- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-286-407/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00225-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“
- Kategorijos
- 2.6.10.4Prevencinis ieškinys
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“ ieškinį atsakovui ūkininkui E. S. dėl žalos atlyginimo ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Solanika“ pareiškė prevencinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo ūkininko E. S. 70 815,25 Eur žalos atlyginimą, 12 746,74 Eur netesybas, 0,2 proc. delspinigius nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolių iš Skolos padengimo sutarties įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2017 m. balandžio 4 d. sudarė Maistinių bulvių auginimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 31 d., gavęs ieškovės užsakymą, pateikti jai tam tikrą kiekį ir asortimentą maistinių bulvių. Ieškovė 2018 m. vasario 19 d. pateikė užsakymą, tačiau 2018 m. kovo 22 d. atvykus pas atsakovą, pastarasis nurodyto kiekio ir asortimento bulvių nebuvo paruošęs ir vienašališkai atsisakė vykdyti sutartį. Ieškovė taip pat 2018 m. kovo 20 d. pateikė atsakovui pranešimą, kuriuo užsakė paruošti tam tikro asortimento bulves, atitinkantį Sutartyje nurodytą visą jų kiekį. Pagal Sutarties 2.4 punktą, atsakovas, negalėdamas ieškovei pareikalavus pateikti maistinių bulvių, įsipareigojo apmokėti ieškovei atitinkamą kiekį įsigytų bulvių. Be to, pagal Sutarties priedą Nr. 5 atsakovui kyla prievolė mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolės įvykdymo.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė tiekdavo jam bulves sėklai. Kadangi 2017 metais lėšų bulvių sėklai trūko, ieškovė pasiūlė sudaryti Sutartį, pagal kurią pateiks jam bulves sėklai, o jis atsiskaitys už ją produkcija. Dalį bulvių ieškovei pateikė, bet kadangi 2017 metai buvo lietingi, negalėjo nuimti 47 proc. bulvių derliaus ir patyrė didelį nuostolį, viso ieškovės užsakyto kiekio nebepateikė. Ieškovė atsisakė pratęsti Sutarties terminą, be to, nepateikė sąskaitų už jos nupirktas bulves iš kito ūkininko, todėl jos reali žala neįrodyta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad Sutartimi ieškovė įsipareigojo nupirkti ir pristatyti atsakovui sėklines bulves iki einamų metų balandžio 20 d., ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 31 d. pasiimti iš atsakovo ieškovei priklausantį sufasuotų maistinių bulvių derliaus kiekį. Atsakovas sutartimi įsipareigojo už kiekvieną iš ieškovės gautą sertifikuotų sėklinių bulvių toną užauginti po keturias tonas pirmos kategorijos maistinių bulvių, ne smulkesnių 55–70 frakcijos, ir perduoti ieškovei. Sutarties 2.4 punktu atsakovas, negalėdamas ieškovei pareikalavus atiduoti maistinių bulvių, įsipareigojo apmokėti jai atitinkamą kiekį, užsakovės nupirktą iš kito ūkininko. Pasak teismo, byloje nėra ginčo, kad pagal Sutartį ieškovė atsakovui sėklines bulves pateikė. Iš 2018 m. vasario 21 d. PVM sąskaitos faktūros SE Nr. 02865 ir 2018 m. vasario 22 d. prekių perdavimo–priėmimo akto teismas nustatė, kad atsakovas ieškovei perdavė 23 500 kg bulvių už 3 412,20 Eur. Iš 2018 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitos faktūros teismas nustatė, kad atsakovas perdavė ieškovei dar 20 000 kg ir 1 260 kg už 3 086,95 Eur. 2018 m. kovo 20 d. pranešimu ieškovė paprašė atsakovo pateikti 23 000 kg atitinkamų veislių Sutartyje numatytos kokybės bulvių. Iš 2018 m. kovo 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nustatė, kad, ieškovei atvykus pasiimti bulvių, atsakovas nurodė, kad pagal Sutartį bulvių ieškovei pateikti negali, nes Sutartyje numatytos kokybės bei rūšies bulvių neturi. Kad nebegalės įvykdyti sutartį, atsakovas informavo ieškovę ir 2018 m. kovo 29 d. pranešimu.
6. Teismas nurodė, kad prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti. Juo reikalaujama ne žalos ar nuostolių, o siekiama užkirsti kelią, kad jų ateityje neatsirastų. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinį grindžia aplinkybe, jog atsakovui neįvykdžius sutarties, ji jau patyrė nuostolius, o tai neatitinka prevenciniam ieškiniui keliamų sąlygų. Nors ieškovė teigė, kad dėl Sutarties neįvykdymo ir ateityje gali patirti žalą, tokių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovas pripažįsta, kad neįvykdė Sutarties sąlygų – iki 2018 m. kovo 31 d. nepateikė ieškovei reikiamo bulvių kiekio. Kokie atsakovo būsimi neteisėti veiksmai galėtų ieškovei padaryti žalos – ieškovė nenurodė. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį kaip prevencinį ieškinį, kuris yra vienas iš pažeistų teisių gynimo būdų.
7. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti žalą, teismas nustatė, kad UAB „AV Grupė“ 2018 m. birželio 19 d. išrašė ieškovei išankstinę sąskaitą už maistines bulves, kurios suma 70 815,25 Eur. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas pripažino, kad bulvės pagal šią sąskaitą nėra perduotos, pinigai už jas nėra sumokėti. Šios aplinkybės, pasak teismo, rodo, kad sandoris tarp ieškovės ir UAB „AV Grupė“ nėra sudarytas. Ieškovė pagal minėtą sąskaitą bulvių nenupirko, todėl teismas sprendė, kad ji nuostolių nėra patyrusi. Nors ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė patyrė nuostolių dėl netesybų, kurias turės sumokėti kitiems verslo subjektams, tačiau negalėjo nurodyti nei jų dydžio, nei pateikti šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė atsakovui sąskaitų apie bulves, pirktas iš kitų ūkininkų dėl to, kad atsakovas neįvykdė sutarties. Todėl atsakovas apskritai neturėjo galimybės atlyginti nuostolius ieškovei tokiu būdu, kaip buvo numatyta Sutartyje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovė UAB „Solanika“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:
8.1. Teismas, nagrinėdamas prevencinį ieškinį, išėjo už ieškinio ribų, nes apeliantės nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus vertino ne prevencinio ieškinio ribose, bet žalos atlyginimo ieškinio ribose. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnis draudžia teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas.
8.2. Ieškovė pateikė visus prevencinio ieškinio reikalavimus atitinkantį ieškinį: 1) šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai; 2) apeliantė savo įsipareigojimus yra visiškai įvykdžiusi; 3) atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė ir atsisako juos vykdyti; 4) siekiant užtikrinti apeliantės veiklą, ketinama įsigyti atsakovo nepateiktas bulves; 5) reali žala nėra kilusi, nes sąskaita yra neapmokėta; 6) prevenciniu ieškiniu siekiama įpareigoti atsakovą įvykdyti Sutartį ir taip užkirsti kelią žalos atsiradimui.
8.3. Teismas, motyvuodamas sprendimą dėl prevencinio ieškinio, nepasisakė, ar ieškovė, apmokėjusi išankstinę sąskaitą, patirtų žalą, ar ne. Todėl sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir yra visiškai nemotyvuotas, t. y. prevencinis ieškinys nenagrinėtas. Teismas neatkūrė teisinės taikos tarp šalių.
8.4. Teismas nagrinėjo ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau tokio ieškinio apeliantė šioje byloje nepateikė, todėl a priori (iš anksto) neteko teisės į veiksmingą savo pažeistų teisių gynybą.
8.5. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės teiktus papildomus įrodymus, kurie patvirtina žalos atsiradimo neišvengiamumą.
8.6. Teismas nepasisakė dėl apeliantės ieškinio reikalavimo priteisti netesybas.
Atsiliepimas
9. Atsakovas ūkininkas E. S. atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
9.1. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pateiktas ieškinys neatitinka prevenciniam ieškiniui keliamų procesinių reikalavimų. Teismo sprendime nurodyti argumentai iš esmės yra tapatūs atsakovo pozicijai pirmosios instancijos teisme. Atsakovas su jais visiškai sutinka ir jų neatkartoja.
9.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas byloje neįrodė padarytos žalos fakto. Apeliantės argumentas, kad ieškinys yra dėl to, ar kils žala apmokėjus pateiktą išankstinę sąskaitą, ar ne, yra sunkiai suprantamas, neaišku, ką apeliantė siekia juo įrodyti.
9.3. Apeliantės pareiga yra įrodyti, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra naikintinas. Nepateikus pagrįstų argumentų, apeliacinės instancijos teismas neturi teisės išeiti už apeliacinio skundo ribų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Civiliniame procese taikomas dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), be kita ko, reiškia, kad pats ieškovas pasirenka savo teisių gynimo būdą, suformuluodamas ieškinio dalyką ir pagrindą.
12. Vienas iš įstatyme numatytų civilinių teisių gynimo būdų yra prevencinis ieškinys, kai teismas užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (CK 1.138 straipsnio 3 punktas). Pagal CK 6.255 straipsnio 1 dalį pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę.
13. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo tikėtinus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 36 punktas).
14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš šalių sudarytos Sutarties, pagal kurią ieškovė tiekė atsakovui sėklines bulves, o atsakovas įsipareigojo už kiekvieną iš ieškovės gautą sertifikuotų sėklinių bulvių toną užauginti po keturias tonas pirmos kategorijos maistinių bulvių, ne smulkesnių kaip 55–70 frakcijos, ir perduoti ieškovei (Sutarties 2.1 punktas). Šalys susitarė, kad ieškovė pasiims jai priklausantį bulvių kiekį pagal priėmimo–perdavimo aktą ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 31 d. (Sutarties 1.2 punktas). Tuo atveju, jeigu atsakovas negalės perduoti ieškovei priklausančio bulvių kiekio, atsakovas įsipareigojo apmokėti atitinkamą bulvių kiekį, ieškovės nupirktą iš kito ūkininko (Sutarties 2.4 punktas).
15. Byloje nustatyta, kad atsakovas iki 2018 m. kovo 31 d. nepateikė dalies ieškovei priklausančio bulvių kiekio. Apeliantės teigimu, byloje pareikštu prevenciniu ieškiniu siekiama įpareigoti atsakovą įvykdyti Sutartį ir taip užkirsti kelią žalos atsiradimui.
16. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad šalys, kaip matyti iš Sutarties sąlygų, susitarė dėl 2017 m. užauginto derliaus tam tikro kiekio ir asortimento maistinių bulvių pateikimo. Bulvės yra gendanti prekė, kuri gali būti sandėliuojama tik tam tikrą ribotą laiką, todėl praėjus daugiau nei metams nuo minėto bulvių derliaus nuėmimo, akivaizdu, kad Sutarties dalykas jau negali būti pateiktas ieškovei, t. y. Sutarties įvykdymas tapo nebeįmanomas. Vien dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti apeliantės prevencinio ieškinio, kuriuo, kaip teigia apeliantė, siekiama įpareigoti atsakovą įvykdyti Sutartį ir taip užkirsti kelią žalos atsiradimui.
17. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė nereikalauja uždrausti atsakovui atlikti kokius nors veiksmus, kurie keltų realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė prevencinio ieškinio sąlygų (žr. šios nutarties 12–13 punktus).
18. Apeliantė savo reikalavimą grindžia UAB „AV Grupė“ 2018 m. birželio 19 d. išrašyta išankstine sąskaita už maistines bulves, kurios suma 70 815,25 Eur. Tačiau apeliantė nenurodo, kaip šis įrodymas siejasi su šioje byloje prašomu taikyti teisių gynimo būdu, t. y. prevenciniu ieškiniu. Apeliantė prašė priteisti šioje sąskaitoje nurodytą sumą kaip žalos atlyginimą, tačiau pripažįsta, kad minėtos sąskaitos nėra apmokėjusi. Kadangi bulvės, kaip minėta, yra gendanti prekė, praėjus daugiau nei metams nuo šios išankstinės sąskaitos išrašymo, darytina išvada, kad apeliantė joje nurodytų bulvių jau taip pat nebegalės įsigyti. Juolab kad apeliantė nenurodė, kokie atsakovo veiksmai trukdė jai nupirkti trūkstamą bulvių kiekį iš kito ūkininko.
19. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos pateiktus papildomus įrodymus, kurie patvirtina žalos atsiradimo neišvengiamumą. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė naują įrodymą – ūkininko Vidmanto Girdzijausko 2019 m. balandžio 8 d. komercinį pasiūlymą dėl maistinių bulvių. Tačiau apeliantė nepagrindžia, kaip šis įrodymas yra susijęs su prevenciniu ieškiniu, kuris pareiškiamas siekiant uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Apeliantė taip pat nesieja minėto įrodymo su ieškinio reikalavime nurodytu žalos atlyginimu. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti minėtą įrodymą (CPK 180 straipsnis), taigi, nėra pagrindo ir apeliacinės instancijos teismui priimti šį naują įrodymą (CPK 314 straipsnis).
20. Pažymėtina, kad apeliantės pozicija yra prieštaringa. Viena vertus, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl žalos atlyginimo, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes apeliantė tokio ieškinio (t. y. dėl žalos atlyginimo) šioje byloje nepareiškė. Pasak apeliantės, jos nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus teismas turėjo vertinti tik prevencinio ieškinio ribose. Kita vertus, vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad teismas nepasisakė dėl apeliantės ieškinio reikalavimo priteisti netesybas. Pažymėtina, kad netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma, tačiau apeliantė jokių atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų šioje byloje neįrodinėja – pati apeliaciniame skunde akcentuoja, kad šioje byloje yra pareikštas būtent prevencinis ieškinys.
21. Be to, apeliantė nurodo, kad tarp šalių vyksta keturi savarankiški procesai, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra nagrinėjami kitose bylose (apeliacinio skundo 4.2.1.3.1 punktas). Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos (t. y. ir delspinigiai) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Dėl to šioje byloje, atsižvelgiant į ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą (t. y. prevencinį ieškinį), negali būti sprendžiama dėl netesybų priteisimo.
22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės pareikštą prevencinį ieškinį kaip neįrodytą, priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliantės skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.