Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Kęstučio Karalkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vairuotoju, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2015 m. gruodžio 4 d., apie 15.10 val., Liepkalnio ir Žirnių gatvių sankryžoje, išlipęs iš savo automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjęs prie nukentėjusiojo E. R. automobilio „Mercedes-Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsėdo į nukentėjusiojo E. R. automobilį ir dešinės rankos kumščiu pradėjo smūgiuoti į veidą ir kitas kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairio riešo srityje, odos įbrėžimą nosies nugarėlėje, taip padarydamas nukentėjusiajam E. R. nežymų sveiktos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais G. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. gruodžio 4 d., valandų tiksliai neprisimena (tai galėjo būti apie 15.00 val.), važiavo iš darbo, esančio (duomenys neskelbtini), į namus. Netoli Liepkalnio ir Žirnių g. sankryžos, pamatė automobilį, kurio nei spalvos, nei markės neprisimena, kuris pavojingai manevravo, išvažiuodamas iš pirmos juostos į trečią, sukeldamas avarinę situaciją. Sustojo prie šviesoforo, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, jis atidaręs langą, jam pasakė „kaip tu važiuoji“, ir jis G. B. pasakė „eik nachui“ ir abejomis rankomis parodė jam pirštų kombinacijas, kurios jį (G. B.) įžeidė. G. B. išlipo iš savo automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjo prie nepažįstamo vyro automobilio iš keleivio pusės, atidarė duris ir kumščiu jam vieną kartą sudavė smūgį į veido sritį, kita ranka trenkė jam į šoną ir, išlipęs iš jo automobilio, grįžo į savo automobilį. Tada nukentėjusysis, išlipęs iš savo automobilio, priėjo prie G. B. automobilio ir pradėjo grasinti sakydamas kad „aš dar tave pasigausiu ir turėsi problemų“. G. B. išvažiavo į namus. Viską, ką prisimena iš tos dienos įvykių, papasakojo, daugiau neturi, ką pasakyti. Savo kaltę pripažįsta tik dėl suduotų smūgių, tačiau jam pareikštame įtarime buvo minima, kad rankose laikė peilį, tai to tikrai nebuvo ir peilio rankose jis tikrai neturėjo (b. l. 17, 24).

Nukentėjusysis E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 4 d., apie 15.10 val., jam važiuojant automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojus Liepkalnio ir Žirnių gatvių sankryžoje, jis per galinio matymo veidrodėlį pamatė, kaip iš kito automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipo vyriškis ir artėja prie jo automobilio. Vyriškis atidarė keleivio pusės priekines duris ir pamatė, kad dešinėje rankoje laiko lenktinį melsvai žalsvos spalvos peilį, jis tuo peiliu grasino sakydamas „ką tu čia“, tada įlipo į automobilį ir pradėjo dešine ranka smūgiuoti į veidą. Nurodė, kad jis (E. R.) tik dėl to, kad G. B. rankoje laikė peilį, nesipriešino, norėdamas išvengti rimtesnių pasekmių. Jam (E. R.) pradėjo bėgti kraujas iš nosies, jis rankomis susiėmė už veido, o G. B. toliau E. R. rankomis smūgiavo į visas kūno vietas, tada išlipo ir nuėjo į savo automobilį. E. R. išlipo iš automobilio, paskambino tel. 112 ir, aiškindamas situaciją, padiktavo G. B. automobilio valstybinį numerį. Vyriškis buvo apie 45 metų amžiaus, apsirengęs sportinę striukę ir su kepure, apie 180 cm ūgio, lieso sudėjimo. Kiek smūgių ir kokiomis rankomis mušė jis tiksliai negali pasakyti, nes įvykio metu buvo užsidengęs veidą. Dėl kokių priežasčių jis jam grasino ir jį sumušė jis nežino (b. l. 10, 13).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Raitojo būrio vyriausiasis patrulis O. G. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015 m. gruodžio 4 d., apie 15.20 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Liepkalnio ir Žirnių gatvių sankryžoje automobilio „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo sumuštas kito automobilio vairuotojo („Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko E. R. ir pareiškė, kad jį sumušė nepažįstamas asmuo, jam stovint Liepkalnio ir Žirnių gatvių sankryžoje, degant raudonam šviesoforo signalui – nepažįstamas asmuo atidarė jo automobilio dureles, viena ranka grasino peiliu, kita smogė kumščiu jam į nosį, sudavė seriją smūgių į šonus. Po to užpuolikas sėdo į automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo Žirnių g. link Minsko. Pagalba E. R. suteikė GMP (b. l. 5).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistas R. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015 m. gruodžio 4 d., apie 17.40 val., telefonu buvo gautas pranešimas iš VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės Lazdynų ligoninės slaugytojos, kad 2015 m. gruodžio 4 d. į ligoninę GMP pristatė E. R., kuris paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 4 d., apie 15.20 val., Liepkalnio ir Žirnių gatvių sankryžoje, degant raudonam šviesoforo signalui, nepažįstamas vyriškis, atidaręs E. R. automobilio duris, jį sumušė. Diagnozė: krūtinės kairės pusės ir nosies sumušimas. Išleistas namo (b. l. 6).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4123/15(01) nurodyta, kad, remiantis E. R. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, nustatyta, jog E. R. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio riešo srityje, odos įbrėžimas nosies nugarėlėje, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015 m. gruodžio 4 d.). Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Nors BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-406/2014).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu, visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad G. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai (sankryžoje, įsėdęs į nukentėjusiojo E. R. automobilį, kumščiu smūgiavo nukentėjusiajam į veidą ir kitas kūno vietas, sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą) sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tokias teismo išvadas be paties kaltinamojo parodymų, kuriais jis kaltę visiškai pripažino, nurodė visas esmines nusižengimo padarymo aplinkybes (kad priėjo prie nepažįstamo vyro automobilio iš keleivio pusės, atidarė duris ir kumščiu jam vieną kartą sudavė smūgį į veido sritį ir kita ranka trenkė jam į šoną) patvirtina ir kita teismo pirmiau išsamiai nurodyta ir išanalizuota rašytinė bylos medžiaga – nukentėjusiojo E. R. parodymai, E. R. pareiškimas, tarnybiniai O. G. ir R. M. pranešimai, taip pat specialisto išvados duomenys, iš kurių nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

G. B. suvokė savo daromos veikos aplinkybes, elgėsi sąmoningai ir norėjo taip veikti, todėl teismas pripažįsta, kad nusikaltimą jis padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika dėl viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai trikdomos visuomenės rimties atitinka nusikaltimo sudėtį, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti priimant teismo baudžiamojo įsakymą.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad kaltinamajam G. B. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 39), nukentėjusiajam pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 40).

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nusikaltimas viešajai tvarkai, buvo nežymiai sutrikdyta asmens sveikata), į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad G. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. B. – dirbantis (b. l. 28), neteistas (b. l. 29), administracine tvarka baustas (b. l. 30-32), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 38), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per pastaruosius 5 metus nesikreipė (b. l. 36), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 37). Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą bausmę.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kaltinamajam G. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Tyrimo metu G. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 18-19) – kaip tinkamai realizuojanti savo paskirtį – paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po to panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 12 MGL (451,92 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. B. skirti bausmę – 8 MGL (301,28 Eur) baudą.

G. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio l dalis). Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą banko kvitą privalu pateikti baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 4 dalis).

2. Jei asmuo nesutinka su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę negu paskirtoji teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise pareikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.