Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo advokato A. P. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas advokatas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-5), kuriuo prašo panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą (toliau – Sprendimas) dėl drausminės nuobaudos – papeikimo - advokatui A. P. skyrimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, jog skundžiamame Sprendime konstatuota, kad advokatas A. P. pažeidė Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 39 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų, bei Etikos kodekso (galiojusio iki 2016-09-01) 5.1. papunkčio nuostatas. Ieškovo vertinimu, Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Vertinant skundžiamo Sprendimo teiginį, kad kliento teisė atsisakyti advokato ir nutraukti sutartį neturėtų būti siejama su papildomomis sąlygomis, nes tuo advokato interesui suteikiamas pirmumas, palyginti su kliento interesu, o tai prieštarauja lojalumo klientui principui, ieškovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas jokių sąlygų dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo klientui niekada nekėlė. Advokato ir kliento 2014 m spalio 1 d. pasirašytos Teisinių paslaugų teikimo sutarties (toliau - Sutartis) 4.1 punkte yra nustatyta ne sąlyga, bet terminas: <...Šalis, norinti nutraukti sutartį, prieš tris mėnesius raštu įspėja kitą šalį. ...>. Trijų mėnesių įspėjimo terminas nustatytas abiejų šalių naudai, yra protingas, atsižvelgiant tiek į advokato, tiek į kliento interesus: advokatas mažiausiai trims mėnesiams turi žinoti savo darbo grafiką (atsižvelgiant teismo posėdžių skyrimo bylose periodiškumą), o klientui šis terminas reikalingas tam, kad būtų surastas kompetentingas teisininkas bei užtikrintas sklandus teisinių reikalų perdavimas, ypač Prekybos, pramonės ir amatų rūmams valstybės priskirtų funkcijų srityje. Taigi, skirtingų teisinių sąvokų „sąlyga“ ir „terminas“ sutapatinimas nagrinėjamu atveju lemia skundžiamo Sprendimo neteisėtumą. Ginčo dėl advokato lojalumo ir konfidencialumo pareigos pažeidimo esmė yra tame, kad ieškovas ir atsakovas skirtingai vertina ieškovo veiksmus, pateikiant Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Tarybai (toliau – VPPAR, organui skiriančiam VPPAR generalinį direktorių) medžiagą apie galimai neskaidrią generalinio direktoriaus veiką, išduodant force majeure (nenugalimos jėgos) pažymą, asmenims susijusiems su generaliniu direktoriumi. Iš 2016 m. balandžio 28 d. ieškovo parengtos teisinės išvados matyti, kodėl nagrinėtoje situacijoje nebuvo teisinio pagrindo UAB „Fima“ išduoti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančią pažymą. Nepaisant to, VPPAR generalinis direktorius, ieškovo vertinimu, neteisėtai kišdamasis į advokato profesinę veiklą, 2016 m. gegužės 4 d. išdavė nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančią pažymą, kas sukėlė audringą VPPAR nario AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasipiktinimą. Nurodytų nuostatų vykdymas, iškeliant kliento valdymo organui (VPPAR Tarybai) klausimą dėl generalinio direktoriaus veikos (prašant sušaukti šiuo klausimu Tarybos posėdį), nėra advokatui patikėtos informacijos atskleidimas LR advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Pagal Sutartį ieškovo klientas buvo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, bet ne direktorius. Pagal LR prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 2 straipsnį, Rūmai yra savanoriški juridinių bei fizinių asmenų, užsiimančių Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentuojama ekonomine veikla, susivienijimai, ne pelno organizacijos, įgyvendinančios verslo savivaldos principus. Minėta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuriai pateikta informacija, yra VPPAR nariu, taigi informacija pateikta organizacijos (kliento) viduje, todėl toks veiksmas net teoriškai negali būti interpretuojamas kaip veikimas prieš klientą ar lojalumo klientui pažeidimas. Nagrinėjamu atveju advokatas, veikdamas kliento interesais, parengė teisinę išvadą, kurioje remiantis teisiniais argumentais ir teismų praktikos pavyzdžiais konstatuota, jog situacijos, susiklosčiusios vykdant UAB „Fima“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį, negalima interpretuoti kaip force majeure aplinkybių. Nagrinėjamu atveju vertintina ir advokato veiklos specifika, rengiant išvadas dėl force majeure aplinkybių. Rengiant tokias išvadas advokatas analizuoja ir vertina dažniausiai trečiųjų šalių pasirašytas sutartis ir veiksmus nenugalimos jėgos (force majeure) instituto aspektu. VPPAR generalinis direktorius neprieštaravo, kad viena šalis (UAB „Fima“) atvyktų į Rūmus ir su advokatu aptartų analizuojamą situaciją, kitą kartą pats pateikė advokatui UAB „Fima“ papildomus dokumentus, tačiau kai kita šalis (AB „Lietuvos geležinkeliai“) paprašė informacijos apie tą pačią situaciją ir ji buvo pateikta, advokato veiksmus įvertino kaip paslapties atskleidimą. Ieškinyje taip pat nurodo, jog skundžiamame sprendime papildomai konstatuota, kad nors drausmės byla ir nėra iškelta dėl paties Advokato, kaip Tarybos nario, veiklos, tačiau hipotetiškai taip pat atkreipiamas dėmesys, kad dėl tų pačių principų ir pats Advokatas turėtų nusišalinti ir neveikti kaip Tarybos narys tais klausimais, kuriais jis pats yra suinteresuotas ir turintis konfidencialią informaciją, gautą vykdant advokato pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas yra vientisas rašytinis dokumentas, šie skundžiamo sprendimo konstatuojamoje dalyje išdėstyti hipotetiniai teiginiai (kaltinantys advokatą nebūtais dalykais, dėl kurių drausmės byla nėra iškelta), pažeidžia drausmės bylų nagrinėjimo tvarką ir ieškovo teises (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-396/2012). Nagrinėjamu atveju Advokatų garbės teismas, neturėdamas įgaliojimų vertinti aplinkybių ir pasisakyti dėl pažeidimų, kurių tyrimas buvo nutrauktas ir dėl kurių drausmės byla nebuvo perduota Garbės teismui, priėmė sprendimą skirti drausminę nuobaudą. Iš skundžiamo Garbės teismo sprendimo turinio nėra aišku, kokią įtaką tokiai nuobaudai turėjo hipotetinis pažeidimas, dėl kurio drausmės byla nebuvo iškelta ir kurio Garbės teismas neturėjo įgaliojimų vertinti. Atsižvelgiant į paminėtoje civilinėje byloje suformuluotą taisyklę bei jurisprudencijos tęstinumo principą, šis esminis procedūrinis pažeidimas daro visą skundžiamą 2017 m. birželio 20 d. Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo sprendimą neteisėtu.Atsakovė Lietuvos advokatūra pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 22-28). Nurodė, kad Sutarties 4.1 punkto nuostata, pagal kurią klientas gali nutraukti Sutartį tiktai prieš 3 mėnesius raštu informuodamas apie tai advokatą, yra niekinė ir negalioja, kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 str. 1 d.). Sutartims dėl teisinės pagalbos taikomas Advokatūros įstatymas bei CK nuostatos, reglamentuojančios atstovavimą bei pavedimo sutartį. Taigi, klientas gali atsisakyti nuo teisinės pagalbos sutarties nepriklausomai nuo tokio atsisakymo priežasčių bet kada ir teisė atsisakyti nuo teisinės pagalbos sutarties negali būti suvaržoma, išskyrus, kai įstatymai arba sutartis nustato atvejus, kuriais išduodamas neatšaukiamas įgaliojimas (CK 2.146 str. 2 d.), taip pat tais atvejais, kai Advokatūros įstatymas riboja galimybę advokatui, bet ne klientui, atsisakyti nuo sutarties. Tai reiškia, jog tuo atveju, jeigu klientui yra ribojama teisė bet kokiu terminu atsisakyti nuo teisinės pagalbos sutarties, tuo yra pažeidžiamos imperatyvios įstatymų normos, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str.). Toks aiškinimas atitinka teismų praktikos nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2005-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-207/2005). Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas vienas pamatinių advokato profesinės veiklos principų – lojalumo klientui principas, kurio esmė yra siekis užtikrinti kliento pasitikėjimą advokatu. Lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą teikti klientui paslaugas taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, taip pat užtikrinti advokato ir kliento tarpusavio santykių sąžiningumą, teisėtumą bei etiškumą. Pagal Etikos kodekso 5.2 papunktį advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis ir kliento pavedimu advokato surinkti duomenys. Taigi konfidencialia informacija gali būti laikomas viskas, ką advokatas tiesiogiai ar netiesiogiai sužino iš kliento ar apie jį nuo to momento, kai klientas į advokatą kreipiasi dėl teisinės pagalbos, o ir pats kreipimosi faktas laikomas viena iš aplinkybių, saugomų konfidencialumo pareigos. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, laikytina nepagrįsta ieškovo pozicija, kad jo veiksmai, suteikiant informaciją VPPAR Tarybos nariui AB „Lietuvos geležinkeliai“ apie, ieškovo nuomone, neskaidrią VPPAR generalinio direktoriaus veiklą, negali būti interpretuojami kaip advokato konfidencialumo bei lojalumo savo klientui pareigų pažeidimas, taip pat kaip veikimas prieš klientą. Kitokia nei ieškovo VPPAR generalinio direktoriaus nuomonė dėl išduodamos force majeure pažymos pobūdžio nėra pašalinė įtaka ar neteisėtas kišimasis į ieškovo, kaip advokato, profesinių funkcijų atlikimą. Ieškovas buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn už tai, kad veikė nelojaliai VPPAR, o ne VPPAR generalinio direktoriaus atžvilgiu, todėl priešingi ieškovo argumentai yra nepagrįsti. Informacija, susijusi su konkrečios force majeure pažymos išdavimu, suinteresuotiems asmenims turėtų būti atskleidžiama tik VPPAR generalinio direktoriaus, veikiančio VPPAR vardu išduodant force majeure pažymas, sutikimu ir pavedimu. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tokio pavedimo ieškovas negavo, todėl aptariami ieškovo argumentai dėl force majeure pažymų išdavimo ypatumų laikytini nepagrįstais. Ieškovas taip pat nepagrįstai akcentuoja, jog UAB „Fima“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra VPPAR nariai, o jų atstovai yra deleguoti į VPPAR Tarybą – ši aplinkybė nesuteikia pagrindo atskleisti šioms bendrovėms bei kitiems VPPAR nariams konfidencialią informaciją. Pažymi, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ nėra suinteresuota skųsti ieškovo veiksmus, nes dėl tokio Ieškovo elgesio šiai bendrovei tapo žinoma, kad yra pagrindas abejoti UAB „Fima“ išduotos force majeure pažymos pagrįstumu ir taip sustiprinti savo pozicijas ginče su UAB „Fima“ taikant sutartinę atsakomybę už rangos sutarties vykdymo terminų pažeidimą. Ieškovas nesutinka su šiuo Sprendimo teiginiu: „nors drausmės byla ir nėra iškelta dėl paties Ieškovo, kaip Tarybos nario, veiklos, tačiau hipotetiškai taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dėl tų pačių principų ir pats Ieškovas turėtų nusišalinti ir neveikti kaip Tarybos narys tais klausimais, kuriais jis pats yra suinteresuotas ir turintis konfidencialią informaciją, gautą vykdant advokato pareigas“. Ieškovo vertinimu, šis teiginys pažeidžia drausmės bylų nagrinėjimo tvarką ir ieškovo teises. Šiai išvadai pagrįsti ieškovas cituoja Lietuvos apeliacinio teismo 2012-07-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-396/2012, pateiktus teismo argumentus, tačiau ši nutartis nėra aktuali šiai bylai dėl skirtingų faktinių aplinkybių. Ieškovo nurodomoje byloje teismas teisėtumo aspektu vertino aplinkybę, kai Lietuvos advokatūros Drausmės komitetas nustatė, kad advokatė profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimo kopiją pateikė pažeisdama nustatytus terminus, tačiau bylos dalį dėl advokato pareigos apdrausti profesinę civilinę atsakomybę nutraukė. Advokatų garbės teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad advokatė nesilaikė duotos priesaikos, be kita ko, ir dėl to, jog laiku nepateikė profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimo. Teismas konstatavo, jog Advokatų garbės teismas neturi įgaliojimų vertinti aplinkybių ir pasisakyti dėl pažeidimų, kurių tyrimas buvo nutrauktas ir dėl kurių drausmės byla nebuvo perduota Advokatų garbės teismui. Būtent šios išvados pagrindu teismas sprendė, kad Advokatų garbės teismo sprendime analizuojant aplinkybes, dėl kurių drausmės byla buvo nutraukta, padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, darantis visą Advokatų garbės teismo sprendimą neteisėtu. Teigia, jog dėl ieškovo, kaip VPPAR Tarybos nario, veiklos Sprendimu nuobauda jam nebuvo skirta, Sprendime tik nurodyta, kad ieškovas turėtų nusišalinti ir neveikti kaip VPPAR Tarybos narys tais klausimais, kuriais jis pats yra suinteresuotas ir turintis konfidencialią informaciją, gautą vykdant advokato pareigas. Šis teiginys yra patariamojo pobūdžio, pateiktas tikslu priminti apie pareigą laikytis advokato veiklos principų, jis neturi įtakos Sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui, todėl jo nurodymas Sprendime nelaikytinas procedūriniu pažeidimu, kuris daro visą Sprendimą neteisėtu.Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus (b. l. 84-89). Papildomai pažymėjo, kad Sutarties galiojimo termino nustatymas, kaip ir termino pranešimui apie sutarties nutraukimą nustatymas, yra standartinė ir visuotinai naudojama sutarčių teisėje taisyklė. Šis terminas jokiu būdu nepanaikina įgaliotojo teisės atsisakyti įgaliojimo, bet yra nustatomas abiejų šalių interesais, taigi, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą (LR CK 1.5 str.) bei pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) principą. Nagrinėjamu atveju Sutartis buvo aptarta individualiai, abi šalys patvirtino, kad sutarties nuostatos atitinka jos valią ir interesus, ji nebuvo nuginčyta, todėl turėjo būti nutraukta joje nustatytu terminu pranešus advokatui. Atsakovo nurodomos aplinkybės bei teisinis reglamentavimas nesudaro akivaizdaus pagrindo teismui ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir jo teisines pasekmes. Atsakovas neginčija to fakto, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ (kuriai neva ieškovas neteisėtai atskleidė konfidencialią informaciją) yra VPPAR narė. Tuo būdu atsakovo pozicija yra kontraversiška, nes jis kaltina ieškovą atskleidus kliento informaciją pačiam klientui. Asocijuotos organizacijos (VPPAR) nariai, kurie pagal įstatymą sudaro Rūmus, ir buvo ieškovo klientas, todėl informacijos atskleidimas kliento viduje negali būti vertinamas kaip advokatui patikėtos informacijos atskleidimas LR advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. VPPAR direktorius tėra Rūmų valdymo organas, todėl advokatas, sąžiningai vykdantis savo pareigas ir matantis, kad direktoriaus reikalavimas parengti force majeure pažymą akivaizdžiai kertasi su Rūmų praktika, privalo veikti ne direktoriaus, bet kliento, t. y. Rūmų interesais. Ieškovas veikė būtent kliento (VPPAR) interesais ir nepaisydamas daromo spaudimo, pateikė nepriklausomą teisinę išvadą, pagrįstą teisiniais argumentais, nors tai ir nesutapo su neargumentuotais VPPAR generalinio direktoriaus norais. Advokatų garbės teismas neturi įgaliojimų pasisakyti ir vertinti aplinkybių, dėl kurių drausmės byla jam neperduota. Šios taisyklės esmė nesikeičia priklausomai nuo to, ar advokatui drausmės byla buvo iškelta, nutraukta ir todėl neperduota Garbės teismui, ar neiškelta ir todėl neperduota Garbės teismui. Abiem atvejais neperduotos bylos aplinkybių Advokatų garbės teismas negali analizuoti, todėl negali teikti hipotetinių išvadų, nors tos aplinkybės ir buvo nurodytos pareiškėjo skunde. Juo labiau, kai skiriant nuobaudą nėra detalizuojama už kurį pažeidimą ta nuobauda skiriama. Kadangi nagrinėjamu atveju Advokatų garbės teismas Sprendime pasisakė ir vertino aplinkybes, dėl kurių drausmės byla jam nebuvo perduota, tai šiuo aspektu nagrinėjama faktinė situacija ir faktinė situacija aprašyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje yra labai panašios, o Sprendimo rezoliucijos aspektu yra analogiškos – abiem lyginamais atvejais iš Advokatų garbės teismo sprendimo turinio nėra aišku, kokią įtaką tokiai nuobaudai turėjo pažeidimas, kurio Garbės teismas neturėjo įgaliojimų vertinti.Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus (b. l. 92-94). Papildomai nurodė, kad jei teismas nesutiktų su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija dėl Sutarties 4.1 punkto negaliojimo, mano, jog klientas, praradęs pasitikėjimą advokatu, turi teisę nedelsiant su juo nutraukti teisinių paslaugų sutartį, apie tai pranešdamas advokatui. Šiuo atveju klientas, nusprendęs nutraukti Sutartį, turėtų pagal šios sutarties 4.1 punktą prieš tris mėnesius raštu įspėti kitą šalį (advokatą), o per tą įspėjimo terminą (t. y. dar tris mėnesius) advokatas turėtų teikti klientui teisines paslaugas, atitinkamai klientas privalėtų mokėti advokatui sutartą abonentinį mokestį. Toks su advokatu sudarytos neterminuotos teisinių paslaugų sutarties pasibaigimo pagrindas galėtų būti pripažįstamas tik tais atvejais, kai nutraukimas nėra grindžiamas advokato veiklos principų pažeidimu. Tuo tarpu tais atvejais, kai klientas praranda pasitikėjimą advokatu, kliento teisė atsisakyti advokato negali būti ribojama tokiomis sąlygomis kaip privalomu advokato teisinių paslaugų pirkimu ir Kliento pareiga sumokėti advokatui abonentinį mokestį tam tikrą laiką (šiuo atveju – tris mėnesius) iki įsigalios pranešimas apie sutarties nutraukimą. Lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą teikti klientui paslaugas taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, taip pat užtikrinti advokato ir kliento tarpusavio santykių sąžiningumą, teisėtumą bei etiškumą. Ieškovo elgesys akivaizdžiai neatitiko šių reikalavimų. Kadangi AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra užsakovas sutartiniuose santykiuose su rangovu UAB „Fima“ ir nėra Sutarties šalis, todėl yra pagristas Advokatų garbės teismo teiginys, kad ieškovas, siųsdamas elektroninį laišką AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovui A. V., t. y. siųsdamas laišką kitai sutarties, sudarytos tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Fima“, šaliai, ir jame nurodydamas, ieškovo nuomone, force majeure pažymos UAB „Fima“ išdavimo nepagrįstumą bei išdavimo aplinkybes, pažeidė konfidencialumo bei lojalumo savo klientui VPPAR pareigą, savo veiksmais diskreditavo savo kliento, t. y. VPPAR, vardą, bei veikė prieš savo klientą – dėl ieškovo veiksmų AB „Lietuvos geležinkeliai“ paaiškėjo force majeure pažymos, dėl kurios į VPPAR kreipėsi UAB „Fima“, išdavimo aplinkybės, dėl ko AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsirado pagrindas abejoti šio dokumento pagrįstumu ir apskritai nepasitikėti VPPAR (t. y. ieškovo kliento) veikla, išduodant tokio pobūdžio pažymas. Tai, jog UAB „Fima“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra VPPAR nariai, o jų atstovai yra deleguoti į VPPAR Tarybą, nesuteikia pagrindo atskleisti šioms bendrovėms bei kitiems VPPAR nariams konfidencialią informaciją. Advokatų garbės teismas nekonstatavo jokių Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimų, susijusių su ieškovo kaip VPPAR Tarybos nario veikla, dėl to nėra jokio pagrindo pritarti dublike dėstomiems ieškovo samprotavimams, kad iš Sprendimo nėra aišku, už ką paskirta drausminė nuobauda, kokią įtaką drausminė nuobaudai turėjo pažeidimas, kurio Advokatų garbės teismas neturėjo įgaliojimų vertinti, kad Advokatų garbės teismo nėra konstatuota jokių pažeidimų, susijusių su ieškovo, kaip VPPAR Tarybos nario veikla, todėl nėra pagrindo šioje byloje taikyti ieškovo cituojamos Lietuvos apeliacinio teismo 2012-07-26 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-396/2012.

Ieškinys tenkinamas.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2014-10-01 ieškovas ir Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai (VPPAR) sudarė Teisinių paslaugų teikimo sutartį (Sutartis), kurios 1.1 punkte nustatyta, jog sutarties dalykas yra apmokamos teisinės paslaugos, kurias advokatas teikia Klientui, siekiant užtikrinti pastarojo veiklos teisėtumą bei teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Sutarties 3.3 punktas nustato, kad Klientas atsiskaito su advokatu abonentinio apmokėjimo pagrindu: kiekvieną mėnesį sumoka advokatui 3 500 litų ir pridėtinės vertės mokestį, per penkias dienas po PVM sąskaitos faktūros iš advokato gavimo. Sutarties 4.1 punkte nurodyta, jog Sutartis sudaroma neterminuotam terminui, o šalis, norinti nutraukti Sutartį, prieš tris mėnesius raštu įspėja kitą šalį (b. l. 11). Sutarties 2.6 punktas numatė, jog advokatas nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, teikia Klientui išvadas bei rengia nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančias pažymas arba atsisakymus jas išduoti. 2016-04-28 ieškovas parengė išvadą dėl atsisakymo išduoti pažymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (b. l. 12-15). 2016-04-29 pranešimu ieškovas buvo informuotas, jog VPPAR po trijų mėnesių, 2016-07-29, nutraukia Sutartį. Tame pačiame pranešime VPPAR pasiūlė nutraukti Sutartį 2016-05-06, tą dieną fiksuojant visų šalių Sutartinių įsipareigojimų pabaigą, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugų teikimo pasibaigimą bei atsiskaitymo už paslaugas pasibaigimą. Ieškovas ant pranešimo padarė prierašą, jog vadovaudamasis Sutarties 4.1 punktu praneša, kad Sutartis nuo 2016-05-06 negali būti nutraukta bei informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog šią savaitę jis teikė paslaugas, sekančią savaitę paslaugų neteiks (b. l. 34). 2016-05-04 UAB „Fima“ buvo išduota pažyma, liudijanti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes (b. l. 16). AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2016-05-16 rašte Dėl VPPAR išduodamų pažymų apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes nurodė, jog bendrovė yra pasipiktinusi esama situacija bei Rūmų veikla, kadangi pažymose pateikiamos abstrakčios išvados neįvertinant nagrinėjamų aplinkybių įtakos konkrečių sutartinių įsipareigojimų vykdymui, nevertinama jų įtaka visai sutarčiai, nenurodomas konkretus aplinkybių galiojimo laikas ar vieta (b. l. 18).Ieškovas 2016-05-10 elektroniniu laišku VPPAR tarybos nariams šiuos informavo, kad į VPPAR kreipėsi įmonė (vadovai pažįstami Danilevičiui) su prašymu išduoti pažymą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Šiame rašte ieškovas nurodė, kad teikia paslaugas VPPAR, nurodė kokias paslaugas teikia, aptarė paskutinę teiktą teisinę paslaugą ir VPPAR generalinio direktoriaus veiksmus (b. l. 37). 2016-05-20 raštu ieškovas dar kartą kreipėsi į VPPAR tarybos narius bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovą A. V., kuriuos ragino ištirti, ar kliento atstovo generalinio direktoriaus veiksmuose nėra prekybos pažymomis požymių (b. l. 38). 2016-05-30 rašte ieškovas ragino ištirti VPPAR generalinio direktoriaus veiksmą teisėtumą bei informavo dėl neva abejones keliančio Danilevičiaus elgesio, kuriuo neva galimai siekiama pridengti neskaidrią direktoriaus veiklą (b. l. 39).Pas atsakovę 2016-06-01 buvo užregistruotas VPPAR 2016-05-31 raštas Nr. 01-5/190 dėl drausmės bylos advokatui A. P. iškėlimo, kuriame nurodyta, kad 2014-10-01 VPPAR su ieškovu pasirašė Teisinių paslaugų teikimo sutartį (Sutartis), pagal kurią ieškovas teikė VPPAR teisines paslaugas, o jas teikdamas atskleidė VPPAR patikėtą informaciją tretiesiems asmenims, diskreditavo savo klientą VPPAR bei kitais skunde nurodytais veiksmais šiurkščiai pažeidė advokatui keliamus reikalavimus (b. l. 29-31). 2016-07-04 Lietuvos advokatūroje buvo gautas ieškovo paaiškinimas dėl VPPAR generalinio direktoriaus skundo, kuriame ieškovas nurodė, kad VPPAR skundas yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės, pateiktas po to, kai ieškovas pateikė VPPAR Tarybai (organui, skiriančiam VPPAR generalinį direktorių) medžiagą apie galimai neskaidrią VPPAR generalinio direktoriaus veiklą, išduodant force majore pažymą su juo susijusiems asmenims (b. l. 43). Ieškovas su paaiškinimu pateikė 2016-04-28 parengtos teisinės išvados kopiją (b. l. 45-48).Lietuvos advokatūros Advokatų taryba (toliau – Advokatų taryba) 2016-11-17 išnagrinėjo medžiagą dėl ieškovo profesinės veiklos ir priėmė sprendimą iškelti ieškovui drausmės bylą dėl galimai pažeistų Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 39 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų bei Lietuvos advokatų etikos kodekso, paskelbto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-345, galiojusio iki 2016-09-01 (toliau – Etikos kodeksas), 5.1 papunkčio reikalavimų (b. l. 56-61). Advokatų garbės teismas 2017-06-20 sprendimu (toliau – Sprendimas) konstatavo, kad ieškovas pažeidė Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 39 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų, bei Etikos kodekso 5.1 papunkčio nuostatas, ir nutarė advokatui A. P. skirti drausminę nuobaudą – papeikimą (b. l. 7-10).

Dėl kliento teisės atsisakyti advokato

Minėta, jog Sutarties 4.1 punkte šalys numatė, jog Sutartis sudaroma neterminuotam terminui, o šalis, norinti nutraukti Sutartį, prieš tris mėnesius raštu įspėja kitą šalį. Kaip pagrįstai atsiliepime į ieškinį nurodė atsakovė, klientas gali atsisakyti nuo teisinės pagalbos sutarties nepriklausomai nuo tokio atsisakymo priežasčių bet kada ir teisė atsisakyti nuo teisinės pagalbos sutarties negali būti suvaržoma, išskyrus, kai įstatymai arba sutartis nustato atvejus, kuriais išduodamas neatšaukiamas įgaliojimas (CK 2.146 str. 2 d.), taip pat tais atvejais, kai Advokatūros įstatymas riboja galimybę advokatui, bet ne klientui, atsisakyti nuo sutarties. Lietuvos apeliacinis teismas 2005-04-21 nutartyje (civilinė byla Nr. 2-207/2005) yra konstatavęs, jog „LR advokatūros įstatymo 2 straipsnis reglamentuoja advokatų teikiamas teisines paslaugas, 4 straipsnis - advokato veiklą, 5 straipsnis - advokatų veiklos principus, 48 straipsnis - kliento ir advokato susitarimą (sutarties dėl teisinių paslaugų sudarymą), 49 straipsnis - advokato įgaliojimų įforminimą ir 50 straipsnis - apmokėjimą už advokato teikiamas teisines paslaugas, advokato išlaidas ir kitas įmokas. CK reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, o įstatymo nustatytais atvejais šis kodeksas taip pat reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius (CK 1.1 straipsnis). CK normos tokiems santykiams taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja specialūs įstatymai. Sutartis dėl teisinės pagalbos yra sandoris, todėl CK normos sutartims dėl teisinės pagalbos, sudarytoms pagal LR advokatūros įstatymą, taikytinos tiek, kiek jų nereglamentuoja LR advokatūros įstatymas. LR advokatūros įstatymo 49 straipsnio pirmoje dalyje, reglamentuojančioje advokato įgaliojimų įforminimą, nurodyta, kad atlikdamas pavedimus pagal susitarimą advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą. Todėl sutartims dėl teisinių paslaugų taikytinos CK normos, reglamentuojančios įgaliojimo suteikimą bei panaikinimą, pavedimo sutartį, taip pat kitos CK normos. Įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą ir nutraukti pavedimo sutartį (CK 2.146 str. 1 d., 6.763 str. 1 d. 1 p.), išskyrus atvejus, kuriais išduodamas neatšaukiamas įgaliojimas (CK 2.146 str. 2 d.). CK normos nustato įgaliotojo interesų prioritetą pavedimo sutartyje (CK 6.760 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo įstatymo nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus (LR advokatūros įstatymo 4 str. 2 d.). Lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo principas pagal įstatymą yra vienas pagrindinių advokatų veiklos principų (LR advokatūros įstatymo 5 str. 5 p.). Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad paminėtų sutarčių dėl teisinės pagalbos sąlyga, jog klientas gali nutraukti sutartį tiktai prieš 3 mėnesius raštu informuodamas apie tai advokatą, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir yra niekinė bei negalioja, yra pagrįstos tinkamu teisės normų aiškinimu (CK 1.80 str. 1 d.)“. Nagrinėjamu atveju, esant analogiškai situacijai, teismas neturi pagrindo nuspręsti priešingai, todėl daro išvadą, jog Sutarties 4.1 punkte numatyta sąlyga, kad šalis, norinti nutraukti sutartį, prieš tris mėnesius raštu įspėja kitą šalį, yra niekinė ir negaliojanti (CK 1.80 str. 1 d.), kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms - LR advokatūros įstatymui, CK 2.146 straipsnio 1 daliai. Dėl šių priežasčių teismas laiko, jog Sprendime padaryta išvada, kad kliento teisė atsisakyti advokato ir nutraukti sutartį neturėtų būti siejama su papildomomis sąlygomis, nes tuo advokato interesui suteikiamas pirmumas, palyginti su kliento interesu, o tai prieštarauja lojalumo klientui principui, yra pagrįsta, o priešingi ieškovo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

Dėl advokato veiklos principų

Advokatų garbės teismas Sprendime konstatavo, jog „Advokatų garbės teismas sutinka su Advokatų tarybos nuomone, kad Ieškovas, siųsdamas elektroninį laišką AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovui A. V., t. y. siųsdamas laišką kitai sutarties, sudarytos tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Fima“, šaliai, ir jame nurodydamas, jo nuomone, pažymos UAB „Fima“ išdavimo nepagrįstumą bei išdavimo aplinkybes, pažeidė konfidencialumo bei lojalumo savo klientui VPPAR pareigą, savo veiksmais diskreditavo savo kliento, t. y. VPPAR vardą, bei veikė prieš savo klientą. Papildomai pažymėtina, kad Ieškovas, žinantis nenugalimos jėgos (force majeure) pažymų specifiką, turėjo suprasti, kad informacijos apie ją viešinimas kliento VPPAR Taryboje, o tuo labiau tiesioginis jos siuntimas suinteresuotam asmeniui VPPAR Taryboje, pažeidžia kertinius advokato veiklai lojalumo ir konfidencialumo principus“. Teismas pažymi, jog lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą teikti klientui paslaugas taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, taip pat užtikrinti advokato ir kliento tarpusavio santykių sąžiningumą, teisėtumą bei etiškumą. Lojalumo klientui principas neatskiriamas nuo advokato profesinei veiklai taikomo konfidencialumo reikalavimo, nes klientas, pasirinkęs advokatą teisiniu atstovu ir patarėju, advokatui paprastai atskleidžia informaciją, kurios tretieji asmenys nežino, ji nėra laisvai prieinama, ir klientas pagrįstai tikisi, kad advokatas iš kliento gautą informaciją saugos kaip profesinę paslaptį, kuriai netaikomas joks senaties terminas. Pasitikėjimas advokatu yra pamatinis advokato ir kliento santykių elementas. Lietuvos advokatų etikos kodekso (galiojusio iki 2016-09-01) 1.2 papunktis numato, jog advokato profesinė veikla reikalauja laikytis teisinių ir moralinių įsipareigojimų klientui, teismams ir kitoms institucijoms, kur jam tenka ginti kliento interesus ar jiems atstovauti ir veikti jų vardu, advokato profesijai ir visuomenei. Etikos kodekso 6.6 papunktis nurodo advokato pareigą konsultuoti, ginti klientų ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisiškai vertinant advokato veiksmus, atsižvelgtina į specifinę advokato padėtį ir jos vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus bei siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni, griežtesni elgesio standartai. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialieji reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Leidimas šiame procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją, kaip tokią (LAT 1999-11-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-584/1999; 2000-11-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1243/2000).Minėta, Sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir VPPAR, kuriuos atstovavo generalinis direktorius. Iš byloje pateiktų ieškovo rašytų elektroninių laiškų, o būtent 2016-05-20 rašto matyti, jog ieškovas šį raštą, be kitų adresatų, adresavo ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovui A. V., tačiau AB „Lietuvos geležinkeliai“ nebuvo Sutarties šalis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo sutartiniuose santykiuose su rangovu UAB „Fima“. Minėta, jog šiuose laiškuose ieškovas nurodė, kad teikia paslaugas VPPAR, nurodė kokias paslaugas teikia, aptarė paskutinę teiktą teisinę paslaugą ir VPPAR generalinio direktoriaus veiksmus, kėlė VPPAR generalinio direktoriaus, veikiančio VPPAR vardu santykiuose su ieškovu, veiksmų teisėtumo klausimus, kaltino direktorių neva neteisėtai kreipusis į kitus teisininkus ir iššvaisčius lėšas, ragino kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl VPPAR generalinio direktoriaus veiksmų, kuriais jis kreipėsi į kitus teisininkus ir nutraukė Sutartį su ieškovu, ragino VPPAR Tarybos narius ir trečiąjį asmenį (AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovą A. V.) ištirti, ar VPPAR generalinio direktoriaus veiksmuose nėra prekybos force majore pažymomis požymių. Teismo vertinimu, ieškovas, siųsdamas elektroninį laišką AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovui A. V., t. y. siųsdamas laišką kitai sutarties, sudarytos tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Fima“, šaliai, ir jame nurodydamas, jo nuomone, pažymos UAB „Fima“ išdavimo nepagrįstumą bei išdavimo aplinkybes, taip pat atskleisdamas informaciją VPPAR Tarybos nariui AB „Lietuvos geležinkeliai“ apie, ieškovo nuomone, neskaidrią VPPAR generalinio direktoriaus veiklą, pažeidė aukščiau nurodytus advokato veikos principus bei jam nustatytas pareigas (Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 5 punktas, 39 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktai, Lietuvos advokatų etikos kodekso (galiojusio iki 2016-09-01) 5.1 papunktis). Tokiu būdu teismas sprendžia, jog Advokatų garbės teismas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog ieškovas tokiais veiksmais pažeidė konfidencialumo bei lojalumo savo klientui pareigą, savo veiksmais diskreditavo savo kliento, t. y. pareiškėjo vardą bei veikė prieš savo klientą. Teismas pažymi, jog ieškovas drausminėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad veikė nelojaliai VPPAR, o ne VPPAR generalinio direktoriaus atžvilgiu, todėl priešingi ieškovo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Taip pat teismas laiko nepagrįstais ieškovo argumentus, jog UAB „Fima“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra VPPAR nariai, o jų atstovai yra deleguoti į VPPAR Tarybą, todėl jie turi neabejotiną teisę gauti visą reikalingą informaciją, kad jo atstovas galėtų įgyvendinti savo pareigas. Teismo vertinimu tokia aplinkybė nesuteikė ieškovui pagrindo atskleisti šioms bendrovėms bei kitiems VPPAR nariams konfidencialią informaciją, kurią jis gavo pagal Sutartį.

Dėl ieškovo kaip Tarybos nario veiklos

Advokatų garbės teismo Sprendime konstatuota, jog „Nors drausmės byla ir nėra iškelta dėl paties Advokato, kaip Tarybos nario, veiklos, tačiau hipotetiškai taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dėl tų pačių principų ir pats Advokatas turėtų nusišalinti ir neveikti kaip Tarybos narys tais klausimais, kuriais jis pats yra suinteresuotas ir turintis konfidencialią informaciją, gautų vykdant advokato pareigas“. Ieškovas nurodo, jog Advokatų garbės teismas, neturėdamas įgaliojimų vertinti aplinkybių ir pasisakyti dėl pažeidimų, kurių tyrimas buvo nutrauktas ir dėl kurių drausmės byla nebuvo perduota Garbės teismui, priėmė sprendimą skirti drausminę nuobaudą. Iš skundžiamo Sprendimo turinio nėra aišku, kokią įtaką tokiai nuobaudai turėjo hipotetinis pažeidimas, dėl kurio drausmės byla nebuvo iškelta ir kurio Garbės teismas neturėjo įgaliojimų vertinti. Ieškovo vertinimu šis esminis procedūrinis pažeidimas daro visą skundžiamą Sprendimą neteisėtu. Teismas su šiais ieškovo argumentais sutinka. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-07-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-396/2012 yra konstatavęs, jog <... Atsižvelgdama į tai, kad drausmės komiteto pirmininkas ir nariai renka drausmės bylai reikšmingus duomenis (Aprašo 3 p.), atsižvelgdama į Garbės teismo funkciją nagrinėti advokatų drausmės bylas (Advokatūros įstatymo 61 str. 1 d.) ir užtikrinti nešališką advokatų padarytų pažeidimų įvertinimą bei sistemiškai aiškindama minėtų teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Advokatų garbės teismas neturi įgaliojimų vertinti aplinkybių ir pasisakyti dėl pažeidimų, kurių tyrimas buvo nutrauktas ir dėl kurių drausmės byla nebuvo perduota Garbės teismui. Priešingas aiškinimas reikštų, kad Garbės teismas gali iškelti ir nagrinėti advokato drausmės bylą savo iniciatyva, o tai prieštarautų Garbės teismo paskirčiai. Iš Garbės teismo sprendimo turinio nėra aišku, kokią įtaką tokiai nuobaudai turėjo pažeidimas, dėl kurio drausmės byla buvo nutraukta ir kurio Garbės teismas neturėjo įgaliojimų vertinti. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Garbės teismo sprendime analizuojant aplinkybes, dėl kurių drausmės byla buvo nutraukta, padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, darantis visą Garbės teismo sprendimą neteisėtu. ...>. Nagrinėjamu atveju skundžiamame Sprendime yra nurodyta: „Pastebėtina, kad Advokatas kaip kliento tarybos narys kartu teikė klientui teisines paslaugas, todėl veikiant tokiu būdu, Pareiškėjo nuomone, atsirado interesų konfliktas tarp advokato veiklai keliamų reikalavimų, kurių advokatas privalo laikytis, taip pat advokato privačių interesų gauti atlygį ir Advokato kaip Pareiškėjo tarybos nario funkcijų. Pareiškėjo teigimu, Advokatas naudojasi teikiant teisines paslaugas Pareiškėjo jam kaip advokatui pateikta informacija ir savo kaip tarybos nario įgaliojimais, galimai siekdamas savo privačių interesų, t. y. užkirsti kelią teisinių paslaugų Sutarties su juo nutraukimui. Net jei ir būtų galima įžvelgti kokį nors interesų konfliktą, pažymėtina, kad Advokatas aptarnauja Pareiškėją nuo 1997 metų, ir nei nuo tada, nei 2014 m. sudarydamas su juo naują Sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo nekėlė klausimo dėl galimo interesų konflikto. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, jog šiais veiksmais profesinės veiklos ar etikos pažeidimas nenustatytas“. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog nagrinėjamu atveju Advokatų garbės teismas neturėjo įgaliojimų pasisakyti ir vertinti aplinkybių, dėl kurių drausmės byla jam neperduota. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog Sprendime Advokatų garbės teismas analizavo ir pasisakė dėl aplinkybių, dėl kurių ieškovui drausmės byla nebuvo iškelta ir Advokatų garbės teismui neperduota, be to Sprendime nėra išskirta, jog už hipotetinį pažeidimą nuobauda ieškovui nėra skiriama, todėl sprendžia, jog buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, darantis visą Advokatų garbės teismo 2017-06-20 Sprendimą neteisėtu. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ieškinį šioje dalyje tenkinti ir skundžiamą Sprendimą panaikinti.Atsakovė teigia, jog ieškovo nurodomas teiginys yra patariamojo pobūdžio, pateiktas tikslu priminti apie pareigą laikytis advokato veiklos principų, jis neturi įtakos Sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui, todėl jo nurodymas Sprendime nelaikytinas procedūriniu pažeidimu, kuris daro visą Sprendimą neteisėtu; taip pat nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-396/2012 nėra aktuali šiai bylai dėl skirtingų faktinių aplinkybių. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Toje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog „Advokatų garbės teismas neturi įgaliojimų vertinti aplinkybių ir pasisakyti dėl pažeidimų, kurių tyrimas buvo nutrauktas ir dėl kurių drausmės byla nebuvo perduota Garbės teismui“. Šioje byloje drausmės byla dėl aplinkybių, dėl kurių pasisakė Advokatų garbės teismas, ieškovui nebuvo iškelta ir neperduota Garbės teismui, todėl, teismo vertinimu, nėra svarbu, ar advokatui drausmės byla buvo iškelta, po to nutraukta ir dėl to neperduota Advokatų garbės teismui, ar neiškelta ir todėl neperduota Garbės teismui. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas, abiem atvejais neperduotos bylos aplinkybių Advokatų garbės teismas negali analizuoti, todėl negali teikti hipotetinių išvadų, nors tos aplinkybės ir buvo nurodytos pareiškėjo skunde. Taigi, abiejų bylų nagrinėjama situacija yra panaši, todėl teismas turi pagrindą vadovautis nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose. Galima būtų sutikti su atsakovės vertinimu, jog Advokatų garbės teismo Sprendimo teiginys yra patariamojo pobūdžio tuo atveju, jei Sprendime būtų išskirta, jog už hipotetinio pobūdžio teiginius ieškovui nėra skiriama drausminė nuobauda, tačiau šiuo atveju iš Sprendimo turinio nėra aišku, kokią įtaką nuobaudos skyrimui turėjo hipotetinis pažeidimas, dėl kurio drausmės byla ieškovui iškelta nebuvo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. yra nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – sumokėtas žyminis mokestis 100 Eur (b. l. 6).

Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovo A. P. ieškinį tenkinti.

Panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą, kuriuo ieškovui advokatui A. P. buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos advokatūros (j. a. k. 300099149) ieškovo advokato A. P. naudai 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.