Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-08 · Administracinė byla Nr. I-2491-402/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-08
Bylos Nr.
I-2491-402/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00277-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Čekanauskas, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. I-2491-402/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00277-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 51.5; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 8 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,nedalyvaujant šalims,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir Kauno apskr. VPK VTV) 2018 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 18-IL-20-00098-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ ir įpareigoti atsakovą grąžinti priduotus pareiškėjo ginklus.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2018 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 18-IL-20-00098-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 32 straipsnio 3 dalimi, 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių XIV skyriaus 92.4 punktu.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyrius 2017 m. gruodžio 18 d. informavo, kad 2017 m. lapkričio 19 d. apie 1.00 val. anoniminio pranešimo patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio namelyje, (duomenys neskelbtini), buvo rasti neblaivūs medžiotojai, iš jų ir pareiškėjas V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Jam nustatytas 1,24 promilės girtumas. Pareiškėjo lygiavamzdis šautuvas „CZ 5814“, Nr. A0145, graižtvinis šautuvas „TIKKA T3“, Nr. A86747, ir kitų medžiotojų ginklai buvo sudėti į šalia medžiotojų namelio stovėjusio automobilio bagažinę. Tai yra ginklai buvo laikomi nesaugiai, automobilio savininkas taip pat buvo neblaivus. Automobilis priklauso medžiotojui J. Z., kuriam tuo metu buvo nustatytas 1,09 promilės girtumas.

2017 m. lapkričio 20 d. pareiškėjas nubaustas 60 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 227 straipsnio 1 dalį, 2017 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas baudą sumokėjo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas su atsakovo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti. Pažymėjo, jog sprendimą priėmęs Kauno apskr. VPK konstatuoja, kad ginklai buvo laikomi nesaugiai. Tačiau už ginklų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimą, kuris numatytas ANK 229 straipsnio 2 dalyje, protokolas nebuvo surašytas ir nutarimas dėl šio pažeidimo nebuvo priimtas, tyrimas nebuvo atliktas.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatyta galimybė kitam asmeniui gabenti ginklus, jei savininkas yra neblaivus, jei jis turi leidimą tos rūšies ginklo laikymui. Ukmergės rajono PK pareigūnai apsiribojo fakto konstatavimu, nenustatė kitų įvykio vietoje buvusių liudytojų asmenybių, nepriėmė pasiaiškinimų dėl to, kad po medžioklės ginklai buvo sudėti į dėklus, o dėklai – į automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris TVZ 513, bagažinę, automobilis buvo užrakintas. Kadangi pareiškėjas ir kiti medžiotojai buvo vartoję alkoholio, automobilį būtų vairavęs ir ginklus gabenęs kartu buvęs A. G., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris turi leidimą laikyti lygiavamzdžius ir graižtvinius ginklus. Taip gabenant ginklus Įstatymas nebūtų pažeistas.

Kauno apskr. VPK konstatuoja, kad sprendimo dėstomojoje dalyje įvardytos aplinkybės sukėlė grėsmę žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui. Sprendime nevertintos tokios aplinkybės: kad paruošti gabenimui ginklai buvo sudėti į dėklus, automobilis užrakintas stovėjo per 3 metrus nuo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio namelio ir buvo stebimas A. G., pažeidimas buvo fiksuojamas 1.00 val., t. y. nakties metu, (duomenys neskelbtini) miško teritorijoje, kai minėtoje medžiotojų sodyboje nebuvo nė vieno pašalinio asmens.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius (kitų asmenų ar savo gyvybę, sveikatą, nuosavybę, viešąją tvarką ar visuomenės saugumą) tikimybė, todėl toks pavojus yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2538-428/2015).

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime teigia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2018 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 18-IL-20-00098-e, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių XIII skyriaus 92.4 punktu, nuspręsta panaikinti V. P. 2016 m. liepos 28 d. Kauno apskr. VPK VTV Licencijavimo skyriaus išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 884.

Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu.

Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Ginklų laikymo ir saugojimo sąlygos detalizuojamos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintuose Reikalavimuose patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta, o būtent VIII skyriaus 35.1 punkte nustatyta, kad Įstatymo 5 straipsnio 1–4 punktuose nurodyti C kategorijos ginklai ir jų šaudmenys laikomi gyvenamojoje patalpoje, prie grindų arba sienų pritvirtintoje spintoje (seife). Tai yra ginklai ir šaudmenys turi būti saugomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Pareiškėjui, turinčiam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, yra privalomi žinoti ir vykdyti tiek Įstatymo, tiek kitų ginklų apyvartą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Minėtų teisės aktų reikalavimai yra imperatyvūs, vadinasi, kitokie elgesio variantai yra neleidžiami, šių reikalavimų negalima aiškinti plečiamai ar jų įgyvendinimą sieti su kokiomis nors sąlygomis ar išimtimis. Pareiškėjas yra asmeniškai atsakingas už tinkamą jų vykdymą, todėl aplinkybės, jog pareiškėjas neblaivus disponavo medžiokliniais šautuvais, laikė juos kito neblaivaus medžiotojo automobilio bagažinėje, t. y. kitiems asmenims prieinamoje vietoje, įrodo, kad pareiškėjo elgesys yra lengvabūdiškas, neatsakingas, neatitinkantis elementarių taisyklių, kurių turi laikytis leidimo nešiotis ar laikyti B ir C kategorijos ginklus ir šaudmenis turėtojas, akivaizdžiai keliantis grėsmę savo ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2018 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 18-IL-20-00098-e (b. l. 8), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 884, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 2–4).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba 2018 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 18-IL-20-00098-e panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 884, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių XIII skyriaus 92.4 punktu.

2017 m. gruodžio 18 d. Kauno apskr. VPK VTV Licencijavimo skyriuje gauta Vilniaus apskr. VPK Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus medžiaga apie tai, kad 2017 m. lapkričio 19 d. apie 1.00 val. anoniminio pranešimo patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio namelyje, (duomenys neskelbtini), buvo rasti neblaivūs medžiotojai, tarp jų ir pareiškėjas, kuriam nustatytas 1,24 promilės neblaivumas. Pareiškėjo lygiavamzdis šautuvas „CZ 5814“, Nr. A0145, graižtvinis šautuvas „TIKKA T3“, Nr. A86747, ir kitų dviejų medžiotojų ginklai buvo sudėti į šalia medžiotojų namelio buvusio automobilio bagažinę. Automobilis priklauso medžiotojui J. Z., kuriam tuo metu buvo nustatytas 1,09 promilės neblaivumas (b. l. 24). 2017 m. lapkričio 20 d. pareiškėjas nubaustas 60 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 227 straipsnio 1 dalį (b. l. 25, 26), nutarimo administracinėje byloje neskundė, 2017 m. gruodžio 14 d. baudą sumokėjo.

Ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis išvardija atvejus, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos: (1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; (2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; (3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus; (4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; (5) turintis teistumą; (6) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių; (7) per pastaruosius metus teistas už baudžiamąjį nusižengimą; (8) įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką; (9) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai; (10) per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus baustas už šiurkštų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą; (11) kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; (12) kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92.3 punkte taip pat nustatyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms. Teismo vertinimu, Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad įstatymų leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs atvejus, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą.

Pareiškėjas atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau mano, kad ginčijamu sprendimu leidimas panaikintas formaliais pagrindais, vien tik žiūrint įstatymo raidės, tačiau neatsižvelgiant į įstatymo tikslus ir iš esmės nevertinant pareiškėjo asmenybės, jo keliamos grėsmės galimybės, taip pat neįvertino ir išsamiai neištyrė susidariusios situacijos. Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas pažeidžia teisingumo kriterijus.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. pakeitimo įstatymu pakeitus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, nustatančią sąrašą atvejų, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, buvo nustatyti griežtesni apribojimai, negu galioję anksčiau. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nuolatinė teisinio reguliavimo raida yra vienas iš būdingų teisės sistemos ypatumų. Ji priklauso nuo visuomenėje vykstančių pokyčių ir dėl to atsirandančios būtinybės sureguliuoti tiek naujus, tiek pasikeitusius senus visuomeninius santykius. Atsižvelgiant į tokią teisinio reguliavimo įstatymais ir kitais teisės aktais būtinybę yra įtvirtinamos naujos, tobulinamos galiojančios ar pašalinamos pasenusios teisės normos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-l692/2012). Įstatymų leidėjas, Ginklų ir šaudmenų kontrolės pakeitimo įstatymu sugriežtindamas ir nustatydamas papildomas sąlygas, kada asmuo laikytinas nepriekaištingos reputacijos, siekė užtikrinti viešąją tvarką bei visuomenės saugumą, o tokiu numatytu asmens teisių ir laisvių ribojimu – skirtingų interesų pusiausvyros užtikrinimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi būdamas neblaivus pareiškėjas nenešiojo ir negabeno jam priklausančių šaunamųjų ginklų, todėl nepažeidė Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų, už ginklų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimą jis nenubaustas, šaunamieji ginklai po medžioklės buvo saugiai padėti į automobilio bagažinę, todėl jis nekelia grėsmės, kaip tai nurodyta Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Prašo sprendimą panaikinti bei įpareigoti atsakovą grąžinti jo priduotus ginklus.

Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu.

Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Ginklų laikymo ir saugojimo sąlygos detalizuojamos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintuose Reikalavimuose patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta, o būtent VIII skyriaus 35.1 punkte nustatyta, kad Įstatymo 5 straipsnio 1–4 punktuose nurodyti C kategorijos ginklai ir jų šaudmenys laikomi gyvenamojoje patalpoje, prie grindų arba sienų pritvirtintoje spintoje (seife). Tai yra ginklai ir šaudmenys turi būti saugomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Pareiškėjui, turinčiam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, yra privalomi žinoti ir vykdyti tiek Įstatymo, tiek kitų ginklų apyvartą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Minėtų teisės aktų reikalavimai yra imperatyvūs, vadinasi, kitokie elgesio variantai yra neleidžiami, šių reikalavimų negalima aiškinti plečiamai ar jų įgyvendinimą sieti su kokiomis nors sąlygomis ar išimtimis. Pareiškėjas yra asmeniškai atsakingas už tinkamą jų vykdymą, todėl aplinkybės, jog pareiškėjas neblaivus disponavo medžiokliniais šautuvais, laikė juos kito neblaivaus medžiotojo automobilio bagažinėje, t. y. kitiems asmenims prieinamoje vietoje, įrodo, kad pareiškėjo elgesys yra lengvabūdiškas, neatsakingas, neatitinkantis elementarių taisyklių, kurių turi laikytis leidimo nešiotis ar laikyti B ir C kategorijos ginklus ir šaudmenis turėtojas, akivaizdžiai keliantis grėsmę savo ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Minėto įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ar turėti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, pareiškėjas neblaivus disponavo medžiokliniais šautuvais, laikė juos kito neblaivaus medžiotojo automobilio bagažinėje, t. y. kitiems asmenims prieinamoje vietoje, įrodo, kad pareiškėjo elgesys yra lengvabūdiškas, neatsakingas, neatitinkantis elementarių taisyklių, kurių turi laikytis leidimo nešiotis ar laikyti B ir C kategorijos ginklus ir šaudmenis turėtojas, akivaizdžiai keliantis grėsmę savo ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais.

Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kurie demokratinėje visuomenėje sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo elgesys buvo neatsakingas ir neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl atsakovo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

Išanalizavus pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, darytina išvada, jog jis, padarydamas pažeidimą, rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ar net gyvybe, kelia grėsmę visuomenės saugumui, viešajai tvarkai. Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, pirmiausia yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas – užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis, bei paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklų ir šaudmenų turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklų ir šaudmenų turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos (pvz., 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas, 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti jam jo priduotus ginklus pažymėtina, jog šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo, todėl nepatenkinus pagrindinio reikalavimo nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo. Be to, 2018 m. sausio 12 d. pareiškėjas pats pridavė savo ginklus komiso pagrindais į UAB „VOLLIT“. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Gintaras ČekanauskasJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė