Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui G. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Kapitalo valda“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo G. B. (toliau – atsakovas) 599,92 Eur sumą, kurią sudaro 169,69 Eur pagrindinė skola, 410,41 Eur delspinigiai, 16,97 Eur bauda, 2,85 Eur išlaidos už Gyventojų registro pažymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 6 d. pradinis kreditorius UAB ,,Ūkio banko lizingas“ su atsakovu sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsigijo prekę (daiktą) – mobilųjį telefoną. Atsakovas įsipareigojo per Sutartyje nustatytą 12 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį mokėti kreditoriui visas mokėjimo grafike nurodytas įmokas, vykdyti kitas Sutarties sąlygas. Atsakovas nuo 2007 m. lapkričio 11 d. jokių įmokų už turtą nemokėjo, todėl liko skolingas 169,69 Eur (585,92 Lt) dydžio sumą. 2009 m. kovo 4 d. tarp pradinio kreditoriaus ir UAB ,,Kapitalo valda“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido, o ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovą pagal Sutartį ir iš Sutarties kylančius reikalavimus. Ieškovė nurodė, jog atsakovui Sutartyje nurodytu adresu išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo perleidimo bei apie kreditoriaus pasikeitimą, pareikalavo įvykdyti prievolę, tačiau atsakovas prievolės nevykdė, nebendradarbiavo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 169,69 Eur skolą, 61,09 Eur delspinigius, 16,97 Eur baudą, 2,85 Eur išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (250,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6,30 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo pagrindiniai motyvai:

3.1. Pradinis kreditorius savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, finansavo atsakovui perduoto turto įsigijimą, turtą perdavė atsakovui, atsakovas jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis turto neišpirko, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę.

3.2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų teismui nepateikė, reikalavimo neginčijo, prašymo taikyti ieškinio senatį nepateikė, o byloje yra pateikti duomenys apie prievolės neįvykdymą.

3.3. Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai daugiau nei 2 kartus viršija pagrindinės skolos dydį, tokiu būdu netesybos yra aiškiai per didelės, kas sudaro teisinį ir faktinį pagrindą šiuos delspinigius mažinti.

3.4. Byloje nesant duomenų, jog atsakovas pateikė kreditoriui informaciją apie pasikeitusius jo kontaktinius duomenis, įvertinus šalių Sutarties turinį, pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti baudą už šių reikalavimų nevykdymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3121-328/2021 dalyje dėl delspinigių priteisimo – t. y. iš atsakovo ieškovei priteistą 61,09 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti iki 410,41 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.); atitinkamai, patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 169,69 Eur dydžio skolos, 410,41 Eur dydžio delspinigių, 16,97 Eur dydžio baudos, kitų sumų; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovei 5 Eur žyminį mokestį už šį apeliacinį skundą; priteisti iš atsakovo ieškovei kitas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Ginčijamame sprendime delspinigiams teismas faktiškai savo iniciatyva pritaikė sutrumpintą 6 (šešių) mėnesių senaties terminą (180 d.), nors atsakovas tokio prašymo nebuvo pareiškęs.

4.2. Išperkamosios nuomos sutartis nėra Vartojimo kredito sutartis, todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovą laikyti vartotoju.

4.3. Pirmosios instancijos teismo nepagrįstai sumažinti ir priteisti delspinigiai yra neproporcingi atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui, beveik 3 (tris) kartus mažesni už priteistą pagrindinę sumą, ir visiškai neatitinka (t. y. pažeidžia) šalių interesų pusiausvyrą.

4.4. Teismo išvada, jog ieškovas delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakingas už pradelstų įvykdyti prievolę pagal Sutartį dienų skaičių yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.

4.5. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad būtent atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu, bet ir elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę.

4.6. Negali visa atsakomybės našta būti perkeliama (perkelta) vien tik kreditoriui (verslininkui, kaip nurodoma ginčijamame teismo sprendime), t. y. tai šaliai, nors ir stipresnei, kurios interesai akivaizdžiai yra pažeisti.

5. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimo dalies, kuria sumažinti iš atsakovo priteistini delspinigiai, dėl kitos teismo sprendimo dalies ginčo nėra.

8. Nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 6 d. pradinis kreditorius UAB ,,Ūkio banko lizingas“ su atsakovu sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsigijo prekę (daiktą) – mobilųjį telefoną. Atsakovas įsipareigojo per Sutartyje nustatytą 12 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį mokėti kreditoriui visas mokėjimo grafike nurodytas įmokas, vykdyti kitas Sutarties sąlygas. Atsakovas nuo 2007 m. lapkričio 11 d. jokių įmokų už turtą nemokėjo, todėl liko skolingas 169,69 Eur (585,92 Lt) dydžio sumą. 2009 m. kovo 4 d. tarp pradinio kreditoriaus ir UAB ,,Kapitalo valda“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido, o ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovą pagal Sutartį ir iš Sutarties kylančius reikalavimus.

Dėl teismo sprendimo ne(pagrįstumo)

9. Ieškovė su teismo sprendimu iš dalies nesutinka, argumentuoja, kad teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį prašomiems priteisti delspinigiams, nors teismas neturi teisės savo iniciatyva, nesant atsakovo reikalavimo, taikyti ieškinio senaties institutą.

10. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas, priešingai nei nurodo ieškovė, netaikė ieškinio senaties delspinigiams ar baudai. Šiuo atveju teismas vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, kuriose įtvirtinta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 80 p.), todėl apeliantės argumentas dėl netinkamo ieškinio senaties taikymo atmestinas.

11. Apeliantė teigia, kad išperkamosios nuomos sutartis nėra Vartojimo kredito sutartis, todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovą laikyti vartotoju. Šis argumentas atmestinas.

12. Sandorio sudarymo metu galiojusioje CK 6.503 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad įstatymuose arba nuomos sutartyje gali būti numatyta, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.886 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius.

13. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą laikė vartotoju bei silpnesniąja šalimi.

14. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad Vartojimo kredito įstatymas nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes įstatymo 49 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2011 m. balandžio 1 d. ir šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo (49 straipsnio 4 dalis). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodyto įstatymo nuostatų tiesiogiai ir netaikė, į jas atsižvelgė tik siekdamas nustatyti, ar prašomos priteisti netesybos nėra aiškiai per didelės, taip pat kokia netesybų suma galėtų būti laikoma teisinga ir protinga. Pažymėtina, kad teismo teisė mažinti netesybų dydį yra numatyta ne tik Vartojimo kredito įstatyme, bet ir kituose įstatymuose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl taikytinų kriterijų sprendžiant dėl netesybų mažinimo, taip pat CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus.

15. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nepagrįstai sumažinti ir priteisti delspinigiai yra neproporcingi atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui, beveik 3 (tris) kartus mažesni už priteistą pagrindinę sumą, ir visiškai neatitinka (t. y. pažeidžia) šalių interesų pusiausvyrą.

16. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nėra sukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad aplinkybės, jog ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija pagrindinę skolą (169,69 Eur), Sutartis kilusi iš vartojimo teisinių santykių, ieškovė nepagrįstai ilgą laiką (daugiau kaip 10 metų) delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, leidžia daryti išvadą, jog yra pagrindas sumažinti delspinigių sumą. Tačiau pripažintina ir tai, kad apeliantė pagrįstai nurodo, jog negali visa atsakomybės našta būti perkeliama vien tik kreditoriui, t. y. tai šaliai, nors ir stipresnei, kurios interesai yra pažeisti.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, gavęs pranešimus, privalėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Įvertintina tai, kad skolininkas per aptariamą laikotarpį visiškai nevykdė savo pareigų, nebendradarbiavo su kreditoriumi, nesidomėjo, nesiekė susitarimo. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino netesybas iki 61,09 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, delspinigių sumažinimas iki skolos sumos (169,69 Eur) atitiktų teisingumo kriterijus, nepažeistų atsakovo, kaip silpnesnės sandorio šalies teisių bei kompensuotų minimalius kreditoriaus patirtus nuostolius, todėl pirmosios instancijos teismo priteista delspinigių suma padidintina iki 169,69 Eur.

19. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo padidinant priteistinų delspinigių sumą nuo 61,09 Eur iki 169,69 Eur, taip pat iki 359,20 Eur padidinti sumą, nuo kurios priteistos 5 procentų metinės palūkanos, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

22. Nustatyta, kad kreipdamasi į teismą ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, patenkinus ieškinį iš dalies, tai yra priteisus ieškovei 359,20 Eur, ieškovei priteistinas žyminis mokestis sudaro 9 Eur, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, priteista žyminio mokesčio suma padidintina nuo 6,30 Eur iki 9 Eur.

23. Paduodant apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies ir priteisus iš atsakovo 359,20 Eur sumą, iš atsakovo ieškovei priteistina 9 Eur žyminio mokesčio.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. spendimą pakeisti.

Padidinti iš atsakovo G. B. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ priteistą delspinigių sumą nuo 61,09 Eur iki 169,69 Eur.

Padidinti iš atsakovo G. B. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ priteistą sumą nuo 250,60 Eur iki 359,20 Eur, nuo kurios skaičiuojamos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Padidinti iš atsakovo G. B. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 6,30 Eur iki 9 Eur.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ iš atsakovo G. B. 9 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.