Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-12 · Civilinė byla Nr. 2S-2048-866/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-12
Bylos Nr.
2S-2048-866/2018
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00624-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Suinteresuotas asmuo
T. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2048-866/2018Proceso Nr. 2-48-3-00624-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės Trakų rūmų teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2901-424/2018,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėja N. Č. prašė iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „SMART REDE“.

Pareiškėja nurodė, kad jos nemokumą sukėlė 22 579,07 Eur įsiskolinimas buvusiam sutuoktiniui T. S. ir 6 667,24 Eur įsiskolinimas A. M. bei 2 347,42 Eur įsiskolinimas kreditoriui AB SEB bankas. Teigia, kad jos finansinė padėtis pradėjo blogėti 2006 m., kuomet ji paėmė 5 797 Eur paskolą būsto remontui, šiai dienai paskola yra atiduota. Tuo metu, dabar jau buvęs, pareiškėjos sutuoktinis T. S. niekur nedirbo, pareiškėjai paskolos įmokas teko dengti vienai. 2008 m. pareiškėja iš AB SEB bankas paėmė paskolą, kurią panaudojo bylinėjimosi išlaidoms byloje dėl santuokos nutraukimo padengti. Pareiškėja tuo metu viena išlaikė du nepilnamečius vaikus. 2008 m. butas, kuriame gyveno šeima, teismo sprendimu santuokos nutraukimo su T. S. byloje buvo paliktas pareiškėjai, o T. S. iš pareiškėjos priteista 33 043 Eur kompensacija.

Bylinėjimasis tęsėsi apie 8 metus, po kurių, apeliacinis teismas pareiškėjai priteisė T. S. išmokėti trečdaliu mažiau anksčiau paskirtos kompensacijos. Per tą laikotarpį pareiškėja stengėsi mokėti turimų paskolų įmokas, tačiau prasidėjus krizei, tris kartus sumažėjus pareiškėjos atlyginimui, atsirasdavo kitų skolų. Vėliau, 2009 m., pareiškėjos buvęs sugyventinis A. M. kreipėsi į kredito įstaigą dėl paskolos. Kadangi jo pajamų nepakako kreditui gauti, jis paprašė, kad pareiškėja pasirašytų paskolos sutartį. Išmokėjus paskolą A. M. pareiškėją padavė į teismą dėl solidarios prievolės nevykdymo. 2016 m. rugsėjo 21 d. iš pareiškėjos A. M. buvo priteista skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Sumažėjus pajamoms, pareiškėjai nebeužteko pinigų šeimos išlaikymui ir įsiskolinimų dengimui. Pareiškėja kreipdavosi į kredito įstaigas, imdavo naujas paskolas esamų paskolų įmokų padengimui, kol įsipareigojimų dydžiai tapo nebepakeliami finansiškai. Šiuo metu pareiškėjos šeimą sudaro du vaikai V. Č., gim. 2013 m. rugpjūčio 6 d. ir T. S., gim. 1999 m. kovo 30 d., kuris yra pilnametis, taip pat močiutė, pragyventi padeda giminės. Šeimos pajamos sudaro apie 552 Eur gaunamas darbo užmokestis. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas su daliniais patogumais, kurio vidutinė vertė 10 774 Eur. Skolininkų pareiškėja neturi, jokios veiklos nevykdo. Bendra visų įsipareigojimų suma sudaro 33 126,12 Eur. Pareiškėja nurodė, kad 2014 m. greituosius vartojimo kreditus ėmė tam, kad padengtų kitus turimus kreditus.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad suinteresuotam asmeniui nėra žinomos FABĮ numatytos sąlygos, dėl kurių pareiškėjai nebūtų galima kelti bankroto bylos. Pareiškėjos skola suinteresuotam asmeniui 2017 m. kovo 6 d. duomenimis sudarė 579,58 Eur.

Suinteresuotas asmuo A. M. nesutiko su bankroto bylos iškėlimu pareiškėjai. Nurodė, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės bei nemažų skolinių įsipareigojimų faktas nėra pakankamas pagrindas pareiškėjai iškelti bankroto bylą. Paskolą iš DnB banko paėmė pareiškėja neva buto remontui, tačiau joks buto remontas nebuvo atliktas. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėja yra nesąžininga dėl šių aplinkybių: 1) pareiškėja nenurodo nei savo gaunamų, nei numatomų gauti pajamų; 2) suinteresuotas asmuo 10 136,70 Eur kreditą kartu su pareiškėja paėmė jos įkalbėtas, gautas kreditas buvo panaudotas išimtinai pareiškėjos poreikiams; bendro gyvenimo laikotarpiu suinteresuotas asmuo ir pareiškėja gyveno būtent iš suinteresuoto asmens pajamų; 3) pareiškėja per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos prisiėmė papildomų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, nepaisant jau turimų didelių finansinių įsipareigojimų; pareiškėjos elgesys turi būti vertinamas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 2 d. iki 2017 m. kovo 2 d., kuomet ji sudarė apytiksliai 9 vartojimo kredito sutartis, kurių įsipareigojimų dydis svyravo nuo 145 Eur iki 900 Eur, o metinių palūkanų dydis už kai kuriuos kreditus siekė net 112,24 proc.; 4) pareiškėja nedėjo pakankamai pastangų pagerinti savo finansinę būklę.

Suinteresuotas asmuo T. S. teismo posėdyje su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja yra jo buvusi žmona, santuoka nutraukta 2008 metais. Santuokos nutraukimo metu jam buvo priteista kompensacija už pareiškėjai likusį butą. Šiuo metu pareiškėjos skola jam yra 16 333,25 Eur. Nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai prašo iškelti bankroto bylą. Ji galėtų parduoti turimą turtą ir atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo metu jų bendras vaikas yra pilnametis, tačiau jis vaiką išlaiko ir šiuo metu. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje prašė atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėja sudarė sandorius, numatytus CK 6.67 straipsnyje per 3 paskutinius metus, todėl bankroto byla jai negali būti keliama. Nurodė, kad pareiškėja klaidino kreditorius imdama paskolas; 2014 m. vasario10 d. imdama paskolą iš vivus.lt pareiškėja nurodė, kad ji įsipareigojimų pagal kitas kredito sutartis neturi. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas buvusiose bylose. Pareiškėja ėmė paskolas su neprotingai didelėmis palūkanomis, per paskutinius metus nė kiek negrąžino T. S. įsiskolinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi nutarta išketi N. Č. bankroto bylą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos įsiskolinimų, kurių terminai yra suėję, dydis yra 31 776, 52 Eur. Teismas nustatė, jog pareiškėjai priklausančio turto, buto, vertė yra 10 774 Eur. Pareiškėjos darbo užmokestis vidutiniškai sudaro – 552, 67 Eur sumą. Teismas nenustatė, jog ieškovė buvo nesąžininga ar kitų aplinkybių dėl ko ieškovei negalėtų būti iškelta bankroto byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas T. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūbų 2018 m. balandžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti N. Č. fizinio asmens bankroto bylą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos vidutinės pajamos yra 552, 67 Eur per mėnesį. Teigia, kad pati pareiškėja per posėdį nurodė, jog jos pajamos svyruoja nuo 600 Eur iki 800 Eur priklausomai nuo išdirbtų valandų skaičiaus, viršvalandžių ir dabo naktį, poilsio ar švenčių dienomis. Apelianto manymu, pareiškėjos darbo užmokestis sudaro apie 700 Eur iš kurių apie 400 Eur ji gali skirti pradelstiems įsiskolinimams dengti. Pažymi, kad pareiškėjos nurodoma buto vertė nustatyta 2014 m. liepos 11 d. masinio vertinimo būdu. Tuo tarpu pareiškimo dieną vertė nustatyta – 14 300 Eur (vertė nustatyta 2017 m. sausio 1 d.), o skundžiamos teismo nutarties iškelti bankroto bylą dienai – 15 000 Eur. Apelianto skaičiavimu, įvertinus pareiškėjos turtą ir turimas pajamas, pareiškėjai skiriant apie 400 Eur per mėnesį skoliniams įsipareigojimams, įsipareigojimų vykdymas užtruktų apie 42 mėn. Pažymi, jog teismas nevertino aplinkybės, kad apeliantas pasiūlė pareiškėjai įsigyti iš jos butą už 26 333, 25 Eur sumą. Iš kurių 16 333, 25 Eur suma būtų įskaitytas skolinis įsipareigojimas. Po šio sandorio pareiškėjos skolinis įsipareigojimas kreditoriui sudarytų tik 5 443, 27 Eur sumą. Nurodo, kad iki šios dienos pareiškėja nėra įmokėjusi nei vienos įmokos dengiant kompensaciją. Tokie pareiškėjos veiksmai, apelianto manymu, vertintini kaip nesąžiningumas. Mano, kad pareiškėja buvo nesąžininga teikdama duomenis apie jai priklausančio turto vertę bei tapdama nemoki. Pažymi, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 2 d. iki 2017 m. kovo 2 d. savo vardu paėmė daug vartojimo kreditų, kurių palūkanų norma siekė nuo 20 iki 118 proc. teigia, kad pareiškėjos nesąžiningumą patvirtina šios aplinkybės –pareiškėja kreipdamasi į kreditų bendroves dėl kreditų nei vienai jų nėra nurodžiusi, kad turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams T. S. ir A. M., kurių bendra suma gerokai viršijo 20 000 Eur sumą, taigi pareiškėja klaidino kreditorius apie turimus įsipareigojimus. Pažymi, kad pasiimtas lėšas pareiškėja naudojo ankstesniems kreditams dengti, tačiau nedengė įsiskolinimų didžiausiems kreditoriams – T. S. bei A. M.. Atsiliepimu pareiškėja N. Č. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, vertindamas pareiškėjos gaunamas pajamas rėmėsi konkrečia pažyma apie darbo užmokestį, pagal kurią pareiškėjos darbo užmokestis yra 552, 67 Eur. Atskaičius sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti, skoliniam įsipareigojimams dengti liktų tik 252, 67 Eur. Be to, neiškėlus bankroto bylos būtų skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai – taigi skola būtų didesnė nei 31 776, 52 Eur. Pareiškėja nurodo, kad kartu su pareiškėjos pareiškimu buvo pateiktas 2016 m. liepos 4 d. išrašas iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro, kuriame pareiškėjos buto vidutinė vertė buvo nurodyta būtent 10 774 Eur, t.y. ta, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Pažymi, kad apeliantas nekvestionavo pareiškėjos turimo turto vertės viso bankroto proceso metu, o šį klausimą iškėlė tik su atskiruoju skundu. Pažymi, kad net pardavus pareiškėjos turtą už 15 000 Eur pareiškėjos galutinis atsiskaitymas su kreditoriais užtruktų daugiau kaip penkis su puse metų, be to būtų skaičiuojamos palūkanos, kas atsiskaitymą užtęstų dar ilgiau. Pareiškėja nurodo, kad abejoja apelianto pasiūlymų įsigyti jos turtą sumokant jai 10 000 Eur ir sumažinant skolą apeliantui. Be to, pareiškėjos manymu, atsiskaičius už parduotą turtą tik su vienu kreditoriumi būtų pažeisti kitų kreditorių interesai. Pareiškėja nurodo, kad jos mokumą turėjo vertinti kredito davėjai. Pažymi, kad pareiškėjos aktyvius ir valingus veiksmus tvirtinant vartojimo kreditų davėjų keliamas sąlygas įrodo byloje pateikti įrodymai. Be to, pareiškėja dar prieš gaudama vartojimo kreditą internetu 2013 m. tvirtindavo savo asmens tapatybę ir greitųjų kreditų davėjų užklausas dėl asmens duomenų tvarkymo. Nurodo, kad pareiškėja imdama kreditus neslėpė fakto apie savo turimus finansinius įsipareigojimus kitoms kredito įstaigoms, kredito davėjai žinojo apie faktą, kad pareiškėja turi kitų įsipareigojimų, tačiau patys netikrino kiek ir kokių būtent, pareiškėja neturėjo visų kredito sutarčių, kadangi jų buvo daug, vieni kreditai grąžinami mokant įmokas, kiti visiškai, imami nauji, kai kuriais atvejais mokamos tik palūkanos apmokėjimo terminui pratęsti, todėl per mėnesį kredito įstaigoms mokėtina suma nuolat kito. Pareiškėja nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 2 d. iki 2014 m. birželio 20 d. ji gavo 13 233, 69 Lt sumą, o mažiausiai 13 039, 82 Lt skyrė kreditorių reikalavimams dengti. Be to, pareiškėja vykdė mokėjimus, skirtus termino grąžinti pasiskolintą kreditą pratęsimui, mokėdama tik palūkanas už pratęsiamą terminą, vadinasi pareiškėja stengėsi nepažeisti mokėjimo terminų ir išvengti priverstinio skolos išieškojimo. Pažymi, kad pareiškėja nuolat skolinosi lėšų iš artimųjų, kad galėtų dengti įsiskolinimą. Nurodo, kad nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjos nesąžiningumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus – VĮ „Registrų centras“ išrašus apie bankrutuojančiai N. Č. priklausančio nekilnojamojo turto – buto (unikalus Nr. 7997-6014-6010:0004, vertę. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomi prijungti prie bylos nauji duomenys yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, taip pat į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, prie atskirojo skundo pateikiamus naujus duomenis priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl pagrindų iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 - 4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).

Pažymėtina, kad FABĮ nenustatyta, kad asmuo laikomas nemokiu tik tuo atveju kai skolos viršija priklausančio turto vertę, taip pat įstatymo formuluotė nesuponuoja ir išvados, kad tuo atveju kai asmens skolos neviršija jam priklausančio turto vertės jis laikytinas mokiu. FABĮ nustato, kad asmuo laikomas nemokiu, kai pradelsti mokėjimai viršija 25MMA, ir jis jų negali įvykdyti. Kasacinės instancijos teismas aiškindamas šį teisinį reglamentavimą yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės gaunamos pajamos – darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 552, 67 Eur, pareiškėjos turimo turto, buto, vertė sudaro – 10 774 Eur. Nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjos turimų skolinių įsipareigojimų suma sudaro 31 776, 52 Eur sumą, t. y. ženkliai viršija FABĮ nustatytą nemokumo kriterijų – 25 M. L. ieškovės turimą įsiskolinimo dydį 31 776, 52 Eur su jo gaunamomis pajamomis ir turimu turtu akivaizdu, jog ieškovė šiuo metu nėra pajėgi įvykdyti pradelstų mokėjimų, o jos gaunamos pajamos patvirtina, kad ieškovės skolinių įsipareigojimų padengimas nusikeltų neapibrėžtam laikui, todėl pagal nurodytus duomenis yra pagrindas konstatuoti ieškovės nemokumą.

Pažymėtina, jog nustatant siekiančio bankrutuoti fizinio asmens turimo turto apimtį ir jo vertę, turėtų būti atsižvelgta į turimo turto likvidumą ir realumą bei galimybes šį turtą panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Vien nelikvidaus turto, kuris negali būti panaudotas kreditorių reikalavimams tenkinti, turėjimas nepagrindžia skolininko mokumo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai priklauso butas adresu Račkūnų g. 37-1, Račkūnų k., Lentvario sen., Trakų rajono savivaldybė, kurio vertė nurodyta ieškovės pareiškime sudaro 10 774 Eur sumą, pagal ieškovės gaunamas pajamas ji nėra pajėgi padengti skolinius įsipareigojimus. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog pareiškėjos buto vertė padidėjo iki 15 000 Eur, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, jo ieškovė neatitinka nemokumo kriterijaus, nes visų pirma, kaip minėta butas yra nelikvidus turtas, antra ieškovės skoliniai įsipareigojimai ženkliai viršija ir apelianto nurodomą ieškovės turto vertę. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl ieškovės gaunamų didesnių pajamų, t. y., kad ieškovės pajamos sudaro nuo 600 Eur iki 800 Eur, teismo vertinimų deklaratyvios ir nepakankamos spręsti, jog ieškovė nuolat sistemingai gauna nurodytas pajamas, be to ieškovės nurodoma pajamų suma 552,67 Eur ženkliai nesiskiria nuo apelianto nurodomos pradinės sumos 600 Eur.

Taigi, lyginant ieškovės turimą įsiskolinimo dydį 31 776, 52 Eur su jos gaunamomis pajamomis ir turimu turtu akivaizdu, jog ieškovė šiuo metu nėra pajėgi įvykdyti pradelstų mokėjimų, o jos gaunamos pajamos patvirtina, kad ieškovės skolinių įsipareigojimų padengimas nusikeltų neapibrėžtam laikui, todėl pagal nurodytus duomenis yra pagrindas konstatuoti ieškovės nemokumą.

Apeliantas taip pat nurodo, jog jo manymu ieškovė neatitinka sąžiningumo kriterijaus, kurio nustatymas būtinas, siekiant įvertinti, ar ieškovė atitinka fizinio asmens bankroto sąlygas. Apelianto teigimu, ieškovė yra nesąžininga, kadangi neatsakingai skolinosi, kredito įstaigoms neatskleidė duomenų apie įsiskolinimus apeliantui, be to, apeliantas siūlė įsigyti ieškovės butą ir sumažinti įsipareigojimų dydį.

Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Pagal ieškovės su pareiškimu pateiktus duomenis matyti, jog įsiskolinimai pagal kredito sutartis susidarė laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2017 m. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas 2017 m. vasario 28 d., taigi vertintina tik dalis kreditorinių sutarčių, kurios sudarytos nuo 2014 metų iki 2017 metų. Kaip nurodo pareiškėja, visi paskoliniai įsipareigojimai buvo daromi siekiant dengti turimus įsiskolinimus bei išvengti priverstinio vykdymo. Sutartys buvo sudaromos vartojimo poreikiams tenkinti.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apelianto nurodomos aplinkybės, t. y. tai, jog ieškovė sudarė daug vartojimo kredito sutarčių, nesuponuoja išvados dėl ieškovės nesąžiningumo, o pagrįstų argumentų ar įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, ieškovę esant nesąžininga, nepateikta. Jau minėta, jog ieškovė skolinosi lėšas siekdama padengti turimus įsipareigojimus bei lėšas vartojo būtiniesiems poreikiams tenkinti, o ne įsigijo prabangos prekes ar kitaip sąmoningai siekė nemokumo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutartį, kuria N. Č. iškelta bankroto byla, palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Pikelienė