Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui (pareiškėjui) – administracinėn atsakomybėn patrauktam G. R.,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Ž. M. 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-1724-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. R. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Ž. M. 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-1724-2019 nubaustas 85,00 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 6 d., apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), alaus bare „(duomenys neskelbtini)“ įžeidžiančiais veiksmais kibo prie baro darbuotojų, įžeidžiančiais žodžiais kibo prie baro direktorės O. V., tuo pažeisdamas viešąją tvarką sutrikdė žmonių rimtį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Teismas pažymi, jog, pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 4 dalimi, pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, neginčytina, jog, tik esant administracinio nusižengimo sudėčiai, asmenį galima patraukti administracinėn atsakomybėn bei jo atžvilgiu taikyti administracinę nuobaudą.

ANK 481 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir, kurioje būnant, asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Sprendžiant klausimą, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, o būtent 2020 m. gruodžio 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo Ž. M. tarnybiniame pranešime „Dėl sulaikytų asmenų“ nurodyta, jog patruliuojant šaukiniu 5024, kartu su vyresn. tyrėja L. K., 16.37 val. gautas Kauno OVS budėtojo pranešimas ROIK: 011900065569, jog bare „(duomenys neskelbtini)“, vyksta konfliktas tarp apsaugos darbuotojo ir dviejų neblaivių asmenų, kurie prašomi neišeina iš baro, neadekvačiai elgiasi. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko baro darbuotojos V. B. ir S. V., kurios paaiškino, kad du baro klientai, kaip vėliau paaiškėjo K. M. ir G. R., keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidžiai kibo prie baro darbuotojų, sutrikdė baro darbą, išgąsdino baro darbuotojas, ko pasėkoje buvo iškviesta apsauga ir policija. Apsaugos darbuotojai A. A. ir R. P. paaiškino, kad minėti baro klientai įžeidžiai kibo prie baro darbuotojų, keikėsi necenzūriniais žodžiais viešoje, trikdė baro darbą, nevykdė jų prašymų pasišalinti iš baro. Kol vyko liudytojų apklausos abu sulaikyti piliečiai buvo uždaryti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Laikino sulaikymo kameroje K. M. pradėjo rėkauti, darėsi agresyvi. Pasiprašius į tualetą, ji buvo nuvesta į baro tualetą, bare pradėjo rėkauti, kibti prie baro darbuotojų, nevykdė reikalavimo nusiraminti nerėkauti. Parvedus į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, toliau rėkavo, bet po reikalavimo nerėkauti ir administracinės atsakomybės išaiškinimo dėl teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymo nusiramino. Baigus liudytojų apklausas abu sulaikyti asmenys buvo pristatyti į Kauno r. PK patalpas, tolimesniems tyrimo veiksmams. Vedant K. M. į apklausos kambarį 18:20 val., ji pradėjo darytis agresyvi, rėkauti. Kadangi asmuo tapo agresyvus, buvo nuspręsta panaudoti antrankius. K. M. buvo nurodyta, kad jai bus uždėti antrankiai ir pareikalauta veidu stoti prie sienos. K. M. atsisakė tai padaryti, bei pradėjo rėkti, standi raumenis, bei traukti rankas nuo manęs, kad nebūtų uždėti antrankiai. K. M. buvo paguldyta ant žemės, bei jai besipriešinant ir standinant rankas uždėti antrankiai. Dedant antrankius buvo reikalauta nesipriešinti ir leisti uždėti antrankius, bet M. nepakluso. Panaudojus antrankius K. M. pradėjo nepertraukiamai rėkti, nevykdė reikalavimo nerėkti, bei stotis. Pasodinta į kėdę K. M. toliau rėkė atsisakė tikrintis blaivumą alkotesteriu, tai pat atsisakė prisistatyti ir nurodyti savo anketinius duomenis. Ko pasėkoje anketiniai duomenys buvo nustatyti pasinaudojant policijos duomenų bazėmis. Komisariate, grasino, teigė esanti žydė ir kad yra sulaikyta būtent dėl to. Nurodė, kad turi draugų policijoje, kurie juos nubaus. Vadino „debilu, pyderu“, bei pasakė „eik nachui“, tokiais savo veiksmais įžeisdama orumą ir garbę, vėliau spjovė į jį. Komisariate elgėsi įžūliai ir nepagarbiai, neigė padariusį kokį nors administracinį nusižengimą, teigė nežinanti, kodėl yra sulaikyta, nors jai buvo paaiškinta. Komisariate K. M. buvo nustatytas 2,42 promilės girtumas, o G. R. buvo nustatytas 2,32 promilių girtumas. Abiem asmenims pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį buvo pradėta administracinių nusižengimų teisena ROIK: 19108709429.

Pažymėtina, jog G. R. nurodė, kad nei jis nei kartu su juo buvusi draugė K. M. baro darbo nesutrukdė, jokių neleistinų fizinių veiksmų iš jų pusės nebuvo. Teismas nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais, kadangi juos paneigia tiek liudytojų administracinio nusižengimo bylą tyrusiam pareigūnui pateikti paaiškinimai, tiek pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti ne tik G. R. veiksmai, bet ir su juo kartu buvusios K. M.. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog G. R. savo įžeidžiančiais veiksmais ir įžeidžiančiais žodžiais kibo prie baro darbuotojų, prie baro vadovės O. V., tokiu būdu provokavo konfliktą ir sutrikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Kaip jau buvo minėta, tam, kad būtų galima asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, turi būti įvertintas ne tik padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, bet ir pažeidimo padarymo vieta, t. y. viešoji vieta, kurioje teisės pažeidimo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Kadangi administracinio nusižengimo byloje ginčas dėl administracinio nusižengimo padarymo vietos nekyla, teismas apie tai plačiau nepasisako, tačiau pažymėtina, jog minėtu atveju, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, buvo neginčytinai nustatyta, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas viešoje vietoje, t. y. bare „(duomenys neskelbtini)“, dienos metu, jame esant ir daugiau žmonių, G. R. išsakyti įžeidžiantys žodžiai girdint bei įžeidžiamą kibimą matant pašaliniams asmenims. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad G. R. padarė administracinį nusižengimą viešoje vietoje, dėl ko kilo padariniai – buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, be to, veikė tyčia – suprato pavojingą veikos pobūdį, numatė padarinius bei jų norėjo, t. y., jog jo įžeidžiančius žodžius girdint matant pašaliniams asmenims, šie bus šokiruoti bei bus pažeista viešoji tvarka.

Teismų praktikoje pripažinta, jog nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats nepriimtinas visuomenei veikos pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 2K-670/2002).

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nustatyti visi būtinieji ANK 481 straipsnio 1 dalies požymiai, o pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, jog administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nebuvo tinkamai išnagrinėtos, inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis neįrodyta, nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog bare buvo vaizdo stebėjimo kameros, tačiau jose esanti medžiaga nebuvo peržiūrėta, o šis įrodymas yra reikšmingas – patvirtintų, kad jis jokių veiksmų neatliko, o pareigūnas, priimdamas nutarimą, vienašališkai ir neobjektyviai nagrinėjo bylą, akivaizdžiai asmeniškai nusiteikęs bei paskyrė akivaizdžiai per didelę baudą.

Teismas pažymi, jog pagal ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis).

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, aiškinosi aplinkybes, o ir pats teismas raštu užklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti informaciją dėl vaizdo stebėjimo kamerų , tačiau gautas atsakymas, kad kavinės patalpose virš baro buvo pritvirtintos imitacinės patalpų video stebėjimo kameros, siekiant suteikti iliuziją, kad patalpos yra stebimos, kameros niekuomet nebuvo funkcionuojamos ir jų pagalba duomenys nebuvo kaupiami, patalpų stebėsena kavinėje video / audio pagalba neatliekama, jokia įranga nenaudojama.

Vertinant pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, jog pareigūnas asmeniškai pareiškėjo atžvilgiu nusiteikęs, todėl vienašališkai išnagrinėjo bylą. Akcentuotina, kad vadovaujantis įstatymo nuostatomis, administracinio nusižengimo bylos tyrimas turi būti atliktas per kiek įmanoma trumpesnį laiką, atsisakant perteklinių veiksmų, laikantis operatyvumo bei ekonomiškumo principų. Vadovaujantis formuojama teismų praktika, administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis) (2019 m. rugpjūčio 21 d. Šiaulių apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN-2-132-875/2019).

Teismo manymu, priešingai nei nurodo pareiškėjas, administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas vadovaujantis įstatymo nuostatomis, laikantis nustatytų principų bei nepažeidžiant ANK 567 straipsnio, kadangi bylos aplinkybės ištirtos visapusiškai bei objektyviai, surinktų įrodymų pakanka asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, pareigūnas pareiškėjo neturėjo jokių asmeninių motyvų. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, jog administracinio nusižengimo tyrimas atliktas visapusiškai įvertinus ir išnagrinėjus visas aplinkybes bei surinktus duomenis, kas matoma ne operatyviai apklaustų asmenų paaiškinimų, į nusižengimo padarymo vietą nuvykusio pareigūno tarnybiniu pranešimu, visa tai teismui leidžia daryti išvadą, jog G. R. baro darbuotojų ir vadovės atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius, kibo prie baro darbuotojų, o be kita ko, byloje nenustatyta šias aplinkybes paneigiančių duomenų, jog pastarieji asmenys būtų suinteresuoti apšmeižti pareiškėją G. R. bei klaidinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusį pareigūną.

Pareiškėjas skunde akcentuoja tai, jog skirta nuobauda yra akivaizdžiai per didelė. Nutarime pažymima, kad, tiriant administracinio nusižengimo bylą, buvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Remiantis ANK 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo bei proporcingumo principais. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog, atlikus administracinio nusižengimo bylos tyrimą, G. R. atžvilgiu Institucijoje priimtas 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-1724-2019, kuriuo G. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 85 eurų bauda.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Remiantis ANK nuostatomis, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje padarymą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina administracinės nuobaudos rūšis – bauda – nenumatant alternatyvių administracinių nuobaudų rūšių.

Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad G. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas, atsižvelgdamas į tai, kad padarytas tyčinis administracinis nusižengimas, dėl ko kilo neigiami padariniai – dėl įžeidžiančių žodžių bei įžeidžiančio elgesio buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis (nusižengimas padarytas viešoje vietoje matant pašaliniams asmenims), į lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visumą, pažeidėjo asmenybę, G. R. skyrė 85 eurų baudą, kurios dydį nustatė vadovaudamasis įstatymo nuostatomis – paskirtas straipsnio sankcijoje nustatytos minimalios, t. y. 30 eurų, bei maksimalios – 140 eurų baudos vidurkis (30 eurų+140 eurų=85 eurai), todėl nesutinkama su pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybe, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas jam skyrė akivaizdžia nusiteikęs asmeniškai ir aiškiai per didelę straipsnio sankcijoje nustatytą baudą, kadangi jam paskirta straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. R. administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus, kai alkotesteriu jam nustatytas 2,34 promilių girtumas (neblaivumas), ir nors administracine tvarka baustas ne vieną kartą, nusižengimo padarymo metu administracinės nuobaudos buvo negaliojančios. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administracinė nuobauda – bauda – buvo paskirta nepažeidžiant ANK numatytų reikalavimų, tinkamai individualizuota.

Teismas visų aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu sprendžia, kad Institucijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-1724-2019 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

G. R. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Ž. M. 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-1724-2019 palikti nepakeistą.

Bylos ROIK Nr. 19108707282 medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ajam veiklos skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.