Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-16 · Byla Nr. N1-10-630/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N1-25-630/2018Nuosprendis · 2018-05-09Marijampolės apylinkės teismas
  2. N1-10-630/2021Nuosprendis · 2021-09-16Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-16
Bylos Nr.
N1-10-630/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44580-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Antanaitienė
Kaltinamasis
E. P.
Advokatai
Osvaldas Radimonas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-10-630/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44580-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.5.1; 2.3.6.4.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 16 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Lina Antanaitienė,sekretoriaujant Gintarei Duobienei,dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui,kaltinamajam E. P., jo gynėjui advokatui Osvaldui Radimonui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartimi ši bausmė pakeista į 45 paras arešto bausmės, bausmę atlikęs;

2) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 14 parų arešto bausme, kuri subendrinta pagal BK 64 straipsnio 1, 4 dalis ir BK 90 straipsnio 4 dalies taisykles su neatlikta bausme, paskirta Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu ir pakeista įsiteisėjusia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs;

3) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 42 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 28 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs;

4) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 8 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 5 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu ši bausmė pakeista į 4 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės neatlikęs;

5) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 24 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 16 parų arešto bausmė, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

E. P., veikdamas bendrininkų grupėje ir turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, pasikėsino įgyti svetimą turtą, tačiau jo neįgijo dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, tai yra būdamas nepilnametis ir veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu A. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris nuteistas Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, 2016 m. rugsėjo 18 d., 16.19 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio veikimo zona tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), paskambinus į akcinės bendrovės „Teo.lt“ fiksuoto ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį E. S., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius jos anūkės vyru, pasakius, kad pateko į avariją ir kad jam reikalingi pinigai – 2 000 Eur, ir su šia susitarus, kad ji prašomą pinigų sumą galės perduoti jam kitą dieną, kai paims iš banko, o 2016 m. rugsėjo 19 d., laikotarpyje nuo 13.47 val. iki 16.47 val., 7 kartus tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus iš to paties telefono numerio ir tariantis su E. S. dėl neva nuimtų pinigų perdavimo, apie 16.30 val. į namus atvykusiam A. M. ir E. P., kurie 2016 m. rugsėjo 17–19 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų gavo pasiūlymą užsidirbti pinigų nueinant jų paimti į jiems vėliau telefonu nurodytą vietą ir davus mobiliojo ryšio telefoną, buvo nurodyta laukti skambučio, 2016 m. rugsėjo 19 d. A. M., gavus telefonu nurodymą dėl pinigų paėmimo, iš tyrimo metu nenustatyto asmens mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skambinta ir nukentėjusiajai, E. P. iš karto telefonu susitarė su vairuotoja, kuri nuvežtų iki A. M. nurodyto kaimo, žinodamas, kad vyks paimti sukčiavimo būdu įgytų pinigų, nuvyko pas E. S. į Bajoraičių k., automobiliui sustojus apie 100 metrų už nukentėjusios sodybos, kur E. P., liko laukti automobilyje, o A. M., nuėjo į namus ir pareikalavo atiduoti pinigus, tačiau E. S. jų perduoti nespėjo, nes A. M., išgąsdintas nukentėjusiosios anūkės išbėgo į lauką, kur už 0,5 kilometro nuo nukentėjusios namų, o E. P., sustabdžius automobilį netoli nukentėjusios sodybos apie 100 metrų Bajoraičių k., buvo sulaikyti valstybės sienos apsaugos policijos tarnybos pareigūnų, tai yra, nusikaltimas nebuvo baigtas dėl kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių.

Kaltinamasis E. P. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m., tai galėjo būti rugsėjo mėnuo, A. M. paprašė surasti vairuotoją tam tikslui, kad galėtų jie paimti pinigus. A. M. mobiliuoju telefonu bendravo su nuteistaisiais iš Kybartų pataisos namų. Jis suprato, kad ieškojo automobilio tam, kad apgaulės būdu įgytų svetimą turtą – pinigus. Jis surado vairuotoją – klasioko sesę, kuri atvažiavo ir juos paėmė. Nuvažiavo į Kudirkos Naumiestį, o po to į Bajoraičių kaimą, kuriame gyveno nukentėjusioji. A. M. nuėjo į nukentėjusiosios namus paimti pinigų, o jis liko laukti automobilyje. Po to abu buvo sulaikyti valstybės sienos apsaugos policijos tarnybos pareigūnų. Gailisi dėl savo poelgio (3 t. 44–46).

Kadangi kaltinamasis E. P. kaltę dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinamojo E. P. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo. Kaltinamojo E. P. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

1) Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 18 d., apie 16.00 val., E. S. į laidinio ryšio telefoną paskambinęs asmuo pristatė jos anūkės vyru, pasakė, kad papuolė į avariją ir reikalingi pinigai. Sutarus telefonu dėl pinigų perdavimo, sekančią dieną buvo sulaikyti pinigų atvykę paimti asmenys (1 t., b. l. 11–13);

2) Nukentėjusiosios E. S., kuri pagal Gyventojų registro duomenis mirė 2021 m. balandžio 11 d., apklausos protokolas, iš kurio matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad 2016 m. rugsėjo 18 d. jai į laidinio ryšio telefoną paskambino vyriškis ir nerišliai kalbėjo, kad papuolė į avariją ir kad reikia pinigų – 2000 Eur. nukentėjusiems. Pokalbio metu ji galimai prasitarė, kad jos anūkės vyro vardas Marius. Asmuo pradėjo ją vadinti močiute ir ši jam pasakė, kad šis žino, kad namie pinigų ji nelaiko. Susitarė susitikti kitą dieną apie 15 val. ir paduoti pinigus nuimtus iš banko. Baigus pokalbį ji paskambino savo anūkei ir šiai pasakius, kad jos vyrui viskas gerai, suprato, kad galimai ją bando apgauti sukčiai. 2016 m. rugsėjo 19 d., apie 13.00 val., paskambino tas pats asmuo iš to paties telefono numerio, kaip ir iš vakaro Nr. (duomenys neskelbtini) ir paklausė, ar ji nuėmė pinigus. Ji atsakė teigiamai. Apie 15.00 val. paskambino tas pats asmuo ir pasakė, kad atvažiuoja pasiimti pinigų. Ji pasakė, kad laukia ir paskambino savo anūkei Giedrei. Giedrė atvažiavo padėti sulaikyti sukčius. Dar kelis kartus tas pats asmuo skambino iš to paties numerio ir tikslinosi, kur ji tiksliai gyvena. Apie 16.00 val. paskambino ir pasakė, kad jau atvažiuoja. Po kelių minučių pas ją į namus atėjo jaunuolis ir pasakė, kad atėjo paimti pinigų. Pati dar jį bandė kalbinti. Tada iš kambario išėjo jos anūkė Giedrė. Tas jaunuolis dar kelis kartus pareikalavo atiduoti greičiau pinigus, bet pamatęs jos anūkę išbėgo pro duris. Dar po kurio laiko iš to paties telefono jai skambino ir klausė ar ji padavė pinigus. Ji patvirtino, kad perdavė. Jai turtinė žala nepadaryta (1 t., b. l. 11–13);

3) Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų M. D. ir L. M. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 19 d., apie 15.05 val., dirbant pasienio ruože jie gavo nurodymą iš D. A. vykdyti kelyje Kudirkos Naumiestis–Kiduliai pasienio teisinio rėžimo kontrolę ir būti pasirengusiems sulaikyti asmenis, reikalaujančius iš E. S. pinigų. Vykdant Kubilėlių k. ribose automobilių ir asmenų patikrinimą 16.05 val. sustabdė G. K. vairuojamą automobilį. Kartu važiavo keleiviai A. M. ir E. P. Patikrinti jie važiavo toliau. Po pusvalandžio automobilis grįžo atgal ir pravažiavo pro juos. Pamainos vyresnysis nurodė važiuoti prie netoliese sodybos stovinčio automobilio ir sulaikyti jame esančius asmenis. Jie pastebėjo nuo E. S. sodybos pradedantį važiuoti automobilį. Jie sustabdė automobilį ir sulaikė jame buvusius asmenis: G. K. ir E. P. Taip pat buvo sulaikytas ir trečiasis asmuo, kuris bėgo link Šešupės per laukus, o sulaikomas perlaužė su savimi turėtą mobiliojo ryšio telefoną ir išmetė jį į žolę (1 t., b. l. 17–18).

4) Liudytojos G. K. apklausos protokolas, iš kurio matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad E. P. ji pažįsta, nes jis gyvena tame pačiame Slabadų k. Anksčiau su juo jokių ryšių nepalaikė. 2016 m. liepos mėnesį E. jos pirmą kartą paprašė, kad ji jį pavežtų į Vilkaviškio r. esantį Pavartelių k. E. sakė, kad reikia jį nuvežti iki draugo. Ji sutiko jį pavežti. Kartu su juo važiavo ir A. M.. E. bendravo važiuojant telefonu praktiškai tik „sms“ žinutėmis, tačiau dar ir kalbėjo. Tuo metu ji pas E. matė vieną mobiliojo ryšio telefoną su mygtukais. Nuvažiavę į vietą dar ieškojo kaimo. Po to A. kažkur ėjo. Ji suprato, kad viskam vadovauja E. Kai ji parvežė juos, E. atsiskaitė už važiavimą. Po to ji dar kartą E. prašymu vežė jį su A. į Pavištytį, kur jie ėjo į sodybą, abu ieškojo sodybos, nežinojo, kur konkrečiai sodyba yra. Po šių E. ir A. vežiojimų į Vilkaviškio r. 2016 m. spalio mėnesį ji buvo apklausta, kaip liudytoja Vilkaviškio policijos komisariate. Apie tai, kad E. su A. važiuoja pasiimti pinigų įgytų sukčiavimo būdu sužinojo tik kai jie buvo sulaikyti Šakių r., Bajoraičių k. E. kiekvieną kartą skambino vis iš kito numerio ir klausė jos, ar ji negalėtų jo pavežti. Kur nesakė. Girdėjo, kad E. pokalbio metu dar su kažkuo kalbėjo, todėl suprato, kad jis su A., nes jie neišskiriami, kaip broliai. E. sakė, kad ji atvažiuotų prie „Maxima“ parduotuvės, esančios Vilkaviškyje. Ji atvažiavo savo automobiliu ,,Ford Focus“ ir matė, kad E. su A. buvo dviese. E. atsisėdo į priekį, o A. – gale. E. sakė, kad reikia važiuoti link Kudirkos Naumiesčio. Kokiu tikslu ir pas ką važiuoja nesakė. E. sėdėjo priekyje, rašinėjosi „sms“ ir su kažkuo trumpai kalbėjo. A. sėdėjo gale ir ieškojo Bajoraičių k., nes jam ieškoti liepė E. A. ieškojo jo per savo mobiliojo ryšio telefoną, kuris tikriausiai buvo liečiamas. Atrodė, kad kur važiuoti nurodinėjo E. per mobiliojo ryšio telefoną. Atvažiavę iki kaimo važinėjo į priekį ir atgal kol rado, pravažiavo pro pasieniečių automobilį. A. E. liepė nueiti į sodybą ir paklausti, kur randasi Bajoraičių k.. Kai A. nuėjo, matė, kad E. tuo pačiu mobiliojo ryšio telefonu išlipęs kažkam parašė „sms“. Kur nuėjo A., nematė. Praėjus gal 5 min. po to kai nuėjo A., E. sakė, kad reikia važiuoti pasiimti A. Ji suprato, kad telefonu tą pranešė pats A. Juos bevažiuojant sustabdė pasienio pareigūnai. Ji matė, kaip per laukus bėga A. ir nesuprato, kas vyksta (1 t., b. l. 20–21, 23);

5) 2016 m. rugsėjo 20 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog A. M. pateikė du mobiliojo ryšio telefonus: sulaužytą per pusę „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir baltos spalvos korpusu ,,Huawei“, IMEI 1) Nr. (duomenys neskelbtini), 2) (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 31);

6) 2016 m. spalio 21 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog mobiliojo ryšio telefone ,,Huawei“ įdėta SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. rašytos „sms“ žinutės iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kur rašoma: ,,Vyrukai nebejuokaukit kelkit (keiksmažodis) ragą grc (keiksmažodis)“, „Pasukit iš ko (keiksmažodžiai) nebemalkit wps...jūs“ (1 t., b. l. 33–34);

7) Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių skyriaus pažyma, kurioje užfiksuota, kad SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo įdėta pas A. M. sulaikymo metu rastame telefone ,,Samsung“, į eterį išėjo nuo 2016 m. rugsėjo 18 d., 09.13 val., o SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo įdėta pas A. M. sulaikymo metu rastame telefone ,,Huawei“, – 2016 m. rugsėjo 16 d., 23.36 val. (1 t., b. l. 47–48);

8) Akcinės bendrovės ,,Teo.lt“ pateikta nukentėjusios E. S. fiksuoto ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinė, kurioje užfiksuota, jog nuo 2016 m. rugsėjo 18 d., 16.19 val., iki 2016 m. rugsėjo 19 d., 17.41 val., buvo kontaktai su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 67–68);

9) Uždarosios akcinės bendrovės ,,Tele-2“ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (A. M. sulaikymo metu rastame telefone ,,Samsung“) pokalbių išklotinė, kurioje nurodyta, jog 2016 m. rugsėjo 19 d. buvo kontaktai su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) ir abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 78–84);

10) Uždarosios akcinės bendrovės ,,Tele-2“ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinė, kurioje nurodyta, jog 2016 m. rugsėjo 18 d.–2016 m. rugsėjo 19 d. buvo kontaktai su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (nukentėjusioji E. S.), kontaktai su A. M. 2016 m. rugsėjo 19 d. Taip pat nustatyta, kad SIM kortelė nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. buvo naudota telefone, kurio IMEI numeris nulinis. Abonentas veikė 332C, 332F, 330A bokštų (celių) veikimo zonoje, tai yra, Marijampolėje, Gamyklų g. 8, ir Marijampolėje, Vilkaviškio g. 72 (1 t., b. l. 92–94).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, jo ketinimų, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Turto savininkas ar valdytojas gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, tai yra suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-851/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-538/2010).

BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. P. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis veikdamas bendrininkų grupėje ir turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, pasikėsino įgyti svetimą turtą, tačiau jo neįgijo dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, tai yra veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu A. M., kuris nuteistas įsiteisėjusiu nuosprendžiu ir kitais nenustatytais asmenimis, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai E. S., melagingai pristačius jos anūkės vyru, pasakius, kad pateko į avariją ir kad jam reikalingi pinigai – 2 000 Eur, ir su šia susitarus, kad ji prašomą pinigų sumą galės perduoti jam kitą dieną, kai paims iš banko, kitą dieną nenustatytam asmeniui paskambinus ir tariantis su E. S. dėl neva nuimtų pinigų perdavimo, į namus atvykusiam A. M., ir E. P., kurie iš nenustatytų asmenų gavo pasiūlymą užsidirbti pinigų nueinant jų paimti į jiems vėliau telefonu nurodytą vietą ir davus mobiliojo ryšio telefoną, buvo nurodyta laukti skambučio, A. M., gavus telefonu nurodymą dėl pinigų paėmimo, E. P. iš karto telefonu susitarė su vairuotoja, kuri nuvežtų iki A. M. nurodyto kaimo, žinodamas, kad vyks paimti sukčiavimo būdu įgytų pinigų, nuvyko pas E. S., kur E. P., liko laukti automobilyje, o A. M. nuėjo į namus ir pareikalavo atiduoti pinigus, tačiau E. S. jų perduoti nespėjo, nes A. M. išgąsdintas nukentėjusiosios anūkės išbėgo į lauką, kur E. P. ir A. M. buvo sulaikyti, tai yra nusikaltimas nebuvo baigtas dėl kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių.

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo E. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam E. P. būtina atsižvelgti į tai, kad jis pasikėsino įvykdyti tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą. Nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, civilinis ieškinys byloje nereiškiamas. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas nebaigtas dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimą pasikėsinta padaryti, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų baudžiamajame kodekse numatyti pavojingi padariniai, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimą pasikėsinta padaryti siekiant pasipelnyti, į kaltinamojo asmenybę – nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnametis – septyniolikos metų, nusikaltimo padarymo metu buvo teistas už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (1 t., b. l. 108–111), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 115), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

E. P. pasikėsino įvykdyti tyčinę nusikalstamą veiką. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. P. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, pajamų negauna, teismas sprendžia, kad pagal dabartinę jo finansinę situaciją kaltinamasis neturėtų galimybės įvykdyti piniginės baudos bausmės. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prieš pasikėsinant padaryti ankščiau minėtą nusikalstamą veiką, buvo taip pat teistas už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (2016 m. rugpjūčio 31 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu) bei atsižvelgiant į tai, kad po pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką 2016 m. lapkričio 24 d. kaltinamasis įvykdė turtinį nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas įsiteisėjusiu 2017 m. lapkričio 21 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Be to jis dar neatlikęs 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir 16 parų arešto bausmės pagal 2017 m. lapkričio 21 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį. Padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltinamojo asmenybė, socialinė padėtis leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti už padarytą nusikaltimą skiriant laisvės atėmimo bausmę. Teismas mano, jog tokia bausmės rūšis visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo teistas, nepilnametis – septyniolikos metų, į tai kad nusikaltimas nebaigtas, E. P. skirtina artima minimaliai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. P. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir galutinė skirtina bausmė – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir kaltinamojo vėlesnius teistumus, teismas nerado galimybės taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Paskirta bausmė nebendrintina su Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta 16 parų arešto bausme, kadangi teisme dar yra nagrinėjama kita baudžiamoji bylą, kurioje E. P. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu. Be to neišspręstas baudžiamojo persekiojimo galimumo klausimas, kadangi dėl šių bausmių vykdymo neišduotas EAO.

Kaltinamajam E. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 13–14). Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi paskelbė kaltinamojo E. P. paiešką ir jam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeitė į kardomąją priemonę – suėmimą, nurodydamas prokurorui ne vėliau kaip per 48 valandas nuo E. P. sulaikymo momento pristatyti suimtąjį apklausai dėl suėmimo pagrįstumo šią nutartį priėmusiam teismui. 2018 m. sausio 8 d. išduotas Europos arešto orderis (toliau – EAO). 2018 m. vasario 22 d. nutartimi iš baudžiamosios bylos Nr. N1-25-630/2018 išskirta baudžiamoji byla dėl E. P. pateiktų kaltinimų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, suteikiant naują baudžiamosios bylos numerį. Kaltinamasis E. P. Lietuvos Respublikoje sulaikytas 2021 m. liepos 8 d. 18.30 val. bei per nustatytas 48 val. pristatytas į Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. liepos 9 d. nutartimi E. P., Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą paliko galioti ir nustatė 3 (trijų) mėnesio terminą, kuris skaičiuojamas nuo kaltinamojo E. P. sulaikymo Lietuvos Respublikoje dienos, tai yra nuo 2021 m. liepos 8 d. (3 t., b. l. 5–8). Byloje nėra duomenų kada E. P. sulaikytas pagal EAO Didžiojoje Britanijoje. Be to EAO išduotas dar dėl dviejų nusikalstamų veikų, dėl kurių dar nėra priimtas nuosprendis, todėl sulaikymo pagal EAO įskaitymas į bausmės laiką nespręstinas šioje baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kas minėta, į bausmės laiką įskaitytinas.

Taip pat kaltinamasis E. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d., (1 t., b. l. 164, 172) bei nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. liepos 9 d. (2 t., b. l. 159). Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai bei (1:1) (BK 66 straipsnis) bei suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2021 m. liepos 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam E. P. šiuo metu paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių terminui nuo 2021 m. liepos 8 d. Kadangi kaltinamasis yra nedirbantis, bylos nagrinėjimo metu vengė bendradarbiauti su policijos įstaiga, teismu, buvo skelbiama jo paieška, išduotas EAO, į tai, kad jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu jau yra išspręstas klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai – nuosprendžiui įsiteisėjus, jie yra sunaikinti, todėl šiuo nuosprendžiu teismas pakartotinai nesprendžia šio klausimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Baudžiamajame procese laikytinas proceso išlaidas reglamentuoja BPK 103 straipsnis, kurio 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaidos dėl asmens ekstradicijos gali būti pripažįstamos baudžiamojo proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nusikaltimą padariusio asmens, kai šias išlaidas sąlygojo pats įtariamasis ar kaltinamasis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191/2006). Sprendžiant išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis klausimą, būtina nustatyti, ar išlaidos atsirado dėl sąmoningų kaltininko neteisėtų veiksmų, nulėmusių išlaidų atsiradimą, ar išlaidos atsirado dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių priežasčių. Nagrinėjamu atveju ekstradicijos išlaidos susidarė būtent dėl paties kaltinamojo E. P. veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad pastarajam buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, šios kardomosios priemonės sąlygų kaltinamasis nesilaikė, žinojo, kad dėl jo vyko ikiteisminis tyrimas, buvo surašytas kaltinamasis aktas, byla perduota teismui, nepaisant to pastarasis savavališkai išvyko iš Lietuvos, t. y. pasislėpė užsienyje, dėl ko buvo išduotas Europos arešto orderis. Nustačius pastarojo buvimo vietą, atsirado pareiga kaltinamąjį pargabenti į Lietuvą. Ekstradicijos išlaidas sudaro pareigūnų kelionės lėktuvu bilietai (maršrutas: Vilnius–Londonas, Londonas–Helsinkis–Vilnius), E. P. kelionės lėktuvu bilietas (Londonas–Helsinkis–Vilnius), keleivių draudimo išlaidos, bei pareigūnų dienpinigiai, iš viso – 2 784,29 Eur. Išlaidų dydį patvirtina teismui pateikta 2021 m. liepos 9 d. uždarosios akcinės bendrovės „VESTEKSPRESS“ PVM sąskaita–faktūra 2 317,56 Eur sumai bei Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaita–faktūra Nr. PK00000087 466,73 Eur sumai. Darytina išvada, jog ekstradicijos išlaidos yra pagrįstos objektyviais dokumentais, kaltinamojo pripažįstamos, todėl priteistinos iš kaltinamojo E. P.

Išlaidos, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, nepriteistinos, kadangi kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303– 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. P., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.

E. P. į paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 19 d iki 2016 m. rugsėjo 20 d. ir nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. liepos 9 d., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).

E. P. į paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam E. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti paskirtą bausmę.

Iš E. P. priteisti 2 784,29 Eur (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus dvidešimt devynis centus) Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT04 7044 0600 0782 1039, AB SEB bankas, ekstradicijos išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, suimtam kaltinamajam – nuo nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.

Teisėja Lina Antanaitienė