Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Sandros Čaplikaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 1999 m. vasario 22 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 47¹ straipsnio pagrindu atidedant bausmės vykdymą 2 metams (teistumas išnykęs);

2) 2000 m. birželio 15 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį 3 metams laisvės atėmimo, BK 43 straipsnio 3 dalies pagrindu subendrinus bausmę su 1999 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymą „Dėl amnestijos akto“ atleistas nuo neatliktos bausmės (teistumas išnykęs);

3) 2008 m. sausio 2 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 3 MGL (390 Lt) bauda (teistumas išnykęs);

4) 2011 m. birželio 9 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžiu, pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo (teistumas išnykęs);

5) 2024 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda (neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2024 m. spalio 31 d. apie 03 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyriuje adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, kairės rankos kumščiu bei alkūne apie penkis kartus trenkė į registratūros apsauginę sienelę, ko pasekoje ją sulaužė ir sugadino. Tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. J. visiškai pripažino padaręs nurodytą nusikalstamą veiką ir parodė, jog 2024 m. spalio 31 d., apie 03 val. 00 min. buvo atvežtas su greitąja medicinos pagalba į (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini). Jį ten atvežė todėl, kad kiek prisimena, sukonfliktavo su nepažįstamu vyru prie kazino „Olympic“, kuris yra kažkur prie Upės g, atvažiavo apsauga, purškė į jį dujas, todėl iš karto labai pradėjo perštėti akys, nieko nebematė, daugiau nelabai ką prisimena, nes buvo išgėręs. Kažkas iškvietė greitąją, kuri jį ir pristatė į priėmimo skyrių. Kai ten atsirado, liepė laukti, jis nieko nematė ir tikrai labai perštėjo akys, norėjo, kad jį priimtų kuo greičiau, daugiau nelabai prisimena. Tikriausiai suerzino tai, kad reikėjo ilgai laukti, todėl trenkė į registratūros sienelę, pradėjo sklaidytis rankomis, tuo metu visai nepagalvojo, kad ten gali būti kažkoks stiklas ar sienelė. Kaip minėjo, buvo išgėręs, todėl daug ko neatsimena. Kaltę pripažįsta, ir tikrai gailisi savo veiksmų. Žalą ligoninei įsipareigoja atlyginti, yra dirbantis, todėl turi iš ko tai padaryti. Jeigu yra galimybė, pageidautų ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos aplinkybės ir T. J. kaltė dėl jo padarymo įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais.

2024 m. lapkričio 11 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė pateikė pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2024 m. spalio 31 d. 02.49 val. į ligoninės Skubios pagalbos skyrių greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) automobiliu buvo pristatytas pacientas T. J.. GMP apžiūros lape nurodyta, kad pacientas elgėsi agresyviai, galimai yra neblaivus, jį tramdę kazino apsaugos darbuotojai panaudojo ašarines dujas, todėl pacientui sutriko regėjimas. Apie 3.00 val. registruojant pacientą T. J., jis pradėjo elgtis agresyviai, nepagarbiai bendravo su ligoninės personalu (med. registratore), pradėjo trankyti su kumščiu į registratūros apsauginę sienelę, už kurios dirbo med. registratorė. Tokiais savo veiksmais pacientas sienelę sulaužė, dėl ko ligoninei buvo padaryta 447,70 eurų žala (remonto darbų pasiūlymas pridedamas). Manoma, kad aukščiau aprašytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas), požymiai. Atsižvelgdami į tai, bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsniu, prašoma dėl įvykusio turto sugadinimo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Liudytoja I. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubios pagalbos priėmimo skyriaus medicinos registratore. Pamainą pradėjo 2024 m. spalio 30 d., 08 val. 00 min. ir baigs 2024 m. spalio 31 d., 08 val. 00 min. 2024 m. spalio 31 d. apie 02 val. 40 min. į ligoninės, kurioje dirba, priėmimo skyrių atvyko greitoji medicinos pagalbos brigada, kuri pristatė akivaizdžiai neblaivų ir agresyvų pilietį. Ji registratūroje buvo viena. Greitosios medikai minėtą pilietį pasodino į neįgaliojo vežimėlį, kadangi jis pats paeiti negalėjo, nes jam į akis buvo pripurkšta ašarinių dujų. Jai pradėjus minėtą pilietį registruoti, jis dar buvo pakankamai ramus. Jai jo pradėjus klausti apie jo asmeninius duomenis, kuriuos jai reikėjo suvesti į sistemą jį užregistruojant, jis pradėjo agresyvėti, kelti balsą ir stotis iš neįgaliojo vežimėlio. Atsistojęs pastūmė vežimėlį į šoną ir pradėjo kairės rankos kumščiu bei alkūne daužyti registratūros skiriamąją sienelę. Minėtas pilietis daužydamas sienelę garsiai keikėsi ir rėkė, kad kiek jis gali laukti, jam akys pripurkštos dujų. Po maždaug penkių smūgių minėta skiriamoji sienelė sulūžo, tuo metu ji išbėgo iš registratūros posto ir nubėgo prie apsaugos darbuotojų kabineto durų, į jas pasibeldė, jos buvo užrakintos. Apsaugos darbuotojui atrakinus duris, paaiškino, kas vyksta. Apsaugos darbuotojas (jokių duomenų apsaugos darbuotojo nežino) prie minėto piliečio arti net nėjo, stovėjo prie išėjimo durų ir tiesiog stebėjo, kaip minėtas pilietis niokoja ligoninės, kurioje dirba, turtą. Kai minėtas pilietis nusiramino, apsaugos darbuotojas prie jo priėjo ir jį nusivedė prie išėjimo į lauką durų. Po kelių minučių apsaugos darbuotojas, kažkur išėjo, o minėtas vyriškis liko, tuo metu atvyko dar viena greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri atvežė dar vieną pacientą. Brigadai einant link registratūros minėtas pilietis taip pat pradėjo eiti link registratūros įėjimo durų, jį pamačiusi griebė ir užrakino duris. Tada vyriškis pradėjo tampyti registratūros duris. Pagalbos kreipėsi į atvykusius minėtos brigados medikus, kad kažką darytų, kadangi apsaugos darbuotojas kažkur dingo ir agresyvų pilietį paliko be priežiūros. Vėliau apsaugos darbuotojas grįžo su dar vienu apsaugos darbuotoju iš kito posto ir išvedė minėtą pilietį į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus.

2024 m. spalio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyriaus registratūra, adresu (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubios pagalbos priėmimo skyriaus registratūrą patenkama nuo greitosios medicinos pagalbos automobilių sustojimo vietos. Į patalpą patenkama pro dvejas stiklines slankiojančias duris. Patekus į patalpą pasukus į kairę matomas registratūros postas, kurio viršus perskirtas permatoma apsaugine skiriamąja sienele. Registratūros kairėje matomos baltos spalvos kėdės, jų kairėje ligoninės lovos. Ligoninės patalpose bei teritorijoje yra vaizdo stebėjimo kameros. Foto lentelėje fiksuoti permatomos apsauginės skiriamosios sienelės sugadinimai.

2024 m. lapkričio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame fiksuota, jog apžiūrimi vaizdo įrašai iš vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Peržiūrimas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „NVR2_ch11_20241031022922_20241031033037“, kurio trukmė yra 1 val. 1 min. 12 s. Vaizdo įrašas spalvotas. Kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „Koridorius prie reanimacijos“. Dešiniajame viršutiniame kampe atvaizduojami data ir laikas. Kamera filmuoja (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamąjį. Kairėje matomas registratūros stalas, dešinėje – laukimo vietos. Fiksuojama, kaip 2024-10-31 03:48:45 val. į priimamąjį su GMP medikais atvyksta vyras, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje. Vyras vidutinio amžiaus, tamsių, trumpai kirptų, plaukų. Apsirengęs pilkos spalvos megztiniu, tamsios mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, apsiavęs juodos spalvos batais. Ant kaklo vyras užsidėjęs pilkos spalvos šaliką. Matoma, kad vyras, sėdėdamas vežimėlyje, svyruoja, trina veidą ir akis. GMP darbuotojams nuėjus, vyras atsistoja ir prieina arčiau registratūros stalo. Su savimi vyras atsistumia vežimėlį. Atsistojęs vyras taip pat svyruoja, trina akis ir veidą. Vyras sustoja prie registratūros, laikydamasis už jos stalo krašto. Tuomet vyras atsisėda atgal į vežimėlį prie registratūros stalo. 03:52:48 val. vyras vėl atsistoja ir 03:52:49 val. trenkia kairės rankos kumščiu į registratūros skiriamąją sienelę. Vyras trenkia į sienelę 7 kartus, ko pasekoje 03:52:55 val. skiriamosios sienelės segmentas nekrenta į registratūros vidaus pusę. Tuomet vyras nusisuka, svyruoja ir spiria į neįgaliojo vežimėlį. Matoma, kaip tuo metu registratūros darbuotoja nueina pakviesti apsaugos. 03:55:20 val. pasirodo apsaugos darbuotojas, kuris prieina prie minėto vyro ir nusiveda jį. Matoma, kad vyras priešinasi apsaugos darbuotojui, bando nustumti jo ranką, tačiau apsaugos darbuotojas nuveda jį į kairę pusę. 04:19:29 val. minėtas vyras vėl pasirodo kameros filmuojamoje srityje, vedamas policijos pareigūnų. Vienas iš pareigūnų nusiveda minėtą vyrą koridoriumi į dešinę pusę, kita pareigūnė bendrauja su registratūros darbuotoja. Daugiau jokios, tyrimui reikšmingos, informacijos nefiksuojama. Peržiūrimas antrasis vaizdo įrašas pavadinimu „NRV1_ch27_20241031022930_20241031033037“, kurio trukmė yra 1 val. 1 min. 6 s. Kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „K. C. Iejimas (reg. B)“. Dešiniajame viršutiniame kampe atvaizduojami data ir laikas. Kamera filmuoja (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamąjį. Kairiau matomos įėjimo durys ir priimamojo koridorius su laukimo vietomis, dešiniau – registratūra. Fiksuojama, kaip minėtas vyras atvyksta į priimamąjį, vedamas GMP darbuotojų. Tuomet GMP darbuotojai pasodina jį į neįgaliojo vežimėlį ir nuveža link registratūros. Toliau įraše dalinai yra fiksuojamos tos pačios aplinkybės prie registratūros stalo, kaip ir pirmajame vaizdo įraše, tik kitu kampu. Tuomet matoma, kaip minėtas vyras pasirodo prie durų su apsaugos darbuotoju, kuriam rodo kažką telefone. Tuomet kitas ligoninės lankytojas pasodina vyrą ant kėdės ir pats atsisėda šalia. Kiek vėliau prie vyro prieina apsaugos darbuotojai, kurie sustoja netoliese, tuomet pasišalina į apsaugos kambarį. Pasėdėjęs, minėtas vyras išeina pro duris į lauką, tuomet vėl sugrąžinamas GMP darbuotojų ir pasodinamas į vežimėlį. Tuomet vėl išvedamas į lauką apsaugos darbuotojų. Galiausiai vyras sugrįžta į priimamąjį su policijos pareigūnais.

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB 0104 kvito duomenimis T. J. 2024 m. spalio 31 d. 03:58:47 val. nustatytas 1,74 promilių neblaivumas.

Pagal UAB „Logoera“ 2024 m. lapkričio 13 d. komercinį pasiūlymą naujos organinio stiklo pertvaros gamyba ir montavimas įvertinti 447,70 Eur suma.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-495/2023). Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad T. J. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis pripažino, kad 2024 m. spalio 31 d. naktį jis buvo atvežtas GMP ekipažo į (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubios pagalbos skyrių, (duomenys neskelbtini), kadangi konflikto prie lošimų namų „Olympic“ Upės g. metu jam apsaugos darbuotojų į akis buvo pripurkšta dujų, todėl jam perštėjo akis. Kadangi jis jautė skausmą, o pagalba jam nebuvo suteikta pakankamai greitai, jis būdamas girtas susierzino, trenkė ranka į registratūros sienelę, pradėjo sklaidytis rankomis, ko pasekoje galėjo sugadinti minėtą sienelę. Dėl girtumo įvykio aplinkybių nelabai prisimena. Liudytoja I. A. patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, patikslino, kad atvežtas GMP į Skubios pagalbos skyrių ir registruojant jo duomenis T. J. tapo agresyvus, reikšdamas nepasitenkinimą dėl laukimo, atsikėlęs iš vežimėlio, kairės rankos kumščiu ir alkūne pradėjo daužyti registratūros skiriamąją sienelę, po maždaug penkių smūgių minėta sienelė sudužo, todėl ji buvo priversta bėgti nuo agresyvaus paciento ir ieškoti apsaugos darbuotojo pagalbos. Kaltinamojo veiksmai tyčia daužant registratūros skiriamąją sienelę užfiksuoti patalpų vaizdo kameromis ir jų apžiūros protokole. Padarytą materialinę žalą patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas. Pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktą UAB „Logoera“ komercinį pasiūlymą dėl sienelės remonto darbų, padaryta žala įvertinta 447,70 Eur.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent –2024 m. spalio 31 d. apie 03 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubios pagalbos priėmimo skyriuje adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, kairės rankos kumščiu bei alkūne apie penkis kartus trenkė į registratūros apsauginę sienelę, ko pasekoje ją sulaužė ir sugadino. Nors kaltinamasis nurodė, kad jis nesiekė sugadinti svetimą turtą, o tokiu būdu reiškė savo nepasitenkinimą, jis pripažįsta, kad sąmoningai trenkė į registratūros skiriamąją sienelę, taigi turėjo suvokti, kad nuo jo smūgių ji gali būti sugadinta. Nors jis ir nesiekė tokių padarinių – sulaužyti sienelę, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t.y, veikė netiesiogine tyčia.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad T. J. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Bausmės skyrimas.

T. J. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Teismas, skirdamas kaltinamajam T. J. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (įvykdytas baigtas baudžiamasis nusižengimas), kuriuo padaryta turtinė žala, į T. J. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi, savanoriškai atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – brandaus amžiaus, dirba (vykdo individualią veiką), byloje nėra pateikta duomenų, kad būtų gydytas psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų centre, anksčiau buvo teistas, tame tarpe už viešosios tvarkos sutrikdymą, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu teistumai buvo išnykę, buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, baustas administracine tvarka už KET pažeidimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertina, kad padaryta nusikalstama veika T. J. nebuvo atsitiktinė, būdamas neblaivus ir nekontroliuodamas savęs jis linkęs pažeisti įstatymus.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, kad T. J. nusikaltimu padaryta reali turtinė žala, kurią jis visgi atlygino, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis įvykio metu neturėjo teistumo, laiko, kad jam pagrįstai prokurorės prašoma skirti bausmę, mažesnę nei BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jam viso laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu skiria įpareigojimus būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu išvyka nesusijusi su darbu ar vykimu į gydymo įstaigas, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

T. J. 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, ji naikintina.

VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė pareiškime nurodė, kad jai buvo padaryta 447,70 Eur dydžio turtinė žala. 2024 m. lapkričio 21 m. T. J. įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, o 2024 m. lapkričio 25 d. atlygino turtinę žalą VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu T. J. skirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu ir 6 dalimi, viso laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti T. J.: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu išvyka nesusijusi su darbu ar vykimu į gydymo įstaigas, 2) dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) skirti draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Išaiškinti T. J., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini), el.p. rytu.skyrius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti https://probacija.lrv.lt.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.