Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei A. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, ir atsakovės A. M. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vaiko nuomonė buvo išklausyta tiesiogiai teisme, dalyvaujant Kauno apylinkės teismo vyriausiajai specialistei (teismo psichologei) Justinai Grigaliūnaitei. Vaikas nurodė, kad nori gyventi su tėčiu ir tais pačiais artimaisiais, su kuriais gyvena ir šiuo metu. Vaikas paaiškino, kad miega atskiroje lovoje tame pačiame kambaryje, kur miega ieškovas ir jo sutuoktinė, o močiutė ir sutuoktinės vaikas (duomenys neskelbtini) miega kitame kambaryje. Vaikas nurodė, kad su mama (atsakove) Agne norėtų susitikti savaitgaliais ir per atostogas.

Išvadą duodančios institucijos atstovas Valdemaras Ivankevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui vieną kartą buvo teiktos bendrosios socialinės paslaugos, kurių metu nustatyta, kad sąlygos nors ir skurdžios, tačiau tinkamos augti vaikams, sutuoktiniai vaikais rūpinasi, tarp jų yra ryšys (2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 12 min. – 1 val. 13 min. 3 sek.). Atstovo nuomone, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka vaiko interesus, reikalaujamas išlaikymo dydis taip pat atitinka vaiko poreikius, dėl vaiko bendravimo tvarkos paliko spręsti teismo nuožiūra.

Liudytoja G. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovu yra susituokusi nuo 2014 m., vaikas kartu gyvena nuo 2016 m. sausio mėn. Patvirtino, kad tiek ji, tiek ieškovas bei kiti šeimos nariai su mergaite sutaria gerai. Paaiškino, kad yra prisirišusi prie mergaitės, nes jau treti metai gyvena kartu. Liudytoja nurodė, kad atsakovė paskutinį kartą vaiką gyvai matė per Naujuosius metus, kilus konfliktui ir atvažiavus vaiko teisių specialistams, mergaitė nurodė, nenorinti važiuoti kartu su atsakove. Liudytoja pažymėjo, kad iki tol, kol atsakovė nebuvo gavusi teismo procesinių dokumentų, atsakovė su vaiku bendravo rečiau, bet gavusi teismo dokumentus, bendravimas padažnėjo. Nurodė, kad ne vieną kartą, atsakovė pažadėjusi atvykti susitikti su vaiku, tačiau taip ir neatvažiuodavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

K. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai – ieškovas R. R. ir atsakovė A. M. (e. b. l. 9).

Ieškovas yra vedęs (2014 m. birželio 21 d.), sutuoktinė G. R., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovo sutuoktinė) (e. b. l. 11).

Nuo 2016 m. sausio mėn. pabaigos vaikas gyvena Lietuvoje, kartu su ieškovu adresu (duomenys neskelbtini), kartu gyvena ieškovo sutuoktinė, jos sūnus (duomenys neskelbtini) (12 m.) ir ieškovo motina N. R.. Vaikas mokinasi (duomenys neskelbtini).

Ieškovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), vidutinės mėnesinės pajamos apie 1 000,00 Eur, charakterizuojamas teigiamai (e. b. l. 12, 14–15). Ieškovo sutuoktinė dirba UAB (duomenys neskelbtini), charakterizuojama gerai, vidutines mėnesines pajamos apie 360,00 Eur (e. b. l. 13, 16).

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu gyvena (duomenys neskelbtini), dirba nuo 2018 m. kovo 27 d. (e. b. l. 89–90). Atsakovės pajamos 2018 m. sudarė 15 971,19 Eur neatskaičius mokesčių (e. b. l. 135–136).

Atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, D. D., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 95). Bylos nagrinėjimo metu minėtas vaikas negyveno kartu su atsakove (e. b. l. 153–154).

Atsakovė savo vardu nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, turi dvi transporto priemones, kurių dalyvavimas viešame eisme draudžiamas (e. b. l. 51–53, 56).

2019 m. sausio 1 d. įvyko konfliktas tarp ieškovo ir atsakovės, kurio metu vaikas atsisakė važiuoti su atsakove, iškvietus policiją ir vaiko teisių specialistus, nustatyta, kad ieškovas yra neblaivus, vaikas paliktas močiutei N. R. (ieškovo motinai), nes ji buvo blaivi (e. b. l. 118).

Ieškovui ir jo sutuoktinei suteiktos bendrosios socialinės paslaugos, kadangi šeima sugebanti rūpintis vaikais (e. b. l. 126–128).

2019 m. sausio 22 d. buvo priimtas policijos nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną ieškovo atžvilgiu (e. b. l. 94).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014).

Teismas, šioje byloje spręsdamas, su kuriuo iš tėvų nustatyti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą, įvertina šias reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes. Vaikas nuo 2016 m. gyvena su ieškovu, čia (Lietuvoje) lanko mokyklą, mergaitė gerai sutaria tiek su pačiu ieškovu, tiek su jo sutuoktine (šioje byloje liudytoja) G. R., tiek su liudytojos sūnumi. Atkreiptinas dėmesys, kad mergaitė ieškovo sutuoktinę vadina mama, be to ir pati liudytoja teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog vaikas gyventų kartu, nurodė, kad yra pripratusi, nes jau 3 metai gyvena kartu, į mergaitę kreipiasi tai vardu, tai dukra vadina (2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 2 min. 5 sek. – 1 val. 2 min. 23 sek.). Ieškovas ir jo sutuoktinė rūpinasi mergaitės kasdieniniais poreikiais, mokslais, ieškovo sutuoktinė eina į klasės susirinkimus. Minėta, kad vaikas buvo tiesiogiai išklausytas teisme, dalyvaujant teismo psichologei. Vaikas išsakė aiškią poziciją, kad nori gyventi su tais artimaisiais, su kuriais gyvena dabar, t. y. su tėčiu, mama (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (liudytojos (duomenys neskelbtini) vaiku) ir močiute. Priešieškinyje ir atsakovės atstovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad atsakovė gali suteikti geresnes gyvenimo sąlygas (turi keturių miegamųjų namą su dideliu vidiniu kiemu), nėra pagrįstos įrodymais (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, vien tik nuomos sutarties pateikimas, negali būti tinkamas įrodymas, kad atsakovė gali suteikti geresnes sąlygas vaikui augti ir tinkamai vystytis. Be to, atsakovei buvo suteikta galimybė pateikti įrodymus dėl savo gyvenamosios vietos, tačiau tokių įrodymų atsakovė nepateikė, o vien tik kreipimasis ne į tą instituciją, negali būti pateisinamas kaip negalėjimas pateikti teismo reikalaujamo įrodymo.

Atsakovės argumentai, kad ieškovas su šeima gyvena prastomis sąlygomis, kad vaikas miega kartu su močiute, kad butas yra be patogumų, paneigti 2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu duotais ieškovo, liudytojos ir paties vaiko paaiškinimais. Teismo posėdžio metu išvadą duodančios institucijos atstovas, kad šiuo metu ieškovo šeimos gyvenimo sąlygos yra kuklios, bet patenkinančios vaiko poreikius. Tai, kad vaikas turi savo atskirą lovą, stalą, spintą patvirtino ieškovas ir liudytoja G. R. (2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 2 sek. – 8 min. 30 sek.; 1 val. 00 min. 49 sek. – 1 va. 00 min. 57 sek.). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ieškovas, tiek liudytoja patvirtino, kad ketina įrenginėti name antrąjį aukštą, tuomet vaikas turėtų atskirą kambarį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje užtikrinama vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės vienas iš nurodytų argumentų, kodėl vaikas turėtų nuolatinai gyventi su atsakove vaikas turi artimą ryšį su broliu D. D., kuris gyvena kartu su atsakove (duomenys neskelbtini), vertintinas kritiškai, nes šios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. D. negyvena kartu su atsakove (e. b. l. 153–154). Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti, ar situacija yra pasikeitusi po 2019 m. balandžio 2 d. Todėl nėra aišku, ar apskritai, atsakovė augins ir jaunesnį savo vaiką.

Teismo vertinimu, kad kiti atsakovės priešieškinyje nurodyti argumentai, t. y. dėl ieškovo alkoholio vartojimo prie vaiko, taip pat nesudaro pagrindo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove (e. b. l. 118, 120). Kaip nurodė ieškovas teismo posėdžio metu, alkoholį po įvykusio konflikto 2019 m. sausio 1 d., vartoja labai retai, tai patvirtino ir vaikas. Be to, šeimai buvo suteiktos socialinės paslaugas, kurių metu ieškovas ir jo sutuoktinė informuoti apie tėvų pareigas ir atsakomybę bei apie pasekmes, pasikartojant informacijai apie alkoholio vartojimą (e. b. l. 126–128).

Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, atsižvelgęs į vaiko išsakytą nuomonę, į išvadą duodančios institucijos atstovo teismo posėdžio metu duotą išvadą, konstatuoja, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, geriausiai atitinka vaiko interesus. Todėl vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad nei ieškovas ieškinyje, nei atsakovė priešieškinyje neprašė nustatyti vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog neriboja ir neribos atsakovės bendravimo su vaiku (2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 55 min. 4 sek. – 55 min. 12 sek.), nenustato konkrečios bendravimo tvarkos. Ieškovui išaiškintina, kad jis turi nekliudyti atsakovei bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį ieškovas atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Atsakovei išaiškintina, kad ji turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais (CK 3.170 straipsnio 5 dalis). Atsakovei išaiškintina, kad esant nesutarimams su ieškovu dėl dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka gali būti nustatyta teismo.

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tiek ieškovas ieškiniu, tiek atsakovė priešieškiniu prašo vienodo dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui, t. y. po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį. Tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl išlaikymo dydžio sumos patvirtino ir šalių atstovai parengiamojo teismo posėdžio metu (2019 m. kovo 7 d. garso įrašas: 1 min. 38 sek. – 1 min. 46 sek.; 7 min. 49 sek. – 7 min. 57 sek.; 11 min. 13 sek. – 11 min. 18 sek.). Todėl teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką dėl minimalios mėnesinės algos kaip orientacinio dydžio, į tai, kad abi šalys prašo vienodo išlaikymo dydžio, atsižvelgęs į vaiko amžių (10 m.), konstatuoja, jog prašoma 200,00 Eur yra pakankama vaiko poreikiams tenkinti, o atsakovė yra pajėgi teikti tokio dydžio išlaikymą. Todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteistina po 200,00 Eur vaiko išlaikymui, mokant kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pažymėtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ir/ar vaiko poreikiams, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas paskirtinas nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju (CK 3.185 straipsnis).

Ieškovui išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai ( CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

CK 3.200 straipsnis reglamentuoja, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti atsakovės išlaikymo įsiskolinimą už 30 mėnesių po 150,00 Eur per mėnesį, iš viso 4 500,00 Eur įsiskolinimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vaikas su ieškovu gyvena nuo 2016 m. sausio mėn. Tai, kad atsakovė visą tą laiką, kai vaikas gyveno pas ieškovą, nemokėjo išlaikymo savo vaikui periodinėmis išmokomis, atsakovė nurodė priešieškinyje (e. b. l. 86, paskutinė pastraipa), tai patvirtino ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas 37 min. 39 sek. – 38 min. 25 sek.).

Priešieškinyje nurodyti atsakovės argumentai, kad teikė materialinę paramą kiek galėjo (pirko mokyklines prekes, telefoną, planšetinį kompiuterį, dviratį), nepaneigia atsakovės įstatyminės pareigos teikti pastovų materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės nurodyti daiktai yra pirkti ne pačios atsakovės, o jos buvusio sugyventinio bei jos tėvų (pvz., dviratis atiduotas naudotas), 2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 17 sek. – 21 min. 22 sek.). Teismas pažymi, kad faktiniai duomenys gali būti nustatyti ir šalių paaiškinimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis). Ieškovas, davęs priesaiką byloje, paaiškino aplinkybes dėl atsakovės priešieškinyje nurodytų duomenų, teismui įvertinus ieškovo duotus paaiškinimus visų kitų sutrinktų įrodymų kontekste, nėra pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimais.

Atsakovės atstovės teismo posėdžio metu išsakytos abejonės dėl neįrodyto dydžio dėl 150,00 Eur per mėnesį vaiko poreikiams tenkinti, atmestinos kaip nepagrįstos. Teismo vertinimu, vien pačios atsakovės priešieškinyje prašomas priteisti išlaikymas po 200,00 Eur paneigia abejones, kad prašomas išlaikymo įsiskolinimas po 150,00 Eur per mėnesį, galėtų būti per didelis. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek ieškovas, tiek liudytoja G. R., tiek nepilnametis vaikas nurodė, kad atsakovė neaprūpino ir neaprūpina vaiko mokyklinėmis prekėmis, rūbais ar kitais mergaitei reikalingais daiktais, t. y. kitais būdais taip pat neprisidėjo prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo. Todėl ieškovo prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 4 500,00 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė šioje byloje 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, 2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu advokato padėjėjas Kęstutis Pužaitis paaiškino, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškinio parengimas, atstovavimas, dokumentų išreikalavimas (garso įrašo 02.20–02.44 min.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Ieškovo pateiktos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijų 8.2., 8.18, 8.19 papunkčiuose nurodytų dydžių. Ieškinį tenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1–2 dalys).

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo (mokėtinas žyminis mokestis – 54,00 Eur) ir jo įsiskolinimo priteisimo (mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje yra 101,00 Eur) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra mokamas 75 Eur žyminis mokestis. Ieškinį tenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, minėti žyminiai mokesčiai (iš viso: 230,00 Eur) priteistini iš atsakovės valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas turėjo 7,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali akto redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, atsakovės priešieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui K. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų), mokant kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. lapkričio 14 d.) iki jos pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui K. R., gim. (duomenys neskelbtini), 4 500,00 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti ieškovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 230,00 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų) žyminį mokestį ir 7,42 Eur (septynių eurų 42 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.