Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartis

dalyvaujant pareiškėjai J. R., jos atstovui G. L.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, N. R. ir G. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotiems asmenims pareiškėjos procesiniai dokumentai įteikti, nustatytu terminu suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus, kad neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų atnaujintas palikimo priėmimo terminas( b.l.22-44).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), jo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) ( b.l.4). Po K. S. mirties liko palikimas - ½ dalis buto su rūsiu ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis (duomenys neskelbtini) ( b.l.10-11). Iš testamentų registro išrašo matosi, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus ( K. S.) sudarytų testamentų, taip pat nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

2021 m. vasario 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimu civilinėje byloje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, turto paveldėjimo tikslu, kad K. S., miręs (duomenys neskelbtini) yra J. R., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas ( b.l.6-9).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 ir 5.13 straipsnius pareiškėja J. R. turi teisę paveldėti tėvo K. S. turtą pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinė.CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta K. S. mirė (duomenys neskelbtini), taigi konstatuotina, kad pareiškėja trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą yra praleidusi.

Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja palikimo priėmimo termino praleidimo priežastimis nurodė aplinkybes, kad tik po tėvo mirties kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, reikalingų dokumentų operatyvų surinkimą ir pateikimą teismui sutrukdė šalyje paskelbtas karantinas, judėjimo tarp savivaldybių apribojimas. Kaip matosi iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškimas teismui dėl tėvystės nustatymo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-1211-466-2021 pateiktas 2021 m. sausio 7 d., sprendimas priimtas 2021 m. vasario 22 d., įsiteisėjo 2021 m. kovo 25 d., prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateiktas teismui 2021 m. balandžio 9 d., todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad pareiškėja savo teises įgyvendino nerūpestingai ar aplaidžiai. Priešingai, jos elgesys rodo, kad iš karto po tėvo mirties pradėjo teismo procesą dėl tėvystės nustatymo, po to – dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes ir teisines išvadas sprendžia, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių objektyvių priežasčių, todėl yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti palikimo, atsiradusio po jos tėvo K. S. mirties, priėmimo terminą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruosiantis notaras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578, 580–582 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), terminą tėvo, K. S., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.