- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-18
- Bylos Nr.
- I-2538-428/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00347-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus ir Audriaus Grauželio,
dalyvaujant pareiškėjui M. K. ir atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei I. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. K. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriausi specialistės 2015 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 15-IL-20-00504-e „Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ bei įpareigoti atsakovą išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, grąžinti jam dujinį pistoletą (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas skunde (b. l. 5-7) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas iš esmės dėl to, kad jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kuris nutrauktas jam ir nukentėjusiajai susitaikius. Jo nuomone, priimant ginčijamą sprendimą neįvertinta, kad pareiškėjas prieš savo draugę netinkamai elgėsi įtakotas jos besikartojančio nepagarbaus elgesio su juo, akivaizdaus neištikimybės demonstravimo, kad tai buvo vienkartinis pasikarščiavimas, jis su drauge toliau gyvena kartu, ketina kurti tolimesnę bendrą ateitį. Jis niekada nebuvo baustas administracine tvarka, tendencingai nesukelia konfliktinių situacijų artimoje ar kitoje aplinkoje. Tiek jis nesusitvardydamas prieš draugę, tiek draugė, kreipdamasi į policiją ir gerokai sutirštindama situaciją, tiesiog gerai neapgalvojo poelgių pasekmių ir pasielgė impulsyviai. Jis dirba UAB „Jungtis“ apsaugos darbuotoju, todėl ginčijamas sprendimas sąlygoja darbo ir pajamų netekimą. Jį darbovietė charakterizuoja teigiamai ir nori jį toliau samdyti. Nuo baudžiamosios atsakomybės jis buvo atleistas dėl to, kad teismas pagrįstai manė, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsakovas neturėjo pakankamo pagrindo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 10 p. taikymui, nes neturėjo pakankamų duomenų išvadai, jog pareiškėjas kelią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginčijamas sprendimas pažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytą asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrą, yra akivaizdžiai neteisingas, todėl naikintinas ir jam grąžintinas jo turėtas ginklas.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 22-23) nurodė, taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui M. K. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0002210. Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 30 d. nutartyje konstatavo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog pareiškėjas sistemingai baugino nukentėjusiąją, naudodamas psichinę prievartą, ją terorizavo, t. y. grasino ją nušauti, nukreipęs į ją savo užtaisytą dujinį-garsinį pistoletą, tris kartus sudavė jai kumščiu į veidą automobilyje, grasino ją nuvežti į mišką susidoroti, neleido išlipti iš automobilio, paskambinęs nukentėjusiajai grasino ją nušauti, padaryti jai „teroro aktą“, vėliau grasino jos veidą apipilti sieros rūgštimi. Pareiškėjas pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą. Be to, pareiškėjas ne kartą baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus. Asmenų, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus ir, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, šių daiktų apyvartą išsamiai reglamentuoja. Išreiškė nuomonę, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės pareiškėją charakterizuoja kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 15-IL-20-00504-e(b. l. 24-25), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir grąžinti jo turėtą dujinį pistoletą.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina juridiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjui M. K. 2013 m. birželio 3 d. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0002210 (b. l. 34). Pareiškėjas nuo 2014 m. gegužės 27 d. dirba UAB „Jungtis“ saugos tarnyboje ir įmonės vadovybės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 9). Kauno apygardos prokuratūros prokurorė 2015 m. sausio 30 d. nutarimu (toliau – ir Prokuratūros nutarimas) nutraukė ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas M. K. atžvilgiu pagal nukentėjusiosios I. P. (toliau – ir Nukentėjusioji) pareiškimą, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam su Nukentėjusiąja susitaikius (b. l. 12-13). Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 30 d. nutartimi (toliau – ir Teismo nutartis) minėtą Prokuratūros nutarimą patvirtino (b. l. 14-15). Bendrosios kompetencijos teismas nutartyje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, jog M. K. terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiąją I. P. (grasino ją nušauti, nuvežti į mišką ir susidoroti, padaryti jai „teroro aktą“, veidą apipilti sieros rūgštimi, važiuojant automobiliu tris kartus sudavė kumščiu į veidą), esant realiam pagrindui manyti, kad šie grasinimai gali būti įvykdyti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 2 d. Atsakovas, remdamasis Prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Teismo nutarties duomenimis ir vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų kontrolės įstatymas) 40 str. 1 d. 10 p., 2015 m. vasario 13 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 15-IL-20-00504-e, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0002210.
Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, jų klasifikavimas į kategorijas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos reglamentuojamos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Minėto įstatymo 40 str. 1 d. 10 p. numatyta, kad leidimai laikyti (nešiotis) B, C kategorijos ginklus panaikinami, kai policija turi duomenų, jog asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Ginklų kontrolės įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, tarp jų yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų, turinčių leidimus laikyti bei nešioti šaunamuosius ginklus, elgesiui, bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančiom aplinkybėm. Ginklų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios tai reiškia, jog įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nežiūrint to, pareiškėjo atžvilgiu taikant Ginklų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 10 p. nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyviai pagrįstų asmens keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti (ABTĮ 57 str.). Ginklų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius (kitų asmenų ar savo gyvybę, sveikatą, nuosavybę, viešąją tvarką ar visuomenės saugumą) tikimybė, todėl toks pavojus yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (ABTĮ 57 str.).
Kauno apygardos prokuratūros nutarime nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal I. P. kreipimąsi, jog jos buvęs draugas M. K. grasina jai aplieti veidą sieros rūgštimi, siuntinėja grasinančio pobūdžio žinutes. M. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikaltimo numatyto LR BK 145 str. 2 d. padarymo. Tačiau 2015 m. sausio 28 d. I. P. parašė pareiškimą, kuriame nurodė, kad ji su M. K. susitaikė, jam pretenzijų neturi, prašo ikiteisminį tyrimą dėl jos sistemingo bauginimo ir terorizavimo nutraukti, o M. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. M. K. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, su nukentėjusia susitaikė. Kauno apylinkės teismas tvirtindamas Kauno apygardos prokuratūros nutarimą byloje nustatė ir Teismo nutartyje konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai – paties įtariamojo prisipažinimas, nukentėjusiosios I. P. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktinių įrodymų apžiūros protokolai patvirtina, jog M. K. terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiąją I. P., esant realiam pagrindui manyti, kad šie grasinimai gali būti įvykdyti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 2 d. M. K. įtariamas padaręs apysunkį nusikaltimą, pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, susitaikė su nukentėjusia, todėl prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą tvirtintinas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pasisakant dėl Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą reikšmės tokio pobūdžio bylose, pažymima, jog tai yra oficialus Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 3 d.) ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-349-822/2015; 2014 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014, 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-328/2014).
Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojama (ABTĮ 58 str. 4 d.) ir yra laikytina tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodančiu, dokumentu. Todėl teisėjų kolegija vertina jog aplinkybė, kad pareiškėjas realiai grasino nukentėjusiajai, naudojo fizinį smurtą prieš ją, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šis faktas yra reikšmingas atsakovo sprendime nurodyto Ginklų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme, nes pagal šį punktą, leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Bylos duomenys paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jis niekada nebuvo baustas administracine tvarka (Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registras, b. l. 36-38). Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartyje nustatytos aplinkybės bei nagrinėjamo bylos duomenys charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, keliantį grėsmę kitų asmenų sveikatai (ikiteisminio tyrimo byloje nustatyta, kad 2014 m. gegužės mėnesį pareiškėjas savo namuose grasino I. P. ją nušauti, nukreipęs į ją savo užtaisytą dujinį-garsinį pistoletą, 2014 m. rugpjūčio 22 d. važiuojant M. K. priklausančiu automobiliu tris kartus Nukentėjusiajai sudavė kumščiu į veidą, grasino ją nuvežti į mišką ir susidoroti, neleido jai išlipti iš automobilio, 2014 m. rugpjūčio 23 d. paskambinęs mobiliuoju telefonu I. P. grasino ją nušauti, padaryti jai „teroro aktą“, 2014 m. rugpjūčio 24 d. prie Nukentėjusiosios namų grasino jos veidą apipilti sieros rūgštimi, 2014 m. rugsėjo 3 d. paskambino I. P. mobiliuoju telefonu ir grasino su ja susidoroti). Konstatuotina, kad minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje nustatytos aplinkybės atitinka Ginklų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 10 p. nurodytas aplinkybes, su kuriomis yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertindamas panašias situacijas bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas/panaikinimas (žr., pvz., procesinius sprendimus administracinės bylose Nr. A-349-822/2015, Nr. A502-1134/2014, Nr. A143-328/2014).
Atsižvelgiant į byloje pateiktų duomenų visumą, darytina išvada, jog atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog M. K. gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl jo teisė dirbti UAB „Jungtis“ turint ribotos civilinės apyvartos daiktą (šaunamąjį ginklą), negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, nagrinėjamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų kontrolės įstatymo ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362, 59.3 punkto nuostatas, todėl ginčijamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. 15-IL-20-00504-e ,,Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ laikytinas pagrįstu ir teisėtu, jį naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Netenkinus pareiškėjo pagrindinio reikalavimo dėl ginčijamo sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, panaikinimo, atmestini ir pareiškėjo keliami išvestiniai reikalavimus dėl įpareigojimo atsakovui išduoti pareiškėjui M. K. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus bei grąžinti dujinį pistoletą (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu
nusprendžia:
Pareiškėjo M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.