Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios administracinio nusižengimo nutarimą, atstovei Erikai Kliaugienei (vaizdo konferenciniu būdu per ZOOM platformą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023-01-10 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-344-2023 (ROIK: 22186365247).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus tyrėjos Erikos Kliaugienės 2023-01-10 nutarimu (toliau - Institucijos nutarimas) R. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1d., jai paskirta 35 Eur bauda. R. B. nubausta už tai, kad ji 2022 m. spalio 14 d. 15:47 val. Kretingoje, savavališkai, be L. L. prašymo ar leidimo, laistė L. L. priklausantį rožių krūmą. Tokiais savo veiksmais R. B. pažeidė Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.137 str. 2d., kurioje numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, ir CK 4.37 str., kuriame numatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmens teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tokia R. B. veika vertinama kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdydamas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos nutarimą ir, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punkto nuostatomis, administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti, nes ji nepadarė jokio pažeidimo ir nutarimas priimtas nepagrįstai. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad nėra tiesioginių įrodymų dėl pažeidimo padarymo. Nutarimas priimtas tik formaliai, paviršutiniškai ištyrus bylos medžiagą, nevertinus bylos aplinkybių. Iš vaizdo įrašo neįmanoma identifikuoti pažeidimo. Ji 2022-10-14 dirbo ūkio darbus savo naudojamame žemės sklype Kretingoje. Vaikščiojo, nešė atliekas, butelius į konteinerį. Nešant atliekas, tarp jų buvo ir plastikinis apytuštis mineralinio vandens butelis, todėl, vienu metu, jai netyčia spustelėjus atliekas, nesąmoningai, mineralinio vandens likutis ištryško ir kliuvo į rožės krūmą, nors ji tikslo pataikyti į rožę neturėjo. Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp savininkų nenustatyta. Ji neturėjo tyčios sunaikinti ar apgadinti kaimynės L. L. rožę ar kitą turtą. Kaimynės kaltinimas yra nepagrįstas. Asmuo negali būti pripažintas kaltu remiantis tik prielaidomis.

Teismo posėdžio metu R. B. skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ji neneigia, jog nėra nustatyta tarp bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarka, bendraturčiai bendru susitarimu yra sutarę, kas ir kaip naudojasi bendru žemės sklypu Kretinga. Ginčų šiuo klausimu nėra. A. M. g. , Kretinga įregistruoti 8 butai, kurie priklauso 6 savininkams. Realiai žeme po pastatu (jų mažomis dalimis) naudojasi ji ir kaimynė L. L.. Abi puoselėja gėlynus, augina daržoves, vaiskrūmius, vaismedžius, dekoratyvinius augalus. Kaltinime inkriminuojamu laiku ji žemės sklype dirbo ūkio darbus. Niekas tyrimo metu nenustatė, koks skystis buvo panaudotame mineralinio vandens butelyje, o ji teigia, kad ten buvo vandens likučiai, todėl, ji niekaip negalėjo aplaistyti kaimynės rožės krūmo cheminėmis medžiagomis. Patvirtina, kad ji neturėjo tikslo sunaikinti kaimynės puoselėjamo gėlyno ar rožės. Ji žino, kad kaimynė yra įrengusi vaizdo kameras. Be to, galimai kaimynės rožės krūmą galėjo sunaikinti L. L. sutuoktinis, nes pastarasis pyksta dėl sutuoktinės nepagarbaus elgesio šeimoje jo atžvilgiu.

Nukentėjusioji L. L. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra R. B. kaimynė. A. M. g. 2, Kretinga gyvena nuo 2011 metų. Ji patvirtina, kad ginčo sklype tarp bendraturčių nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Kiekvienas bendraturtis bendru žemės sklypu naudojasi pagal žodinį susitarimą. Ji ilgą laiką, apie 10 metų, puoselėja nedidelį žemės sklypo Kretingoje, dalį bendrojoje nuosavybėje. Augina rožes, kitus augalus, vaiskrūmius ir vaismedžius. Žino, kad dalimi bendro žemės sklypo naudojasi ir kaimynė R. B.. 2022-10-19 pareiškimu ji kreipėsi į Klaipėdos AVPK Kretingos PK, nes 2022-10-14 kaimynė R. B. per du kartus, t.y. 15.47 val. ir 16.15 val. užpylė nežinomos sudėties skysčio ant jos auginamos dekoratyvinės rožės. Dėl tokio R. B. elgesio puoselėjama rožė vysta. Jai padaryta 150 Eur turtinė žala. Šį faktą jį konstatavo, nes 2022-10-14 peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog kaimynė R. B., tikslingai eidama prie jos darželio, prieš apipildama krūmą žvalgosi aplink, nors yra sau gerai pažįstamoje teritorijoje, abu apipylimai yra įvykdyti toje pačioje vietoje, tikslingai į tą pačią dekoratyvinę rožę. Vaizdo įrašus bei fotonuotraukas ji pateikė policijos pareigūnui. Su kaimyne A. B. nėra sutarimo, santykiai konfliktiniai. Aiškina, kad nederamas kaimynės A. B. elgesys tęsiasi keletą metų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 518 straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tikra teisė yra tokia, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančia jam, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. Beje, ANK 518 straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, o tai reiškia, jog surašant asmeniui administracinio nusižengimo protokolą šio ANK straipsnio pagrindu, būtina nurodyti, kurių konkrečiai teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė, ko nėra nurodyta administraciniame kaltinime.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis ir jeigu padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti savo teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad R B. I. nutarimu nubausta pagal ANK 518 straipsnio 1 d. ir jai paskirta 35 Eur bauda. R. B. nubausta už tai, kad ji 2022 m. spalio 14 d. 15:47 val. Kretingoje, savavališkai, be L. L. prašymo ar leidimo, laistė L. L. priklausantį rožių krūmą. Tokiais savo veiksmais R. B. pažeidė CK 1.137 str. 2d., kurioje numatyta, kad įgyvendinami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, ir CK 4.37 str., kuriame numatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmens teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tokia R. B. veika vertinama kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdydamas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

R. B. 2022-12-22 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 69-ANR_P-1483-2022 ir paskirtas bylos nagrinėjimas žodine tvarka 2023-01-10 10 val.

Skunde ginčijama R. B. kaltė dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, keliamas skundžiamo Institucijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. R. B. prašo panaikini Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

Iš 2018-10-09 Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad adresu Kretingoje, registruotas žemės sklypas su statiniais. Šiuo adresu registruotas 0.1632 ha žemės sklypas (unikalus daikto numeris Nr.4400-2148-5341).

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo sklype nėra nustatyta tarp bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarka, vadovaujamasi tik tuo, kad bendraturčiai bendru žodiniu susitarimu yra sutarę, kas ir kaip naudojasi bendru žemės sklypu. Kretinga. Šiuo adresu registruoti 8 butai, kurie priklauso 6 savininkams. Realiai žeme po pastatu (jų mažomis dalimis) naudojasi kaimynės R. B. ir L. L.. Abi augina gėles ir daržoves, vaiskrūmius, vaismedžius, dekoratyvinius augalus.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

L. L. 2022-10-19 skunde PK nurodo, kad buvo pažeistos jos, kaip bendraturtės, civilinės teisės, jai padaryta 150 Eur turtinė žala. Tačiau iš byloje esančio nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad daugiabutis gyvenamasis namas, esantis Kretinga, priklauso keliems bendraturčiams t. y. R. B., L. L. ir kitiems asmenims. Taigi, kokia dalis priklauso nukentėjusiajai, nėra nustatyta.

A. B. skunde nurodoma, jog skundo tyrimą atlikusi Kretingos rajono PK neteisingai taikė CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalių normas.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad minimas straipsnis yra bendro pobūdžio, nekonkretizuojantis, kokie asmenų veiksmai gali būti laikomi prieštaraujančiais šiai teisės normai, nes visi asmenų veiksmai, kurie neatitinka įstatymo reikalavimų, geros moralės, protingumo ir teisingumo principų bei kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, gali būti pripažinti neteisėtais. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę, o ne administracinę atsakomybę (CK 1.137 straipsnis).

Nukentėjusioji L. L. ir skundą padavusi A. B. pripažįsta, kad naudojimosi žemės sklypu, Kretinga, tvarka nėra nustatyta.

Nekilnojamojo turto registro išrašas yra vienintelis dokumentas, įrodantis, kad pastatas valdomas visų bendraturčių, kad tai bendrosios dalinės nuosavybės objektas, kad jokio specialaus bendraturčių susitarimo kažkaip kitaip naudotis bendru turtu nei numato CK, nėra. Policijos nutarime nenurodyti jokie sprendimo priėmimo motyvai, argumentai. Nutarime atpasakotas pareiškėjos skundas.

Šiuo metu tarp bendraturčių kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų, šiuo atveju civilinės teisės veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, 2K-7-85/2013).

Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Teismas vertina, kad tik išsprendus civilinį ginčą dėl ginčo žemės sklypo valdymo, naudojimosi ir disponavimo bei nustačius kiekvienam buto savininkui priklausančią žemės sklypo dalį, būtų galima nustatyti, ar L. L. teisės naudotis nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, kuria šiuo metu naudojasi ji ir kitų butų savininkai, buvo pažeistos.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog policijos pareigūnas, atlikęs nukentėjusiosios skundo tyrimą ir priėmęs 2023-01-10 nutarimą, neišsprendė padarytos žalos nukentėjusiajai atlyginimo klausimo bei neteisingai inkriminavo teisės pažeidimą, nes ANK 518 straipsnis, šio straipsnio 1 d., nenumato. Teismas nepasisako dėl A. B. kaltės ANK 518 str. kontekste, ir vertina, kad šalis sieja civiliniai santykiai.

Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, teismas A. B. skundą tenkina ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023-01-10 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-344-2023 (ROIK: 22186365247), naikintinas, o administracinė teisena pagal ANK 518 straipsnį (savavaldžiavimas) R. B. atžvilgiu nutrauktinas, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591, 642, 644 ir 646 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023-01-10 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-344-2023 (ROIK: 22186365247).

Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinę teiseną pagal ANK 518 straipsnį (savavaldžiavimas) R. B. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.