, kad ji gerai suvokė, apie kokį jos elgesį prašoma pasiaiškinti ir atskirai dėl kiekvieno punkto pasiaiškino, t. y. neigė padarytą profesinės etikos pažeidimą. Penkta, teismas, panaikindamas nuobaudą dėl šio pažeidimo, subjektyviai ir šališkai įvertino ieškovės paaiškinimus, visiškai neatsižvelgiant į mokytojo profesijos specifiką, nevertino, kad šis darbo drausmės pažeidimas lietė ne santykius tarp darbuotojų, o mokytojo ir mokinių santykius, todėl aiškiai neteisingai panaikindamas paskirtą drausminę nuobaudą, rėmėsi tuo, kad mokinių skundai ieškovei nebuvo pateikti. Teisme liudytoja R. J. paliudijo, kokiu būdu atsirado mokinių skundai ir paaiškino, kad mokykla privalo išsaugoti mokinių konfidencialumą, tas pats liečia ir mokinių kvietinėjimą į teismą liudyti. Taigi, visas ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo aplinkybės visiškai patvirtino mokyklos pateikti dokumentai ir visiškai patvirtino liudytojų R. J. ir J. A. parodymai. Ieškovė nepateikė jokio įrodymo, jokio konkretaus paaiškinimo, kuris būtų nuginčijęs atsakovės pateiktus įrodymus dėl šio darbo drausmės pažeidimo, taigi, ieškovė nepateikė jokio įrodymo, kurie bent leistų suabejoti moksleivių raštuose, skunduose, paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis ar mokytojų tarnybiniais raštais, nepateikė jokio įrodymo, kuris leistų suabejoti liudytojų R. J. ir J. A. parodymais. Tokiu būdu, teismas netinkamai vertino atsakovės pateiktų dokumentų įrodomąją reikšmę, aiškiai šališkai vertino liudytojų parodymus ir nors šių byloje esančių įrodymų ieškovė jokiais įrodymais nenuginčijo, teismas jais nesirėmė, o padarė nepagrįstą ir subjektyvią išvadą apie daugumos mokytojų priešiškumą, priešiškumu laikydamas vien ieškovės darbo drausmės pažeidimo fiksavimą, nes jokių kitokių priešiškumo įrodymų ieškovė nepateikė, todėl drausminę nuobaudą panaikino neteisėtai. Ieškovė ir po šios nuobaudos paskyrimo padarė analogišką mokytojo profesinės etikos pažeidimą 2010-11-24, kai, pravesdama pamoką moksleivių grupėje AK 10/1, pamokos laiką skyrė ne dėstomam dalykui, o vėl ėmėsi įkalbinėti moksleivius, kad jie per pamoką parašytų skundą ant mokyklos raštinės ir darbuotojų (t. 2, b. l. 46).

IV. Dėl teismo sprendimo pripažinti, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės direktoriaus įsakymais 2010-12-21 Nr. PI-1-18, 2010-12-21 Nr. PI 1-21 ir 2010-12-28 Nr. PI 1-22 pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. nutraukta neteisėtai. Nors teismas konstatavo, kad atleisti iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. galima tik tuomet, kai darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda, nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių neliko, nes teismas panaikino prieš tai skirtas drausmines nuobaudas, nežiūrint į tai teismas vertino ir 7 darbo drausmės pažeidimus, už kuriuos buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

Ieškovės darbo drausmės pažeidimą, kai ieškovė 2010-12-09 tyčia, mokinių akivaizdoje, suplėšė ir numetė oficialų dokumentą - jai pasirašytinai įteikiamą mokyklos direktoriaus įsakymą apie drausminės nuobaudos jai paskyrimą, be to, garsiai visų kolegų ir koridoriuje buvusių mokinių akivaizdoje nepagarbiais žodžiais, teismas pripažino, tačiau, atsakovės nuomone, subjektyviai ir tik šališkai, išimtinai tik ieškovės naudai įvertino atsakovės veiksmus, pateiktų dokumentų įrodomąją reikšmę, taigi padarė objektyviai nepagrįstas, prieštaraujančias atsakovo pateiktiems įrodymams (t.2, b. l. 67-84) ir liudytojos R. A. parodymams (t. 3, b. l. 121-122), išvadas. Šis darbo drausmės pažeidimas ir priešiškas mokyklos norminių aktų reikalavimams nustatytas ieškovės elgesys mokykloje negalėjo būti vertinamas neatsižvelgiant į mokytojo profesijos ypatingą pobūdį, tai, kad ieškovė mokykloje buvo ne eilinis darbuotojas, o mokytojo profesijos atstovas. Kaip rodo atsakovės pateikti dokumentai (mokyklos sekretorės R. A. surašytas pažeidimo aktas, mokinių paaiškinimai, R. A. paaiškinimas, Tarnybinio patikrinimo išvada (t. 2, b. l. 67-84) liudytojų R. A. (t. 3, b. l. 121-122) ir R. J. parodymai (t. 3, b. l. 122-124), ieškovė nepalaikė dalykinės darbo su mokiniais ir aplamai darbo mokykloje atmosferos, nesilaikė reikalavimo vengti triukšmo ir elgtis pagarbiai su kolegomis ir mokiniais, todėl pažeidė darbo drausmę (LAT 2009-05-19 nutartis c. byloje Nr. 3K-3-233/2009). Ieškovės, darbo drausmės pažeidimas nustatytas ir 2010 m. gruodžio 9 ir 10 dienomis, kai ji, K 08/2v ir K 09/2v mokinių grupėse pravesdama pamokas, jas paskyrė ne ugdymui, o jos mokykloje sukelto konflikto aptarimui su mokiniais ir taip pakartotinai įtraukdama mokinius į konfliktinę situaciją ir naudodama neleistinas priemones mokiniams ugdyti, pažeidė jų emocinę ir dvasinę pusiausvirą, pažeidė mokytojo profesinę etiką, visiškai sugadino savo profesinį autoritetą ne tik mokinių, bet ir kolegų tarpe, sumenkino mokyklos orumą ir autoritetą. Tačiau, atsakovės teigimu, teismas neteisingai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus: mokytojos E. D.- M.2010-12-10 Tarnybinį pranešimą (t. 2, b. l. 84) , R. J. 2010-12-10 Tarnybinį pranešimą (t. 2, b. l. 67-84), liudytojos R. J. parodymus teisme (t. 3, b. l. 122-124), be jokių motyvų jų nevertino ir įvardijo nepatikimais. Sprendime nurodė subjektyvias, nepagrįstas jokiais įrodymais išvadas, kad ieškovės darbo drausmės pažeidimą patvirtinančių įrodymų nėra. 2010-12-17 dar nustatytas dar vienas ieškovės padarytas tyčinis darbo drausmės pažeidimas - Aparatinės kompiuterio įrangos dalyko 51 ir 52 Dienyno puslapiuose mokytoja suklastojo du įrašus, įrašydama dvi dar nepravestas 2010-12-23 data pamokas. Teismas, nors ir pripažindamas šį ieškovės padarytą drausmės pažeidimą, neteisingai vertino atsakovės pateiktų įrodymų įrodomąją reikšmę: Direktoriaus pavaduotojos J. A. 2010-12-17 Tarnybinį pranešimą (t. 2, b. l. 98), Aparatinės kompiuterio įrangos dalyko dienyno su suklastotais įrašais teismui pateiktas kopijas, liudytojos J. A. parodymus teisme (t. 3, b. l. 119-121) ir padarė nepagrįstą, šaliką išvadą, kad „pilnai tikėtinas ieškovės paaiškinimas, jog radusi dienyną iš anksto jį užpildė ne tikslu sukčiauti, gauti pinigus už nepravestas pamokas, o tik norėdama išvengti papildomų rūpesčių ieškant dienyno“. Apie tai, kad mokykloje nereikia ieškoti dienyno, pasisakyta aptariant 2010-12-08 įsakymu ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą. Teismas padarė šališką, jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą, jog ,,akivaizdu, kad ieškovė pamokų neketino nepravesti ir gauti už jas pinigus“. Teismas visiškai nepagrįstai, ignoruotas mokyklos norminius aktus, kuriuose nurodyta, kad dienynas yra pagrindinis profesinio mokymo apskaitos dokumentas, kuriame apskaitomos mokytojo pravestos pamokos, šią dienyno paskirtį subjektyviomis, nepagrįstomis išvadomis menkino, nepagrįstai ir neteisingai iškreipdamas mokykloje vedamų dokumentų paskirtį bei dienyno pildymo mokykloje sampratą. Taigi, atsakovės nuomone, nustatyti net septyni ieškovės darbo drausmės pažeidimai, kurie net kiekvienas atskirai galėjo būti atleidimo pagrindu pagal DK 136 str. 3 d. 1 p.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendime, vertindamas visas byloje esančias aplinkybes ir ne tik ieškovės padarytus darbo drausmės pažeidimus, bet ir netinkamą pareigų atlikimą, kai nuobauda nebuvo paskirta, visiškai neatsižvelgė į mokytojo profesijos ypatingą pobūdį, į tai, kad ieškovė darbo drausmės pažeidimus padarė būdama ne eiliniu mokyklos darbuotoju, o mokytojo profesijos atstove. Taigi, teismas neteisingai vertino atsakovo pateiktų įrodymų įrodomąją reikšmę ir šališkai bei subjektyviai įvertino visą bylos medžiagą, liečiančią ieškovės darbą pamokų metu, tiek jos nusižengimus mokytojo profesinei etikai, todėl padarė neteisingas, bylos medžiaga nepagrįstas ir šališkas išvadas, kad pažeidimų, liečiančių netinkamą pamokų pravedimą ir neetišką elgesį su mokiniais, ieškovė nepadarė: Pirma, Kauno ryšininkų mokykloje ieškovei nebuvo paskirta jokia drausminė nuobauda už nustatytą netinkamą savo pareigų atlikimą 2010-11-11, tikrinant 2010-11-05 mokykloje gautą K08/1v grupės moksleivių prašymą pakeisti aparatinės kompiuterių įrangos dalyko mokytoją, nes, jų manymu, mokytoja yra nekompetentinga, neišmano savo dėstomo dalyko, be to, labai nervinga, dirgli ir t.t. Šią medžiagą atsakovė pateikė kaip įrodymą, dėl ko buvo vykdomas ieškovės pamokų stebėjimas ir kaip įrodymą, kad, nustačius, jog ieškovė buvo nepasiruošusi pamokai, komisija nusprendė stebėti dar keletą pamokų. Ieškovė dėl šio darbo drausmės pažeidimo nesikreipė į teismą, tačiau teismas atliko ir šių aplinkybių subjektyvų įvertinimą. Nors bylos medžiaga rodo, kad ieškovė bet kokiais būdais ir priemonėmis siekė išsiaiškinti, kokie moksleiviai parašė direktoriui prašymą ją pakeisti, ir tai darė bet kokiomis priemonėmis, net grubiausiai nusižengdama mokytojo profesinei etikai, teismas, neatsižvelgdamas į mokytojo profesijos ypatumus, sprendime kaip darbdavio pažeidimą konstatavo tai, kad mokytoja (ieškovė) su mokinių prašymu nesupažindinta. Teismas nesuprato ir nevertino tos aplinkybės, kad mokykla privalo tokiu atveju išsaugoti mokinių konfidencialumą, o jų prašymo pateikimas mokytojai, dėl kurios darbo mokiniai skundžiasi, būtų grubiausias profesinės etikos pažeidimas. Prieš atliekant pamokos patikrinimą, ieškovė buvo supažindinta su mokyklos direktoriaus 2010-11-10 įsakymu 1-57, kuriuo pavesta tirti K08/1v grupės mokinių prašymą. Su šiuo įsakymu ieškovė buvo supažindinta pasirašytinai (t. 2, b. l. 19). Stebėjus vieną pamoką ir nustačius, kad mokinių prašymas pakeisti mokytoją turi pagrindą, komisija nutarė stebėti dar keletą ieškovės pamokų, o ieškovei pasiūlyti iš naujo vertinti K-08/1 v grupės mokinių kontrolinius darbus ir ištaisyti padarytas klaidas, kokybiškai vesti pamokas, planuoti veiklą pamokoje, kelti kvalifikaciją (t. 2, b. l. 20-24). Nors dėl šio nustatyto pažeidimo ieškovei nebuvo paskirta drausminė nuobauda, o tik siekta, kad ieškovė suprastų savo klaidas, daromus pažeidimus, kartu su mokyklos pedagogais juos aptartų ir ištaisytų, teismas analizavo ir subjektyviai vertino visą atsakovės pateiktą medžiagą dėl netinkamo pareigų atlikimo pravedant pamokas ir šios subjektyvios ir šališkos analizės pagrindu vertino drausmės pažeidimus, už kuriuos ieškovė buvo atleista iš darbo. Tai, kad ieškovė netinkamai atliko savo pareigas, nes buvo nepasiruošusi pamokai, todėl ją pravedė netinkamai, įrodo moksleivių prašymai (t. 2, b. l. 27-29), 2010-11-09 direktoriaus įsakymas Nr. 1-56 sudaryti komisiją K08/1v mokinių grupės prašymui ištirti (t. 2, b. l. 19), Komisijos, stebėjusios pamoką, 2010-11-15 aktas dėl mokytojos (ieškovės) pravedamų pamokų (t. 2, b. l. 20-23,26), pamokų stebėjimo lentelės (t. 2, b. l. 22-26), liudytojos J. A. parodymai (t. 3, b. l. 119-121), atsakovės atstovės paaiškinimas. Šių dokumentų, įrodomąja reikšmę teismas vertino netinkamai, šališkai ir subjektyviai, o liudytojos J. A. parodymų bei atsakovės atstovės paaiškinimų visiškai nevertino. Ypatingai šališkai ir subjektyviai teismas įvertino atsakovės pateiktą mokyklos pedagogų 2010-11-18 susirinkimo protokolą, surašytą laisva forma, kai mokyklos mokytojų kolektyvas, ieškodamas kompromiso ir bandydamas padėti ieškovei išspręsti iškilusias problemas, padėti dirbti pagal mokykloje nustatytą tvarką, padėti pamiršti įžeistas ambicijas ir pykčius, išsiaiškinti, kuo ji yra nepatenkinta, ar vietoje skundų į įvairias instancijas rašinėjimo, nebūtų galimybės tai išspręsti vietoje, ir t.t., savo iniciatyva susirinko pasikalbėti. Protokolas buvo surašytas tik tam, kad ieškovė negalėtų ir šio pasikalbėjimo kaip nors kitais traktuoti. Jokių šio protokolo aplinkybių ieškovė neginčijo ir jo neįvardijo kaip įrodymo, kad ji, neva, nepadarė darbo drausmės pažeidimų, atsakovė taip pat nesirėmė šiuo protokolu, tačiau teismas sprendime būtent mokytojų kolektyvo pasikalbėjimą su ieškove laikė didžiausiu darbdavio padarytu ieškovės teisių pažeidimu ir šio susirinkimo protokolo pagrindu šališkai ir subjektyviai, iškreipiant ne tik šio mokytojų pasikalbėjimo, bet ir vėlesnių įvykių esmę, vertino ne tik atsakovės pateiktų dokumentų įrodomąją reikšmę, bet ir neteisingai, šališkai ir subjektyviai vertino visus nustatytus ieškovės padarytus darbo drausmės pažeidimus, o būtent: Pirma, teismas šį mokytojų pasikalbėjimo protokolą – dokumentą, patvirtinantį mokytojų bandymą taikiai išspręsti ieškovės problemas, nepagrįstai ir neteisėtai laikė svarbiausiu įrodymu, paneigiančiu ieškovės padarytus darbo drausmės pažeidimus. Sprendime cituojamos ir nepagrįstai ir šališkai vertinamos pasikalbėjimo metu kolegų išsakytos mintys, ypač teismo neigiamai įvertinti kolegų pasisakymai apie, jų manymu, prastą ieškovės darbo kokybę. Tik pacitavus iš mokytojų pasisakymų konteksto ištrauktas mintis, sprendime daroma šališka ir niekuo nepagrįsta išvada, kad ieškovės pamokas stebėjusios mokytojos nuomonė apie prastą ieškovės darbo kokybę sudarė pagrindą ir kitiems mokytojams manyti, jos ieškovė iš tiesų nesugeba dirbti, yra nekompetentinga (sprendimo 17 psl.). Niekuo nepagrįsta ir teismo išvada, kad šiame susirinkime išdėstyti teiginiai, kaip matyti, turėjo įtakos ir mokyklos direktoriui, kuriam po šio susitikimo itin gausiai buvo teikiami įvairūs tarnybiniai pranešimai ( sprendimo 17 psl.). Visos vėlesnės sprendimo išvados, tiek panaikinant paskirtas drausmines nuobaudas, tiek jas vertinant ir pripažįstant mažareikšmėmis ir t.t., pagrinde buvo paremtos šiais subjektyviais, niekuo nepagrįstais ir šališkais teismo motyvais. Šių motyvų pagrindu teismas neteisingai vertino atsakovės pateiktų dokumentų apie ieškovės padarytus darbo drausmės pažeidimus įrodomąją reikšmę, todėl padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad direktorius, vertindamas komisijos nustatytą ieškovės netinkamą pareigų atlikimą, buvo neobjektyvus. Antra, teismo sprendime aprašytos aplinkybės prieštarauja teismo išvadoms, teismas neteisingai ir dviprasmiškai vertino mokyklos norminių aktų reikalavimus. Nors sprendime nurodyta, kad mokyklos Darbo tvarkos taisyklių I.IX skirsnio „Darbuotojų atsakomybė“ yra numatyta, kad „... esant nesutarimų tarp mokytojo ir mokinio dėl pamokų vedimo, stebėtojai gali tikrinti pamokas neįspėję mokytojų, tačiau toliau sprendime teigiama, kad su grupės mokinių prašymu ieškovė nebuvo supažindinta, o su įsakymu vizituoti ieškovės pamokas ji buvo supažindinta tik stebėtojams atėjus į pamoką. Nors mokinių prašymai, kurių pagrindu nuspręsta vizituoti ieškovės pamokas, teismui pateikti, pateiktas ir direktoriaus įsakymas, ir komisijos surašytas aktas, kuriuose aiškiai nurodyta, kad pavesta ištirti mokinių prašymą pakeisti aparatinės kompiuterių įrangos mokytoją, teismas sprendime nurodė, kad neaišku, kokiu pagrindu direktorius nusprendė, jog tarp mokytojos ir mokinių yra nesutarimų dėl pamokos vedimo ir kad reikia stebėti ieškovės vedamas pamokas. Trečia, teismas nevertino faktinių šio, kaip ir kitų pažeidimų aplinkybių, objektyviai nevertino atsakovės pateiktų įrodymų dėl netinkamo pareigų vykdymo, objektyviai nevertino įrodymų, kurie patvirtino, kad ieškovė sistemingai pažeidinėjo nustatytą darbo tvarką, kurią nustato darbo tvarkos taisyklės, tačiau padarė subjektyvias ir nepagrįstas išvadas, kad pamoka pravesta tinkamai, nors šios pirmos vizituojamos pamokos kokybė galėjo nukentėti vien dėl to, kad ieškovei vizitavimas sukėlė tam tikrą jaudulį, pasimetimą, nepasitikėjimą savimi, nors pati ieškovė tokių blogos pamokos motyvų nenurodė nei ieškinyje, nepaaiškino ir teisme. Taigi, drausminė nuobauda už šį 2010-11-11 nustatytą netinkamą pamokos pravedimą nebuvo paskirta, pamokos buvo stebimos toliau. Ketvirta, vertinant kitas ieškovės stebimas pamokas, taip pat neteisingai įvertinta atsakovės pateiktų stebėtų pamokų aktų įrodomoji reikšmė. Vietoje to, teismas daro aiškiai subjektyvias ir šališkas išvadas, kad jį stebina toks mokytojų „stropumas“. Teismas sprendime, vietoje objektyvaus atsakovės pateiktų įrodymų ir liudytojų parodymų vertinimo, objektyvaus paties pažeidimų vertinimo, padarė subjektyvias ir šališkas išvadas apie atsakovės „kryptingą norą surinkti kuo daugiau neigiamą atspalvį turinčios rašytinės informacijos“. Padarė visiškai nepagrįstą, šališką ir subjektyvią išvadą, kad „mokytojai siekė vienintelio tikslo – pašalinti jiems nepriimtiną darbuotoją iš savo kolektyvo..“( sprendimo 21 psl.). Teismui sprendimo pradžioje padarius tokias išankstines išvadas, kitokio, objektyvaus atsakovo pateiktų įrodymų, jų įrodomosios reikšmės, liudytojų parodymų vertinimo nebegalima ir tikėtis. Taip ir atsitiko, toliau sprendime konstatuoja, kad „mokytojų siekį stebėti ieškovę, laukti jos klaidų ir galimybės kuo greičiau eliminuoti, rodo ir tolimesnė įvykių eiga“ (sprendimo 21 psl.). Iš bylos medžiagos matosi, kad ieškovė, tiek atsisakydama priimti dokumentus dėl nustatytų pažeidimo, ignoruodama nustatytų pažeidimų svarstymą, plėšydama dokumentus ir t.t., piktnaudžiavo savo teisėmis, elgėsi netinkamai, dėl to priversdama stresuoti ne tik mokyklos darbuotojus, bet ir mokinius, elgėsi netinkamai, todėl nustatyti neesminiai pažeidimai negali būti vertinami ieškovės naudai, nes tokiu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo, piktnaudžiaujantis savo teisėmis. Visi ieškovės nustatyti darbo drausmės pažeidimai, už kuriuos ji buvo atleista, buvo išanalizuoti, visi jie atskirai ir visumoje buvo įvertinti, atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir pirmiausia į tai, kad tokie pažeidimai padaryti mokykloje ir liečia mokinius ir buvo priimta argumentuota išvada, kad tokie pažeidimai yra pagrindas atleisti ieškovę iš darbo. Tai, kad atleidimas iš darbo tikrai nebuvo ir negalėjo būti susidorojimu su ieškove, neginčytinai patvirtina tai, kad 2010-04-30 įsakymu Nr. I-172 ieškovei jau buvo paskirta drausminė nuobauda dėl nustatytų pareigų nevykdymo. Siekiant mokytojai padėti tinkamai vykdyti darbo pareigas, elgtis ir dirbti pagal mokykloje nustatytą darbo tvarką, siekiant jai padėti sąžiningai ir rūpestingai atlikti darbo sutartimi sulygtas funkcijas, padėti įsilieti į mokyklos kolektyvą, net nežiūrint į tai, kad Darbo ginčų komisiją pripažino, kad drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta teisėtai, mokyklos direktorius šią drausminę nuobaudą panaikino. Tai, kad ieškovė ne kartą pažeidė Darbo tvarkos taisyklių reikalavimus, patvirtina ir 2010-05-14 mokyklos direktoriaus Įsakymas Nr. 1-175. Tada taip pat buvo nustatyta, kad ji sistemingai pažeidinėja darbo drausmę, netinkamai vykdo darbo pareigas ir net tris kartus nebaigė pamokos ir mokinius išleido anksčiau, o mokiniai, niekieno nekontroliuojami atsidūrė gatvėje tuo metu, kai dar turėjo būti mokykloje. Ieškovė išvadų iš to nepadarė ir 2010-10-22 ir 2010-11-10 padarė analogiškus Darbo tvarkos taisyklių ir Profesijos mokytojo pareigybės aprašymo pažeidimus ir tik tada 2010-11-22 įsakymu jai buvo paskirtas papeikimas. Vertinant ieškovės padarytus darbo drausmės pažeidimus ir vertinant tai, kad nei prieš tai buvę įspėjimai, nei drausminės nuobaudos buvo neefektyvios, bei atsižvelgiant į tai, kad ji nerūpestingai atliko darbo pareigas ir kitaip pažeidė darbo drausmę, kai prieš tai jai per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos ir šių pažeidimų nustatymo dieną ankstesnės drausminės nuobaudos buvo galiojančios, buvo nuspręsta, kad yra pagrindas atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 47-50) prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Dėl 2010-11-22 įsakymu Nr. 1-64 ieškovei paskirto papeikimo. Teismas pagrįstai nusprendė, atsižvelgiant ir į atsakovės kviestų liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, jog mokinių išleidimas jiems patiems nusprendus dirbti be pertraukos arba išleidimas atlikus užduotį, yra mažareikšmis. Kuo pasireiškė žala moksleiviams, mokyklai, taip ir neaišku, nes atsakovės atstovų buvo pateikti tik deklaratyvūs paaiškinimai. Neneigiama aplinkybė, kad dauguma moksleivių jau yra pilnamečiai, patys atsakingi už savo veiksmus, sugebantys pasirūpinti savo saugumu. Pamoka faktiškai vyko, tik ji vyko pertraukos metu, kas taip pat yra patvirtinta išklausius šalių ir liudytojų parodymus. Jokių sistemingų pažeidimų nebuvo, kaip ir niekuomet nebuvo ignoruojamos administracijos išsakytos pastabos ar pastebėjimai. Ieškovė sutinka, kad Darbo tvarkos taisyklėmis yra nustatyta darbo mokykloje tvarka, t. y., kad pamoka tęsiasi 45 min., o tarp pamokų daroma 10 minučių pertrauka (Darbo tvarkos taisyklių I.II. skyriaus Darbo ir poilsio laikas“ 4 p.). Tačiau pagal nusistovėjusią praktiką, išimtinais atvejais (teismo posėdžio metu buvo paaiškintos priežastys), ši tvarka galėjo būti pakoreguota, jei nuo to nenukenčia mokymosi rezultatai. Niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog ieškovė pažeidinėjo darbo tvarkos taisykles ir nuo to nukentėjo mokymosi rezultatai. Priešingai - mokinių ji buvo vertinama kaip viena objektyviausių ir daugiausiai žinių suteikianti dėstytoja. Ieškovė nesutinka, kad žala padaryta dėl to, jog mokiniai kažkiek laiko anksčiau baigė pamokas. Tai nebuvo įrodinėjama iš atsakovės pusės, nes jokių įrodymų nėra ir būti negali. Vien tik toks teiginys negali būti pagrindas pripažinti, jog žala atsirado ar pakenkta mokyklos autoritetui. Kokiu būdu ieškovė nesirūpino mokinių sveikata, pakenkė jų darbo ir poilsio režimo reguliavimui, kaip pakenkė mokyklos pagrindinei funkcijai, taip ir neaišku. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde - teismas atsižvelgė į mokytojo profesijos ypatingą pobūdį, tinkamai vertino visas aplinkybes, vertino ir tai, jog administracijos sprendimas buvo bet kokiomis aplinkybėmis atleisti ieškovę iš darbo.

II. Dėl 2010-12-08 įsakymu Nr. 1-82 ieškovei paskirtos pastabos. Dėl dienynų pildymo, jų įtakos išsamiai pasisakyta teismo sprendime ir į tą aplinkybę, jog darbo užmokestis skaičiuojamas pagal pateiktą darbo laiko apskaitos žiniaraštį, o ne dienyną. Taip pat nepaneigta aplinkybė, jog dienynai į pamokas nenešami, o pildomi vėliau, ir dėl to problemų nekyla nei vienam kitam mokytojui (dėl šios aplinkybės tik ieškovei skirta drausminė nuobauda).

Žemesnės instancijos teismas

III. Dėl 2010-12-15 įsakymu Nr. 1-85 ieškovei paskirto papeikimo. Teismas pagrįstai ir išsamiai vertino šalių paaiškinimus, susijusius su įvairių mokinių paaiškinimų, kurie atsirado iš niekur, pateikimu, kurie buvo neregistruoti ir tendencingai atsirado vienu metu, ne ieškovei, o administracijai darant įtaką mokiniams. Teismas padarė pagrįstą ir subjektyvią išvadą apie daugumos mokytojų akivaizdų ir neslepiamą priešiškumą.

IV. Dėl teismo sprendimo pripažinti, kad darbo sutartis tarp ieškovės D. R. ir Kauno ryšininkų mokyklos direktoriaus įsakymais 2010-12-21 Nr. PI-1-18, 2010-12-21 Nr. PI 1-21 ir 2010-12-28 Nr. PI 1-22 pagal LR DK136 str. 3 d. 1 p. nutraukta neteisėtai. Teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. yra drausminė nuobauda ir kad šiuo pagrindu atleisti iš darbo galima tik tuomet, kai darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda, nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių neliko, nes teismas panaikino prieš tai skirtas drausmines nuobaudas. Nagrinėjant civilinę bylą iš esmės buvo pateikti ir vertinti visi įrodymai (tiek šalių paaiškinimai, tiek dokumentiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai). Dėl įrodymų vertinimo motyvuotai pasisakyta sprendime. Kokie įrodymai vertinti subjektyviai ir šališkai, apeliaciniame skunde nenurodyta. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde - nebuvo įrodytas ieškovės veiksmų sukeltos pasekmės, pažeidimų sunkumas ar pan. Sekantis Atsakovė akivaizdžiai nenori, jog apie mokyklos gyvenimą sužinotų ir jį analizuotų aukštesnės institucijos, o visas nepasitenkinimas pasireiškia neigiamu požiūriu į bandymą apginti pažeistas teises ir pageidavimą „atsikratyti“ nepageidaujamų darbuotojų. Visas pamokas ieškovė stengėsi vesti kokybiškai, visuomet planuoju veiklą pamokoje, kelia kvalifikaciją savo iniciatyva. Teismo sprendime išsamiai motyvuotas pamokų stebėjimas ir vertinimas, pagrįstai nustatytas tendencingumas. Teismas tinkamai vertino visus byloje surinktus dokumentinius įrodymus, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus. LAT ne kartą pasisakė, kad darbuotojas darbo santykiuose yra silpnesnioji teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresniajai darbo teisinių santykių šaliai, suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, atleidžiant darbuotojais darbo ir t.t., tad ir keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybė už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti įgalinimais.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 4, b. l. 36-37) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-14 sprendimą dalyje, kurioje nutarta ieškovės negrąžinti į darbą bei nustatyti, kad darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, ir jį šioje dalyje pakeisti, grąžinant ieškovę į darbą; likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nesutinka, kad grąžinti ją į darbą yra netikslinga, nes iš esmės darbdavio visas siekis ir buvo atleisti ją iš darbo neesant tam priežasčių. Teismas, nustatęs, kad nebuvo pagrindo skirti nuobodų ir atleisti iš darbo, parinko ieškovei nepriimtiną ir neprašomą teisių gynimo būdą bei be pagrindo konstatavo darbo teisinių santykių nutraukimą, pakeitė ieškinio dalyką. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad bus sudarytos neigiamos sąlygos tiesioginių funkcijų vykdymui. Nepalankios darbo sąlygos neturėtų būti siejamos su subjektyvia kelių asmenų civilinės bylos nagrinėjimo metu išreikšta nuomone.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 41-46) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, nes, grąžinus ieškovę į darbą, būtų ginamas nesąžiningas darbuotojas, ne tik tinkamai nevykdantis savo pagrindinių mokytojo pareigų: atsakingai pasiruošti ir kokybiškai pravesti pamokas, rengti planus, pildyti dienynus, laiku ateiti ir laiku išeiti iš darbo, visos pamokos metu būti savo darbo vietoje, kuri nurodyta tvarkaraštyje, pamokų metu neužsiimti jokiais pašaliniais darbais, griežtai laikytis mokytojo profesinės ir pedagoginės etikos, laiku pildyti dienynus ir parengti planus, bet ir mokytojas, aiškiai rodantis mokiniams netoleruotiną pavyzdį ir net piktnaudžiaujantis savo pareigomis bei savo teisėmis asmuo. Atsakovė atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė ieškovės padarytais darbo drausmės pažeidimais.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, o ieškovės atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Ieškovė prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ieškovė pozicijos dėl posėdžio formos neišreiškė. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, jog įrodymai ir išsamūs šalių paaiškinimai yra išdėstyti procesiniuose dokumentuose, kurių pakanka įvertinti bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl apeliaciniai skundai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Šioje byloje nagrinėjamas ieškovės, kuri pas atsakovę dirbo profesijos mokytoja, drausminės atsakomybės klausimas. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Darbo drausmės pažeidimo objektas yra įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatyta darbo tvarka. DK 228 straipsnis nustato darbuotojų pareigas, tarp kurių yra ir darbuotojo pareiga laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus. Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. įtvirtinta mokytojo pareiga laikytis švietimo įstaigų nusistatytų etikos normų ir švietimo įstaigos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų (3 p.); užtikrinti ugdomų mokinių saugumą ir kt. Profesijos mokytojo pareigybės aprašymo, patvirtinto 2010-02-17 Kauno ryšininkų mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. 1-11522 (t. 1, b. l. 33-37) (toliau – Pareigybės aprašymas), 20 p. nustatyta profesijos mokytojo pareiga laikytis Mokyklos nuostatų ir Taisyklių reikalavimų, laikytis darbo drausmės.

Dėl 2010-11-22 įsakymu Nr. 1-64 paskirto papeikimo

Kauno ryšininkų mokyklos direktoriaus 2010-01-15 įsakymu Nr. I-100 patvirtintomis Darbo tvarkos taisyklėmis (toliau – Taisyklės) numatyta, jog pamoka tęsiasi 45 min., o tarp pamokų daroma 10 min. pertrauka (Taisyklių I.II. skyriaus „Darbo ir poilsio laikas“ 4 p. (t. 1, b. l. 26)).

Ginčijamu 2010-11-22 Įsakymu Nr. I-64 (t. 1, b. l. 49-50) ieškovei drausminė nuobauda – papeikimas paskirta už tai, kad 2010-10-22 moksleivių grupėje K 10/02v ieškovė, nesuteikdama moksleiviams 10 min. pertraukos tarp 5 ir 6 pamokų, 6-tą pamoką nutraukė 20 min. anksčiau, moksleivius paliko nekontroliuojamus, o pati iš mokyklos išvyko; 2010-11-10 grupės K 09/1v mokinius iš mokyklos savavališkai išleido 20 min. anksčiau (pamoka turėjo vykti iki 11.30, o mokiniai paleisti 11.10 val.), o grupėje K 10/1 aštuntą pamoką vedė tik 10 min. ir mokinius savavališkai išleido iš mokyklos 35 min. anksčiau, o pati ieškovė iš mokyklos pasišalino 15 min. anksčiau. Direktoriaus pavaduotojos J. A. tarnybinis parnešimas (t. 2, b. l. 98) patvirtina, jog 2010-11-10 grupės K09/1 grupės mokiniai buvo išleisti 20 min. anksčiau, o grupės K10/1v grupės mokiniai - net 35 min. anksčiau, pati mokytoja apsirengusi išėjo dar likus 15 min. iki pamokos pabaigos. 2010-10-25 pavaduotojos ugdymui E. Ž., mokymo dalies sekretorės E. M. ir kūno kultūros vyr. mokytojos E. D.-M. tarnybinis parnešimas (t. 2, b. l. 99) patvirtina, jog kad 2010-10-22 K10/2v grupės pamoka turėjo baigtis 13.55 val., bet kabinetas 13.35 val. jau buvo užrakintas (t. 2, b. l. 99). Mokiniai paaiškinimuose direktoriui patvirtino, jog pamokos buvo baigtos anksčiau, nurodžius, kad buvo pradėta anksčiau ar kad buvo dirbta be pertraukos (t. 2, 104-132). Ieškovės 2011-11-12 paaiškinimas (2 t., b. l. 134-135) patvirtina, jog ieškovė pripažino 2010-10-22 grupės K10/2v mokinius ir 2010-11-10 grupės K10/1v mokinius paleidusi anksčiau 10 minučių, nes jų pageidavimu dirbo be 10 min. pertraukos, o grupės K09/1v mokiniai išėjo atlikę užduotis ir atsiskaitę, kadangi klasėje nebuvo pakankamai darbo vietų (mokyklos kompiuterius prižiūrintis asmuo atliko kompiuterių instaliavimo darbus). Iš ieškovės prašymo dėl darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčų komisijoje (2 t., b. l. 140) matyti, jog ieškovė nurodė, kad ,,tokia praktika esant dviem pamokom iš eilės taikoma“; kad ,,mokykloje nėra skambučio, kuriuo galima būtų vadovautis tiksliai nustatant pamokos pradžios ir pabaigos laiką“; kad grupės K09/1v pamokas baigė laiku; kad nuobauda paskirta siekiant bet kokia kaina (net ir darant psichologinį spaudimą) su ja susidoroti.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, mokinių išleidimas jiems patiems nusprendus dirbti be pertraukos arba išleidimas atlikus užduotį, yra mažareikšmis; tuo jokia žala nei moksleiviams, nei mokyklai nebuvo padaryta, nes dauguma moksleivių jau yra pilnamečiai, patys atsakingi už savo veiksmus, sugebantys pasirūpinti savo saugumu, dėl ko teismas šį Įsakymą panaikino. Kolegija tokioms apylinkės teismo išvadoms nepritaria. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, jog, skiriant ieškovei papeikimą, buvo įvertinta aplinkybė, jog net trys analogiški pažeidimai jau buvo nustatyti anksčiau, o ieškovė dėl jų 2010-05-14 Įsakymu Nr. 1-175 (t. 2, b. l. 163) buvo įspėta, neskiriant jai drausminės nuobaudos. Tačiau, nepaisant to, ieškovė iš to išvadų nepadarė, nesiėmė jokių veiksmų nustatytai tvarkai pakeisti (pavyzdžiui, kreipiantis į administraciją, kad, mokiniams pageidaujant, būtų pakoreguotas pamokų tvarkaraštis ir nebenumatoma pertrauka tarp dviejų viena paskui kitą einančių to paties mokytojo pamokų), bet ir toliau elgėsi akivaizdžiai ignoruodama mokykloje nustatytą tvarką bei jai įspėjimu išsakytas pastabas. Kolegijos nuomone, ieškovė, keletą kartų tarp pamokų nepadariusi pertraukų ir antrąją pamoką pabaigusi anksčiau, pažeidė Taisyklių nuostatas, įtvirtinančias, jog ,,teorinio ir praktinio mokymo pamokos vyksta pagal sudarytą pamokų tvarkaraštį“, jog ,,teorinio ir praktinio mokymo pamokų trukmė – 45 minutės su 10 minučių pertraukomis tarp pamokų“. Be to, kolegijos nuomone, ieškovė, nedarydama tarp pamokų pertraukos, tokiu būdu nesudarė jiems sąlygų pailsėti ir pažeidė mokinių teisę į poilsį, teisėtų lūkesčių principą, neužtikrino mokinių saugumo, todėl kolegija nepritaria apylinkės teismo išvadai, jog tuo nepadaryta jokia žala mokiniams. Pagal Pareigybės aprašymą profesijos mokytojas turi pareigą užtikrinti mokinių saugumą (64 p.), rūpintis mokinių sveikata, padėti reguliuoti darbo ir poilsio rėžimą (70.2 p.). Kolegijos nuomone, mokiniams daroma žala pasireiškia ir tuo, jog mokiniai, kurie pagal darbo tvarką ir pamokų tvarkaraštį privalo būti mokykloje konkretaus mokytojo žinioje (ko pagrįstai ir tikisi jų tėvai), be jokios kontrolės atsiduria gatvėje, tuo labiau, kad dėl to jų tėvai iš anksto nebūna įspėti ir neturi jokių galimybių savalaikiai perimti iš mokyklos atsakomybę už savo vaikus. Taip pat pažymėtina, jog žala mokiniams daroma ir juos įpratinant (leidžiant, neprieštaraujant, pritariant) nesilaikyti įtvirtintos darbo drausmės (pamokų tvarkaraščio), mokykloje jiems nustatytų pareigų, kas ateityje gali neigiamai atsiliepti jų asmenybių formavimuisi.

Be to, pažymėtina, jog drausminė nuobauda ieškovei paskirta ir už tai, kad ji 2010-11-10 iš mokyklos pasišalino 15 min. anksčiau, ko apylinkės teismas be jokio pagrindo nevertino. Pagal Taisyklių I.II. skyriaus „Darbo ir poilsio laikas“ 11 p. mokyklos darbuotojai palikdami mokyklą tarnybos ar darbo tikslais, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę; norėdami išvykti ne darbo tikslais, darbuotojai turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą - išvykstant iš mokyklos ne darbo tikslais, gauti tiesioginio vadovo sutikimą. Kadangi ieškovė (netgi pati pripažinusi faktą, kad pamokas baigė anksčiau, nes dirbo be pertraukos), jokiais įrodymais nenuginčijusi minėtais tarnybiniais pranešimais (t. 2, b. l. 98, 98) nustatytų aplinkybių, kad ji 2010-11-10 apsirengusi išėjo dar likus 15 min. iki pamokos pabaigos bei kad 2010-10-22 kabinetas, kuriame K10/2v grupės pamoka turėjo baigtis 13.55 val., 13.35 val. jau buvo užrakintas, apie ankstesnį išvykimą iš darbo nei informavo savo tiesioginį vadovą, nei buvo gavusi jo sutikimo, akivaizdu, jog tokiais veiksmais ieškovė pažeidė ir Taisyklių 11 p. reikalavimą, ir Pareigybės aprašymo 45 punktą, pagal kurį atleisti profesijos mokytoją, pateikus raštišką prašymą, visai arba ne visai darbo dienai gali tik direktorius ar jį pavaduojantis asmuo.

Kolegijos nuomone, šie mokyklos norminių aktų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais ar formaliais, kadangi taip netinkamai vykdoma pagrindinė mokyklos funkcija bei nesilaikoma pareigos kaip vienos iš svarbiausių darbuotojo teisinio statuso dalių. Be to, pažymėtina, jog netgi jeigu būtų pagrindas sutikti su teismo išvada dėl paskirtos pergriežtos nuobaudos, tokiu atveju turėjo būti laikoma, jog ieškovė už šį pažeidimą yra nubausta švelniausia nuobauda – pastaba, tačiau tai, kolegijos nuomone, nesukeltų ieškovei jos norimų pasekmių ginčijant atleidimą pagal CPK 136 str. 3 d. 1 p., nenuginčijus kitų po 2010-11-22 ieškovės įvykdytų kitų darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos nebuvo skirtos drausminės nuobaudos.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreiptinas dėmesys, kad ir po drausminės nuobaudos paskyrimo, ieškovės elgesys nesikeitė, nes 2010-11-30 mokinių grupėje AK 10/1 pamoką ji pradėjo 15 minučių vėliau, vėliau mokinius vėl paliko vienus, pati nuolat vaikščiojo į mokytojų kambarį, pildė kitų grupių profesijos mokymo dienynus (t. 2, b. l. 57). Tai neabejotinai rodo, kad ieškovė visiškai nepaisė mokyklos teisiniais aktais nustatytų reikalavimų mokinių ugdymo procesui ir tokias nedrausmingumo ir teisės normų reikalavimų nepaisymo savybes ugdė mokinių tarpe, o tuo darė didžiulę žalą ne tik mokiniams (mokiniai neturėjo pertraukos pailsėti, niekieno nekontroliuojami atsidūrė gatvėje (sutiktina, jog nebūtina laukti, kad moksleivis tuo metu, kai dar „skaitėsi“ mokykloje, pakliūtų į autoavariją ar kt. vien tam, kad teisme jau būtų galima konstatuoti, jog žala padaryta), bet ir mokyklos autoritetui, t. y. rodė aiškiai netoleruotiną pavyzdį mokiniams, savo veiksmais demonstruodama, kad gyvenime galima visiškai nepaisyti tų taisyklių, kurių laikytis jie įsipareigojo, pasirašydami sutartį dėl mokymosi Kauno ryšininkų mokykloje. Tuo labiau, jog mokytojas yra ne eilinis darbuotojas, o mokytojo profesijos, ugdančios jaunąją kartą, formuojančios jos sąmoningumą, atstovas.

Be to, pažymėtina ir tai, jog pagal 2008-08-04 Švietimo ir mokslo ministro įsakymo Nr. ISAK-2300 ir šį įsakymą panaikinusio Švietimo ir mokslo ministro 2008-12-30 įsakymo Nr. 3545 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos“ 3 p. mokytojui yra apmokama už pedagoginio darbo valandą, o pedagoginio darbo valandomis vadinamos kontaktinės valandos ir pertraukos tarp pamokų kartu bei papildomos valandos. Todėl, savavališkai dirbant be pertraukos (kurios trukmė įskaičiuojama į darbo laiką) ir darbą pabaigiant anksčiau, faktiškai yra neišdirbamos nustatytos pedagoginio darbo valandos, už kurias skaičiuojamas darbo užmokestis.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija naikina sprendimo dalį ir ieškovės reikalavimą šioje dalyje atmeta.

Dėl 2010-12-08 įsakymu Nr. 1-82 paskirtos pastabos

Nustatyta, jog 2010-12-08 įsakymu Nr. 1-82 (t. 2, b. l. 145-146) ieškovei pastaba paskirta už tai, kad ji nuo 2010-10-07 iki 2010-11-23 visiškai nepildė K 08/1v profesinio mokymo apskaitos dokumento – Profesinio mokymo dienyno, tuo pažeisdama Profesijos mokymo dienynų pildymo tvarkos, patvirtintos 2010-08-31 atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. 1-225, 3 punktą, reikalaujantį Dienyną užpildyti vedamos pamokos metu arba po pamokos, bei nevykdė Pareigybės aprašymo 56 punkto reikalavimo tvarkingai ir laiku pildyti žurnalus ir kitus dokumentus, dienynus pildyti vadovaujantis juose esančiais paaiškinimais. Tai, kad ieškovė nurodytu laikotarpiu visiškai nepildė Dienyno, patvirtina 2010-11-15 ir 2010-11-23 tarnybiniai pranešimai (t. 2, b. l. 147, 149) bei Dienyno lapų kopijos (t. 2, b. l. 150-151). Ieškovė, atsakydama į direktoriaus raštą dėl Dienyno neužpildymo laikotarpiu nuo 2010-10-07 iki 2010-11-23 (2 t., b. l. 152), savo 2010-11-25 paaiškinime (t. 2, b. l. 153) pripažino faktą, kad Dienynas, kurį ji stengdavosi užpildyti per savaitę, tuo laiku nebuvo pildytas, nurodydama, jog pamokų metu galimybės turėti Dienyno nėra, o, be to, kolega Bulota taip pat nuo 2010-10-19 buvo nepildęs Dienyno. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji dažniausiai dienynus pildydavo penktadieniais, tačiau K 08/1v grupės Dienyno nerasdavo, apie ką informavo pavaduotoją J. A.; iš skelbimo mokytojų kambaryje sužinojo, kad Dienynas bus pas pavaduotoją, tačiau jos darbo vietoje nerasdavo, nors ieškodavo dažnai. Ieškovės nuomone, pavaduotoja sąmoningai slėpė Dienyną, kurį ieškovė rado tik 2010-11-23, tačiau jau su padarytu įrašu.

Nors byloje ir nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė buvo supažindinta su Profesijos mokymo dienynų pildymo tvarka, pagal kurios 3 p. leidžiama užpildyti dienyną savaitės bėgyje, jei pamokos vedamos mokyklos II korpuse, tačiau ieškovei teismo posėdyje pripažinus žinojus, jog Dienyną buvo reikalaujama užpildyti per savaitę, įvertinus aplinkybę, jog šiuo atveju ieškovė Dienyno nepildė daugiau kaip mėnesį (nuo 2010-10-07 iki 2010-11-23), taip pat įvertinus tai, jog Dienynas yra pagrindinis profesinio mokymo apskaitos dokumentas, o aplaidus ir nesavalaikis jo pildymas gali sąlygoti aplaidų apskaitos tvarkymą mokykloje, kai tiksliai negalima nustatyti darbuotojo veiklos per tam tikrą laikotarpį, taip pat įvertinus nevienodumą ieškovės pozicijos, išsakytos 2010-11-25 paaiškinime ir teismo posėdyje (pasiaiškinime neteigus, kad žurnalo ji negalėjo rasti nei mokytojų kambaryje, nei negalėjo rasti darbo vietoje pavaduotojos, pas kurią buvo žurnalas), taip pat įvertinus aplinkybę, jog ieškovė iki nuobaudos jai paskyrimo raštu neinformavo direktoriaus apie tai, kad ji negali rasti ne tik žurnalo, bet ir pavaduotojos, kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog ieškovė, neužpildžiusi Dienyno nuo 2010-10-07 iki pirmojo patikrinimo 2010-11-15 ir iki antrojo patikrinimo 2010-11-23, t. y. gerokai ilgiau kaip savaitę, pažeidė darbo drausmę, už ką jai visiškai pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda. Kolegija nepritaria tikėtinai teismo išvadai, jog ieškovė, atėjusi kartą į savaitę pildyti Dienyno, mokytojų kambaryje jo nerasdavo, ir kad atsakovė neįrodė, kad Dienynas nuolat būdavo tik mokytojų kambaryje ir kad tik dėl ieškovės aplaidumo ir netinkamo pareigų vykdymo nustatytu laiku ji jo neužpildė. Kaip nustatyta liudytoja apklaustos direktoriaus pavaduotojos J. A. parodymais (t. 3, b. l. 120), kurių pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino, po to, kai ieškovė pasiskundė nerandanti Dienyno, pavaduotoja parašiusi skelbimą mokytojų kambaryje ir atsiradusį Dienyną pasidėjo pas save ant stalo, kiti mokytojai užpildė, bet ieškovė nesugebėjo. Pažymėtina, jog ieškovė teismo posėdyje neneigė šį skelbimą perskaičiusi ir žinojusi, jog Dienyno reikia ieškoti pas pavaduotoją, tačiau savo teiginio (beje, išsakyto tik teisme), kad pavaduotojos jos darbo vietoje dažnai ieškojo ir kad jos darbo vietoje nebūdavo bei kad ji sąmoningai slėpė nuo ieškovės Dienyną, jokiais įrodymais nepagrindė. Be to, tai, jog ieškovė mokytojų kambaryje Dienyno ieškodavo ir nerasdavo tik kartą savaitėje, kolegijos nuomone, taip pat nepateisina Dienyno neužpildymo fakto, nes ieškovė, žinodama turinti tokią pareigą, galėjo Dienyno paieškoti ir daugiau kartų per savaitę. Tai, jog ieškovės kolega Bulota nuo 2010-10-19 irgi buvo nepildęs Dienyno, ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė, be to, šiuo atveju, kolegijos nuomone, svarbi galėtų būti tik aplinkybė, kad šis asmuo Dienyno būtų taip pat (kaip ir ieškovė) neužpildęs po pirmojo patikrinimo 2010-11-15 iki 2010-11-23, ko ieškovė šioje byloje net neteigė ir neįrodinėjo, o J. A. parodymais nustatyta priešingai – jog pas ją ant stalo buvusį Dienyną visi kiti mokytojai užpildė. Pabrėžtina ir tai, jog apylinkės teismas, teigdamas, jog ieškovė nepadarė šio darbo drausmės pažeidimo, vertindamas šio pažeidimo aplinkybes, be pagrindo rėmėsi ieškovės 2010-12-15 tarnybiniu pranešimu (t. 3, b. l. 53), susijusiu su visiškai kitu laikotarpiu, nes darbo drausmės pažeidimas, už kurį ieškovei 2010-12-08 paskirta drausminė nuobauda, buvo padarytas laikotarpyje nuo 2010-10-07 iki 2010-11-23. Tai, kad ieškovė dvi dienas (gruodžio 14-15 d.) negalėjo surasti grupės K08/1v Dienyno, apie ką ji tarnybiniu pranešimu jau informavo direktorių (nekonstatavus jokių kliūčių tai padaryti ir iki nuobaudos paskyrimo), kolegijos nuomone, niekaip nepatvirtina aplinkybės (kas, kaip minėta, paneigta liudytojos J. A. parodymais), jog ieškovė Dienyno atsakingai ieškodavo ir nerasdavo laikotarpiu nuo 2010-10-07 iki 2010-11-23.

Kadangi pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl 2010-12-08 įsakymo Nr. 1-82 teisėtumo ir pagrįstumo, be jokio pagrindo pažeidimą laikė neįrodytu, kolegija šioje dalyje sprendimą taip pat panaikina ir ieškinio reikalavimą atmeta.

Dėl 2010-12-15 įsakymu Nr. 1-85 ieškovei paskirto papeikimo

2010-12-15 įsakymu Nr. I-85 ((t. 2, b. l. 154-155) ieškovei paskirtas papeikimas už tai, kad 2010 m. lapkričio 17 ir 18 d. pamokų metu mokinių grupėse K 09/1v, K 10/1v ir K09/2 v ji, siekdama savanaudiškų tikslų (t. y. bet kokiu būdu gauti mokinių paaiškinimus, kad grupės K 09/1v vadovė neva juos privertusi rašyti pareiškimą administracijai dėl jos pakeitimo ir netinkamo jos elgesio pamokoje mokinių atžvilgiu, versdama mokinius raštu patvirtinti, kad pamokas ji vedanti puikiai ir laiku, kad niekada mokinių nepaleidžianti iš pamokų ir t. t.), naudojo neleistinas priemones mokiniams ugdyti ir juos skatinti, tokiu elgesiu mokinius menkindama ar net persekiodama, pažeidė jų emocinę ir dvasinę pusiausvyrą, pažeidė mokytojo profesinę etiką, visiškai sugadino savo profesinį autoritetą ne tik mokinių, bet ir kolegų tarpe, pažemino mokyklos garbę, sumenkino mokyklos orumą ir autoritetą, o būtent: 1) 2010-11-17 pamokos metu įtikinėjo grupės K10/1v mokinius parašyti paaiškinimą ir jame nurodyti, kad jos pamokos vyksta sklandžiai, o mokiniai iš pamokų niekada nėra anksčiau išleidžiami, kad mokyklos administracija, konstatuodama, kad ji neteisėtai paleidusi mokinius, neva jų tik neradusi, nes buvęs pakeistas kabinetas, pažadėdama, kad už tai mokiniams būsią tik geriau; 2) įtikinėjimais ir prašymais grupės K09/1v moksleivius bandė priversti atsiimti grupės raštą direktoriui dėl jos pakeitimo ir tokiu būdu bandyti ne ištaisyti ir pašalinti savo darbo trūkumus, o priversti mokinius pasielgti aiškiai nesąžiningai ir pati išvengti bet kokios atsakomybės ir nepalankaus jos pareigų ir elgesio vertinimo; 3) 2010-11-17 per 3 ir 4 pamokas, vietoje pamokos temos, visus K09/1v grupės mokinius apklausė, bandydama išsiaiškinti, kurie moksleiviai pasirašė raštą mokyklos direktoriui dėl jos netinkamo elgesio ir pakeitimo kitu mokytoju, bandydama moksleiviams įteigti, kad šie sakytų, jog tokį raštą parašė tik dėl to, kad juos šitaip pasielgti kažkas privertęs. Ypač mokytojo autoritetas ir mokytojo profesijos etika, mokytojo moralė nukentėjo, kai ieškovė patikino moksleivius, kad pažymiu „10“ vertinsianti tuos, kurie savo prašymą atsiims, o ateityje neigiamai vertins žinias tų moksleivių, kurie atsisako atsiimti savo paaiškinimus mokyklos direktoriui; 4) 2010-11-18 po pamokos grupėje K09/2v moksleivės G. J. reikalavo įvardinti, kurie moksleiviai parašė prašymą direktoriui ją pakeisti dėl jos netinkamo mokymo ir elgesio. Tokiu būdu ieškovė pažeidė: Pareigybės aprašymo 21 p. nustatytą pareigą profesijos mokytojui nepažeisti profesinės ir pedagoginės etikos reikalavimų, neįtraukti mokinių ir mokytojų į konfliktines situacijas, nedaryti moralinio spaudimo; Pareigybės aprašymo 43 p. nuostatą, kad mokytojo ir mokinio tarpusavio santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba, kad draudžiama žeminti mokinį, įžeidinėti, daryti jam moralinį spaudimą; Taisyklių skyriaus I.VI ,,Elgesio reikalavimai“ 2 p. nuostatą elgtis pagarbiai su moksleiviais; Taisyklių skyriuje II.II ,,Mokinių teisės“ 1.2 punkte įtvirtintą mokinių teisę įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises.

Kaip matyti iš D. R. pasiaiškinimo (2 t., b. l. 160), ji, gavusi 2010-11-24 mokyklos direktoriaus raštą Nr.7-80 dėl pasiaiškinimo (2 t., b. l. 159), nurodė, kad ji nėra susipažinusi su jokiais mokytojų tarnybiniais raštais ir nesupranta, kaip galėjo pažeisti mokytojo profesinę etiką ar profesinį autoritetą, ar pasinaudoti kažkuo, net nežinodama kuo; nurodė, kad 2010-11-17 K09/1v grupėje nėra išsakiusi jokių reikalavimų, nesusijusių su pamokos tema, jokio spaudimo nevykdė ir net nesupranta, apie kokį raštą reikalaujama rašyti pasiaiškinimą, kad jokių grasinimų nėra išsakiusi jokioms moksleivių grupėms, kad pamokų metu yra aiškinamasi tik pamokos tema, kad ji moksleivių neįžeidinėja ir niekada neatsisako jiems padėti, juos vertina objektyviai, vadovaudamasi Švietimo ministro įsakymu.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas 2010-12-15 įsakymu Nr. 1-85 ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą, konstatavo nustatytą daugumos mokytojų priešiškumą ieškovei ir siekį kuo daugiau surinkti neigiamos informacijos apie ieškovę, todėl nusprendė, kad įsakyme nurodyta visa eilė nežinia kuriuo laiku ir su kuria grupe galimai padarytų pažeidimų, ieškovei nepateikus susipažinti konkrečių mokinių skundų, atsakovei neprašius apklausti jų liudytojais teisme, yra neįrodyti, o drausminė nuobauda ieškovei paskirta nepagrįstai.

Šį darbo drausmės pažeidimą atsakovė teisme įrodinėjo mokytojos E. G. 2010-11-18 tarnybiniu raštu (t. 2, b. l. 59), mokytojų E. Ž., E. G. ir J. Č. 2010-11-22 tarnybiniu raštu (t. 2, b. l. 156-157), mokinių rašytais paaiškinimais ir raštais (t. 2, b. l. 60-62), liudytojų J. A. (t. 3, b. l. 119-121) ir R. J. (t 3, b. l. 122-124) parodymais teisme. Mokytojos E. G. tarnybinis raštas, kuriuo kolegija neturi jokio pagrindo nesivadovauti, patvirtina, kad 2010-11-18 per savo dėstomą pamoką ji negalėjo nuraminti įsiaudrinusių K09/1v grupės mokinių, nes mokiniai aptarinėjo vakar dienos (3-4 pamokų) įvykius, nes mokytojos D. R. buvo verčiami rašyti paaiškinimą, kad grupės vadovė vertusi juos rašyti paaiškinamąjį raštą dėl mokytojos elgesio jos pamokoj, dar pareiškusi, kad atsisakiusių atsiimti savo parašytą paaiškinimą žinios bus vertinamos neigiamai (2 t., b. l. 59). Taip pat nustatyta, jog mokyklos direktorius, gavęs E. G. tarnybinį pranešimą, 2010-11-22 įsakymu pavedė direktoriaus pavaduotojai ugdymui E. Ž. kartu su K09/1v, K10/1v, K09/2v vadovais pravesti pokalbius šiose grupėse, siekiant išsiaiškinti tarnybiniame rašte minimus faktus. Prie šio įsakymo pridėtas ne tik E. G. tarnybinis pranešimas, bet ir mokinių paaiškinimai (2 t., b. l. 58). Iš K09/1v grupės K09/1v parašais (nenurodant pavardžių) pasirašyto paaiškinimo matyti, jog moksleiviai nurodė direktoriui, kad 2010-11-17 per 3-4 operacinių sistemų pamokas mokytoja klausinėjo visos grupės, kas pasirašė raštą; ,,sakė, kad jei atsiims raštą, gaus pažymį 10“ (2 t. ,b. l. 60). Iš 2010-11-18 K09/2v mokinės G. J. rašto matyti, kad moksleivė nurodė, jog mokytoja D. R. jos vienos klausinėjo, kas parašė prašymą; ji paaiškino, kad nežino (2 t., b. l. 62). Iš 2010-11-22 mokyklos mokytojų E. Ž., E. G. ir J. Č. tarnybinio rašto (2 t., 156-157) matyti, kad į direktorių jos kreipėsi dėl to, kad mokyklos administraciją pasiekė informacija dėl netinkamo ieškovės elgesio. Nurodė, kad K09/1v, K10/1v ir K09/2v grupėse ji daro spaudimą, reikalauja, kad moksleiviai parašytų jai paaiškinimus, kad pamokas ji veda puikiai ir laiku, kad niekada mokinių anksčiau nepaleidžia iš pamokų ir kad grupės K09/1v vadovė neva juos privertusi rašyti paaiškinimą administracijai dėl jos netinkamo elgesio pamokoje mokinių atžvilgiu. Mokytojų teigimu, taip ieškovė bando gintis nuo jai pateiktų pastabų dėl nuolatinio mokinių paleidinėjimo iš paskutiniųjų pamokų bei mokinių nusiskundimų dėl jos nekompetentingo pamokų dėstymo. Ji savo veiklą nukreipė tam, kad priverstų mokinius parašyti jai naudingus paaiškinimus. Taip įtikino K10/1 v grupės mokinius parašyti paaiškinimą jos labui, kad pamokos vyksta sklandžiai ir mokiniai niekada nėra išleidžiami anksčiau, kad administracija jų neva neradusi, nes pakeistas kabinetas ir vienas mokinys (N.) surašė mokytojos suformuluotą tekstą, o kiti pasirašė, nors daugelis teigė, kad net neskaitė lapo, po kuriuo pasirašė. Prieš tai mokiniai buvo parašę auklėtojai paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad išėjo anksčiau iš ieškovės pamokos, kadangi pati mokytoja juos išleido. Ieškovė bandė priversti K09 /1v grupės mokinius atsiimti grupės raštą dėl jos pakeitimo ir tokiu būdu ne bandyti pašalinti savo darbo trūkumus, o bandyti mokinius perkalbėti ir palenkti į savo pusę. Lapkričio 17 d. per 3 ir 4 pamokas ji klausinėjo visą grupę, kas pasirašė raštą dėl jos netinkamo elgesio direktoriui, norėjo jiems įteigti, kad moksleiviai sakytų, jog jie raštą direktoriui parašę tik dėl to, kad juos kažkas privertęs. Ji moksleivius patikino, kad jeigu jie šį raštą atsiims, tai tokius mokinius ji vertinsianti pažymiu „10“. Labiausiai moksleiviams nerimą kėlė tai, kad mokytoja jiems pagrasino, kad ateityje neigiamai vertins žinias tų moksleivių, kurie atsisako atsiimti savo paaiškinimus mokyklos direktoriui. Lapkričio 18 d. po stebėtos pamokos bandė „ištardyti“ mokinę G. J. (K09/2v gr.), jos vienos reikalaudama pasakyti, kas parašė prašymą direktoriui. Prašė įvardinti mokinius pavardėmis, bet moksleivė atsakė, kad nežinanti. Todėl administracijai ir pedagogams iškilo būtinybė skubiai nuraminti moksleivius, paaiškinti dėl mokytojos elgesio susidariusią jiems nesuprantamą situaciją, atstatyti pagarbų mokinių ir mokytojų bendravimo stilių. Tam, kad išsiaiškintų informaciją, grupės vadovės J. Č., E. G. ir pavaduotoja ugdymui E. Ž. kalbėjosi su K09/1v, K10/1v grupių moksleiviais. Mokiniai buvo sunerimę, aptarinėjo ieškovės reikalavimus jiems, nežinojo kaip reikia elgtis ir kas bus toliau jei jie neparašys mokytojos D. R. prašomų paaiškinimų. K10//1v moksleiviai sakėsi esą apgauti ir manantys, kad mokytoja jais manipuliavo ir pasinaudojo savanaudiškais tikslais. Moksleiviai išsakė ir daugiau nusiskundimų dėl ieškovės dėstomo dalyko ir dėl jiems daromo spaudimo, darbų vertinimo. Liudytojos R. J., mokyklos socialinės darbuotojos, paaiškinimais teisme nustatyta, jog ji buvo K 08/1v grupės vadovė, taip pat dirbo su kitų grupių mokiniais, jie kreipdavosi į ją įvairiais klausimais, dėl įvairių situacijų, problemų. D. R. pamokose mokiniai susidūrė su tuo, kad buvo žeminami, pamokų metu aptarinėjama, kad mokykla bus uždaryta. Nusiskundimai tęsėsi ilgą laiką, nuo mokslo metų pradžios. Mokiniams kilo mintis parašyti tarnybinį pranešimą. Kadangi skundai kartojosi, ji tokiai minčiai neprieštaravo. Taip atsirado tarnybiniai mokinių pranešimai. Pirmiausiai mokiniai atėjo pas ją tiesiogiai, pakalbėti, o vėliau su raštais. Taip jų raštai pateko pas ją. Ji tų raštų neregistravo, kadangi jos pareiginiuose nuostatuose parašyta, kad turi elgtis konfidencialiai. Tų raštų ji niekur nenešė. Užregistruoti jos vedamame registracijos žurnale buvo tik pas ją apsilankę moksleiviai. Tame žurnale yra nurodyta data, kokia problema, kokie sprendimo būdai. Ji, kaip socialinė pedagogė, privalo informuoti administracijos darbuotojus dėl susidariusių probleminių situacijų. Kadangi skundai nenustojo, Vadovų tarybos posėdyje žodžiu apie tai informavo, o skundus įteikė vadovų tarybos posėdžio pirmininkui – direktoriui. Posėdis protokoluojamas. Tai buvo lapkričio mėnuo, bet gali būti ir gruodžio. Po to daugiau raštiškų skundų negavo. Apie moksleivių skundus iki jų perdavimo direktoriui niekam nebuvo sakiusi. Problemą socialinis pedagogas turi spręsti bendravimo, pokalbių metu. Ji su mokiniais diskutavo, bendravo, manė, gal jie netinkamai reaguoja. Tačiau pamatė, kad situacija nesikeičia, o emocijos daugiau audrinosi. Raštą atnešė visa grupė, su visais buvo kalbėta, registracijos sąsiuvinyje nurodė, kas atvykę, kokiu klausimu, kokie galimi sprendimo būdai. Mokiniai skundėsi dėl to, kad mokytoja gąsdina, kad atvažiavęs ministras uždarys mokyklą, kiti vaikinai sakė, kad mokytoja neveda pamokos, pasakoja apie savo vyrą, nedėsto pamokos, aptarinėja mokyklos situaciją, šmeižia direktorių, K08/1v grupė mokiniai 3 kurso skundėsi kad vienodi darbai ištaisyti skirtingai, skyrėsi pažymiai. Po mokinių pareiškimų pateikimo direktoriui, mokiniai dar buvo atėję, žodžiu sakė, kad ieškovė žadėjo parašyti 10, jeigu jie raštų atsisakys, pasakojo, kad D. R. klausinėjo, kas jiems liepė rašyti. Į ją vaikai kreipėsi žodžiu ir ne vieną kartą, pokalbių eigoje buvo nutarta kreipti į direktorių. Raštus ji perdavė tiesiogiai direktoriui. Liudytoja J. A. teisme paaiškino, kad mokinių skundai ieškovei nebuvo pateikti, bet faktai buvo pateikti. Mokiniai rašė dėl nekokybiškų pamokų, dėl mokytojos neetiško elgesio, buvo ir mokytojų skundai, kad mokinių neįmanoma suvaldyti, nes jie aptarinėja ieškovės reikalus. Ieškove savo elgesiu dezorganizavo mokyklos veiklą. Mokytojai to netoleravo.

Nors su 2010-11-24 mokyklos direktoriaus raštu Nr.7-80 dėl pasiaiškinimo (2 t., b. l. 159) ieškovei ir nebuvo pateikti susipažinti mokytojų tarnybiniai raštai (t. 2, b. l. 59, 156-157), ir moksleivių paaiškinimai (2 t., b. l. 60-62), tačiau kolegija nepritaria apylinkės teismo išvadai, jog reikalavime pasiaiškinti išvardinti galimai ieškovės padaryti pažeidimai buvo nekonkretūs, kad nebuvo nurodytas nei pažeidimo padarymo laikas, nei grupė, ir kad vien dėl to nuobauda yra neteisėta. Kaip matyti iš rašto Nr.7-80 (2 t., b. l. 159), jame buvo nurodyta ir pažeidimo padarymo laikas (2010-11-17), ir grupė (K09/1v). Kadangi rašte nenurodyta joks kitas pažeidimo laikas ir jokia kita grupė, kolegijai nekyla abejonių, jog rašte išvardinti visi galimai ieškovės padaryti pažeidimai (t. y.: 1) galimai išsakytas reikalavimas moksleiviams parašyti paaiškinimą apie tai, kad grupės vadovė juos neva vertusi rašyti raštą dėl ieškovės neprofesionalaus elgesio mokinių atžvilgiu; 2) galimai darytas spaudimas moksleiviams, reikalaujant atsiimti prašytus paaiškinimus; 3) galimai darytas spaudimas grasinant ateityje neigiamai vertinti žinias tų moksleivių, kurie atsisakys atsiimti savo parašytą paaiškinimą administracijai; 4) galimai duotas pažadas moksleiviams vertinti pažymiu ,,10“ tų moksleivių žinias, kurie galimai atsiims savo raštus administracijai), dėl kurių ir turėjo pasiaiškinti ieškovė, priskirti tam pačiam laikui ir tai pačiai vietai; 5) bandymai išsiaiškinti visus moksleivius, kurie parašė raštus administracijai, išreikšdami neigiamą nuomonę apie ieškovės pravedamas pamokas, neobjektyvų moksleivių žinių ir darbų vertinimą), išskyrus paskutinįjį pažeidimą (dėl pasitaikančių moksleivių įžeidinėjimų, atsisakymo padėti moksleiviams, kuriems sunkiau sekasi, galimai pasitaikančio neobjektyvaus moksleivių darbų vertinimo, dėl ko, beje, ieškovė ginčijamu įsakymu ir nebuvo nubausta), priskirtini prie pažeidimų, įvykdytų tuo pačiu laiku (2010-11-17) ir toje pačioje vietoje (grupėje K09/1v).

Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog ieškovės buvo reikalauta pasiaiškinti tik dėl konkrečių 2010-11-17 grupėje K09/1v įvykdytų darbo drausmės pažeidimų, konstatuoja, jog ieškovė ir nubausta galėjo būti tik už konkrečius 2010-11-17 grupėje K09/1v įvykdytus darbo drausmės pažeidimus, todėl mano, jog aplinkybės, susiję su grupės K10/1v mokinių įtikinėjimu bei su 2010-11-18 reikalavimu, kad grupės K09/2v moksleivė G. J. įvardintų moksleivius, parašiusius prašymą direktoriui ieškovę pakeisti dėl jos netinkamo mokymo ir elgesio, iš ginčijamo įsakymo šalintinos, laikant, jog dėl šių pažeidimų ieškovei nebuvo sudaryta galimybė pasiaiškinti (DK 240 str. 1 d.). Tačiau, kolegijos nuomone, netgi iš ginčijamo įsakymo pašalinus nurodytus argumentus, kolegija vis tiek nepritaria apylinkės teismo išvadai dėl 2010-12-15 įsakymu Nr. I-85 paskirto papeikimo nepagrįstumo ir neįrodytumo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išsiaiškinęs ir nurodęs, kad tuo atveju, kai tarp atskirų darbuotojų kyla konfliktinė situacija, kuri dažnai turi neigiamą poveikį darbinei atmosferai, norint teisingai kvalifikuoti teisinius santykius, būtina nustatyti, ar konfliktas yra tik asmeninio pobūdžio, ar jis trikdo kitų asmenų darbą ir kenkia tam tikriems darbdavio interesams, ar dėl to sutrikdomos įprastinės kitų darbuotojų darbo sąlygos (LAT 2009-05-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-233/2009). Šiuo atveju iš bylos medžiagos akivaizdu, jog konfliktas yra kilęs ne tik tarp ieškovės ir mokyklos administracijos, bet į konfliktą yra įtraukti ir kiti pedagogai, o ypač mokiniai, kuriems dėsto ieškovė. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas nuobaudą, neįvertino, kad šis darbo drausmės pažeidimas lietė ne tik santykius tarp darbuotojų, bet ir mokytojo ir mokinių santykius, todėl, kolegijos nuomone, neteisingai buvo remtasi aplinkybe, jog mokinių skundai ieškovei nebuvo pateikti. Kadangi grupės K09/1v mokinių paaiškinimas, rašytas ranka (būtent kas leidžia identifikuoti jį surašiusį asmenį) su aštuonių mokinių parašais (kuriuos, norint, taip pat galima priskirti konkrečiam mokiniui), byloje nesant jokių duomenų apie šio paaiškinimo suklastojimą, buvo pateiktas į bylą (2 t., b. l. 60), ieškovė galėjo į jį atsikirsti, o jame išdėstyti faktai atitinka mokytojų 2010-11-18 ir 2010-11-22 tarnybiniuose raštuose (t. 2, b. l. 59, 156-157) pateiktai informacijai, kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama nuspręsti dėl ieškovės 2010-11-17 įvykdyto darbo drausmės pažeidimo. Kolegijos nuomone, atsakovė visiškai pagrįstai nepateikė ieškovei jos mokinių skundų, prašymų ir raštų, kuriuose buvo skundžiamasi ja, o taip pat ir mokytojų tarnybinio rašto, kuriame buvo minimi konkretūs mokiniai, nes tai būtų grubus mokytojo profesinės etikos pažeidimas. Skunduose esančią konkrečių mokinių patikėtą informaciją sužinojus mokytojui, dėl kurio skundžiamasi, mokiniams, kaip silpnesnei pusei, galėtų kilti neigiamų pasekmių mokslo atžvilgiu. Teisme liudytoja R. J. paaiškino, kokiu būdu atsirado mokinių skundai ir kad mokykla privalo išsaugoti mokinių konfidencialumą, tas pats liečia ir mokinių kvietimą į teismą liudyti. 2010-11-17grupėje K09/1v ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo aplinkybes patvirtino atsakovės į bylą pateikti įrodymai. Tuo tarpu ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų ar bent konkrečių paaiškinimų, kuriais būtų nuginčijusi atsakovės pateiktus įrodymus dėl šio darbo drausmės pažeidimo, taigi nėra jokio pagrindo suabejoti moksleivių paaiškinime bei mokytojų tarnybiniuose raštuose nurodytomis aplinkybėmis, patvirtintomis liudytojų parodymais, kuriais abejoti kolegija taip pat neturi jokio pagrindo.

Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama ne tik eiline darbuotoja, o mokytojo profesijos atstove, kurios viena iš pareigų – ugdyti jaunąją kartą, mokytojo profesinę etiką pažeidė tiek pilnamečių, tiek ir nepilnamečių mokinių akivaizdoje, pačioje mokykloje. Ieškovė, įtikinėdama mokinius atsiimti jų parašytą raštą dėl jos elgesio ir pakeitimo, bandydama išsiaiškinti raštą parašiusius mokinius bei pažadėjusi pažymiu ,,10“ įvertinti tuos, kurie savo prašymą atsiims, pažeidė Profesijos aprašymo 21 p. (t. 1, b. l. 34) nustatytą pareigą profesijos mokytojui nepažeisti profesinės ir pedagoginės etikos reikalavimų, neįtraukti mokinių ir mokytojų į konfliktines situacijas, nedaryti moralinio spaudimo.; 43 p. (t. 1, b. l. 35) nuostatą, kad mokytojo ir mokinio tarpusavio santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba, bei nesilaikė draudimo žeminti mokinį, įžeidinėti, daryti jam moralinį spaudimą. Tokiais veiksmais ieškovė, būdama profesijos mokytoja, taip pat pažeidė Taisyklių skyriaus I.VI. „Elgesio reikalavimai“ 2. p. (t. 1, b. l. 28) nuostatą elgtis pagarbiai su moksleiviais, pažeidė skyriuje II.II „Mokinių teisės“ 1.2 p. (t. 1, b. l. 30) įtvirtintą mokinių teisę į nešališką mokymosi pasekmių vertinimą, 1.14 p. (t. 1, b. l. 31) įtvirtintą mokinių teisę įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises. Pagal 4.3 p. pasinaudojimas pareigomis dėl savanaudiškų asmeninių paskatų, savavaliavimas gali būti įvardijamas kaip šiukštūs darbo drausmės pažeidimas.

Kadangi pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl 2010-12-15 įsakymo Nr. 1-85 teisėtumo ir pagrįstumo, be jokio pagrindo pažeidimą laikė neįrodytu, kolegija šioje dalyje sprendimą taip pat panaikina ir ieškinio reikalavimą atmeta.

Dėl ieškovės atleidimo iš darbo

Atsižvelgiant į tai, jog buvo pagrindas paskirti ieškovei visas tris jos ginčytas drausmines nuobaudas, kurias pirmosios instancijos teismas be pagrindo panaikino, kolegija, visus ieškovės po pirmosios drausminės nuobaudos paskyrimo 2010-11-22 padarytus darbo drausmės pažeidimus vertindama kontekste to, kad ieškovė buvo ne eilinė darbuotoja mokykloje, o mokytojo profesijos atstovė, o visi jai inkriminuoti darbo drausmės pažeidimai nustatyti santykyje su mokiniais, konstatuoja, jog ieškovei paskirta drausminė nuobauda, atleidimas iš darbo 2010-12-28 pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., panaikinta taip pat neteisėtai.

DK 136 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskurtinus dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Taigi šioje normoje kalbama apie sistemingą darbo pareigų pagal darbo sutartį nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Tai reiškia, kad darbuotojas gali būti atleistas iš darbo šiuo pagrindu tik už tokius nusižengimus, padarytus tebegaliojant paskirtai drausminei nuobaudai, už kuriuos jam galėtų būti paskirta drausminė nuobauda. Atleidimas iš darbo yra griežčiausia drausminė nuobauda, todėl ją taikyti leidžiama, kai kitos nuobaudos buvo neefektyvios.

Ieškovė iš darbo Kauno ryšininkų mokykloje buvo atleista pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. 2010-12-21 įsakymu Nr. PI 1-18 nuo 2010-12-21 (1 t., b. l. 14-19) , tačiau, ieškovei susirgus, 2010-12-21 įsakymu Nr. PI1-21 (1 t., b. l. 21) atleidimo data buvo nukelta į sekančią dieną po jos nedarbingumo pažymos pasibaigimo, o 2010-12-28 įsakymu Nr. P 11-22 (t. 1, b. l. 20) ieškovė buvo atleista iš profesijos mokytojos pareigų 2010-12-28.

Kaip matyti iš 2010-12-21 įsakymo Nr. PI 1-18 (1 t., b. l. 14-19), ieškovė, turėdama galiojančias drausmines nuobaudas, įvykdė šiuos darbo drausmės pažeidimus:

1) netinkamai pravedė 2010-11-24 pamokas AK10/1 mokinių grupėje, 2010-11-26 pamokas K08/2v mokinių grupėje bei 2010-12-01 pamoką tema „Administravimo įrankiai“ grupėje K09/1v: pamokoms tinkamai nepasiruošė, dėstymo greičio nederino prie klasės, skubėjo, šokinėjo nuo vieno dalyko prie kito, klydo, maišė sąvokas, naudojo angliškų sąvokų žargoną, neturėjo paruoštų ir ant lapo atspausdintų užduočių, medžiagą ėmė tik iš interneto, pati jos neatrinkdama ir neadaptuodama pamokai, mokiniams pateikė praktinį darbą, komisijos manymu, neatitikusį mokinių turimo žinių lygio bei apskaitininko ir kasininko specialybės specifikos, dėl ko pateikiama medžiaga mokiniams buvo per lengva ir neįdomi, mokiniai per pamoką nieko neveikė, t. y. mokytoja neparuošė diferencijuotų užduočių, kurias turėjo pritaikyti prie individualių mokinio poreikių, todėl didesnioji dalis mokinių nebuvo įtraukti į mokymo procesą, neklausė, nuobodžiavo, kalbėjosi tarpusavyje; mokytoja dirbo tik su grupele mokinių; netinkamai atliko savo pareigas ir vertindama mokinių pasiekimus, mokinių nesupažindino su vertinimo sistema, kontrolinių darbų neįtraukė į terminį planą, vertinimo rezultatų neaptarė ir neanalizavo, keletą vienodai atliktų darbų įvertino skirtingai; be to, komisijos nustatytus pažeidimus atsisakinėjo aptarti, pareikšdama, kad kitų nuomonė jai neįdomi. Šie pažeidimai buvo nustatyti ne pirmą kartą. Pažymėtina, jog siekiant, kad ieškovė tinkamai pasiruoštų pravedamoms pamokos, kad ištaisytų nurodytas klaidas, taip pat siekiant įspėti, kad sistemingai darant analogiškus pažeidimus ji gali būti atleista iš darbo, 2010-11-26 įsakymu Nr. 1-73 ieškovė jau buvo įspėta dėl netinkamų savo kaip mokytojos pareigų atlikimo 2010-11-11, pravedant pamoką K08/1v mokinių grupėje, netaikant drausminės nuobaudos, tačiau pakartotinai analogišku būdu pažeidė darbo drausmę, nes nevykdė pagrindinės pareigos mokiniams suteikti kokybiškas žinias. Kolegija nepritaria apylinkės teismo atliktam 2010-11-26 įsakymo Nr. 1-73 įvertinimui, teigiant, jog direktorius nebuvo objektyvus. Atsakovės direktorius, gavęs 2010-11-05 dešimties grupės K08/1v mokinių pasirašytą prašymą pakeisti dalyko mokytoją Rusteikienę (dėl to, kad ji nekompetetinga, neišmano savo dėstomo dalyko, labai nervinga, dirgli, neteisingai vertina mokinių žinias) (2 t., b. l. 27), Taisyklių nuostatos, suteikiančios teisę esant nesutarimų tarp mokytojo ir mokinio dėl pamokų vedimo stebėtojams tikrinti pamokas neįspėjus mokytojo, pagrindu, kolegijos nuomone, turėjo teisėtą pagrindą 2010-11-09 įsakymu Nr. 1-56 (t. 2, b. l. 19) sudaryti komisiją K08/1v mokinių grupės prašymui ištirti ir pavesti komisijai vizituoti ieškovės vedamas aparatinės kompiuterinės įrangos pamokas, prieš savaitę apie pamokos stebėjimą nepranešus ieškovei. Tai, kad komisija vizitavo tik vieną pamoką (nors pavesta buvo vizituoti pamokas), kad 2010-11-15 akte (t. 2, b. l. 20-21)padarė išvadą, jog, norint susidaryti bendrą vaizdą, reikėtų stebėti dar keletą ieškovės pamokų, tačiau direktorius į tai neatsižvelgė ir 2010-11-23 pateikė ieškovei reikalavimą pasiaiškinti, o 2010-11-26 priėmė įsakymą ieškovę įspėti netaikant drausminės nuobaudos, kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra reikšminga įsakymo teisėtumui, kadangi juo ieškovei drausminė nuobauda nebuvo paskirta, o pats įsakymas kaip neteisėtas šioje byloje nebuvo ginčijamas. Tai, kad ieškovė, pravesdama 2010-11-26 pamokas K08/2v mokinių grupėje bei 2010-12-01 pamoką grupėje K09/1v, netinkamai atliko savo pareigas, nes buvo tinkamai pasiruošusi pamokoms ir todėl jas pravedė netinkamai, kolegijos nuomone, patvirtina įrodymų visuma: moksleivių prašymai pakeisti dalyko mokytoją (t. 2, b. l. 28; 53), pamoką stebėjusios komisijos 2010-11-30 aktas (2 t., b. l. 36-37), 2010-12-07 aktas (2 t., b. l. 55), pamokų vertinimo lentelės (t. 2, b. l. 48-49 (dėl 2010-12-01); 63-66 (dėl 2010-11-26), 2010-12-15 prašymas pasiaiškinti (2 t., b. l. 89-90), liudytojos J. A. parodymai (t. 3, b. l. 119-121), atsakovės atstovės paaiškinimas ir kt. Kolegijos nuomone, šių ir kitų atsakovės pateiktų dokumentų įrodomąją reikšmę pirmosios instancijos teismas vertino netinkamai ir neobjektyviai, nevertindamas įrodymų sisteminiu požiūriu, o liudytojos J. A. parodymų bei atsakovės atstovės paaiškinimų visiškai nevertino. Teismas be jokio pagrindo ieškovės naudai (laikydamas jį vienu iš svarbiausių įrodymų, paneigiančių ieškovės padarytus darbo drausmės pažeidimus) įvertino atsakovės pateiktą mokyklos pedagogų laisva forma surašytą 2010-11-18 susirinkimo protokolą, pasirašytą net 16-kos kolektyvo narių, patvirtinantį tai, kad mokyklos mokytojų kolektyvas, susirinkęs pakalbėti pietų pertraukos metu, bandė išsiaiškinti, kuo ieškovė yra nepatenkinta, ar vietoje skundų į įvairias instancijas rašinėjimo nebūtų galimybės tai išspręsti vietoje, ieškojo kompromiso, siūlė ieškovei pamiršti įžeistas ambicijas ir pykčius, savo energiją nukreipti nuoširdžiam darbui su mokiniais, tuo labiau, kad pati ieškovė jokių šio protokolo aplinkybių neginčijo ir jo neįvardijo kaip įrodymo, patvirtinančio, kad ji nepadarė darbo drausmės pažeidimų. Tai, kad šis protokolas atskleidžia didelės kolektyvo dalies nepritarimą ieškovės argumentams dėl jai neteisingai skirstomo darbo krūvio; nepasitenkinimą nuolat į mokyklą ieškovės skundų pasekoje atvykstančiomis komisijomis, per kurias mokytojai ir mokinai patiria emocinį diskomfortą, įtampą ir stresą; nepasitenkinimą tuo, kad ieškovė nesisveikina su kolegomis, yra konfliktiška asmenybė ir pan., kolegijos nuomone, negali būti vertinama kaip aplinkybė, sąlygojanti neteisėtą ir nepagrįstą drausminių nuobaudų ieškovei paskyrimą. Tai, kad 2010-11-18 protokole parašyta, jog ieškovė kitą dieną pažado netesėjo, ignoruodama su ja besilabinančias kolegas, kolegijos nuomone, nereiškia nei šio laisvos formos rašytinio įrodymo suklastojimo, nei duoda pagrindą jį vertinti išimtinai ieškovės naudai, nes kelių lapų protokolo surašymas ne tą pačią dieną niekaip negalėtų sąlygoti ieškovės teisių pažeidimo, o tuo pačiu paneigia teismo argumentus dėl ieškovės išankstinio apkaltinimo pažado netesėjimu. Kolegija taip pat nepritaria teismo argumentams dėl neigiamai įvertinto kolegės T. L. pasisakymo apie, jos manymu, prastą ieškovės darbo kokybę, kadangi ši ieškovės pamoką direktoriaus patvarkymu stebėjusi kolegė turėjo teisę išsakyti dėl to savo nuomonę, į kurią ieškovė, kitiems mokytojams girdint, galėjo argumentuotai atsikirsti, tačiau to, kaip matyti iš protokolo, nepadarė. Be to, kolegijos nuomone, teismas neteisingai vertino ir atsakovės pateiktų stebėtų pamokų aktų bei kitų įrodymų įrodomąją reikšmę kaip atsakovės kryptingą norą surinkti kuo daugiau neigiamą atspalvį turinčios rašytinės informacijos. Kolegijos nuomone, visiškai natūralu ir pateisinama, kad atsakovė, turėdama teisminę patirtį, kai pirmą kartą teisme nesugebėjo įrodymais pagrįsti ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo, šioje situacijoje, ieškovei nesilaikant darbo drausmės reikalavimų, stengėsi kuo skrupulingiau viską įforminti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog šiame punkte išvardintus darbo drausmės pažeidimus, ieškovei netinkamai pravedus 2010-11-26 ir 2010-12-01 pamokas, atsakovė įrodė.

Tačiau, kolegijos nuomone, byloje iš tiesų nėra jokių duomenų dėl atsakovės netinkamai pravestos 2010-11-24 pamokos AK10/1 mokinių grupėje. Kaip matyti iš skundžiamo 2010-12-21 įsakymo Nr. PI 1-18 (1 t., b. l. 14-19), ieškovė 2 punkte kaltinama tuo, kad ji 2010-11-24 pravesdama pamoką AK10/1 mokinių grupėje nebuvo tinkamai pasiruošusi, kadangi pamokos metu klydo, maišė sąvokas, neturėjo paruoštų ir ant lapo atspausdintų užduočių, pamokos metu užsiiminėjo savo darbais, kažką rašė, vaikštinėjo parūkyti į mokyklos rūkomąjį, o mokiniams pateikė praktinį darbą, kuris, komisijos manymu, neatitiko mokinių turimo žinių lygio ir apskaitininko ir kasininko specialybės specifikos. Kaip matyti iš AK10/1 grupės mokinių dviejų 2010-11-24 prašymų (2 t., b. l. 51-52), mokiniai skundėsi dėl nederamo mokytojos elgesio 2010-11-23 per pamokos pertrauką, kai mokytoja rūkomajame pareikalavo parašyti skundą ant mokyklos raštinės, tačiau mokiniams nesutikus, pamokoje buvo nepatenkinta ir pamoką dėstė atžagariau nei anksčiau (2 t., b. l. 51), o antruoju prašymu (2 t., b. l. 52) mokiniai prašė pakeisti mokytoją Rusteikienę, nes ji blogai dėsto pamokas; užduoda darbą ir nepaaiškina, sėdi prie kompiuterio ir vis kažką rašo, o paprašyta paaiškinti liepia pasižiūrėti internete; 2010-11-23 teigė negalinti dėstyti tinkamai pamokos, nes mokykla užblokavo jos dirbamą kompiuterį. 2010-11-25 įsakymu Nr. 1-72 direktorius sudarė komisiją AK10/1 mokinių prašymui ištirti iš J. A., A. J. S. ir V. L., kuriai pavedė vizuoti šios grupės pamokas (2 t., b. l. 50). Iš šios komisijos narių pasirašyto 2010-12-14 akto (2 t., b. l. 46) matyti, jog komisija, pabendravusi su skundą parašiusiais mokiniais, padarė tam tikras išvadas dėl ieškovės nekokybiškai vedamų pamokų, tačiau iš šio akto nematyti, jog konkrečiai būtų stebėta 2010-11-24 pamoka. Be to, byloje nėra ir šios pamokos stebėjimo (vertinimo) lentelių. Jau vien iš to, jog direktoriaus įsakymas yra vėlesnės datos, akivaizdu, jog ši pamoka ir negalėjo būti stebėta. Iš atsakovės direktoriaus 2010-12-15 prašymo pasiaiškinti (2 t., b. l. 89-90) matyti, jog ieškovės buvo prašoma pasiaiškinti dėl 2010-11-24 profesinės etikos pažeidimo, kai pravedamos pamokos metu buvo reikalaujama mokinių parašyti skundą ,,dėl mokyklos raštinės darbuotojų“, teigiant, kad toks skundas ,,dalyvaus teisme“, tačiau net žodžiu neužsimenama dėl netinkamai pravestos 2010-11-24 pamokos. Kadangi ir mokinių prašymuose (2 t., b. l. 51-52), būtent kurių pagrindu ir buvo surašytas komisijos aktas, nėra jokių duomenų apie konkrečią nekokybiškai pravestą 2010-11-24 pamoką, kolegija apylinkės teismo argumentus, kad šis darbo drausmės pažeidimas yra neįrodytas, pripažįsta pagrįstais. Tačiau kolegija pabrėžia, jog vien šio pažeidimo neįrodymas nėra pakankamas panaikinti skundžiamą įsakymą;

2) 2010-11-24 pravedamos pamokos AK10/1 mokinių grupėje metu grubiai pažeidė mokytojo profesinę etiką, prašydama mokinių parašyti skundą „ant mokyklos raštinės ir darbuotojų“ ir sakydama, kad šis skundas „dalyvaus teisme“. Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šis pažeidimas nėra įrodytas. Kaip matyti iš 2010-11-24 AK10/1 grupės mokinių prašymo (2 t., b. l. 51), mokiniai skundėsi dėl nederamo mokytojos elgesio 2010-11-23 per pamokos pertrauką, kai mokytoja rūkomajame pareikalavo parašyti skundą ant mokyklos raštinės. Kadangi skundžiamame įsakyme joks ieškovės darbo drausmės pažeidimas 2010-11-23 nenurodytas, o mokinių prašymas (2 t., b. l. 51) skundžiamame įsakyme nurodyto pažeidimo 2010-11-24 pravedamos pamokos AK10/1 mokinių grupėje metu nepatvirtina, kitų tai patvirtinančių įrodymų byloje taip pat nėra, kolegija šį pažeidimą laiko neįrodytu, tačiau pabrėžia, jog ir šio pažeidimo neįrodymas nėra pakankamas panaikinti skundžiamą įsakymą ;

3) 2010-11-30 ieškovė į 203 klasę, kur vyko pamoka su AK 10/1 grupe, pavėlavo 15 min., nors prieš tai, siekiant paskatinti ją paklusti darbo drausmei ir siekiant paskatinti sąžiningai atlikti savo darbo funkcijas, ji 2010-05-14 direktoriaus įsakymu Nr. 1-175 buvo įspėta už analogišką darbo drausmės pažeidimą, netaikant drausminės nuobaudos, o 2010-11-22 įsakymu (t. 1, b. l. 49-50) už vėl nustatytus analogiškus sistemingai daromus pažeidimus jau turėjo paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Taigi ieškovė nesilaikė darbo drausmės laiku ateiti į darbą ir laiku išeiti, darbo metu būti pamokų tvarkaraštyje nurodytoje darbo vietoje ir tuo taip pat pažeidė pagrindines mokytojo pareigas. Be to, mokytoja AK 10/1 mokinius klasėje paliko vienus, mokiniai vieni užsiiminėjo, kalbėjosi tarpusavyje, nors ir dėl tokių darbo pareigų pažeidimų, 2010-11-11 pravedant pamoką grupėje K08/1v, minėtu 2010-11-26 direktoriaus įsakymu buvo įspėta. Šį pažeidimą, kolegijos nuomone, patvirtina 2010-12-01 direktoriaus pavaduotojos praktiniam mokymui J. A. tarnybinis pranešimas (2 t., b. l. 57), iš kurio matyti, jog 2010-11-30 ieškovė turėjo vesti 6,7 ir 8 informacinių technologijų pamokas 203 klasėje su AK 10/1 v grupe, pertraukėlė po 6 pamokos truko nuo 13.55 iki 14.05, tačiau mokytoja pavėlavo į 7 pamoką 15 minučių, atėjo tik 14.20; mokiniai tuo tarpu pamokoje buvo palikti vieni. Be to, 8-os pamokos metu ieškovė nuolat vaikščiojo į mokytojų kambarį, pildė kitų grupių profesijos mokymo dienynus. Šiuos pažeidimus matė ir gali paliudyti mokytoja R. C. ir A.“. Kadangi ieškovė savo paaiškinimo, kad ji 2010-11-30 į pamoką AK10/1V nevėlavo, mokinių vienų nepaliko, jokiais įrodymais nepagrindė, todėl spręstina, jog teismui nebuvo jokio pagrindo nesivadovauti atsakovės pateiktu įrodymu - tarnybiniu pranešimu, turinčiu registracijos numerį. Nors atsakovė ir neprašė liudytoja apklausti tarnybiniame pranešime nurodytos įvykį mačiusios mokytojos R. C., o kita nurodyta darbuotoja liudytoja R. A. teisme tokių aplinkybių nenurodė, tačiau pažymėtina, jog liudytoja apklausta R. A. šios aplinkybės ir nepaneigė, o ieškovė, manydama, kad ji šios aplinkybės nebūtų patvirtinusi, galėjo pati jos teismo posėdyje apie tai paklausti;

4) ieškovė 2010-12-09 tyčia, mokinių akivaizdoje, suplėšė ir numetė oficialų dokumentą - jai pasirašytinai įteikiamą mokyklos direktoriaus įsakymą apie drausminės nuobaudos jai paskyrimą, be to, garsiai visų kolegų ir koridoriuje buvusių mokinių akivaizdoje, demonstruodama neetišką ir nepedagogišką poelgį, nepagarbiais žodžiais išvadino mokyklos socialinę pedagogę ir tokiais veiksmais sukėlė triukšmą, sutrikdė įprastines kitų darbuotojų darbo sąlygas ir mokykloje buvusią dalykinę darbo atmosferą, pasielgė nepagarbiai su kitais asmenimis (pažeista Taisyklių 2 p., kad mokykloje turi būti vengiama triukšmo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera, darbuotojai turi elgtis pagarbiai vienas su kitu, aptarnaujančiais piliečiais ir moksleiviais, 3 p., draudžiantį vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius bei nevykdė 5 p. nuostatos, kad mokyklos bendruomenės nariai savitarpio santykius privalo grįsti supratimo, geranoriškumo ir abipusės pagarbos principais). Kolegijos nuomone, šį pažeidimą patvirtina 2010-12-09 sekretorės R. A. ir K08/2 v grupės 6 mokinių pasirašytas aktas „Dėl profesijos mokytojos D. R. supažindinimo su Direktoriaus įsakymu“ (2 t., b. l. 67). Dėl šio įvykio atsakovė taip pat pateikė K09/2v aštuonių moksleivių paaiškinimus (2 t., b. l. 68-75), iš kurių matyti, jog ieškovė į klasę sugrįžo su policijos pareigūnais, kuriems teigė, kad sekretorė ją apstumdė, nors mokiniai teigė nieko panašaus nematę. 2010-12-09 socialinės pedagogės R. J. tarnybinis pranešimas (2 t., b. l. 76) patvirtina, jog 2010-12-09 pamokos metu į mokyklą atvykus dviem policijos pareigūnams ir D. R. su jais kalbantis, ji išėjo pasidomėti, kokiu klausimu jie atvyko, taip pat mokytojai pasakė nekelti triukšmo ir dar išsakė savo nuomonę, kad ji labai negražiai elgiasi kviesdama policiją kolegei, ją kaltindama nebūtais dalykais, nes prieš kelias minutes matė mokytojų kambaryje sėdinčią sekretorę, laikančią suplėšytą mokyklos direktoriaus įsakymą. Tada D. R. pasakė jai „netriesti“, kas sukėlė mokinių nuostabą ir juoką. 2010-12-21 J. A. atlikto tarnybinio patikrinimo išvados (2 t., b. l. 79-81) patvirtino faktą, kad D. R. mokinių akivaizdoje suplėšė jai sekretorės atneštą direktoriaus 2010-12-08 įsakymą Nr. 1-82 apie drausminės nuobaudos jai paskyrimą, įžeidžiančiais žodžiais išvadino socialinę pedagogę, o D. R. tarnybiniame pranešime nurodyti faktai, kad 2010-12-09 10.40 mokyklos sekretorė ją stumdė, plūdosi bei pažemino jos orumą, dėl ko į mokyklą pamokų metu ieškovė buvo iškvietusi policiją, nepasitvirtino. Pažymėtina, jog jokiais bylos įrodymais nepatvirtinti ieškovės teiginiai, kad ji sekretorės į pamoką atneštą direktoriaus įsakymą, jau esant susirinkusiems mokiniams, suplėšė sekretorei nepatenkinus jos prašymo išeiti ir neįteikinėti įsakymo mokinių akivaizdoje. Kolegijai visiškai nesuprantama apylinkės teismo pozicija ieškovės elgesį pateisinti tuo, kad sekretorė, mokinių akivaizdoje įteikinėdama direktoriaus įsakymą dėl jos nubaudimo, ją taip pat pažemino mokinių akyse, o socialinė pedagogė pareigūnų akivaizdoje „auklėjo“ ją dėl jos požiūriu nepagrįsto pareigūnų iškvietimo, nors jokių įgaliojimų ieškovės atžvilgiu neturėjo. Tai, kad ieškovė, būdama pedagoge, mokinių ir pareigūnų akivaizdoje nesugebėjo susivaldyti, neparodyti savo emocijų tiek sekretorės, tiek ir socialinės pedagogės atžvilgiu, įžeidžiančiais žodžiais pažeminant jos orumą, o ypač išreikti savo nepagarbą oficialiam dokumentui – direktoriaus įsakymui, mokinių akivaizdoje jį suplėšant ir išmetant į šiukšlių dėžę, kolegijos nuomone, neabejotinai yra ypatingai neetiškas ir nepedagogiškas elgesys, sudarantis darbo drausmės pažeidimo sudėtį, kurį konstatavus kitų ieškovės padarytų pažeidimų kontekste atsakovė turėjo teisėtą ir pakankamą pagrindą atleisti ieškovę iš darbo;

5) ieškovė 2010-12-09 ir 10 dienomis, K08/2v ir K09/2v mokinių grupėse pravesdama pamokas, jas paskyrė ne ugdymui, o jos mokykloje sukelto konflikto, aptarimui su mokiniais ir taip pakartotinai įtraukdama mokinius į konfliktinę situaciją ir naudodama neleistinas priemones mokiniams ugdyti, pažeidė jų emocinę ir dvasinę pusiausvyrą, pažeidė mokytojo profesinę etiką, visiškai sugadino savo profesinį autoritetą ne tik mokinių, bet ir kolegų tarpe, sumenkino mokyklos orumą ir autoritetą. Kolegija nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė padarė šį pažeidimą. Kolegijos nuomone, šio pažeidimo faktą patvirtina mokytojos E. D.-M. 2010-12-10 tarnybinis pranešimas (t. 2, b. l. 84) bei 2010-12-21 J. A. atlikto tarnybinio patikrinimo išvados (2 t., b. l. 79-81). Kolegija nemano, jog ieškovė kaltinama tik dėl to, kad ji mokinių klausiama paaiškino jiems, dėl ko kvietė policiją (ką ji pati pripažino), nes, kaip matyti iš D.-M. 2010-12-10 tarnybinio pranešimo (t. 2, b. l. 84), kuriuo kolegija neturi jokio pagrindo netikėti, ieškovė pamokos metu temai skyrė tik apie 10 min., o visą likusį laiką mokiniams pasakojo apie tai, kaip ji teisiškai susidoros su direktoriumi, kad greitai bus didelės permainos ir naujas direktorius ir pan.;

6) 2010-12-17 ieškovė aparatinės kompiuterio įrangos dalyko 51 ir 52 Dienyno puslapiuose suklastojo du įrašus, įrašydama dvi dar nepravestas 2010-12-23 data pamokas, bei 2010-11-25 padariusi suklastotą įrašą ir vietoj pravestų 2 pamokų įrašiusi 4, tokiu būdu pakartotinai, būdama už tai bausta 2010-12-08 įsakymu Nr. 1-82, pažeidė Aprašymo 56 p. - tvarkingai ir laiku pildyti žurnalus ir kitus dokumentus, dienynus pildyti vadovaujantis juose esančiais paaiškinimais. Pažymėtina, nors 2010-12-17 atsakovė surašė ieškovei reikalavimą pasiaiškinti iki 2010-12-20 9 val. dėl neteisingų įrašų Aparatinės kompiuterio įrangos dalyko 51 ir 52 dienyno puslapiuose, nurodant, kad 2010-12-23 pravedė dvi pamokas, t. y. nurodytų dar nepravestų pamokų, tokiu būdu padarytų prirašymų apskaitoje, taip pat dėl 2010-11-25 neteisingo įrašo vietoje dviejų pamokų nurodant keturias (2 t., b. l.93), tačiau iki nurodyto termino ieškovė pasiaiškinimo nepateikė. Tai, kad ieškovė teisme aiškino, jog, radusi dienyną, iš anksto jį užpildė ne tikslu sukčiauti, gauti pinigus už nepravestas pamokas, o tik norėdama išvengti papildomų rūpesčių ieškant dienyno, kolegijos nuomone, nereiškia, jog Dienyno užpildymas iš anksto turėtų būti toleruojamas, nes, akivaizdu, jog iš anksto negali žinoti, ar neatsiras objektyvios priežastys, dėl kurių pamokos nevyks (pavyzdžiui, nedarbingumas dėl ligos), bei kas jose dalyvaus, o klaidingai padaryti įrašai, kuriuos ištaisyti vėliau gali būti tiesiog pamiršta, sąlygotų neteisingą profesinio mokymo apskaitą. Be to, pastebėtina, jog ieškovė net nepateikė jokių pasiaiškinimų ir argumentų dėl, atsakovės teigimu, 2010-11-25 padaryto suklastoto įrašo, vietoj pravestų 2 pamokų įrašius 4, dėl ko kolegija neturi jokio pagrindo laikyti, jog šis darbo drausmės pažeidimas ieškovės nebuvo padarytas. Tai, kad už dienyno pildymo tvarkos pažeidimus pagal Tvarkos 18 p., kaip drausminė nuobauda, gali būti paskirta tik pastaba arba papeikimas (2 t., b. l. 183-184), kolegijos nuomone, nereiškia, kad už šį pažeidimą, konstatavus ir kitų pažeidimų visumą, negalėjo būti paskirtas atleidimas iš darbo kaip drausminė nuobauda.

Pabrėžtina, jog šiuos darbo drausmės pažeidimus (už kuriuos priimtas sprendimas atleisti iš darbo) ieškovė padarė po to, kai jai jau buvo paskirtos drausminės nuobaudos už darbo drausmės pažeidimus, ir šios nuobaudos buvo galiojančios, kolegija nenustatė jokio pagrindo šioms nuobaudoms panaikinti, todėl neabejotinai atleidimas iš darbo – kaip griežčiausia drausminė nuobauda, nagrinėjamu atveju buvo paskirta teisėtai, nes, kaip nustatyta bylos medžiaga, kitos nuobaudos buvo neefektyvios (DK 136 str. 3 d. 1 p.).

Kolegija nepritaria apylinkės teismo vertinimui, jog griežčiausia drausminė nuobauda ieškovei paskirta skubotai, vos sulaukus nustatyto termino pasiaiškinimams pateikti pasibaigimo, ieškovei susirgus jo nepratęsus ir su ja betarpiškai nepasikalbėjus. Pastebėtina, jog atsakovė, gavusi ieškovės 2010-12-16 prašymą pratęsti pasiaiškinimo pateikimo terminą iki 2010-12-19, nes viena diena yra per trumpas terminas (2 t., b. l. 91), šį terminą jai pratęsė net ilgesiam laikui (iki 2010-12-20) (2 t., b. l. 92), o tai, jog atsakovė buvo linkusi su ieškove bendrauti raštu, kolegijos nuomone, yra visiškai suprantama ir pateisinama, turint omenyje ieškovės nesugebėjimą valdytis, ką pripažino ir apylinkės teismas, bei prieš tai jau buvusį šalių teisminį procesą, kurį atsakovė pralaimėjo, nes nebuvo surinkusi pakankamai įrodymų darbo drausmės pažeidimo faktams užfiksuoti.

DK 23 str. yra įtvirtintas darbo sutarties šalių lygiateisiškumo principas, reiškiantis, kad negali būti ginamas asmuo, piktnaudžiaujantis savo teisėmis (LAT nutartis c. b. Nr. 3K-3-1298/2002). Kolegijos nuomone, šioje byloje pareikšto ieškinio patenkinimas reikštų, jog yra ginamas nesąžiningas darbuotojas, ne tik tinkamai nevykdantis savo pagrindinių mokytojo pareigų (atsakingai pasiruošti ir kokybiškai pravesti pamokas, savalaikiai pildyti dienynus, laiku ateiti ir laiku išeiti iš darbo, vesti pamokos tvarkaraštyje nurodytu laiku, pamokų metu neužsiimti jokiais pašaliniais darbais, griežtai laikytis mokytojo profesinės ir pedagoginės etikos), bet ir mokytojas, aiškiai rodantis mokiniams netoleruotiną pavyzdį ir net piktnaudžiaujantis savo pareigomis bei savo teisėmis asmuo.

Kadangi ieškinys visiškai nepagrįstas (išskyrus darbo drausmės pažeidimus 2010-11-24 pamokos grupėje AK10/1v metu, tačiau kurių neįrodymas nėra pakankamu pagrindu ieškovės padarytų kitų darbo drausmės pažeidimų nelaikyti šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais ir atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu), kolegija, tenkindama atsakovės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos sprendimą naikina ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmeta, atitinkamai atmesdama ir ieškovės apeliacinį skundą, kaip visiškai nepagrįstą (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str., 329 str. 1 d.).

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistina jos sumokėtas už apeliacinį skundą žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d., 5 d.).

Atsakovei nurodytina, kad ieškovės apeliacinis skundas paduotas laiku (išsiųstas 2011-12-13 (4 t., b. l. 23)), o 2012-02-02 teisme buvo gautas ieškovės patikslintas apeliacinis skundas, po trūkumų pašalinimo (4 t., b. l. 24).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325-331 str.,

nusprendžia:

atsakovės apeliacinį skundą tenkinti, o ieškovės atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą– ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Kauno ryšininkų mokyklai (į. k. 290972940) iš ieškovės D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) g. 18-37, Kaune) 724 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai Jolita CirulienėVirginija GudynienėArūnas Rudzinskas