Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo teisėja Irena Stasiūnienė, spręsdama pareiškėjo V. Š. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Du vienetai“ priėmimo klausimą, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas UAB „Du vienetai“ direktorius V. Š. elektroniniu paštu pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti UAB „Du vienetai“ bankroto bylą. Prašyme nurodyta, kad įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, nemoka už gautas prekes, atliktus darbus, negrąžina kreditų ir nevykdo sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų.

Motyvuojamoji dalis

2. Atsižvelgiant į tai, kad LRV 2020 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 345 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“ karantino režimo trukmė pratęsta iki 2020 m. balandžio 27 d. 24.00 val., vadovaujantis Teisėjų tarybos 2020 m. kovo 16 d. Rekomendacijomis Nr. 36P-48-(7.1.10) „Dėl teismų funkcijų vykdymo karantino laikotarpiu“, siekiant sudaryti sąlygas procesinius dokumentus teismui pateikti elektroniniu paštu, teismas gautą procesinį dokumentą užregistravo ir sprendžia jo priėmimo klausimą.

Pareiškimą atsisakytina priimti.

3. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6 straipsnyje yra nurodyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

4. JANĮ 8 straipsnio, reglamentuojančio nemokumo proceso inicijavimą, 1 dalyje numatyta, kad juridinio asmens vadovas nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 8 straipsnio 2 dalis). Minėto įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos.

5. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos. JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad prie juridinio asmens pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo privalo būti pridėti dokumentai, kuriais patvirtinamas juridinio asmens teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas, t. y. dokumentai, patvirtinantys tinkamą JANĮ 8 straipsnio 1-3 dalių bei 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto įgyvendinimą.

6. Aptariamose nuostatose nurodyta tvarka, pagal kurią juridinis asmuo, prieš kreipdamasis į teismą dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo, privalo įvykdyti ikiteisminę procedūrą ir tik tuomet atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo.

7. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad nemokumo procesą inicijavo, pateikdamas kreditoriams pranešimą (JANĮ 8 straipsnio 1 dalis), t. y. nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų išsiuntęs kreditoriams pranešimą ir nustatęs nuo 15 iki 30 dienų terminą susitarimui dėl pagalbos arba sprendimui bankroto procesą vykdyti neteismine tvarka (JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalys). Pareiškėjas negrindė, o teismas ir nenustatė, kad egzistuotų JANĮ 8 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose nurodytos sąlygos, kuomet nereikėtų siūlyti sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. Taigi sprendžiama, kad nebuvo laikytasi neteisminės nemokumo proceso inicijavimo procedūros, siekiant iškelti teisminę nemokumo (bankroto) bylą.

8. JANĮ 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad nemokumo bylos nagrinėjamos civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

9. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareiškimas neatitinka JANĮ 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kadangi pareiškėjas nesilaikė JANĮ 8 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos, dėl to pareiškimą atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Pareiškėjui išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą nurodytu pagrindu nekliudo vėl kreiptis į teismą, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

10. Nors atsisakius priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nėra nustatomas terminas kitiems pareiškimo trūkumams šalinti, visgi teismas papildomai atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad JANĮ 17 straipsnio 2 dalyje išvardinta, kas turi būti pridedama teismui prie juridinio asmens pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo. Be kitų minėto straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, taip pat turi būti pateiktas kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi kreditorių rekvizitai, kreditorių reikalavimo sumos, įvykdymo terminai, užtikrinimo būdai (JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3 punktas), informacija apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus (JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 6 punktas), juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašas (JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

11. Kaip jau minėta, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas elektroniniu paštu. Pažymėtina, kad pagal CPK 111 straipsnio nuostatas procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu ir jie turi būti pasirašyti jį paduodančio asmens parašu (CPK 111 straipsnio 1 dalis, CPK 111 straipsnio 2 dalis 7 punktas). CPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalis numato, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

12. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 punktas).

13. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje 2-4-516/2019).

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui išaiškintina, kad norėdamas realizuoti savo teisę teikti procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis, tai turi daryti naudojantis LITEKO VEP posistemiu, ir, teikiant naują pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Du vienetai“ iškėlimo, pasiūlytina atsižvelgti į aukščiau nurodytus pareiškimo trūkumus ir juos pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 290, 291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Du vienetai“ iškėlimo.

Pareiškėjui išaiškinti, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.