Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Arnoldo Šukaičio, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, gynėjai advokatei Reginai Butnevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. ši bausmė subendrinta, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, su Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendį nuo 2010-12-28 iki 2011-05-30, laikinojo sulaikymo bei suėmimo laikas, nurodytas Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Nukentėjusiojo R. D. civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkintas ir priteista 280 Lt solidariai iš J. S. ir R. S. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui R. D. naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme nuteistas ir J. S., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad kartu su J. S. pagrobė svetimą turtą įsibraudami į patalpą, t. y. J. S. ir R. S. tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami 2010 m. spalio mėnesio pabaigoje tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Utenoje, pro nerakintas duris įsibrovė į R. D. priklausantį garažą, iš kurio pagrobė suvirinimo aparatą „Parva 145E“, 300 Lt vertės, elektrinį kampinį šlifuoklį „Einhell E-WS 125/950“ 100 Lt vertės, du elektrinius grąžtus bendros 100 Lt vertės, elektrinį oblių 30 Lt vertės, automobilinį CD grotuvą 100 Lt vertės, kasetinę automagnetolą „SONY“ 40 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam R. D. padarydamas 670 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino R. S. kaltu, taip pat teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 2 d. Kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo savo skunde neginčija ir pats apeliantas, tačiau teigia nesutinkantis su jam paskirta bausme ir prašo skirti švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, tinkamai vadovavosi BK 56 str. 1 d. numatyta bausmės skyrimo recidyvistui taisykle, BK 54 str. 1-2 d. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 61 str. 1-3 d. numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. R. S. tyčinį, baigtą, apysunkį, nusikaltimą nuosavybei, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, todėl teismas jam, kaip recidyvistui, teisingai parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Nustatydamas bausmės trukmę teismas įvertino BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių reikšmę bausmės dydžiui. Apylinkės teismas atsižvelgė į apelianto nustatytą ir pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat į R. S. nustatytą ir pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, tinkamai įvertino apelianto asmenybę apibūdinančius duomenis. R. S. anksčiau ne kartą teistas už analogiškus nusikaltimus, naują nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, administracine tvarka nebaustas, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas kaip niekur nedirbantis, bendraujantis su nusikalsti linkusiais asmenimis, dėl jo blogo elgesio nusiskundimų iš kaimynų negauta. Priešingai nei savo skunde nurodo apeliantas, skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad R. S. psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas. Aptartos aplinkybės rodo, kad R. S. padaryta nusikalstama veika yra dėsninga jo ankstesnio elgesio pasekmė. Apylinkės teismo už inkriminuotą nusikaltimą paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė yra nežymiai mažesnės už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad R. S. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek trukme yra adekvati jo padarytam nusikaltimui, asmenybės pavojingumui ir tinkamai individualizuota, todėl nėra aiškiai per griežta. Teismas, bendrindamas R. S. dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, taikė palankesnį bausmių subendrinimo būdą, t. y. dalinį, todėl apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta. Apeliantas savo skunde nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti esminę reikšmę skiriant bausmę, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl darytina išvada, jog nėra jokio pagrindo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais švelninti nuteistajam R. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.