Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, atliekanti bausmę Panevėžio PN, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teista: 1) 2003-05-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 straipsnio 1 dalį - 6 mėn. viešųjų darbų, 2003-10-07 nutartimi bausmė pakeista į 15 parų areštą; 2) 2004-07-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams ir turto konfiskavimu; 30) 2005-02-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 mėnesiams, BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu bausmė subendrinta su 2004-07-30 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 9 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2006-11-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - 3 metams 6 mėn. laisvės atėmimo ir turto konfiskavimu; 5) 2014-06-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – areštu 45 paroms; 6) 2018-04-26 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Taikyta BK 75 straipsnio 1 dalis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-02-28 iki 2018-03-01; 7) 2018-10-05 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta 10 mėn. laisvės atėmimo. BK 64 straipsnio 1 ir 63 dalių pagrindu prie šios bausmės pridėta dalis 2018-04-26 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė. BK 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-09-01 iki 2018-09-03. 2019-01-03 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2018-10-05 nuosprendis pakeistas ir taikytas BK 75 straipsnis, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktais skirti teismo įpareigojimai: viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. 2019-04-10 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųsta atlikti 1 metų 3 mėn. laisvės atėmimo bausmės. BK 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-09-01 iki 2018-09-03, bausmės neatlikus, neatlikta bausmės dalis 20120-01-08 – 7(septyni)mėnesiai 12 (dvylika) dienų, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. F. sunkiai sužalojo žmogų: 2019 m. sausio 1 d., apie 17 val. 50 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,28 ‰ promilės girtumas), dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu tyčia peiliu dūrė vieną kartą V. S. į pilvo sritį, tuo padarydama V. S. durtinę pilvo sienos srities žaizdą, plonosios žarnos iškritimą, dėl ko dėl kiauryminio pilvo sienelės bei pilvaplėvės sužalojimo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą.

Apklausta kaltinamąja E. F. kalta prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad dėl girtumo įvykio metu ir laiko tarpo nuo įvykio visko neatsimena, todėl tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad pas nukentėjusįjį namuose šventė Naujuosius Metus ir vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant tarp nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės kilo konfliktas, kadangi V. S. mušė jos įsūnį. Ši stojo ginti savo sūnaus. Tuomet V. S. sugriebė jai už plaukų ir nusitempė į kambarį, kuriame jie šventė Naujuosius Metus. Gindama E. S., bandė jį nustumti rankomis. Tuomet su nukentėjusiuoju susistumdė tarpusavyje. Jis ją pargriovė ant grindų ir sudavė kumščiu smūgius į galvos ir nugaros sritį. Smūgių skaičiaus pasakyti negali, nes neatsimena. Jį nuo savęs nustūmė ir pargriovė ant lovos. Supykusi, kad V. S. muša žmoną ir vaiką, pasiėmė peilį. Norėjo, kad peilį pamatęs, V. S. apsiramintų. Jį paėmusi jam liepė apsiraminti. Ar nukentėjęs matė jos rankoje peilį, pasakyti negali, bet mano, kad turėjo matyti, nes laikė rankoje peilį prieš save, o ne prie šono nuleistoje rankoje, ir ne už nugaros. Iš kur paėmė peilį, neatsimena. Laikydama rankoje peilį prieš save, liepė jam ramintis, negrasino, kad jį padurs, tik sakė, kad jis apsiramintų ir nekvailiotų. Tačiau jis neapsiramino. Jie tarpusavyje vėl susistumdė ir jo metu netyčia įdūrė V. S. į kairį šoną. Jį sužalojo netyčia, jis pats užgriuvo ant peilio susistumdymo metu. Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą ieškinį dėl gydymo išlaidų pripažįsta pilnai. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos nepripažįsta. Kaltę pripažįsta tik iš dalies, kadangi pripažįsta, jog peiliu sužalojo nukentėjusįjį, tačiau tai padarė netyčia.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, teigdama nukentėjusįjį sužalojusi dėl neatsargumo, teismas šiais kaltinamosios parodymais nesiremia ir vertina juos kaip kaltinamosios siekį išvengti griežtesnės atsakomybės bei savo teisinės padėties sušvelninimo. Teismas taip pat kritiškai vertina ikiteisminio tyrimo metu vaizdo ir garso priemonėmis užfiksuotus nepilnametės liudytojos P. S. parodymus, kadangi nustatė jos artimą ryšį per motiną su kaltinamąją ir tokiu būdu siekimą sušvelninti jos atsakomybę.

Tik kaltinamoji ir ši nepilnametė liudytoja nurodo aplinkybes, jog nukentėjusysis mušė savo sutuoktinę bei įsūnį ir vaikus, o kaltinamajai dėl to iškilo poreikis juos ginti nuo smurtaujančio V. S.. Nei nukentėjusiojo sutuoktinė, nei nešališka liudytoja A. S. bei pats nukentėjusysis šios kaltinamosios versijos nepatvirtina. E. S. ir E. S. patvirtina buvus tarp jų žodinį konfliktą dėl chalato, kurio metu jie susistumdė. Šias aplinkybes patvirtina iš konflikto šalių apie jas sužinojusi liudytoja A. S.. Ji nurodo, jog po įvykio bendravo su E. S. vaikais ir nė vienas iš jų nenurodė, jog V. S. jų atžvilgiu būtų smurtavęs. Liudytojas D. P. kaip pareigūnas buvo atvykęs į įvykio vietą. Bendravo su visais ten buvusiais asmenimis. Jis nenustatė ir negavo informacijos, kad V. S. būtų smurtavęs sutuoktinės ar vaikų atžvilgiu. Nė vienas jų nesiskundė, ant jų nesimatė jokių smurto žymių. Taigi, teismas atmeta net tik šią kaltinamosios versiją, kaip dingstį būtinajai ginčiai, bet vertina kaip neblaivios kaltinamosios neadekvačią reakciją į sutuoktinių V. S. bei E. S. tarpusavio žodinį konfliktą dėl chalato, peraugusį į susistumdymą.

Kaltinamoji pripažįsta, jog norėjo nuraminti smurtaujantį kaltinamąjį ir tam, turėdama tikslą tik pagąsdinti, pasiėmė peilį, o vėliau, tarpusavio susistumdymo su nukentėjusiuoju metu, juo netyčia įdūrė kaltinamajam. Kaltinamoji kaltinama tyčia sunkiai sutrikdžiusi sveikatą nukentėjusiajam. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamajam dėl dūrio peiliu sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Baudžiamasis įstatymas nustato, kad nusikaltimas laikomas padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Vertindamas įrodymus šioje byloje, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Ištirtais įrodymais nustatyta, jog kaltinamoji prieš panaudodama peilį, pagrasino, jog tai padarys. Kad įgyvendinti šį grasinimą nuėjo iš kambario, kuriame buvo nukentėjusysis, į virtuvę ir iš ten atsinešė peilį, kurį iš pradžių slėpė, jo nerodė nukentėjusiajam ir juo negrasino, o iškart, be jokio įspėjimo juo dūrė nukentėjusiajam į šoną. Tai patvirtina nukentėjusiojo parodymai, liudytojo policijos pareigūno D. P. parodymai, kad iškart po įvykio kaltinamoji jam pasakiusi: „Padūriau peiliu V. S.. Daugiau žmonos nemuš. Padėjau į vietą tą gaidį“. Tą patvirtina ir liudytojos P. S. parodymai, kad E. F. nuėjo į virtuvę ir atsinešė peilį juoda rankena. Prieš eidama į virtuvę, ji nukentėjusiajam pasakė, kad atsineš peilį ir „padurs“. Atėjusi iš virtuvės jau su peiliu, nieko nesakė. Taigi šis kaltinamosios atliktų veiksmų visetas, jų intensyvumas aiškiai rodo kaltinamąją veikus tiesiogine tyčia - suvokus pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir siekimą taip veikti. Taigi, ištirtų įrodymų visetu yra atmesta kaltinamosios versija dėl būtino poreikio ginti jo šeimą nuo paties nukentėjusiojo ir netyčinio jo sveikatos sunkaus sutrikdymo bei neginčytinai įrodyta, jog kaltinamoji tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą. Todėl kaltinamosios veika padarius V. S. sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Tarp kaltinamosios neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių – sunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi 826,14 Eur civilinį ieškinį dėl V. S. gydymo išlaidų atlyginimo. Kauno teritorinės ligonių kasos byloje pareikštas 826,14 Eur civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Teismas nustatė, kad kaltinamosios kaltais veiksmais nukentėjusysis buvo sužalotas ir jo gydymui valstybės įgaliota institucija patyrė nurodytas išlaidas. Išlaidos įrodytos rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 113-115), ieškinio dalykas ir pagrindas nustatyti ir įrodyti analizuojant kaltinamosios kaltės įrodymus. Todėl iš kaltinamosios Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistina nurodyta suma (BPK 115 straipsnis, CK 6.263 straipsnis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 29-31). Nurodo, kad nukentėjusysis patyrė didžiulį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą, pergyvenimus, išgyvena iki šiol, jaučiasi nesaugus. Po patirto sužalojimo V. S. savaitę laiko praleido ligoninėje, buvo operuotas. Po to dar tris savaites gydėsi ambulatoriškai. Skausmą jaučia iki šiol, negali dirbti sunkesnio fizinio darbo, kas anksčiau buvo įprasta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui.

Šiuo konkrečiu atveju nustatant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes – kaltinamoji padarė sunkų, tyčinį nusikaltimą, t. y. tyčia peiliu dūrė vieną kartą nukentėjusiajam į pilvo sritį, taip padarydama durtinę pilvo sienos srities žaizdą, plonosios žarnos iškritimą, dėl ko dėl kiauryminio pilvo sienelės bei pilvaplėvės sužalojimo buvo sunkiai sutrikdyta V. S. sveikata.

Teismas neabejoja, kad dėl nurodytų kaltinamosios veiksmų bei patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė didžiulį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą, pergyvenimus, jaučiasi nesaugus. Po patirto sužalojimo V. S. savaitę laiko praleido ligoninėje, buvo operuotas, tris savaites gydėsi ambulatoriškai. Kita vertus, byloje nėra duomenų apie galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų būtų iš esmės sutrikusi kokia nors svarbi nukentėjusiojo kūno funkcija, esmingai trukdanti jo darbingumui ir pilnaverčiam gyvenimui ateityje. Prie ieškinio nėra pridėta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ieškinyje esantį teiginį, kad nukentėjusysis skausmą jaučia iki šiol, negali dirbti sunkesnio fizinio darbo, kas anksčiau buvo įprasta.

Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio atlyginimo klausimą, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys: bendras alkoholio vartojimas su kaltinamąja, dėl perteklinio alkoholio vartojimo patirtas apgirtimas, dėl menkavertės priežasties kilęs konfliktas o su žmona, apsistumdymas su ja, girtos kaltinamosios įsikišimas į konfliktą ir susistumdymas su ja. Taigi, nukentėjusysis savo veiksmais ir provokuojančiu elgesiu pats pakurstė konfliktą ir nesiėmė jokių priemonių jo išvengti.

Svarbu pažymėti tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, esant teismų konstatuotam panašaus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas, paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244-942/2015, 2K-407-489/2015, 2K-364-696/2015, 2K-604-788/2015 ir kt.).

Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose, kuomet asmuo tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam į pilvą ir taip padarė jam pilvo sienos kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą su pilvo organų pažeidimais priteista 1 449 Eur neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350-222/2015).

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į priteistiną turtinės žalos dydį, daro išvadą, kad ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam V. S. iš kaltinamosios E. F. priteistina 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

E. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta provokuojantį kaltinamojo elgesį. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad veiką padarė būdama recidyvistė ir apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. F. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo jau teista 7 kartus. Sunkią nusikalstamą veiką padarė jau po to, kai apeliacinės instancijos teismas jai parodė papildomą ir išimtinį pasitikėjimą – suteikė jai galimybę taisytis esant probuojamai. Nagrinėjamos veikos padarymas rodo, kad ji savo požiūrio į gyvenimą bei įstatymų laikymąsi nepakeitė, toliau darė nusikaltimus, tai dėsningas jos gyvenimo būdo padarinys. Visa tai rodo, jog kaltinamoji neparodė noro taisytis, piktybiškai ignoravo jai suteiktą šansą taisytis neizoliuotai nuo visuomenės. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji už nagrinėjamą veiką gali būti taisoma tik jai paskyrus bausmę, susijusias su jos realiu izoliavimu nuo visuomenės, kadangi tik šios rūšies bausmė numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, artima sankcijos vidurkiui. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu subendrintina su šiuo metu kaltinamosios atliekama bausme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. F. pripažinti kalta pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2018-10-05 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2018-10-05 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4(ketveriems)metams ir 5 (penkiems) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020-01-08.

BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindais į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2019-01-01 iki 2019-01-02.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinę registraciją policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą.

V. S. civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Iš E. F. V. S. naudai priteisti 1500,00 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Iš E. F. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 826,14 eurų V. S. gydymo išlaidų atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai vaikai tirti ir nagrinėti, Marijampolės AVPK saugomus peilį, šluotelę su raudonos spalvos mėginiu – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtajai – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.