Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-10-06 · Civilinė byla Nr. 2VP-23749-848/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-06
Bylos Nr.
2VP-23749-848/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Kriaučiūnienė
Pareiškėjas
A. P.
Kategorijos
  • 3.5.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2VP-23749-848/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07170-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 6 d.KaunasKauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą dėl draudimo išieškoti iš paskutinio būsto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. P. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti išieškojimo iš jos turimo paskutinio būsto apribojimą.

Nurodė, kad yra vykdomi išieškojimai iš skolų, susidariusių dėl komunalinių mokesčių nemokėjimo išieškotojų AB „Kauno energija“ ir UAB „Kauno vandenys“ naudai. Vykdant išieškojimą antstolės Rimos Gražienės kontoroje vykdomosiose bylose antstolė areštavo pareiškėjai priklausantį būstą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl egzistuoja reali grėsmė, kad išieškojimas gali būti vykdomas iš areštuoto turto, kuris yra paskutinis pareiškėjos turimas būstas. Kartu su pareiškėja jai nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena trys nepilnamečiai vaikai. Pareiškėjos finansinė padėtis yra sudėtinga, pareiškėjos pajamas sudaro socialinės išmokos, tikslinės kompensacijos, tuo tarpu nepilnamečių vaikų tėvai išlaikymo vaikams neteikia.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Kauno vandenys“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog A. P. skolos likutį sudaro 1306,17 Eur bei 5 procentai metinių palūkanų. Prašo teismo įvertinti pareiškėjos dėstomas aplinkybes ir nuspręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, pareiškimas su teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo įteikti tinkamai 2017 m. rugsėjo 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Rimos Gražienės kontoroje vykdomi išieškojimai pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-13274-848/2017 dėl 2111,25 Eur skolos išieškojimo ir pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-17682-615/2013 dėl 3211,07 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. P. išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai bei pagal Kauno miesto 18-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 1-5654 dėl 1473,53 Eur skolos bei metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. P. išieškotojos UAB „Kauno vandenys“ naudai (b. l. 7).

Vykdant išieškojimą, antstolė Rima Gražienė 2013 m. lapkričio 12 d. bei 2017 m. rugpjūčio 7 d. areštavo A. P. priklausantį butą, (duomenys neskelbtini)

Iš kartu su pareiškimu pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėja augina tris nepilnamečius vaikus – D. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. P., gim. (duomenys neskelbtini), U. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurių deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8; 18-20). Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimais (b. l. 9-11) pareiškėjos A. P. nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos kasmėnesinės išmokos. Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymoje (b. l. 12) nurodyta, jog A. P. yra skiriama vidutiniškai 98,50 Eur dydžio socialinė pašalpa, 74,10 Eur dydžio išmoka vaikui, 168,00 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensija vaikui, vidutiniškai 396,60 Eur priežiūros pagalbos išlaidų tikslinė kompensacija. Pareiškėjos nepilnamečiui sūnui E. P. yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (b. l .13).

Lietuvos Respublikos CPK 634 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2 030,00 Eur (CPK 663 str. 3d.). CPK 663 str. 4 d. reglamentuoja apribojimą išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygas. Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sistemiškai aiškindamas šias teisės normas, yra konstatavęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007), kad CPK 634 str. 2 d. norma yra imperatyvi. CPK 663 str. 4 d. nuostatos yra skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą. Pagal šią teisės normą ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui.

Kaip matyti iš bylos dokumentų, pareiškėja augina tris nepilnamečius vaikus, kurių vienam yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Pareiškėjos sąlygos susirasti darbą yra ribotos, kadangi pareiškėja turi prižiūrėti neįgalų sūnų. Pareiškėjos pajamas sudaro socialinės išmokos, kurių vidutinė mėnesinė suma sudaro apytikriai 960 Eur, leidžia pagrįstai vertinti, kad pareiškėjos materialinė padėtis sunki, o socialinis pažeidžiamumas yra didesnis. Susidariusios skolos už komunalinius mokesčius viršija įstatyme numatytą ribą, nuo kurios galimas išieškojimo nukreipimas į paskutinįjį būstą, tačiau iš byloje pateiktų mokėjimo kvitų nustatyta, kad pareiškėja periodiškai moka dalį įsiskolinimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja susidariusių skolų nemoka piktybiškai ar vengia jas sumokėti, ar būtų asociali, neatsakinga asmenybė, priešingai, manytina, kad yra galimybė padengti priteistas sumas kas mėnesį sumokant po dalį skolos. Taigi byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad jog pareiškėjos įsiskolinimas susidarė dėl sunkios jos materialinės padėties ir sūnaus neįgalumo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad šioje byloje yra visos būtinosios sąlygos Lietuvos Respublikos CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytam apribojimui taikyti pagal LAT išaiškintą praktiką, nustatytina, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, (duomenys neskelbtini) būtiną pareiškėjai gyventi ir kuris yra pareiškėjos vienintelė gyvenamoji vieta.

Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog susiklosčiusi socialinė situacija yra sudėtinga. Kadangi kitokio turto neturi, pareiškėjai faktiškai bus neįmanoma įgyti kito būsto. Todėl, teismo nuomone, išieškojimo nukreipimas į paskutinį pareiškėjos turimą turtą šiuo metu būtų neproporcinga priemonė, sukeltų neadekvačias ir pernelyg dideles neigiamas pasekmes bei neproporcingai pažeistų jos interesus. Išieškotojų interesai šiuo atveju neabejotinai taip pat pažeidžiami, tačiau, teismo nuomone, ne tokiu lygiu, kokiu jie būtų pažeisti pareiškėjos atžvilgiu leidus nukreipti išieškojimą į paskutinį jos būstą. Taigi yra pagrindas tenkinti prašymą ir nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise priklausančio paskutinio buto, būtino pareiškėjai gyventi.

Kartu teismas pažymi, jog bylos duomenimis nustačius, kad pareiškėja dalimis moka už komunalines paslaugas, tai papildomai sustiprina vertinimą, kad išieškojimas iš paskutinio pareiškėjos turimo būsto šiuo metu yra neproporcinga priemonė, kuri neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 513 straipsniu, teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjos A. P. prašymą.

Nustatyti, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į paskutinį A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausantį būstą – butą, (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Eglė Kriaučiūnienė