Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-222-287/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-19
Bylos Nr.
1-222-287/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52478-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Kaltinamasis
S. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-222-287/2019 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52478-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 19 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, teistas:

1) 2004-09-03 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 4 MGL (500 Lt) dydžio bauda, kuri 2005-09-14 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista į 1 mėnesį viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 24 val. visuomenės labui;

2) 2006-04-14 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – areštu 50 parų;

3) 2007-05-11 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 30 parų;

4) 2009-04-09 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

5) 2010-08-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį galutine bausme – viešaisiais darbais 5 mėnesiams, kurie 2011-01-17 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi pakeisti į areštą 10 parų;

6) 2013-03-01 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį, 286 straipsnį galutine bausme – laisvės atėmimu 5 mėnesiams, jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant 1 metams;

7) 2015-04-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų;

8) 2016-02-08 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 40 parų;

9) 2016-04-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 9 mėnesiams,

10) 2018-12-10 Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – areštu 40 parų, 2019-02-22 paleistas atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S. B. 2018 m. lapkričio 2 d., apie 3 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nes pateiktoje specialisto išvadoje Nr. T-A 11153/2018(01) nurodyta, jog S. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,29 promilės etilo alkoholio, tokiu būdu vairavo kelių transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Kaltinamasis S. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tuo metu gyveno ir dirbo (2018 m. spalio ir rugsėjo mėnesį) pas draugą M. J. (duomenys neskelbtini) kaime. Įvykio dieną abu su draugu išgėrė alaus, buvo neblaivus, sėdo už vairo ir išvažiavo. Pagalvojo, kad pavažiuos iki (duomenys neskelbtini), apsisuks ir grįš, tačiau besisukdamas įkrito į griovį. J. namuose nuėjo miegoti, o jis išėjo į lauką, sėdo į J. automobilį, kuris buvo kieme neužrakintas, buvo rakteliai. Pagalvojo pasivažinėti, išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo, važiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo, o grįždamas atgal, bandydamas apsisukti, nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į griovį. Paskambino J., kad ištrauktų automobilį, tačiau šis nesutiko, pasakė, kad netrauks ir iškvietė policiją. Atvykusi policija jį sulaikė. Vairuotojo teises anksčiau turėjo, bet dabar neturi. Nežino ir negali paaiškinti, kodėl vairuoja išgėręs, tiesiog nepagalvojo, alkoholis susuko protą. Mašinos pavogti ar nuvaryti tikslo neturėjo. Savo elgesį vertina blogai, supranta, kad pasielgė negerai, kad tai yra baudžiamoji atsakomybė, gailisi ir stengsis ateityje daugiau taip nebedaryti. Už panašų nusikaltimą jau teistas. Pasistengs ateityje daugiau taip nebesielgti. Užsiregistruos darbo biržoje, dirbs pas ūkininkus.

Po kaltinamojo S. B. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam (b. l. 166-167) ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio.

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 str. 1 d. 2 p.)

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. (BK 60 str. 1 d. 13 p.)

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis S. B. teisiamas vienuoliktą kartą, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (b. l. 72-82, 83-88, 210-214), metų laikotarpyje daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 89-107), nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje (b. l. 110, 111), iš deklaruotos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojančių duomenų apie jį negauta (b. l. 108), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, už pirmiau padarytus nusikaltimus skirtos arešto bausmės teigiamos įtakos jam nepadarė ir nepataisė, nes jis ir toliau linkęs nusikalsti, paeiliui padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės, ir jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. (BK 27, 41, 50 str.)

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), kaltinamasis S. B. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę už padarytą nusikaltimą, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu. (BK 64¹ str.)

Šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė kaltinamajam S. B. visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2018 m. gruodžio 10 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme.

Kaltinamajam S. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos galioti nepakeistos iki bausmės vykdymo pradžios. (b. l. 147-149, 150-152)

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką kaltinamajam S. B. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 2 d., 4.30 val. iki 2018 m. lapkričio 3 d. 10.05 val., tai yra, dvi paros. (b. l. 118-119, 153-154)

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. (BK 67 str. 1 d.) Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. (BK 67 str. 3 d.) Nors S. B. nusikalstamą veiką padarė, neturėdamas teisės vairuoti, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016) Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus terminas. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas, todėl S. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017) Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. (BK 72 str. 3 d.) Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 str. 4 d. 1 p.) ar šis turtas buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. (BK 72 str. 4 d. 3 p.) Nagrinėjamu atveju S. B., būdamas neblaivus, kraujyje nustatyta 2,29 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį kitam asmeniui – M. J.. Be šios transporto priemonės S. B. objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotų veiksmų, todėl įvykio metu jo vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. S. B. vairuoto automobilio (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui – M. J., kuris nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui padaryti, todėl turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 680 eurų (b. l. 38, vidutinė tokio tipo transporto priemonės kaina Lietuvoje), kadangi S. B. žinodamas, jog baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, veikė tiesiogine tyčia.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilis (duomenys neskelbtini), grąžintas M. J. saugojimui, paliktinas M. J. nuosavybėje neribotam disponavimui. (b. l. 33-37)

Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Proceso išlaidomis be kita ko laikomos daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, taip pat kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 str. 5 p., 6 p.).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio pranešimo dėl išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis su prie jo pridėta transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartimi bei PVM sąskaita faktūra serija OSV Nr. 181114-02 nustatyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo patyrė 39,30 eurų išlaidų. (b. l. 39-46)

Kadangi transporto priemonė (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje yra laikoma daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir dėl nuteistojo S. B. padarytos nusikalstamos veikos buvo laikinai saugoma UAB „Osvalda“ saugojimo aikštelėje (b. l. 32), todėl yra pagrindas transporto priemonės (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo išlaidas – 39,30 eurų pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš nuteistojo S. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. gruodžio 10 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams 10 dienų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo S. B. sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į paskirtos bausmės laiką nuteistajam S. B. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 2 d., 4.30 val. iki 2018 m. lapkričio 3 d., 10.05 val., tai yra, dvi paras, ir visiškai atliktą bausmę pagal 2018 m. gruodžio 10 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, S. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti M. J. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 680 (šešis šimtus aštuoniasdešimt) eurų.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuteistajam S. B. palikti galioti nepakeistas iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš nuteistojo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), proceso išlaidas už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą – 39,30 eurų (trisdešimt devynis eurus 30 centų) Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 190521648, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį (duomenys neskelbtini), grąžintą M. J. saugojimui, palikti M. J. nuosavybėje neribotam disponavimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė