- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- I2-2075-535/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00314-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,
dalyvaujant pareiškėjui M. B., atsakovo atstovui Virgilijui Kaupui, vertėjai I. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. B., patikslindamas skundą, prašo teismo pripažinti Lietuvos ambasados (duomenys neskelbtini) 2021-01-08 sprendimą Nr. 65-5.7.8-24- neteisėtu ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą imtis įstatyme numatytų priemonių jo teisėms atkurti, įpareigoti ambasadą jam išduoti nacionalinę vizą arba atisakyti išduoti vizą, jei tam yra išimtinai teisinis pagrindas. Pareiškėjas nurodo, kad 2021-01-11 gavo Ambasados sprendimą Nr. 65-5.7.8-24 atsisakyti išduoti D kategorijos vizą (darbo viza). Su šiuo Sprendimu jis nesutinka, nurodo, kad Ambasada turi teisę atsisakyti išduoti vizą, tačiau šiuo atveju atisakymas išduoti vizą yra formalus, nepagrįstas jokiais įrodymais. Užsieniečiui gali būti atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, o išduota nacionalinė viza gali būti panaikinta, jei užsienietis nepateikė reikiamos informacijos apie kelionės tikslą ir sąlygas, apie turimas pragyvenimo priemones jo buvimo Lietuvos Respublikoje metu. Ambasada priėmė Sprendimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu , nes nustatyti faktai verčia abejoti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis. Pareiškėjas nurodo, kad jis pateikė Ambasadai visus reikalingus dokumentus, o būtent: užpildė klausimyną; pateikė pasą, nuotrauką, darbo sutartį, leidimą dirbti, tarpininkavimo raštą, vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą, draudimą bei įsipareigojimą laikytis karantino sąlygų. Pareiškėjas nurodo, kad jis turėjo būti oficialiai priimtas į vairuotojus, turėdamas šiam tikslui visas esamas vairavimo kategorijas. Pareiškėjas nurodo, kad apie kelionės tikslą ir sąlygas jis informavo, nurodydamas šią informaciją prašymo išduoti vizą formoje. Niekas niekada ir jokia forma jo beveik 3 mėnesius neklausė apie kelionės tikslą, tik reikalavo iš jo įvairių dokumentų, vėl dėl tariamai pasibaigusio jų galiojimo laikotarpio (vieno mėnesio), todėl teiginys, kad pareiškėjas nepateikė informacijos yra neteisingas. Dėl pragyvenimo lėšų pareiškėjas taip pat nurodė prašymo formoje, tam pateikė darbo sutartį. Pareiškėjas nurodo, kad nesupranta, kokie faktai neatitinka tikrovės, jis pateikė visus prašomus dokumentus ir nieko nenuslėpė. Nurodo, kad nėra teisinio pagrindo neišduoti jam vizos, Ambasados Sprendimas yra formalus ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas. Atsakovė Užsienio reikalų ministerija su skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atsakovė nurodo, kad pareiškėjas pateikė prašymą Lietuvos Respublikos nacionalinei vizai D gauti, nes ketino vykti dirbti UAB „Miauto“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju; ši profesija įtraukta į Užimtumo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Jis, siekdamas gauti nacionalinę vizą, Ambasadai pateikė dokumentus - darbo sutartį su UAB „Miauto“, pateikė šios įmonės Tarpininkavimo raštą, pasą, nuotrauką, draudimą. Tačiau konsulas paprašė atsiųsti papildomus dokumentus - įmonės licenciją tarptautiniams pervežimams, tačiau įmonės vadovas paaiškino, kad tokios licencijos įmonei nereikia, kadangi tokie gabenimai nevykdomi, o įmonė siekia eksportuoti iš Lietuvos savo naudotas transporto priemones. 2020-12-03 pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) Respublikoje per Vizų centrą VFS pateikė Prašymą išduoti Nacionalinę vizą, kuriame, be kita ko, nurodė: šeiminė padėtis - nevedęs ( 9 punktas); dabartinė profesinė veikla - bedarbis (19 punktas); pagrindinis kelionės tikslas - darbas (21 punktas); numatoma atvykimo į Lietuvą data - 2020-12-16 (29 punktas); numatoma išvykimo iš Lietuvos data - 2021-12-15 (30 punktas); kviečiantis asmuo - UAB „Miauto“, (duomenys neskelbtini) (32 punktas); kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs- pats pareiškėjas (33 punktas).Pareiškėjas kartu su Prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus, tarp kurių: UAB „Miauto“ 2020-11-30 bei 2020-12-17 tarpininkavimo raštai išduoti vizą, vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimas, 2020-09-18 darbo sutartis darbui tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms, kelionės draudimas. Konsulas, vadovaudamasis Vizų išdavimo tvarkos aprašo 79 punktu (kad siekdamas nustatyti, ar nėra atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų), siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, nustatė, kad įmonė veikia 9 mėnesius, bet nėra dirbančio nei vieno asmens, įmonės veikla - „kita veikla“, todėl paprašė pareiškėją pateikti kviečiančios įmonės licenciją vykdyti tarptautinius krovinių pervežimus. Tačiau pareiškėjas iki 2021-01-06 tokių dokumentų konsului nepateikė. Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir turimą informaciją iš ES šalių ambasadų (duomenys neskelbtini), priėmė 2021-01-08 sprendimą Nr.24 atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes nustatyti faktai verčia abejoti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis. Nurodo, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. Europos Parlamento ir Tarybos 2016-03-09 reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams (t.y. asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai) nustatomos tokios atvykimo sąlygos - jie turi pagristi numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas viena svarbiausių vizų politikos sričių nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymą (Preambulės 3 str.). Vizų kodekse tarp prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas - nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir juose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms" priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t.t. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti galimos migracijos pavojų, atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė ištaiga vizos neišduoda. Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 8 straipsnio “Kelių transporto veiklos licencijavimas" 1 dalis nustato, kad krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė. įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys licenciją arba leidimus, išskyrus šios straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Europos Komisijos 2019-05-14 sprendimas - Priedas prie Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo keičiamas Komisijos sprendimas Nr. K(2010) 1620 galutinis, kuriuo teikiamas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ konsuliniams pareigūnams išaiškina dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti formos, turinio ir pan. Sprendime pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais kuriais remiantis įvertinamas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens ketinimas išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (5.2.1 p. B skyrius), be kita ko, turėtų būti: atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas; finansines lėšas patvirtinantis gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas - pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose būtų parodymas lėšų judėjimas per tam tikrą laikotarpį (mažiausiai per 3 paskutinius mėnesius); įdarbinimą patvirtinantis dokumentas - darbo sutartis, darbo pažymėjimas, informacijos apie profesinį statusą, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas; nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis - santuokos liudijimas arba bet koks kitas dokumentas, susijęs su tėvais ir (arba) vaikais ir jų gyvenamąja vieta. Atsakovė nurodo, kad iš bylos medžiagos darytina išvada, kad URM konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Negali būti bylos nagrinėjimo dalyku pareiškėjo skundo prašymas priimti naują sprendimą -įpareigoti atsakovą išduoti vizą. Sutinkamai su Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi administracinis aktas - tai viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas; pagal 2 straipsnio 11 dalį - administracinis sprendimas - tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Pagal Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių 1 straipsnio 1 dalies d papunktį, konsulinis pareigūnas - asmuo, kuriam pavesta atlikti konsulines funkcijas, viena iš konsulinių funkcijų - vizų ar atitinkamų dokumentų išdavimas asmenims, ketinantiems vykti į atstovaujamąją valstybę (Konvencijos 5 straipsnio d papunktis). Lietuvos Respublikos įstatymo Konsulinio statuto 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia sąvoką konsulinis pareigūnas - tai diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbantis Lietuvos Respublikos diplomatas, kuriam pavesta atlikti konsulines funkcijas. Konsulinis pareigūnas atsako už sprendimus, kuriuos jis pagal savo įgaliojimus atlikdamas konsulines funkcijas priima savarankiškai (Įstatymo 10 straipsnio 2 dalis). Konsulinis pareigūnas yra atsakingas už vizų ar joms prilyginamų dokumentų išdavimo teisėtumą, o jo sprendimas atsisakyti išduoti vizą ar jai prilyginamą dokumentą negali būti skundžiamas administracine tvarka (Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas ar veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-04-10 nutartyje adm. byloje Nr.A-140- 602/2017 ir 2017-04-28 nutartyje adm. byloje Nr.eA-222-602/2017 pažymėjo, kad administracinį sprendimą priima viešojo administravimo institucija, o ne teismas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą, prašydamas jį pilnai patenkinti, atsakovo atstovas prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, 2020 m. gruodžio 03 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kurioje nurodė: 1. Šeiminė padėtis – nevedęs (9 punktas); 2. Dabartinė profesinė veikla –bedarbis (19 punktas); 3. Pagrindinis kelionės tikslas – darbas (21 punktas); 4. Numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2020-12-16 (29 punktas); 5. Numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2021-12-15 (30 punktas); 6. Kviečiantis asmuo – UAB „Miauto“, (duomenys neskelbtini) (32 punktas) ; Kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs – pats asmuo ( 33 punktas). Kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus: asmens tapatybės dokumentų kopijas; UAB „Miauto“ 2020-11-30 ir 2020-12-17 tarpininkavimo raštus išduoti vizą; įvairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą; 2020-09-18 darbo sutartį darbui tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms, kelionės draudimą.
Nustatyta, kad Konsulas, vadovaudamasis Vizų išdavimo tvarkos aprašo 79 punktu, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo tikslu bei buvimo sąlygomis, nustatė, kad įmonė veikia 9 mėnesius, bet nėra dirbančio nei vieno asmens, įmonės veikla – „kita veikla“, todėl paprašė pareiškėją pateikti kviečiančios įmonės licenciją vykdyti tarptautinius krovinių pervežimus, tačiau pareiškėjas iki 2021-01-06 tokių duomenų Konsului nepateikė. Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir turimą informaciją iš ES šalių ambasadų (duomenys neskelbtini), priėmė 2021-01-08 Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą LR įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes nustatyti faktai verčia abejoti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos parlamento ir tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 Dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos.
Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo; 3) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; 4) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės; 5) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus; 9) jis neturi sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 11) jis nepateikia leidimo dirbti, kai jį būtina turėti; 12) dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 13) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį; 14) jis yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis; 15) yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje; 16) yra nustatyta, kad užsienietį kviečia (kvietė) fiktyvi įmonė.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iia) nepagrindžia numatomo tranzito per oro uostą tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12). Be to, teismas pažymi ir tai, kad pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant kodekso VI priede nustatytą standartinę formą.
Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atvykti į Lietuvos Respubliką tikslą grindė darbo santykiais su UAB „Miauto“. Taip pat pateikė šią aplinkybę pagrindžiančius dokumentus: asmens tapatybės dokumentų kopijas, tarpininkavimo raštus, vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą; 2020-09-18 darbo sutartį darbui tarptautinio krovinių vežimo transporto vairuotoju, kelionės draudimą.
LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, taip pat kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, o vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka pareiškėjui). Pareiškėjas neginčija fakto, kad Ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais jis grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo Ambasadai su prašymu pateikti dokumentai pagrindžia jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.
Konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra pagrindų, numatytų Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje, kuriais remiantis turi būti atsisakoma išduoti vizą, t. y., ar kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti tiek pareiškėjo pateiktus, tiek savo surinktus duomenis, ką ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė tinkamai – prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, pareiškėjo su prašymu išduoti vizą pateiktus duomenis ir dokumentus įvertino kartu su kita surinkta informacija.
Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs turimą informaciją bei pareiškėjo pateiktus dokumentus nustatė, kad pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų. Nagrinėjant dokumentus buvo nustatyta, kad EPIS įformintas kviečiančios įmonės tarpininkavimo raštas neatitinka reikalavimų- kvietimas įformintas ne pagal tvarką- nėra pagal Vizų išdavimo tvarkos aprašo 15/ įmonės įsipareigojimo dėl savivaldybės ar valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu taikomų teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir rekomendacijų. Pareiškėjas 2020-12-04 paprašytas pateikti naują tarpininkavimo raštą, kuriame būtų įmonės įsipareigojimas dėl Covid 19, įmonės licenciją vykdyti tarptautinius krovinių pervežimus ir įmonės ESI su veikla. Iki 2020-12-19 pareiškėjas pateikė naują, įformintą pagal tvarką TR-20201217-126221, tačiau nei įmonės ESI su veikla, nei įmonės licencijos vykdyti tarptautinius krovinių pervežimus nepateikė. 2020-12-19 pareiškėjo buvo paprašyta dar kartą pateikti nurodytus dokumentus, tačiau iki 2021-01-06 jie nebuvo pateikti. Kadangi pareiškėjas nei konsului, nei teismui nepateikė konsulinio pareigūno nustatytas abejones paneigiančių objektyvių duomenų, teisėjų kolegijos vertinimu, tai sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, kas lėmė teisėtą ir pagrįstą pareiškėjo prašomos vizos neišdavimą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ambasada, pagrįstai priimdama ginčijamą Sprendimą, vertino pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo ir jame pateiktą informaciją apie pareiškėjo atvykimo tikslus ir sąlygas bei su prašymu pateiktus dokumentus.
Teisėjų kolegija, vertindama ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgė ir į tai, jog vizą išduodantis subjektas ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, kadangi įvertino ne tik pareiškėjo pateiktus dokumentus, surinktą informaciją, taigi Ambasada priimdama ginčijamą Sprendimą vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma. Įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą kėlė pagrįstų abejonių, todėl Ambasada, tinkamai įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, kadangi nepateikta patikima informacija apie numatomo vykimo tikslą ir sąlygas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita). Nagrinėjamu atveju skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVAT 2014 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-73/2014 pažymėjo, jog pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį nustatė, kad Sprendime tiksliai nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis Įstatymo 19 straipsniu, Sprendime yra aiškiai įvardinti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Ambasada objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, todėl patenkinti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo nėra jokio teisinio pagrindo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad negali būti bylos nagrinėjimo dalyku pareiškėjo skundo prašymas priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą išduoti vizą, kadangi administracinį sprendimą priima viešojo administravimo institucija, o ne teismas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str.1p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.