- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-13
- Bylos Nr.
- 2A-742/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- S. Juknevičiaus
- Atsakovas
- UAB „Savina“
- Trečiasis asmuo
- V. N.
- Advokatai
- Petras Macenis, Rūta Čilinkaitė
- Kategorijos
- 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant ieškovo S. Juknevičiaus auto paslaugų įmonės atstovui advokatui Petrui Mačeniui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Savina“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-309-538/2010 pagal ieškovo S. Juknevičiaus autopaslaugų įmonės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Savina“, trečiajam asmeniui V. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. Juknevičiaus autopaslaugų įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Savina“, trečiajam asmeniui V. N. , prašydamas priteisti iš atsakovo 127 031,26 Lt skolą, 59 768,20 Lt palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 14 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos, 15,21 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2000 m. balandžio 28 d. ieškovas mokėjimo pavedimais Nr. 1 ir Nr. 2 pervedė 127 031,26 Lt į sąskaitas Nr. 38670310979 (mokėjimo paskirtis – įplaukos į „Maestro“ kortelę Nr. 004665 už UAB „Savina“) ir Nr. 29302810947 (mokėjimo paskirtis – įplaukos į „Eurocard/Mastercard“ kortelę Nr. 001159 už UAB „Savina“). Ieškovas nurodė, kad kortelės priklausė UAB „Savina“ ir minėtais pervedimais ieškovas pagal žodinį ieškovo ir atsakovo susitarimą įvykdė atsakovo UAB „Savina“ turėtą prievolę Lietuvos taupomajam bankui. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas skolos negrąžino. Ieškovo teigimu, iš atsakovo priteistinos įstatymų numatytos palūkanos, taip pat priteistinos palūkanos, kurios skaičiuotinos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, t.y. 9,41 procento dydžio metinės palūkanos, kurios pagal 2003 m. gruodžio 31 d. VILIBOR palūkanų normą, kuri buvo 2,4, didintinos 7 procentiniais punktais, viso 59 768,20 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo UAB „Savina“ ieškovui S. Juknevičiaus autopaslaugų įmonei 127 031,26 Lt skolos, 38 109,38 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2009 m. sausio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 072,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 500 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų; priteisti iš atsakovo UAB „Savina“ 3 230 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas.
Teismas nurodė, kad atsakovas pripažįsta, jog ieškovas jam pervedė 127 031,26 Lt, teigdamas, kad tarp S. J. ir UAB „Savina“ akcininko V. N. buvo susidarę paskoliniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas V. N. prašymu pervedė 127 031,26 Lt į atsakovo sąskaitas.
Teismas nurodė, kad paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Teismas pažymėjo, kad 2000 metais galiojo senasis CK, kurio 43 straipsnyje buvo nustatyta, jog rašytine forma turi būti sudaromi įmonių, įstaigų ir organizacijų tarpusavio sandoriai ir jų sandoriai su fiziniais asmenimis, išskyrus sandorius, kurie vykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato ko kita, ir atskiras sandorių rūšis, kurioms ką kita numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Teismas nurodė, kad taip pat rašytine forma turėjo būti sudaromi fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip penki šimtai litų, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi, jeigu ko kita nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, ir kitus sandorius, nurodytus Lietuvos Respublikos įstatymuose. Teismas nurodė, kad nors tretysis asmuo teigia, jog atgavęs skolą iš S. J., paskolos raštelį suplėšė, tačiau nei atsakovas, nei tretysis asmuo nepateikė į bylą duomenų apie tai, kad ieškovui buvo suteikta paskola. Dėl to teismas sprendė, kad pagal bylos duomenis negalima daryti išvados, jog S. Juknevičius, pervesdamas pinigus į UAB „Savina“ sąskaitas, sumokėjo savo skolą V. N. . Teismas pažymėjo, kad į bylą taip pat nėra pateikta leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad S. Juknevičius ar jo įmonė būtų skolingi atsakovui UAB „Savina“ ar trečiajam asmeniui V. N. . Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė savo teiginio, jog tarp S. J. ir UAB „Savina“ akcininko buvo susiformavę paskoliniai santykiai, t. y. kad V. N. paskolino S. Juknevičiui 130 000 Lt, todėl laikytina, kad S. Juknevičius nebuvo skolingas nei V. N. , nei UAB „Savina“ ir neturėjo jokio pagrindo į UAB „Savina“ sąskaitas pervesti ginčijamą sumą. Teismo teigimu, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar S. Juknevičiaus autopaslaugų įmonė šiuos pinigus deklaravo, ar jie buvo užpajamuoti įmonėje, nes iš bylos medžiagos matyti, kad S. Juknevičiaus autopaslaugų įmonė pinigus pervedė už UAB „Savina“ ir UAB „Savina“ pinigų gavimo fakto neginčija.
Teismas nurodė, kad tiek senajame CK, tiek naujajame CK nustatyta, jog asmuo, kuris be pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika; jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2009). Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovas atsakovui pervedė pinigus be jokio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad minėtais pervedimais ieškovas įvykdė atsakovo UAB „Savina“ turėtą prievolę Lietuvos taupomajam bankui ir tai patvirtina mokėjimo nurodymai. Teismo teigimu, ieškovas tai įvykdė savo interesais ir savo rizika. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas UAB „Savina“ nepagrįstai iš ieškovo gavo 127 031,26 Lt, todėl privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, todėl ieškinio dalis dėl skolos priteisimo tenkintina visiškai.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas taip pat prašo iš atsakovo UAB „Sabina“ priteisti 15,21 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir savo reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias ieškovo naudai priteistinos 9,41 procento dydžio metinės palūkanos ir pagal 2003 m. gruodžio 31 d. VILIBOR palūkanų normą, kuri buvo 2,4, palūkanos didintinos 7 procentiniais punktais. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymas, priimtas 2003 m. gruodžio 9 d., įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d. ir taikomas tik nuo šios datos sudaromiems komerciniams sandoriams (7 str.). Teismas pažymėjo, kad ieškovas pinigus pervedė 2000 m. balandžio 28 d., t. y. dar negaliojant minėtam įstatymui, todėl nėra teisinio pagrindo iš atsakovo priteisti 15,21 procentų dydžio metines palūkanas, ir, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už 5 metus iki bylos iškėlimo teisme, viso 38 109,38 Lt palūkanų.
Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsniu, konstatavo, kad iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2009 m. sausio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad ieškinys tenkintinas iš dalies.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB Savina“ prašo apeliacinės instancijos teismą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškinio pateikimo metu ieškovo savininkas negalėjo atstovauti savo įmonės, nes pagal CK 2.110 straipsnio nuostatas jis buvo netekęs savo įgaliojimų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, t.y. S. Juknevičiaus autopaslaugų įmonės likvidatoriaus, teisių ir pareigų ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to neteisingai nustatė esmines faktines aplinkybes. Teismas nepagrįstai nurodė, kad abu 2000 m. balandžio 28 d. mokėjimo pavedimai yra padaryti už UAB „Savina“ įvykdant jos prievolę Lietuvos taupomajam bankui. Mokėjimo pavedimuose nėra nurodyta tokia mokėjimo paskirtis. Teismas nenustatė jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovas turėjo prievolę ar kitokį pagrindą įvykdyti už atsakovą jos prievolę bankui. Be to, teismas neteisingai nustatė, kad paskoliniai santykiai tarp ieškovo ir UAB „Savina“ akcininko V. N. nebuvo susiklostę, nes byloje nėra duomenų, jog ieškovui buvo suteikta paskola, kad ieškovas, mokėdamas pinigus į UAB „Savina“ sąskaitas, sumokėjo skolą V. N. . Byloje yra pateikti įrodymai apie S. J. ir V. N. arba jų atstovaujamų įmonių tarpusavio teisinius santykius, tačiau teismas jų visiškai netyrė ir bandė išspręsti šalių ginčą, izoliuodamas jį nuo kitų bylai turinčių reikšmės aplinkybių.
3. Teismas pažeidė pareigų teisingai nustatyti esminę reikšmę ginčo išsprendimui turinčias bylos aplinkybes. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas S. Juknevičiaus paslaugų įmonė, pervesdamas pinigus atsakovui UAB „Savina“, įvykdė atsakovo prievolę Lietuvos taupomajam bankui. Teismas nepagrįstai ignoravo atsakovo argumentus, kad ieškovo elgesys, kuriuo jis grindžia savo ieškinį, prieštarauja protingumo kriterijui. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad neturi esminės reikšmės aplinkybė, ar ieškovas pervestus pinigus deklaravo, ar jie buvo įforminti kaip įmonės pajamos. Teismas taip pat nesiaiškino aplinkybės, kodėl ieškovas neva įvykdė prievolę už atsakovą Lietuvos taupomajam bankui, jeigu pats buvo skolingas tam pačiam bankui. Teismas nesiaiškino, kodėl ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo skolą, o ne nepagristai gautas lėšas. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad pats ieškovas nurodė, jog ieškiniu siekia įskaityti jo įsiskolinimą UAB „Savina“ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 7 d. sprendimu priteistos 55 000 Lt skolos bei 5 110 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau nagrinėjant minėtą bylą teisme ieškovas nebuvo pareiškęs, jog atsakovas jam yra skolingas 127 031,26 Lt.
4. Teismas nepagristai taikė CK normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą. Pats ieškovas, kreipdamasi i teismą, nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo skolą, o ne nepagrįstai gautas lėšas. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, jog tarp S. J. ir V. N. buvo susiklostę paskoliniai santykiai, todėl nepagrįstai įvertino atsakovui pervestus pinigus kaip nepagrįstai gautas lėšas. Be to, teismo sprendime yra esminių prieštaravimų – teismas nurodė, kad pinigai buvo pervesti už UAB „Savina“ įvykdant jos prievolę Lietuvos taupomajam bankui, tačiau tuo pačiu teismas konstatavo, kad pinigai gauti be jokio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas S. Juknevičiaus autopaslaugų įmonė prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pilnai atskleidė bylos esmę, t.y. nustatė visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų reikalavimų, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui atsakovo UAB „Savina“ apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais bei motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimas pakeistinas.
IV. Byloje nustatytos aplinkybės
Byloje nustatyta, kad ieškovas S. Juknevičiaus autopaslaugų įmonė 2000 m. balandžio 28 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1 pervedė 74 375,54 Lt į Lietuvos taupomojo banko „Maestro“ kortelę Nr. 004665 už UAB „Savina“, 2000 m. balandžio 28 d. mokėjimo pavedimu Nr. 2 į Lietuvos taupomojo banko „Eurocard/Mastercard“ kortelę Nr. 001159 pervedė 52 655,72 Lt už UAB „Savina“ (prijungta prie Klaipėdos apygardos teismo bylos civilinė byla Nr. L2-631-524/2008, b. l. 6, 7). AB banko „Hansabankas“ duomenimis šios kortelės priklausė UAB „Savina“ (prijungta prie Klaipėdos apygardos teismo bylos civilinė byla Nr. L2-631-524/2008, b. l. 8). Tarp šalių kilo ginčas dėl minėtų pervestų pinigų sumų grąžinimo.
V. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas UAB „Savina“ neturi prievolės grąžinti ieškovui S. Juknevičiaus autopaslaugų įmonei 127 031,26 Lt.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliaciniu skundu skundžiamo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo dalis dėl priteisimo iš atsakovo ieškovui 127 031,26 Lt sumos yra teisinga ir pagrįsta, priimta visapusiškai įvertinus reikšmingas bylai aplinkybes bei vadovaujantis įstatymų reikalavimais, nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas.
CK 6.237 straipsnis reglamentuoja pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, CK 6.242 straipsnis reglamentuoja nepagrįstą praturtėjimą, o CK 6.870 straipsnis reglamentuoja paskolos sampratą. Teisės doktrinoje nurodoma, kad CK 6.237 straipsnyje reglamentuojamas daikto gavimas be pagrindo yra nepagrįstas praturtėjimas plačiuoju požiūriu, o CK 6.242 straipsnyje reglamentuojamas nepagrįstas praturtėjimas siauruoju požiūriu ir įtvirtinta bendroji taisyklė, kad niekas negali praturtėti kito sąskaita. Šiuo atveju atsakovas gauna ne daiktą – jo praturtėjimas paprastai pasireiškia nepagrįstu sutaupymu ar kitokiu naudos gavimu. Be to, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo (de in rem verso) nuo ieškinio dėl be pagrindo gauto turto išreikalavimo skiriasi dar dviem požymiais. Pirma, nepagrįstas atsakovo praturtėjimas arba atitinkamai ieškovo turto sumažėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Antra, atsakovas privalo grąžinti tik tokią sumą, kokia jis praturtėjo arba kokia sumažėjo atsakovo turtas.
Ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, t.y. tam tikri įvykiai, atsitikimai ir veiksmai, su kuriais siejamas teisės normų taikymas. Faktinės aplinkybės neapima teisinio kvalifikavimo. Tai yra teisės taikymas, kurį atlieka teismas savo nuožiūra pagal konstatuotas aplinkybes. Teismas, parinkdamas teisės normą ir ją aiškindamas, yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ar nurodymų, todėl yra nevaržomas teisinių argumentų, pateiktų ieškiniuose, atsiliepimuose į ieškinį, paaiškinimuose ir kituose šalių dokumentuose. Teismas žino įstatymą ir jam suteikta teisė konkrečioje byloje taikant teisės normą atskleisti jos tikrąjį turinį, t.y. ją aiškinti ir pagal jos prasmę parinkti teisinius argumentus, net ir tuos, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nenurodė. Šalių ar dalyvaujančių byloje asmenų nenurodytų teisės normų ar teisinių argumentų parinkimas teismui sprendžiant ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes nėra ieškinio pagrindo pakeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001).
Prijungtoje prie bylos Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-453/2001 pagal ieškovo UAB „Savina“ ieškinį atsakovui S. Juknevičiui dėl 55 000 Lt paskolos grąžinimo S. Juknevičius pateikė pareiškimą dėl S. J. prievolės pagal 1999 m. gegužės 17 d. paskolos sutartį laikyti pasibaigusia vienarūšio reikalavimo įskaitymu, kadangi S. Juknevičius iš S. Juknevičiaus autopaslaugų įmonės sąskaitos 2000 m. balandžio 28 d. pervedė į UAB „Savina“ Lietuvos taupomojo banko atsiskaitymo kortelę „Maestro“ Nr. 004665 74 375,54 Lt ir į kortelę „Eurocard/Mastercard“ Nr. 001159 52 655,42 Lt, tačiau teismas minėto įskaitymo nepripažino tinkamu.
Prijungtoje prie bylos Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-453/2001 pagal ieškovo UAB „Savina“ ieškinį atsakovui S. Juknevičiui dėl 55 000 Lt paskolos grąžinimo 2001 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad ieškovo atstovas V. N. paaiškino, kad jis neprašė S. J. pervesti pinigus į kreditines korteles, ir kad V. N. nepaaiškino, kad paskolino S. Juknevičiui 130 000 Lt sumą, kurios dalis buvo grąžinta pervedant pinigų sumas į Lietuvos taupomojo banko išduotas UAB „Savina“ minėtas korteles.
Nurodytos aplinkybės ir kiti bylos duomenys paneigia nagrinėjamoje byloje atsakovo UAB „Savina“ atstovo, trečiojo asmens V. N. paaiškinimus, kad 1999 m. gegužės 1 d. V. N. paskolino S. Juknevičiui 130 000 Lt ir nurodytais pervedimais į Lietuvos taupomojo banko išduotas UAB „Savina“ korteles S. Juknevičius grąžino dalį minėtos skolos.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (S. Juknevičiaus autopaslaugų įmonės likvidatoriaus) teisių ir pareigų, tačiau taip pat nurodyta, kad pažeidimai gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme ir ieškovas įpareigotinas pranešti, kas vietoje D.J. bus paskirtas įmonės likvidatoriumi. Teisėjų kolegija ryšium su paminėtomis aplinkybėmis pažymi, jog ieškovas ėmėsi visų reikalingų veiksmų tam, kad įmonė būtų tinkamai atstovaujama teisme. E. J. 2010 m. sausio 28 d. teismui adresuotame rašte oficialiai atsisakius eiti įmonės likvidatoriaus pareigas, 2010 m. kovo 17 d. įmonės likvidatoriumi buvo paskirtas įmonės savininkas Steponas Juknevičius. Tai patvirtina pateiktas į bylą įmonės savininko Stepono Juknevičiaus 2010 m. kovo 17 d. sprendimas.
Apeliantas apeliaciniame skunde klaidingai teigia, kad iš mokėjimo pavedimų matyti, jog juose nėra nurodyta mokėjimo paskirtis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai iš byloje esančių pavedimų mokėjimo nustatė, jog pinigai į „Maestro“ kortelę Nr. 004665 ir į „Eurocard/Mastercard“ kortelę Nr. 001159 pervesti už UAB „Savina“.
Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad teismas pažeidė pareigą teisingai nustatyti esminę reikšmę ginčo išsprendimui turinčias bylos aplinkybes, nes nesiaiškino, kodėl ieškovas aštuonerius metus pinigų nereikalavo, kad ieškovas kitoje byloje nurodė, kad 2000 m. balandžio mėnesį iš Lietuvos taupomojo banko paimta paskola buvo pervesta V. N. įmonėms, kad pats ieškovas nurodė, jog prašo priteisti iš atsakovo skolą, o ne nepagrįstai gautas lėšas. Apeliantas apeliacinį skundą taip pat grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai taikė CK normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą.
Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas šalių teisinių santykių pobūdį įvertino kaip skolinius, nes prašė grąžinti už atsakovą sumokėtas pinigų sumas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas neįrodė savo teiginio, kad tarp S. Juknevičiaus ir UAB „Savina“ akcininko V. N. buvo susiformavę paskoliniai santykiai, t. y. kad V. N. paskolino S. Juknevičiui 130 000 Lt, todėl ieškovas neturėjo jokio pagrindo į UAB „Savina“ sąskaitas pervesti ginčijamą sumą. Todėl nesant nustatytiems skoliniams santykiams ieškovo elgesį pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kaip veiksmus, atliktus savo interesais ir savo rizika. Akivaizdu, kad ieškovas, pervesdamas pinigines lėšas atsakovui, turėjo savo interesą, kurio atsakovas pilnai teismui neatskleidė, o ieškovas nurodė, jog tarp šalių buvo žodinis susitarimas, bei ieškovas veikė savo rizika, t.y. pervedė pinigus nesant jokiam realiam užtikrinimui dėl pinigų grąžinimo. Bylos duomenys ir su apeliaciniu skundu pateiktas į bylą S. Juknevičiaus autopaslaugų įmonės atsiliepimas į ieškinį kitoje byloje tik patvirtina S. Juknevičiaus autopaslaugų įmonės banko paskolos gavimą ir kad gauta paskola buvo kaip ir nurodyta apelianto prie skundo pridėtame minėtame S. Juknevičiaus autopaslaugų įmonės atsiliepime V. N. prašymu pervesta jo įmonei.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas be pagrindo minėtais pervedimais pervedė pinigų sumas į Lietuvos taupomojo banko išduotas atsakovui korteles. Netinkama pinigų apskaita ieškovo įmonėje neatleidžia atsakovo nuo pareigos įrodyti pagrįstą minėtų pinigų sumų gavimą. Atsakovas minėtos aplinkybės neįrodė.
Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigdamas, jog egzistuoja akivaizdus ir esminis prieštaravimas teismo sprendime – teismas nurodė, kad pinigai buvo pervesti už UAB „Savina“ vykdant jos prievolę Lietuvos taupomajam bankui, tačiau tuo pačiu teismas konstatavo, kad pinigai gauti be jokio pagrindo, pats akivaizdžiai ignoruoja tą faktą, jog ieškovas teisminio proceso metu nenuginčijamai įrodė pinigų pervedimo faktą, t.y. įrodė savo ieškininio reikalavimo pagrįstumą, tuo tarpu atsakovas nesugebėjo įrodyti, jog jis gautus pinigus jau yra grąžinęs arba neprivalo grąžinti.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytų, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Be to, CPK 263 straipsnio 1 dalyje suformuluoti teismo sprendimui keliami teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimai, pagal kuriuos teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, o CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatomis teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi pateikti teisinį bei faktinį sprendimo išvadų pagrindimą ir glausta forma nurodyti nustatytas aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą bei kitus teisinius argumentus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai sprendime išvardijo visus byloje pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, jas įvertino ir padarė išvadą, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie ieškovo nurodytų aplinkybių dėl pinigų sumų pervedinimo bei atsakovo prievolės grąžinti pervestas pinigų sumas buvimą ir motyvuotai pasisakė dėl atsakovo nurodomų aplinkybių įvertinimo kaip neįrodytų sutinkamai su CPK 178 straipsniu.
Todėl atsižvelgiant į nurodytą ginčo teisinį reglamentavimą bei į bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, kad pinigų pervedimo faktas atsakovo nenuginčytas, pateiktus dokumentus, šalių paaiškinimus apie jų santykius pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas įvykdė atsakovo UAB „Savina“ turėtą prievolę Lietuvos taupamajam bankui ir padarė išvadą, jog tokiu būdu atsakovas nepagrįstai iš ieškovo gavo 127 031,26 Lt ir turi prievolę šią sumą grąžinti.
Sutinkamai su anksčiau išvardytais motyvais ir argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai atskleidė bylos esmę, t.y. nustatė visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų reikalavimų, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priteisimo iš atsakovo ieškovui 127 031,26 Lt sumos panaikinimui atsakovo UAB „Savina“ apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais bei motyvais.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl palūkanų nuo priteistos sumos už 5 metus iki bylos iškėlimo teisme priteisimo iš atsakovo ieškovui nėra pagrįstos. Į bylą nepateikti įrodymai, kad šalys sutartimi susitarė dėl termino grąžinti 127 031,26 Lt sumą. Prievolę, kurią vykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo vykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ir sutarties esmę aiškus kitoks prievolės vykdymo terminas (CK 6.53 str. 2 d.). Prijungtoje prie bylos Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. L2-631-524/2008 esantys 2008 m. balandžio 15 d. dalyvaujančio byloje asmens susipažinimo su byla prašymas ir UAB „Savina“ 2008 m. sausio 1 d. įgaliojimas V. N. patvirtina, kad UAB „Savina“ apie S. Juknevičiaus autopaslaugų įmonės reikalavimą įvykdyti prievolę ir grąžinti 127 031,26 Lt sumą sužinojo 2008 m. balandžio 15 d. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad iki 2008 m. balandžio 15 d. įteikė reikalavimą atsakovui vykdyti prievolę ir grąžinti 127 031,26 Lt sumą. Todėl atsakovui pareiga mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas dėl prievolės neįvykdymo atsirado nuo 2008 m. balandžio 23 d. ir atsakovo nesumokėtų ieškovui 6 procentų dydžio metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 23 d. iki bylos iškėlimo teisme 2009 m. sausio 20 d. suma yra 5 716,41 Lt (CK 6.53, 6.210 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sumažinant priteistiną iš atsakovo ieškovui palūkanų sumą iki 5716,41 Lt atitinkamai mažintina priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą žyminio mokesčio suma iki 2 582 Lt (CPK 80, 84, 85, 93, 96 str.).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimas pakeistinas – priteista iš atsakovo UAB „Savina“ ieškovui S. Juknevičiaus autopaslaugų įmonei palūkanų sumą sumažintina nuo 38 109,88 Lt iki 5 716,41 Lt, priteista iš atsakovo UAB „Savina“ į valstybės pajamas žyminio mokesčio suma sumažintina nuo 3 230 Lt iki 2 582 Lt ir kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Atsakovas UAB „Savina“ už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Lt ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartimi nutarta atidėti atsakovui UAB „Savina“ dalies – 4 203 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio sprendimo priėmimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 94, 96 straipsniais, atsižvelgdama, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies sprendžia, kad priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą 3231 Lt (4303-100=4203, 4203-972=3231) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, atsižvelgdama, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo atsakovui 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n utaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti. Priteistą iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Savina“ ieškovui S. Juknevičiaus autopaslaugų įmonei palūkanų sumą sumažinti nuo 38 109,38 Lt iki 5 716,41 Lt (penkių tūkstančių septynių šimtų šešiolikos litų keturiasdešimt vieno cento). Priteistą iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Savina“ į valstybės pajamas žyminio mokesčio sumą sumažinti nuo 3 230 Lt iki 2 582 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt dviejų litų).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Savina“ į valstybės biudžetą 3 231 Lt (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt vieną litą) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisti iš ieškovo S. Juknevičiaus autopaslaugų įmonės atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Savina“ 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.