Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 2017-07-18 pateikė Ministerijai skundą, kuriame išdėstė aplinkybes dėl Sklype vykdomos ūkio veiklos. Pareiškėja 2017-07-18 skunde teikė klausimus dėl taršos sampratos, Sklype juntamo srutų kvapo, srutų talpinimo aplinkybių ir su tuo susijusio teisinio reglamentavimo, dėl Klaipėdos RAAD specialistų veiksmų atliekant Sklypo patikrinimus (b. l. 66–70).

Ministerija 2017-07-26 raštu Nr. (50-l)-D8-5187 Klaipėdos RAAD direktoriui pavedė atlikti pakartotinį Sklype esančio ūkio patikrinimą, pateikti paaiškinimą dėl pareiškėjos nurodytos informacijos, įvertinti, ar Klaipėdos RAAD pareigūnai, atlikdami ūkio patikrinimus, tarnybines pareigas atliko tinkamai (b. l. 81). Klaipėdos RAAD 2017-08-07 surašė patikrinimo aktą Nr. (14)-LT1-71, kuriame konstatuota, jog Sklype atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad aplinkosauginių pažeidimų Sklype nenustatyta (b. l. 14–16). Klaipėdos RAAD 2017-08-10 raštu Nr. (14)-LV4-1795 atsakė į Ministerijos 2017-07-26 raštą Nr. (50-l)-D8-5187 (toliau – ir Klaipėdos RAAD raštas) (b. l. 82–85). Klaipėdos RAAD 2017-07-26 rašte nurodė, kad Sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Klaipėdos RAAD 2017-07-26 rašte nurodyta, kad Sklype be gyvenamojo namo kaip priklausiniai yra įregistruoti 3 tvartai.

Ministerija Raštu atsakė į pareiškėjos 2017-07-18 skundą (b. l. 10–12). Ministerija Rašte remiasi Klaipėdos RAAD 2017-08-07 patikrinimo aktu Nr. (14)-LT1-71. Ministerija Rašte pateikė argumentus dėl pareiškėjos teiktų klausimų ir konstatavo, kad Sklype vykdoma ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja nesutinka su Ministerijos Raštu ir prašo jį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Byloje ginčas kilo dėl Sklype vykdomos ūkinės veiklos atitikimo teisės aktų reikalavimams ir Rašto teisėtumo bei pagrįstumo.

Reglamento 2 priede nustatyti mažiausi leistini sanitariniai atstumai tarp statinių, atsižvelgiant į jų paskirtį. Iš Reglamento 2 priedo duomenų matyti, kad atstumas tarp gyvenamojo namo ir nuotekų kaupimo rezervuaro turi sudaryti bent 10 metrų. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad patikrinimų Sklype metu nustatyta, jog nuo srutų rezervuaro iki pareiškėjai priklausančio gyvenamojo namo yra apie 30 metrų (b. l. 26). Duomenų, kurie paneigtų Klaipėdos RAAD patikrinimų metu nustatytus atstumus tarp Sklype esančio srutų rezervuaro ir pareiškėjai priklausančio gyvenamojo namo, byloje nėra, todėl darytina išvada, kad srutų rezervuaras yra įrengtas laikantis tinkamo atstumo nuo pareiškėjai priklausančio gyvenamojo namo.

Visgi teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog Sklype teisėtai vykdoma ūkininko veikla ir srutų rezervuaras įrengtas tinkamu atstumu nuo pareiškėjai priklausančio gyvenamojo namo, nėra pagrindas daryti išvadą, kad srutų keliamas kvapas nepažeidžia pareiškėjos teisėtų interesų. Iš pareiškėjos 2017-07-18 skundo Ministerijai ir skundo teismui turinio matyti, kad pareiškėja skundžiasi dėl srutų tvarkymo Sklype ir prašo įvertinti srutų tvarkymą Sklype kokybinių aspektu, t. y. ar Sklype srutos tvarkomos taip, kad nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei pareiškėjos teisėtų interesų gyventi saugioje aplinkoje. Šiuo aspektu svarbu įvertinti, ar kvapo tarša pareiškėjai priklausančiame gyvenamajame name neviršija teisės aktų reikalavimų bei su šios aplinkybės nustatymu susijusį teisinį reglamentavimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos RAAD vyresn. specialistas K. Š. 2014-05-28 patikrinimo akte Nr. (10)-LTl-59 nustatė, jog Sklype vykdomame ūkyje taikomas kraikinis mėšlo tvarkymo būdas, t. y. mėšlas kaupiamas ūkiniame pastate, o, susikaupus didesniam kiekiui, kraunamas tiesiai į priekabą ir išvežamas parduoti arba laukams tręšti. Srutų surinkimui įrengtas srutų rezervuaras, iš kurio srutos taip pat išvežamos laukams tręšti. Ūkininkui patarta imtis priemonių, siekiant apriboti mėšlo ir srutų kvapų patekimą į aplinką (b. l. 21–22). Klaipėdos RAAD vyresn. specialistas K. Š. ir vyr. specialistas A. P. 2015-12-08 patikrinimo akte Nr. (10)-LTl-209 nustatė, kad mėšlas kaupiamas Sklypo ūkiniame pastate, o, susikaupus didesniam kiekiui, jis kraunamas tiesiai į priekabą ir išvežamas laukams tręšti, mėšlo rietuvė įrengta laukuose, ūkyje vykdomi stoginės statybos darbai, srutų rezervuaro projektas nepateiktas (b. l. 23–24). Klaipėdos RAAD pareiškėjai teiktame 2016-03-09 rašte Nr. (10)-LV4-36 nurodė, kad srutų rezervuaras Sklype yra 18 kub. m. talpos, jame telpa per didžiausią tręšti laikotarpį susidariusios srutos (b. l. 26). Klaipėdos RAAD 2016-04-13 rašte Nr. (4)-LV4-967 nurodyta, kad srutų rezervuaro talpa yra nepakankama srutoms laikyti, todėl rezervuaro talpa turi būti padidinta (b. l. 28–29).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo IV skyriaus pirmajame skirsnyje reglamentuojamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės, atliekant asmenų veiklos patikrinimą, kurio metu siekiama nustatyti, ar teritorijoje laikomasi aplinkosauginių reikalavimų. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 15 str. 4 p. nustatyta, kad, tikrindamas fizinio asmens veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo, jei reikia, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei atvejais surašyti protokolą, aktą ar kitą dokumentą, fiksuojantį pažeidimą ar patį patikrinimo faktą. Teismas pažymi, kad byloje pateikti patikrinimo aktai nėra savaime teisines pasekmes pareiškėjai ar kitiems asmenims sukeliantys dokumentai, juose fiksuojami atliktų patikrinimų vietoje gauti rezultatai. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str., nustačius, kad yra grėsmė, jog bus pažeisti aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai ar gali būti padaryta žala aplinkai, gali būti surašomi privalomieji nurodymai, dėl kurių gali kilti administracinis ginčas. Pareiškėja 2017-07-18 skunde nurodė aplinkybes dėl to, kad patikrinimo aktuose fiksuotos aplinkybės neatitinka tikrovės, bei dėl to, kad patikrinimo aktuose netinkamai aiškinamos teisės aktų nuostatos. Pažymėtina, kad patikrinimo aktuose yra fiksuojamas įrodymų rinkimas, o ne priimamas administracinis sprendimas, dėl kurio gali kilti administracinis ginčas. Teismas taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-22 nutarimu Nr. 1138 patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (redakcija nuo 2016-01-01) 8.3.25 p. Ministerija pagal kompetenciją atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą. Esant šioms aplinkybėms, Ministerija, nagrinėdama pareiškėjos 2017-07-18 skundą, pagrįstai vadovavosi priimtais patikrinimo aktais ir juose nustatytomis faktiniais duomenimis, tačiau minėta aplinkybė nereiškia, kad Ministerija negali kvestionuoti tam tikrų patikrinimo aktuose konstatuotų faktinių aplinkybių vertinimo teisės taikymo požiūriu, t. y. nustatyti, ar patikrinimo aktuose nustatytos faktinės aplinkybės dėl ūkinės veiklos Sklype atitinka teisės aktų reikalavimus.

Iš Klaipėdos RAAD atliktų patikrinimų Sklype matyti, kad ūkininkas srutas periodiškai išveža, Sklype laikomi galvijai ir dar smulkesni gyvuliai, kurie neginčijamai išskiria tam tikrą mėšlo ir srutų kiekį. Atsakovė Rašte nurodė, kad srutų rezervuaro tūris buvo nustatytas remiantis ūkininko pateikta informacija. Atsakovė Rašte taip teigia, kad 2016-11-08 patikrinimo aktu Klaipėdos RAAD nustatė srutų rezervuaro tūrį. Minėtos Rašte padarytos išvados iš esmės prieštarauja viena kitai, nes nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis buvo nustatytas srutų rezervuaro tūris. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateiktas 2016-11-08 patikrinimo aktas. Byloje pateiktas Klaipėdos RAAD 2015-11-08 patikrinimo aktas Nr. (10)-LT1-209, iš kurio duomenų matyti, kad srutų rezervuaro talpa nebuvo nustatyta (b. l. 74–75). Iš Klaipėdos RAAD atliktų patikrinimų taip pat matyti, kad srutų rezervuaro talpa buvo nustatyta, remiantis tik ūkininko paaiškinimais, o ne atliktais konkrečiais kontrolės veiksmais, nustatant rezervuaro talpą (b. l. 26). Aprašo 10 p. nustatyta, kad mėšlidės, srutų kauptuvai, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto turi būti tokios talpos, kad juose tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir (ar) srutos. Tais atvejais, kai mėšlas ir (ar) srutos laikomos tvarte, naudojamos komposto, biodujų gamybai ar tvarkomos kitais būdais, mėšlidžių, srutų kauptuvų ir (ar) tirštojo mėšlo rietuvių prie tvarto tūris arba plotas atitinkamai gali būti mažinamas. Aprašo 11 p. nustatyta, kad srutų kauptuvai turi būti tokios talpos, kad galėtų sukaupti ne mažiau kaip per 10 punkte nustatytą laikotarpį susidarančias srutas (skysčius) ne tik nuo mėšlidėse sukaupto mėšlo, bet ir nuo mėšlo pakrovimo aikštelių, melžimo vietų, pašarų ruošimo aikštelių. Esant šioms aplinkybės, siekiant konstatuoti, ar srutų rezervuaras yra įrengtas laikantis teisės aktų reikalavimų, turi būti nustatytas tiksli srutų rezervuaro talpa bei aplinkybės, kur ir kokiu būdu laikomos srutos, netelpančios į rezervuarą. Aplinkybės, kaip dažnai išvežamos srutos, kur laikomas srutų perteklius, kai jis nebetelpa srutų rezervuare, Rašte iš esmės nėra išnagrinėtos. Esant šioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl srutų kvapo jos gyvenamojoje aplinkoje nebuvo tinkamai išnagrinėtos.

Teismas pažymi, kad toks pojūtis kaip kvapo intensyvumas yra labai subjektyvus ir vertinamojo pobūdžio. Aplinkybės, ar pareiškėjai priklausančiame gyvenamajame name jaučiamas toks kvapas, kuris gali pakenkti jos ar kitų asmenų sveikatai bei pažeisti teisės aktų reikalavimus, gali būti nustatomas tik faktiškai vietoje patikrinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl kvapo koncentracijos vietoje, atsižvelgiant į ūkininkavimo sezoniškumo ypatybes bei oro sąlygas.

Lietuvos higienos normoje HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ (redakcija nuo 2016-05-01) (toliau – ir Higienos norma) nustatytos kvapo koncentracijos ribinės vertės, taikomos gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų patalpose, susijusių su apgyvendinimu, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų, neformaliojo švietimo mokyklų patalpų, kuriose vyksta mokymas ir ugdymas, asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpų, kuriose būna pacientai, orui bei jų žemės sklypų ne didesniu kaip 40 m atstumu nuo gyvenamojo namo ar nurodytų visuomeninės paskirties pastatų aplinkos orui. Higienos normos 3 ir 4 p. nustatyta, kad kvapų kontrolė atliekama gavus asmens prašymą, prašymus nagrinėja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-22 nutarimu Nr. 1138 patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (redakcija nuo 2016-01-01) (toliau – ir Nuostatai) 7.3 p. nustatytas Ministerijos veiklos tikslas pagal kompetenciją rūpintis sveika ir švaria aplinka, išsaugoti Lietuvos Respublikai būdingą kraštovaizdį, ekosistemas, gamtos vertybes, biologinę įvairovę, genofondus, klimatą. Nuostatų 9.11 p. nustatyta, kad pagal kompetenciją Ministerija nagrinėja asmenų skundus, pranešimus ir prašymus, priima sprendimus ir įgyvendina reikiamas priemones. Iš Higienos normos turinio matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras yra įgaliotas atlikti patikrinimus dėl kvapo koncentracijos ribinės vertės. Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 str. 1 d. aplinkai kenksminga veikla apibūdinama kaip fizinių ar juridinių asmenų konkreti veikla, kuri daro neigiamą poveikį aplinkai, viršijantį teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos normatyvus ar standartus. Teismo vertinimu, kvapo tarša gali kelti neigiamą poveikį tiek asmenų sveikatai, tiek aplinkai, todėl yra neatskiriama aplinkos dalis. Nors Ministerijos funkcijoms nėra priskirta atlikti patikrinimus dėl kvapo koncentracijos, tačiau jos kompetencijai priskirta nagrinėti asmenų skundus dėl aplinkai kenksmingos veiklos, kuri nagrinėjamu atveju gali būti ne tik galimai netinkamas srutų rezervuaro įrengimas ar galimai neteisėtai vykdoma ūkinė veikla, tačiau ir galimai viršijamas kvapo koncentracijos lygis (kvapo tarša).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos 2017-07-18 skundo Ministerijai turinio matyti, kad pareiškėja skundžiasi dėl srutų kvapo jos gyvenamojoje aplinkoje. Nagrinėjamu atveju Rašte nurodytos aplinkybės dėl kvapo koncentracijos Sklype ir pareiškėjai priklausančiame name nenustatytos. Ministerijos Rašte nurodoma, kad Klaipėdos RAAD 2017-05-18 raštu Nr. (10)-LV4-1104 informaciją dėl skleidžiamų kvapų persiuntė nagrinėti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Teismas pažymi, kad Raštas priimtas 2017-08-25, t. y. po daugiau nei 3 mėn., kai informacija dėl galimai viršijamo kvapo koncentracijos lygio buvo persiųsta nagrinėti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Byloje nėra duomenų, ar Ministerija kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, prašydama pateikti informaciją, ar buvo atlikti kontrolės veiksmai, ar nustatyti kvapo koncentracijos lygio pažeidimai. Teismas vertina, kad, siekiant tinkamai įvertinti pareiškėjos 2017-07-18 skunde nurodytas aplinkybes ir iš esmės atsakyti į pareiškėjos keliamus klausimus, turi būti nustatoma, ar Sklype ūkininkavimas vykdomas, laikantis teisės aktų reikalavimų, tame tarpe, ar nuo Sklype esančio srutų rezervuaro skleidžiama kvapo koncentracija atitinka ribines vertes. Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju Rašte nebuvo atsakyta į esminę pareiškėjos 2017-17-18 skundo aplinkybę, t. y. ar kvapo koncentracija pareiškėjos gyvenamojoje aplinkoje atitinka ribines vertes.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 37 str., viešojo administravimo subjektas gali prašyti kito viešojo administravimo subjekto tarnybinės pagalbos prašymui nagrinėti ar administracinės procedūros sprendimui priimti: 1) jeigu reikia informacijos, kurios jis pats neturi; 2) jeigu reikalingi dokumentai, kuriuos turi tik viešojo administravimo subjektas, į kurį kreipiamasi; 3) kitais būtinais atvejais. Administraciniame procese taikomas „Vieno langelio“ principas, kuris reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas. Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju, siekiant išnagrinėti pareiškėjos 2017-07-18 skundą, turėjo būti įvertinta aplinkybių visuma, susijusi su Sklype vykdoma ūkine veikla ir pareiškėjos gyvenamojoje aplinkoje jaučiama kvapo koncentracija. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 37 str. nuostatas Ministerija turėjo galimybę kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, prašydama pateikti informaciją, ar buvo atlikti kontrolės veiksmai, ar nustatyti kvapo koncentracijos lygio pažeidimai bei pateikti pareiškėjai atsakymą dėl visų 2017-07-18 skunde dėstomų aplinkybių, tačiau teismas neturi duomenų, kad tai nebuvo padaryta.

Viešojo administravimo subjektas, priimdamas individualų administracinį aktą, turi užtikrinti teisės akto atitiktį bendriesiems teisės principams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje akcentuojama, kad formalus teisės reikalavimų vykdymas neatitinka teisėtumo principo (LVAT 2011-02-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-929/2011, 2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Konstitucinis proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad teisės aktuose nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti, jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2012-10-31 nutarimai). Proporcingumo principas, kaip vienas iš viešojo administravimo principų, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai, įtvirtintas VAĮ 3 str. Jis reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (VAĮ 3 str. 1 d. 3 p.). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (LVAT 2015-07-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (LVAT 2015-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015).

Nagrinėjamu atveju Rašte įvertintos aplinkybės dėl to, kad Sklype vykdoma ūkinė veikla ir srutų rezervuaras yra įrengtas nepažeidžiant minimalaus reikalaujamo atstumo iki pareiškėjos gyvenamojo namo, tačiau neįvertintos faktinės aplinkybės dėl Sklype ir šalia jo esančiame pareiškėjai priklausančiame gyvenamajame name juntamo srutų kvapo. Ministerija Rašte, vadovaudamasi Klaipėdos RAAD atliktu patikrinimu, nurodė, kad kiti aplinkosauginiai reikalavimų pažeidimai nėra nustatyti. Teismas vertina, kad, neturint duomenų dėl kvapo koncentracijos ribinių verčių pareiškėjos gyvenamojoje aplinkoje, negalima daryti išvados, kad nepažeisti aplinkosauginiai reikalavimai. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Rašte nepateikti pakankami motyvai dėl pareiškėjos 2017-07-18 skunde dėstomų aplinkybių. Esant šioms aplinkybėms, Rašto dalis, kurioje nustatyta, kad kiti aplinkosauginiai reikalavimų pažeidimai nėra nustatyti, naikinama.

Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėja 2017-07-18 skunde taip pat dėstė aplinkybes dėl Klaipėdos RAAD specialistų galimai netinkamai atliktų patikrinimų vietoje. Ministerija 2017-07-26 raštu Nr. (50-l)-D8-5187 Klaipėdos RAAD direktoriui pavedė atlikti pakartotinį Sklype esančio ūkio patikrinimą, pateikti paaiškinimą dėl pareiškėjos nurodytos informacijos, įvertinti, ar Klaipėdos RAAD pareigūnai, atlikdami ūkio patikrinimus, tarnybines pareigas atliko tinkamai (b. l. 81). Klaipėdos RAAD 2017-07-26 rašte Nr. (14)-LVA-1795 nurodė, kad į visus pareiškėjos prašymus reagavo tinkamai (b. l. 82–84). Klaipėdos RAAD 2017-07-26 rašte Nr. (14)-LVA-1795 konkrečiai nenurodoma, į kokius pareiškėjos raštus buvo reaguojama, kas atliko patikrinimus pagal pareiškėjos prašymus. Ministerija Rašte nurodė, kad pareiškėjos teiginiai dėl Klaipėdos RAAD darbuotojų atliktų patikrinimų nepagrįsti, todėl nevertinami. Iš bylos duomenų matyti, kad Ministerija 2017-07-26 raštu kreipėsi į Klaipėdos RAAD direktorių, prašydama, be kita ko, įvertinti Klaipėdos RAAD darbuotojų atliktas kontrolės funkcijas. Klaipėdos RAAD 2017-07-26 rašte Nr. (14)-LVA-1795 iš esmės nepateikė argumentų dėl to, ar buvo įvertinti Klaipėdos RAAD darbuotojų veiksmai. Ministerija Rašte nurodė, kad nevertins pareiškėjos 2017-07-18 skundo aplinkybių dėl Klaipėdos RAAD darbuotojų veiksmų, tačiau jokių tai patvirtinančių motyvų tam pagrįsti nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, Rašto dalis, kurioje nurodoma, kad Ministerija nevertins pareiškėjos 2017-07-18 skundo aplinkybių dėl Klaipėdos RAAD darbuotojų veiksmų, naikinama.

Teismas taip pat pažymi, kad Rašte Ministerija pareiškėjai nurodė, jog panašaus pobūdžio pareiškėjos skundai buvo išnagrinėti ir į juos atsakyta. Teismas pažymi, kad, jeigu pareiškėja teikia analogiško turinio skundus, kuriuose dėstomos tos pačios aplinkybės, Ministerija gali atsisakyti nagrinėti tokius skundus kaip tapačius, tačiau toks sprendimas turi būti motyvuotas. Nagrinėjamu atveju Ministerija konkrečiai nenurodė, kuriuos klausimus ji jau išnagrinėjo ankstesniuose atsakymuose į pareiškėjos skundus.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad Ministerijos Rašto dalis, kurioje konstatuota, jog Srutų rezervuaro talpa atitinka teisės aktų reikalavimus, kiti aplinkosauginių reikalavimų pažeidimai nenustatyti, Ministerija nevertins pareiškėjos 2017-07-18 skundo aplinkybių dėl Klaipėdos RAAD darbuotojų veiksmų, yra nepagrįsta, todėl naikinama. Teismas sprendime įvertino, kad Ministerijos Rašte pateikti nepakankami motyvai dėl pareiškėjos 2017-07-18 skunde dėstomų aplinkybių, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2017-07-18 skundo dalį dėl srutų rezervuaro talpos, srutų kvapo bei Klaipėdos RAAD darbuotojų veiksmų.

Teismas pažymi, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame netinkamai išdėstyti jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (LVAT 2014-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013, 2014-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1–2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017-08-25 rašto Nr. (50-1)-D8-5822 dalį, kurioje konstatuota, jog srutų rezervuaro talpa atitinka teisės aktų reikalavimus, kiti aplinkosauginių reikalavimų pažeidimai nenustatyti, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nevertins pareiškėjos 2017-07-18 skundo aplinkybių dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojų veiksmų.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2017-07-18 skundo dalį dėl srutų rezervuaro talpos, srutų kvapo bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojų veiksmų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.