Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-08-30 · Civilinė byla Nr. 2A-373-368/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-30
Bylos Nr.
2A-373-368/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-03477-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Regina Agota Gutauskienė, Egidijus Mockevičius (pran.), Rasa Bartašienė
Ieškovas
N. J. K.
Trečiasis asmuo
V. G., UAB ,,Barveža“
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas E. Mockevičius Civilinė byla Nr. 2A-373-368/2012

Teisėja E. Kavaliauskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03477-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2, 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 30 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. J. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Jūsų taksi“ ir akcinei bendrovei (toliau – AB) ,,Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims V. G. ir UAB ,,Barveža“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė N. J. K. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, parašydama priteisti iš atsakovų UAB ,,Jūsų taksi“ ir AB ,,Lietuvos draudimas“ solidariai 4632,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, iš atsakovo UAB ,,Jūsų taksi“ – 11368,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, taip pat priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai padaryta 20000,00 Lt neturtinė žala, bet atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ atlygino tik 4000,00 Lt dalį neturtinės žalos. Ieškovės teigimu, jai turi būti atlyginta maksimali draudimo suma, t. y. 8632,00 Lt ir kita, 11368,00 Lt, neturtinė žala, kuri jai padaryta, nes ieškovė patyrė traumą, dėl to jai svaigsta galva, skauda veidą, jai sukeltas fizinis skausmas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog už šį autoįvykį vairuotojas yra nubaustas administracine tvarka. Įvykis buvo ištirtas ir ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nurodė, kad vairuotojo veiksmuose nebuvo nustatyta ir neatsargumo. Maršrutinis taksi automobilis buvo iš karto apžiūrėtas policijos pareigūnų, nebuvo nustatyti gedimai. Atkreipė dėmesį, kad atlikto eksperimento metu nustatyta, jog automobiliui judant ir manevruojant, uždarytos keleivių durys pačios savaime atsidaryti negali. Teismas sprendė, kad ieškovė pati buvo neatsargi, pirmos apklausos metu patvirtino, jog dėl įvykio kalta pati, sumokėjusi pinigus už bilietą, eidama atsisėsti, ji nesilaikė, dėl to automobilio manevro metu prarado pusiausvyrą, nesistengė įsikibti ir dėl to, automobiliui darant posūkį, iškrito iš jo. Teismo vertinimu, ieškovės elgesys neatitiko atsakingo ir protingo žmogaus elgesio standarto. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovei jau prieš 10 metų buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, ir po autoįvykio jis nepakito, į tai, jog ieškovei padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sprendė, kad atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškovei išmokėta 4000,00 Lt neturtinė žala yra pakankama.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) N. J. K. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Tvirtinama, kad eksperimentas atliktas praėjus mėnesiui po eismo įvykio ir, siekiant išvengti atsakomybės, buvo remontuojamos transporto priemonės durys, jos vėliau buvo užsandarintos. Apeliantės manymu, prašoma priteisti neturtinė žala atitinka patirtų sužalojimų sunkumą ir patirtų išgyvenimų pobūdį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Jūsų taksi“ prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad transporto priemonė po eismo įvykio iki apžiūros buvo įvykio vietoje ir gedimų nebuvo rasta, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga ir galėjo būti naudojama keleivių vežimui. Pažymima, kad ieškovė pati nurodė, jog įlipusį į transporto priemonę, uždarė paskui save duris. Atkreipiamas dėmesys, kad, nei baudžiamojoje, nei civilinėje byloje nenustatyta, jog vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, ir ieškovė pati pripažino savo kaltę bei prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teigiama, kad iki įvykio ieškovė turėjo sveikatos problemų.

Atsiliepimu į skundą atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ prašo skundą atmesti. Atsiliepime tvirtinama, kad ieškovė buvo neatsargi. Be to, jai buvo išmokėtas 4000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovo manymu, teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir priėmė teisingą sprendimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (ieškovės) N. J. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje analizuojamas didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonės) valdytojo atsakomybės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 22 d. važiuojant maršrutiniu taksi Šiaulių m. ieškovė iškrito iš važiuojančio automobilio. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, ieškovė stacionare gydėsi nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki 2010 m. spalio 4 d. ir apeliantei padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo (transporto priemonės vairuotojo) V. G., nes nebuvo padaryta veikos, turinčios nusikaltimo ar nusižengimo požymių. Taip pat nustatyta, kad atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ išmokėjo apeliantei 4000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą (6 b. l.)

Apeliacinio skundo turinys patirtina, kad apeliantė iš esmės nesutinka su jai sumokėta 4000,00 Lt kompensacija skirta neturtinės žalai atlyginti ir teigia, jog jai padaryta neturtinė žala (patirti išgyvenimai) vertinama 20 000,00 Lt.

Pagal 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, be kita ko, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius; paties nukentėjusiojo kalte dėl prisidėjimo prie žalos atsiradimo, sąžiningumą, teisingumą ir protingumą, kitas reikšmingas aplinkybes.

Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žala apeliantei atsirado ir dėl jos neatsargumo – apeliantė susimokėjusi pinigus už bilietą, eidama atsisėsti, nesilaikė ir nesistengė įsikibti, dėl to automobilio manevro metu prarado pusiausvyrą ir krito link durų.

CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantė pripažino savo kaltę ir nurodė, jog dėl įvykio kalta pati, nepažiūrėjo, ar gerai uždarė duris, todėl manė, kad duris uždarė netinkamai ir prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti (46 baudž. b. l.).

Pažymėtina, kad ir šios civilinės bylos nagrinėjimo metu apeliantė nurodė, jog niekur nebuvo įsikibusi, posūkio metu neišlaikė pusiausvyros. Pažymėjo, kad minėtoje transporto priemonėje prieš tai nėra buvę techninių problemų, vairuotojo neteko raminti dėl chuliganiško vairavimo, įvykio diena vairuotojui dėl vairavimo pastabų nereiškė, pusiausvyros praradimo metu nebandė įsikibti, po eismo įvykio dirba tą patį darbą, darbo užmokestis nesumažėjo, darbingumo lygis nepakito (100–101 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės patirtų sužalojimų pobūdį – apeliantei padarytas nežymus sveikatos sutrukdymas, atsižvelgęs į dėl patirtų sužalojimų kilusius turtinius ir neturtinius padarinius, taip pat tokių padarinių įtaką apeliantės ateičiai, t. y. kad dėl sužalojimų apeliantės darbingumo lygis nepasikeitė, ji dirba tą patį darbą ir jos darbo užmokestis nesumažėjo, atsižvelgęs į pačios apeliantės neatsargumą, sprendė, jog protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas ir apeliantei. Teismas įvertino, kad transporto priemonės valdytojas nepažeidė KET, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga ir apžiūrėta policijos pareigūnų po eismo įvykio, transporto priemonė buvo pritaikyta keleiviams vežti ir eksperimento metu nustatyta, jog uždarytos automobilio durys, jam važiuojant, neatsidaro, o apeliantė pati nurodė, kad po jos į transporto priemonę niekas neįlipo. Teismas taip pat atsižvelgė į protingumo (apeliantei buvo skirta 4000,00 Lt kompensacija neturtinei žalai atlyginti) ir sąžiningumo (ikiteisminio tyrimo metu apeliantė nurodė, kad ji kalta dėl eismo įvykio) principus.

Atsižvelgdamas į prieš tai minėtus bylos duomenis, susijusius su eismo įvykiu ir žalos apeliantei atsiradimo aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir joje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Esant prieš minėtoms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Skundą atmetus, iš dalies tenkintinas atsakovo UAB ,,Jūsų taksi“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nesudėtingumą, į tai, kad atstovauti joje ir rengti atsiliepimą į apeliacinį skundą nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai (tas pats advokatas atstovavo atsakovo UAB ,,Jūsų taksi“ interesus ir pirmosios instancijos teisme), ir dėl to advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės, ir į atsiliepimo dviejų lapų turinį, kuriame neanalizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose, panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis, o į atsiliepimą atsakovo atstovas iš esmės perkėlė skundžiamo teismo sprendimo išvadas, taip pat į tai, kad skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, sprendžia, jog atsakovo atstovo pagalbos išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme mažintinas iki 200,00 Lt (CPK 93, 98 str.). Teismo nuomone, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi jokios teisinės reikšmės. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės N. J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui UAB ,,Jūsų taksi“ (į. k. 145095716) 200,00 Lt (du šimtus litų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėRegina Agota Gutauskienė