- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-19
- Bylos Nr.
- 1-23-874/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00470-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Nukentėjusysis
- M. V.
- Kaltinamasis
- V. Ž.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis Joniškio autobusų parke vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini),
teistas 2008-09-11 Pakruojo r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 286 str. – viešųjų darbų bausme 6 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui; teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 294 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Ž. kaltinamas tuo, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. apie 10 val. viešoje vietoje – alaus baro, esančio (duomenys neskelbtini), lauko pavėsinėje, pašalinių asmenų akivaizdoje panaudodamas psichinę prievartą, t. y. peiliu grasindamas nužudyti, reikalavo iš M. V. grąžinti pavogtą dyzelinį kurą bei cigaretes, tokiu būdu, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė savo tariamą teisę vykdyti teisingumą, padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo M. V. teisėms ir teisėtiems interesams ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis V. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad dieną prieš įvykį į jo sodybą buvo atėjęs M. V. ir S. S., gėrė kieme alų. Jo namuose nebuvo. Jo sodyboje dirbę statybininkai matė, kad M. V. ir S. S. landžiojo po kieme stovėjusį jo bortinį sunkvežimį, po to išėjo. Sekančios dienos ryte jis tuo sunkvežimiu ruošėsi važiuoti į Vilnių ir pastebėjo, kad automobilyje nebėra buvusių talpų su kuru bei 5 blokų cigarečių „Marlboro“. Jis lengvuoju automobiliu važiavo pasiimti iš L., o po to, važiavo iš L. pasiskolinti mentelę. Antrą mentelę nusipirko parduotuvėje Joniškyje. Važiuodamas į namus, Kepalių kaime prie parduotuvės pamatė pavėsinėje sėdintį M. V. Jis įvažiavo į kiemą ir, nuėjęs prie pavėsinės, paklausė M. V. kodėl šis pavogė kurą ir cigaretes. Pamatęs, kad iš sudėjimo stambesnis M. V. stojasi, pagalvojo, kad pastarasis nori jam suduoti, todėl susinervinęs pasakė „pabandyk suduot, tai aš tau iš tos mentelės“. Nepamena ar jis atėjo prie pavėsinės laikydamas rankoje mentelę, ar mentelę išsitraukė iš kišenės. Mentelę laikė gal 2-3 sprindžių atstumu M. V. nuo kaklo. Buvo labai supykęs, nepamena, kad būtų užėjęs už pavėsinės ir pridėjęs mentelę M. V. prie kaklo. Jokio peilio su savimi jis neturėjo. Be M. V. pavėsinėje matė J., V. G., buvo dar jam nepažįstamų asmenų. Visi buvo girti, o jis įvykio metu buvo blaivus. Su M. V. seniai konfliktuoja, nes iš po nakties jo sodyboje vis kas nors dingsta. Mano, kad jis būdamas apvogtas labiau nukentėjo, nei M. V. Policijos pareigūnai įvykį tyrė aplaidžiai, apklausė girtą M. V., neatvyko pažiūrėti ar jis turi peilį, jį apklausė tik praėjus dviem mėnesiams po įvykio, neapklausė jo liudytojų. Mano, kad savo veiksmais viešosios tvarkos nepažeidė, nes prie parduotuvės ir taip visada didelis triukšmas. Mano, kad byla jo atžvilgiu sufabrikuota, nes policija ir teismas yra šališki dar nuo tų laikų, kai jis bylinėjosi su M. Prašo nutraukti bylą, nes jis jokio nusikaltimo nepadarė, tik gal neteisėtu būdu pareikalavo pavogto turto.
Nukentėjusysis M. V. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną sėdėjo Kepalių kaimo baro lauko pavėsinėje ir vartojo alkoholį. Kartu buvo A. J., A. K., R. G. Jis buvo neblaivus. Atvažiavęs automobiliu V. Ž., eidamas link jų, nešėsi peilį. Peilis buvo apie 30 cm ilgio, geležtė surūdijusi, apie 15 cm ilgio. V. Ž. priėjo iš priekio, pridėjo peilį jam prie kaklo ir paklausė „Kur cigaretės ?“. Po to, V. Ž. ėmė švaistytis peiliu, priėjo prie jo iš nugaros, sakė, kad padarys jam savo teismą. Jis šiek tiek išsigando. Ar V. Ž. buvo blaivus, nesuprato, bet buvo kažkoks keistas. Dar truputį pašūkavęs, V. Ž. išėjo. Ar pastarąjį kas ramino, nepamena. V. Ž. buvo pasistatęs automobilį prie kelio, atvažiavo vienas, kitų žmonių automobilyje nebuvo. Jis nėra pavogęs jokio V. Ž. turto, kodėl pastarasis jį apkaltino įvykdžius vagystę, nežino. Iš V. Ž. yra tik pirkęs cigaretes ir alų. Mano, kad aplinkinius išgąsdino tokie V. Ž. veiksmai. Jis V. Ž. nepuolė, nesipriešino. Jokių pretenzijų V. Ž. neturi.
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną su M. V., A. J. buvo baro pavėsinėje, gėrė alų. Buvo ir daugiau žmonių. Atvažiavęs V. Ž., įniršęs pribėgo prie pavėsinės su peiliu rankoje ir ėmė mosikuoti juo prieš M. V. Po to, priėjo M. V. iš nugaros, numušė nuo galvos kepurę. V. Ž. klausė M. V. „Kur cigarai? Kur „saliarka“? M. V. atrodė išsigandęs, sakė nieko nežinantis. Jis buvo šoke, bijojo, kad ir jam nekliūtų, nes viskas vyko šalia. Aplinkiniai taip pat buvo šoke. Konfliktas truko apie 10-15 min., po to, V. Ž. išvažiavo. Ar dar kas buvo V. Ž. automobilyje, nepastebėjo, nes automobilio langų stiklai tamsinti, tačiau išlipęs niekas nebuvo. Ar V. Ž. buvo blaivus, nesuprato, tačiau buvo įniršęs. Nukentėjusysis M. V. buvo išgėręs, tačiau jie buvo neseniai susirinkę. Ar kas iškvietė policiją, nežinau. V. Ž. turėtas peilis buvo surūdijęs, apie 30 cm ilgio. Tikrai negalėjo peilio supainioti su dažų grandikliu.
Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną buvo su draugais bare. Kai atvažiavo V. Ž., M. V. sėdėjo pavėsinėje. Jis tuo metu buvo išėjo į parduotuvę ar į tualetą. V. Ž. atėjo vienas, ar pastarojo automobilyje buvo dar žmonių, nematė. V. Ž. kažką nešėsi rankoje, bet ką, negali pasakyti. Kai jis grįžo, V. Ž. jau ėjo į automobilį. Automobilis stovėjo lyg tai prie gatvės, 5-6 m atstumu iki pavėsinės. V. Ž. ateidamas kažką sakė ar suriko, kažką girdėjo apie „savo teismą“.
Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. vasarą alaus bare, esančiame Kepalių k., buvo kažkoks įvykis, bet dabar jau gerai nepamena, nes tuomet buvo nemažai išgėręs. Pamena, kad gėrė pavėsinėje, buvo nemažai žmonių. M. V. taip pat buvo. Atvažiavo automobiliu ir atėjo V. Ž., ar kas nors dar buvo pastarojo automobilyje, nematė. Nuo automobilio iki pavėsinės buvo apie 5 m. V. Ž. kažką sakė M. V. apie „gazolį“, šnekėjo su M. V. „vyriškai“. Jis sėdėjo pavėsinėje, gėrė alų. M. V. sėdėjo kitoje pavėsinės pusėje. V. Ž. stovėjo šalia M. V. Jis nesiklausė ką šie kalbėjo.
Liudytojas K. L. teismo posėdžio metu parodė, kad V. Ž. senas pažįstamas. 2012 m. vasarą pastarasis buvo atvažiavęs dienos metu apie 10-11 val. pasiskolinti mentelės špakliavimo darbams, sakė, kad reikia statyboms. Nematė ar V. Ž. automobilyje buvo žmonių, nes langai tamsinti. Paskolintos mentelės iš arti neįmanoma supainioti su peiliu. Mentelės geležinės dalis yra apie 5 cm pločio ir 7 cm ilgio. Mentelė buvo naudota, ne nauja. Po to, V. Ž. nuvažiavo link Joniškio miesto.
Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. vasarą pas V. Ž. mūrijo ūkinio pastato sieną. Matė M. V. vaikštantį po kiemą. Tuo metu V. Ž. buvo išvažiavęs į Šiaulius. Matė, kad M. V. buvo priėjęs prie mašinos, atidaręs dureles. Nežino ko pastarasis ieškojo, nematė, kad M. V. būtų ką nors išsinešęs. M. V. buvo dviese. M. V. jo nieko neklausė, jis pastarųjų taip pat. Pavaikščioję po kiemą, išėjo. Su juo dar dirbo A. L. ir S. L. Grįžęs V. Ž. pasigedo automobilinio kuro, kuris buvo sandėliuke. Ar M. V. buvo nuėjęs į sandėliuką, nepastebėjo. Po to, V. Ž. kažkur išvažiavo vienas. A. L. su juo mūrijo sieną, todėl negalėjo išvažiuoti su V. Ž. Kuras buvo sandėliuke. Jis nepamena kurią dieną V. Ž. pastebėjo, kad dingo kuras, ar tą pačią, kai vaikščiojo po kiemą M. V., ar kurią kitą. Jis pas V. Ž. mūrijo dvi dienas, o M. V. buvo atėjęs vieną dieną. Atrodo, kad tą pačią dieną V. Ž. ir pasigedo kuro.
Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad kas vyko Kepalių k. esančiame bare nematė, jis buvo automobilyje. Tą dieną V. Ž. paprašė padėti pašveisti autobusiuką prieš remontą. Jis su broliu nuvažiavau pas Ž. apie 9 val. V. Ž. nerado darbui reikalingos šveitimo mentelės, todėl važiavo pas V. Ž. draugą į Satkūnų k. Jis su broliu važiavo kartu, sėdėjo mašinos gale. V. Ž. pas draugą užtruko apie 15-20 min. ir atsinešė lopetėlę. Joniškyje užsuko į parduotuves „Senukai“ ir „Jupoja“, o po to, važiavo namo. Kepalių k. užsuko į parduotuvę. Automobilį V. Ž. pastatė aikštelėj už parduotuvės, pasiėmė mentelę ir kažkur išėjo. Peilio V. Ž. automobilyje nematė. Po 10-15 min. V. Ž. grįžo nelabai kokios nuotaikos, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Jis su broliu iš automobilio išlipę nebuvo. Tą dieną M. V. sutikęs nebuvo, pas V. Ž. sienos nemūrijo, su A. M. nėra dirbęs pas V. Ž. O gal ir dirbo, dabar negali pasakyti. Dieną prieš į V. Ž. kiemą buvo atėję S. S. ir M. V., kažko ieškojo, vaikštinėjo apie mašinas. Jis neklausė M. V., ko šis vaikšto po kiemą. Kad M. V. ką nors išsineštų, nematė.
Liudytojas S. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. vasarą V. Ž. prašė jo ir brolio padėti pašveisti mašiną. Su broliu nuvyko ryte pas V. Ž. į namus, paskui važiavo pas V. Ž. draugą pasiskolinti mentelės. Jis su broliu važiavo kartu, sėdėjo automobilio gale. Vieną mentelę V. Ž. pasiskolino iš draugo, po to, važiavo į Joniškį. Ten V. Ž. nupirko dar vieną mentelę. Po to, sustojo prie Kepalių k. parduotuvės kieme. V. Ž. pasiėmė naująją mentelę ir išėjo, jis su broliu liko mašinoje, klausėsi muzikos. V. Ž. grįžo po 5-10 min., nieko nesakė. Važiavome pas V. Ž. į namus. Pas V. Ž. buvo tik tą vieną dieną. Automobilio tądien nebešveitė.
Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį dirbo Kepalių k. esančioje parduotuvėje-alaus bare. Pamena atvejį, kai išgirdusi kieme triukšmą, išėjo iš parduotuvės pažiūrėti ir pamatė kaip V. Ž. už pavėsinės peiliu „maskatuoja“, stovėdamas prie M. V. V. Ž. buvo įtūžęs, kalbėjo apie kažkokią vagystę. Tikrai matė V. Ž. rankoje surūdijusį peilį, o ne kokią nors mentelę. Triukšmą kėlė V. Ž. Pavėsinėje buvo daugiau žmonių, bet dabar jau nepamena kas tokie. V. Ž. automobilis stovėjo aikštelėje už parduotuvės. Ar V. Ž. ir M. V. buvo blaivūs, nežino.
Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną atėjo su draugais į barą išgerti. Pamena, kad buvo A. K., V., M. V. Jiems sėdint pavėsinėje, atvažiavo V. Ž. ir, atėjęs ėmė peiliu grasinti M. V., kaltindamas pastarąjį, jog dingo cigaretės, dyzelis. V. Ž. pripuolė prie M. V., pridėjo pastarajam prie kaklo peilį. Jis galvojo, kad V. Ž. girtas, nes taip atrodė iš pastarojo elgesio. Visi aplink buvę „apšalo“, kai V. Ž. ėmė „šokinėti“ su peiliu. V. Ž. rankoje buvo tikrai peilis, o ne mentelė.
Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad yra lankęsis V. Ž. sodyboje su M. V., ten vartojęs alkoholį. Tuo metu V. Ž. namuose nebuvo. Kad M. V. būtų ką nors paėmęs iš V. Ž. kiemo, nematė.
Šalies argumentai
M. V. 2012-08-01 pareiškime policijai nurodyta, kad 2012-08-01 apie 10 val. bare, esančiame Kepalių k., V. Ž. sukėlė konfliktą, mosikuodamas peiliu, jam grasino (1 t., 5 b. l.).
Iš 2012-08-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra alaus baro pavėsinė, esanti (duomenys neskelbtini), t. y. vieša vieta (1 t., 7-10 b. l.).
Iš 2013-01-14 akistatos tarp nukentėjusiojo M. V. ir įtariamojo V. Ž. protokolo matyti, kad nukentėjusysis akistatos metu patvirtino savo duotus parodymus, kad V. Ž. 2014-08-01 atėjo į parduotuvės-baro pavėsinę rankoje nešinas peiliu, ėmė ant jo rėkti dėl kuro ir cigarečių vagystės, prikišęs jam prie kaklo peilį grasino papjauti, padaryti savo teismą (1 t., 20 b. l.).
Iš 2013-01-15 akistatos tarp liudytojo A. J. ir įtariamojo V. Ž. protokolo matyti, kad liudytojas akistatos metu patvirtino savo duotus parodymus, kad V. Ž. 2014-08-01 atėjęs į parduotuvės-baro pavėsinę, atsineštu peiliu grasino M. V. dėl „saliarkos“ ir cigarečių vagystės (1 t., 24-25 b. l.).
Iš 2013-01-23 akistatos tarp liudytojo A. K. ir įtariamojo V. Ž. protokolo matyti, kad liudytojas akistatos metu patvirtino savo duotus parodymus, kad V. Ž. 2014-08-01 atėjęs į parduotuvės-baro pavėsinę, atsineštu peiliu grasino M. V. dėl kuro ir cigarečių vagystės (1 t., 30 b. l.).
Iš 2013-01-23 akistatos tarp liudytojo V. V. ir įtariamojo V. Ž. protokolo matyti, kad liudytojas akistatos metu patvirtino savo duotus parodymus, kad V. Ž. 2014-08-01 atėjęs į parduotuvės-baro pavėsinę, atsineštu peiliu grasino M. V. dėl kažkokios vagystės, žadėjo padaryti savo teismą (1 t., 35-36 b. l.).
Nors kaltinamasis nepripažino kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teismas, išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad V. Ž. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. Ž. viešoje vietoje – pavėsinėje, esančioje prie kaimo parduotovės-alaus baro, matant pašaliniams asmenims, kėlė triukšmą, kaltino nukentėjusįjį M. V. įvykdžius vagystę, grasino nukentėjusiajam peiliu ir tokiais įžūliais savo veiksmais išgąsdino pavėsinėje buvusius kitus asmenis, demonstravo nepagarbą aplinkai bei aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Šias aplinkybes neginčijamai patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklausti nukentėjusysis M. V., liudytojai A. K., A. J., I. K. Šiuos nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais, nes nesustatė jų suinteresuotumo tyčia duoti kaltinamajam nepalankius parodymus. Ir pats kaltinamasis pripažino, kad buvo atėjęs į prie parduotuvės-baro esančią pavėsinę aiškintis su M. V. dėl galimai pastarojo padarytų vagysčių, buvo labai supykęs ant M. V., turėjo rankoje mentelę, kurią laikė atkišęs priešais nukentėjusįjį.
Tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad V. Ž. veikoje nėra visų būtinų BK 294 str. 2 d. numatytų kvalifikuoto savavaldžiavimo požymių.
Motyvuojamoji dalis
BK 294 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui.
Kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu pripažintas smurtinis šio nusikaltimo padarymo būdas. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktų, taigi ir BK 294 straipsnio 2 dalies, aiškinimas negali apsiriboti vien tik lingvistinio (verbalinio) metodo taikymu, kai įstatymo tekstas aiškinamas tik paraidžiui, tačiau turi būti remiamasi ir sisteminio, loginio teisės aiškinimo metodais, kaltinimas pagal BK 294 str. 2 d. turi būti pagrįstas visų požymių, įtvirtintų BK 294 str. 1 d. Taigi pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 str. 2 d. turi būti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Nuostatos, kad tie atvejai, kai asmuo savavaldžiauja panaudodamas prievartą (psichinę ar fizinę) nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui, savaime kvalifikuotini pagal BK 294 str. 2 d., net nekonstatavus didelės žalos asmens teisėms ar (ir) teisėtiems interesams, iš esmės reiškia plečiamąjį baudžiamosios atsakomybės pagrindų pagal BK 294 str. 2 d. aiškinimą. Tai neatitinka baudžiamojo, baudžiamojo proceso įstatymų paskirties, prieštarauja konstitucinių teisėtumo, asmenų lygybės prieš įstatymą, teisingumo ir kitų principų reikalavimams. Suprantama, kad panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobūdis nulemia ir atsiradusių padarinių rūšį – fizinė ar psichinė žala. Kita vertus, „didelės žalos“ požymio įtvirtinimas BK 294 str. 2 d. numatyto savavaldžiavimo sudėtyje (kaip minėta, neatskiriamos nuo pagrindinės savavaldžiavimo sudėties ir papildančios pagrindinės savavaldžiavimo sudėties požymių visumą), reiškia imperatyvą, kad pagrindžiant kaltinamajam kaltinimą pagal BK 294 str. 2 d. nepakanka tik konstatavimo, jog nukentėjusysis patyrė psichinę ar fizinę prievartą. Turi būti atskleista ir tokios prievartos padarinių pobūdis, turinys. Kartu turi būti analizuojamas ir prievartos pobūdis. Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi būti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir t. t. Nukentėjusysis turi ne tik išgirsti grasinimus, bet ir suprasti jų realų pavojingumą, didelę tikimybę, kad kaltininkas juos įgyvendins. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia „įstatymų nustatytą tvarką“, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti (kasacinė byla Nr. 2A-7-2/2010), agresyvus, baustinas ir pan. Suprantama, kad turi būti motyvuotai pagrindžiamas ir kitų savavaldžiavimo sudėties požymių, tarp jų ir subjektyviųjų, buvimas kaltininko elgesyje. Atsižvelgiant į nusikalstamo savavaldžiavimo esmę, į teismų praktiką bylose dėl nusikalstamų veikų, kuriose psichinė prievarta nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui yra tokių veikų padarymo būdas, taip pat, įvertinant sankcijos už kvalifikuotą savavaldžiavimą griežtumą, darytina išvada, kad psichine prievarta baudžiamąja teisine prasme laikytini pasikartojantys ar nuolatinio pobūdžio tyčiniai kaltininko veiksmai, pasižymintys aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu. Gali būti gąsdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo šeimai. Tai gali būti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgą, nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, šmeižti, šantažuoti, persekioti pats ar į tokią veiką įtraukti ir kitus asmenis. Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas. Tai gali sukelti nukentėjusiajam bejėgiškumo būseną, įtampą, dvasinius sukrėtimus ar nuolatinį psichologinį diskomfortą, depresiją ar kitokią liguistą būseną, sveikatos pablogėjimą ar net psichikos sutrikimą. Tokius padarinius (didelę žalą) nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin šiurkštus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas (LAT 2012-11-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo jurisprudencijoje nurodė, kad savavališki veiksmai, nesukėlę didelės žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas (LR ATPK 188 str.). Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Kartu Aukščiausiais Teismas pabrėžė, kad šis požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi būti pagrįstas išsamia įrodymų analize, todėl nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011).
V. Ž. pareikštame kaltinime suformuluoti teiginiai, kad kaltinamasis, panaudodamas psichinę prievartą, padarė didelę žalą nukentėjusiojo M. V. teisėms ir teisėtiems interesams, yra deklaratyvūs, nes jų nepatvirtina byloje nustatyti duomenys. Nukentėjusysis M. V. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad truputį išsigando dėl V. Ž. elgesio jo atžvilgiu, jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Todėl lieka neaišku, kuo pasireiškė kaltinime nurodytas didelės žalos padarymas nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams.
Kaltinamojo V. Ž. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str. 1 d.), priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – V. Ž. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (1 t., 58 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 59-71 b. l.), dirba. Kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas įstatymo nustatytam vidurkiui, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstama veika sukeltus padarinius, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54 str., 61 str.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 53-54 b. l.), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., teismas
nusprendžia:
V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, išteisinti.
V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir skirti 50 MGL, t. y. 6500,00 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų 00 ct) dydžio baudą.
Nustatyti savanorišką baudos sumokėjimo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.