Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Švitinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. gynėjo advokato R. Matonio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nubaustas 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas išbūtas teismo psichiatrijos ekspertizės įstaigoje (20 parų) ir D. G. paskirta 110 MGL (5 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu D. G. paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams (į ją įskaitant 1 parą išbūtą laikinajame sulaikyme), jos vykdymą atidedant 1 metams, ir 110 MGL (5 500 Eur) dydžio bauda.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. G. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2019 m. gegužės 21 d., apie 19 val. 07 min., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia aplenkė ir priverstinai sustabdė D. M. vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to du kartus smūgiavo metaliniu strypu į šį nukentėjusiajai R. M. priklausantį automobilį, taip įlenkdamas 170 Eur vertės automobilio kairės pusės viršutinį statramstį ir 155 Eur vertės kairės pusės priekinių durelių rėmą bei išdauždamas 175 Eur vertės kairės pusės priekinių durelių lango stiklą, po to per išdaužtą kairės pusės priekinių durelių langą tuo pačiu strypu tyčia sudavė du kartus automobilyje sėdėjusiam D. M., pataikydamas jam į kairę ranką ir veidą ir taip padarydamas odos nubrozdinimą kairiajame dilbyje, odos įdrėskimą pasmakrėje – nežymų sveikatos sutrikdymą bei tuo pačiu metu sukeldamas išgąstį ir baimę automobilyje sėdėjusioms nukentėjusiosioms R. M. ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas D. G. paskyrė 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą. Į paskirtą bausmę įskaitytos teismo psichiatrijos ekspertizės įstaigoje išbūtos 20 parų ir D. G. paskirta 110 MGL (5 500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu D. G. paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams, jos vykdymą atidedant 1 metams, ir 110 MGL (5 500 Eur) dydžio bauda.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas D. G. teisingai parinko ir paskyrė bausmę už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, nustatė jos dydį bei subendrino su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, ir paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendžio ir švelninti jam paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo pagrindų.

8. Nagrinėjamu atveju D. G. pripažintas kaltu dėl tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymo, kuriuo buvo sutrikdyta viešoji tvarka bei sužalotas nukentėjusysis D. M.. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai atlyginimo žalą tiek nukentėjusiesiems, tiek (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai. Apylinkės teismas tinkamai įvertino jo asmenybę, t. y. tai, kad jis baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už viešosios tvarkos pažeidimą, yra (duomenys neskelbtini) savininkas, nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas (2019 m. rugsėjo 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį), išlaiko mažametį neįgalų sūnų. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog BK 41 straipsnyje numatytus tikslus įmanoma pasiekti D. G. skyrus baudos bausmę, kurios dydis yra ženkliai mažesnis už vidurkį.

9. Pažeidimų įskaitant į D. G. paskirtą bausmę laikotarpį, išbūtą teismo psichiatrijos ekspertizės įstaigoje, nepadaryta. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu D. G. paskirta bausmė buvo tinkamai subendrinta su 2019 m. rugsėjo 12 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme. Tokia už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą paskirta bausmė, taip pat ir galutinė subendrinta bausmė, nėra per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama byloje nėra.

10. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. G. bausmę už jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino žalos nukentėjusiesiems ir (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai atlyginimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė taip pat buvo vertinami ir sprendžiant klausimą dėl galimybės D. G. taikyti ir kitą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pažymėtina, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininkui pripažįstama tik tuo atveju, jei teismas nustato dvi faktines aplinkybes - kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir jo nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenims. Taigi, norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, privalu nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, bet ir bent vieną iš minėtų alternatyvių pagrindų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-976/2017). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad D. G. nuoširdžiai gailėtųsi dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo. Šią savo išvadą apylinkės teismas grindė tuo, kad D. G. nukentėjusiojo D. M. neatsiprašė ir dėl kilusio konflikto kaltino būtent jį, prieš teismo posėdį D. M. ir R. M. užgauliojo ir demonstravo fizinę agresiją prieš D. M., o D. G. atliktą žalos atlyginimą vertino tik kaip siekį palengvinti savo teisinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nurodytų aplinkybių kontekste, padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad D. G. nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir ši išvada atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką. Naujų duomenų, sudarančių pagrindą abejoti šia pirmosios instancijos teismo išvada ir šioje dalyje keisti priimtą nuosprendį byloje nėra. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas dviprasmiškai įvertino D. G. atliktą žalos atlyginimą. Apylinkės teismas, šią aplinkybę pripažindamas kaip lengvinančia, D. G. atsakomybę vertino iš objektyviosios pusės, t. y. patį žalos atlyginimo faktą, o spręsdamas dėl nuoširdaus gailėjimosi – iš subjektyviosios, t. y. tai, kas būtent lėmė tokį D. G. elgesį. Taigi, joks pažeidimas šiuo atveju nebuvo padarytas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytą D. G. elgesį su nukentėjusiaisiais bei jo pateikiamą aptariamo įvykio versiją, jog dėl konflikto kaltas D. M., sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tai, jog jis atlygino padarytą žalą nereiškia nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos veikos ir tokiais savo veiksmais jis tik siekė lengvesnės teisinės padėties. Tai, kad D. G. atlygino žalą niekieno neraginamas, o savo noru, minėtos teismo išvados nekeičia, kadangi, kaip minėta, šiuo atveju yra svarbios būtent tokio elgesio priežastys. Ši aplinkybė teisinę reikšmę turi tik sprendžiant dėl galimybės asmeniui taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kas ir buvo padaryta.

11. Pateiktame apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padaryta teismo išvada dėl geros D. G. turtinės padėties. Įvertinus D. G. atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį matyti, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas gerą D. G. turtinę padėtį atsižvelgė į tai, kad jis yra (duomenys neskelbtini) savininkas. „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, bendrijos pardavimo pajamos 2019 m. buvo nuo 50 000 iki 100 000 Eur, jis turi nekilnojamojo turto. Be to, buvo padaryta išvada, kad jis, kaip vienintelis MB narys, atlyginimo dydį nusistato pats, gauna pajamas iš bendrijos pelno. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis apylinkės teismo išvadomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. G. nebuvo linkęs atskleisti savo turtinės padėties, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, pagrįstai rėmėsi duomenimis, esančiais „(duomenys neskelbtini)“, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) dirba tik vienas darbuotojas, šiuo atveju D. G.. Taigi atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog bendrija patiria išlaidų darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti. Duomenų, jog bendrija turėtų skolų, išperkamų transporto priemonių ar kitų prievolių, nėra. Kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, pardavimo pajamos 2019 m. metais buvo nuo 50 000 iki 100 000 Eur. Iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad bendrija turėjo 12 199 Eur nepaskirstyto pelno, o pagal 2020 m. birželio 30 d. preliminarų balansą bendrija jo turi 19 218 Eur. Nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme metu D. G. nepateikė jokių duomenų apie tai, kokį atlyginimą jis sau moka. Taip pat šiuo atveju pagrįstai buvo įvertinta ir tai, kad D. G. turi nekilnojamojo turto, priešingai nei teigia apeliantas, ši aplinkybė taip pat yra svarbus veiksnys sprendžiant apie asmens turtinę padėtį. Taigi, iš to kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, jog D. G. turtinė padėtis yra sunki ir jis negalėtų sumokėti jam paskirtos baudos. Šios teismo išvados nekeičia apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė apie tai, kad D. G. teikia išlaikymą neįgaliam sūnui. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimu patvirtintą taikos sutartį tarp jo ir vaiko mamos, jis įsipareigojo vaikui mokėti po 116 Eur kas mėnesį. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad D. G. šiuo metu teikia vaikui kur kas didesnį išlaikymą, kadangi dėl sunkios ir pakankamai ilgą laiką trunkančios traumos, praktiškai neįgali tapo ir be jokių pajamų liko vaiko motina, tačiau nebuvo pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokio dydžio išlaikymą ir kiek ilgai jis teikia sūnui.

12. D. G. gynėjo apeliaciniame skunde be kita ko teigiama, kad, atsižvelgiant į tai, kad D. G. visiškai pripažino savo kaltę, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo būti atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir jam paskirta bausmė mažinama 1/3 dalimi. Tokie apelianto argumentai atmetami. Iš 2019 m. rugsėjo 4 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad buvo svarstoma galimybė byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau įvertinus prieštaravimus, esančius D. G. parodymuose ir jam pareikštame kaltinime, taip pat ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino tik dalį jam inkriminuotų veiksmų, buvo nuspręsta atlikti pilną įrodymų tyrimą ir išklausyti nukentėjusiuosius. Teisėjų kolegija, įvertinusi D. G. pareikštą kaltinimą bei jo duotus parodymus tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai priėmė sprendimą neatlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo. D. G. pareikštuose kaltinimuose nurodyta, kad jis nukentėjusiųjų automobilį sustabdė priverstinai, tačiau D. G. teisme teigė, kad nebuvo taip, kad jis užkirstų kelią, jis nukentėjusiajam su rankomis pamojo ir automobilis stabtelėjo. 2019 m. gegužės 25 d. vykusios apklausos ikiteisminiame tyrime metu D. G. savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigė, kad du kartus metaliniu strypu trenkė į nukentėjusiojo automobilį, daugiau smūgių nesudavė, nieko nepasakęs D. M. įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Jis šiuos savo parodymus patvirtino apklaustas ir 2019 m. liepos 4 d. Taigi, kaip matyti, D. G. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės neigė aplinkybę metaliniu strypu sudavęs smūgius D. M.. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo, atlikti pilną įrodymų tyrimą buvo būtina.

13. Pažymėtina, kad klausimai, susiję su paskirtos baudos vykdymu, gali būti keliami BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka tik nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, todėl teisėjų kolegija apelianto prašymo nustatyti D. G. paskirtos baudos protingą sumokėjimo terminą priimamoje nutartyje nenagrinėja.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. G. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą atmesti.