Kauno apygardos teismo nutartis

2023-02-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-19-383/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2022-12-06Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-02-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-02
Bylos Nr.
AN2-19-383/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00905-2022-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Valdas Vitunskas (pirm.)
Pažeidėjas
L. H.
Institucija
Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-19-383/2023Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00905-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos L. H. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties L. H. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. birželio 30 d. nutarimu L. H. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį už tai, kad, vairuodama automobilį ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų ir jų turto saugumui, sankryžoje sukdama į dešinę pusę, išvažiuodama iš važiuojamųjų dalių sankirtos, įvažiavo priešingos krypties eismo juosta ir atsitrenkė į priešinga kryptimi atvažiuojantį automobilį ,,Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nesutarusi dėl eismo įvykio aplinkybių, iš eismo įvykio vietos pasišalino, padarydama žalą, kuri viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais veiksmais L. H. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 108, 219, 220 punktų reikalavimus. Už šių administracinių nusižengimų padarymą L. H. paskirta 1 100 eurų bauda ir specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

2. Nesutikdama su priimtu nutarimu, L. H. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Šio teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi L. H. skundas buvo atmestas, konstatuojant, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos L. H. kaltė padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta, protokolas administracinio nusižengimo byloje jos atžvilgiu surašytas ir nutarimas priimtas Institucijai surinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių inkriminuotų nusižengimų požymius.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu L. H. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl ANK 426 straipsnio 2 dalies nutraukti, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties. Netenkinus šio prašymo, apeliantė prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sušvelninti administracinio poveikio priemonę, nenustatant poveikio priemonių arba nustatant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 mėnesių laikotarpiui.

3.1. Apeliantės teigimu, teismas ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo tyčios turinį susiejo tik su vienintelės liudytojos - nukentėjusios R. G. parodymais bei jos vairuojamos transporto apgadinimais, tačiau esminių aplinkybių, paneigiančių kaltės buvimą, nutarime nenurodo, o jos parodymus ar teiktus įrodymus vertina nepalankia linkme. Teismas nesirėmė jos elgesiu po įvykio ir kt. reikšmingomis aplinkybėmis, kad, pasiūlius nukentėjusiajai, atraukė automobilį į šalį, siekiant išvengti eismo trikdžių, bendravo su nukentėjusiąją ir ieškojo deklaracijos, o pasijutus blogai (viduriavo ir sunkiai būtų pasiekus net namus, o taip ir įvyko), pasakė, kad susieks ir nuvažiavo. Pasijutus namie geriau, skambino į policiją. Jai buvo pranešta, kad su ja susieks. Susiekė pareigūnai tik po savaitės, nors buvo namie. Nurodytų faktinių aplinkybių nepaneigė pareigūnai, nepaneigti šie paaiškinimai ir jokiais kitais leistinais duomenimis. Juolab, kad policijos pareigūnai turi prieigą prie savo telefoninių pokalbių ir skambučių išklotinių, tačiau nepateikė duomenų, kad ji nesikreipė ir/ar neskambino tą pačią dieną. Protingai tikėjosi, kad pareigūnai informuos kaip susiekti su nukentėjusiąja, būtų supildę deklaracijas, tačiau tokia teisė iš jos buvo atimta. Teismui nurodė, kad išvažiavo, tačiau jos veiksmas nebuvo tyčinis, t. y. pasišalino siekdama išvengti atsakomybės, žalos atlyginimo ar, kad tokį veiksmą nulėmė kitos nepalankios aplinkybės. Taip pasielgė dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, t. y. jautėsi blogai, vidurius paleido ir šie visi įrašai apie negalavimus yra medicininėje kortelėje Šeimos klinikoje. Negrįžo į įvykio vietą, nes skambino į policiją, t. y. aktyviais veiksmais siekė užbaigti kito asmens teisių pažeidimą, nes buvo kalta dėl eismo įvykio. Priešingi įrodymai nesurinkti ir jų nėra.

3.2. Skunde teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog L. H. visiškai neturėjo jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes automobilį vairavo blaivi ir turėdama teisę vairuoti transporto priemonę, automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės dėl sukelto eismo įvykio neneigė ir neneigia. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. H. nevengė atsakomybės ar pareigos atlyginti žalą, nedelsiant susiekė su pareigūnais ir pasiteiravo kaip susiekti su pareigūnais, kurie tiria įvykį, ir vykdė nurodymų, t. y. laukė kol su ja susieks. Aplinkybės dėl nurodytų faktų apskritai tirtos nebuvo nei policijoje, nei teisme. Teismas nutarime akcentavo tik dalį aplinkybių, t. y. kad L. H. suvokė, jog ji sukėlė eismo įvykį, žinojo savo kaip eismo dalyvio pareigas, bet nepranešė policijai apie eismo įvykį, neužpildė deklaracijos, pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau teismas neišsiaiškino tokio elgesio motyvų bei tikslų turinio ir nepagrįstai konstatavo L. H. kaltumą.

3.3. Skunde nurodoma, jog nenustatyta, kad eismo įvykiu buvo sukeltos sunkios pasekmės, nenukentėjo jokie asmenys, padaryta žala bus atlyginta po to, kai įsiteisės teismo galutinis sprendimas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad augina neįgalų sūnų, kuriuo rūpinasi faktiškai ji (vežioja į gydymo įstaigas, sanatorijas, baseiną, taikomos terapijos gydymo įstaigoje (duomenys neskelbtini)). Su sutuoktiniu vyksta skyrybų procesas (su juo sūnaus leisti važinėti negali, nes yra nesaugu, sutuoktinis yra patyręs 2 insultus, jam progresuoja demencija, jis keletą kartų per 1 metus sukelia eismo įvykius). Vyresnysis sūnus nuo 8 val. pradeda užsiėmimus (duomenys neskelbtini), o nuo 16 val. jam vyksta praktiniai užsiėmimai. Nuo 2023 m. sausio sūnus lankys logopedo užsiėmimus 2-3 kartus per savaitę (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, jam bus vedami psichologo taikomi užsiėmimai, reikės vykti į sanatorijas, nes vaikui tai daro teigiamą poveikį pagal jo ligą (autizmas). Berniuko tėvas nekalba lietuvių kalba, o jų santykiai įtempti.

4. Atsiliepimu į L. H. apeliacinį skundą, Institucijos viršininkė prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. L. H. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniu skundu nesutinkama su byloje esančių įrodymų vertinimu, paskirta administracinio poveikio priemone, keliamas kaltės dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo klausimas. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl L. H. kaltės, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis subjektyvia, jokiais objektyviais duomenimis neparemta apeliantės nuomone, teisinio pagrindo nėra. Byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina apeliantės kaltę ir apygardos teismui nekelia abejonių, kad L. H. pagrįstai nubausta už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

9. Nagrinėjamu atveju L. H. nubausta už tai, kad, sukdama į dešinę, išvažiuodama iš važiuojamųjų dalių sankirtos, įvažiavo priešingos krypties eismo juostą, atsitrenkė į priešinga kryptimi atvažiuojantį automobilį ir, nesutarusi dėl eismo įvykio aplinkybių, pasišalino. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad atsitrenkė ir apgadino kitą automobilį, tačiau nesutinka su jos nubaudimu dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, teigdama, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios.

10. ANK 426 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pažymėtina, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susiję eismo dalyviai privalo laikytis Saugaus eismo įstatymo 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų: 1) nedelsdami sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Analogiškos eismo dalyvio pareigos nurodomos ir KET XXIX skyriuje – įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka (KET 219.1 punktas); pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (KET 219.2 punktas); su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (KET 221 punktas).

11. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018).

12. L. H. pirmosios instancijos teisme teigė, kad ji sukosi į dešinę ir šiek tiek užkliudė automobilį ,,Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įbrėžimas, kontaktas. Sustojo, išlipo, apsižiūrėjo. Ji automobilio ,,Škoda“ vairuotojai pasakė, kad jaučiasi blogai, pasirašys ir iš jos pusės jokių problemų nėra dėl įvykio. Mano, kad abiejų sutarimu patraukė automobilius, nes susidarė kamštis. Patraukus automobilius, jai labai blogai pasidarė, paleido vidurius ir sakė, kad susisieks su kita vairuotoja, todėl skubėjo namo. Aiškino, kad moterys buvo per atstumą, pareiškėja savo kontaktų nepaliko, prieiti arčiau negalėjo, nes buvo prastai, būtų neiškentėjusi. Be to, žinojo, kad namuose vaikas, sergantis autizmu. L. H. kitai vairuotojai pasakė, kad visą naktį nemiegojo, prasta naktis buvo ir skuba namo vaistus vežti. Pas gydytojus kreipėsi 2022 m. kovo 9 d., tačiau jos gydytojos nebuvo, todėl vizitas buvo užregistruotas 2022 m. kovo 10 d. Ji iškart pripažino kaltę, o, kai viskas nurimo, skambino į policiją, sakė, kad reikia susisiekti su kita vairuotoja, kadangi buvo eismo įvykis. Policija nurodė, kad jie susisieks su ja. Pripažįsta, kad kliudė kitą transporto priemonę ir pasišalino iš eismo įvykio. Taigi, iš administracinėn atsakomybėn patrauktos L. H. parodymų visumos matyti, kad ji pripažino kaltę ir administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, t. y. kad apgadino kitą transporto priemonę ir pasišalino iš įvykio vietos. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu apeliantė taip pat sutiko dėl padarytų nusižengimų, nurodė, kad labai gailisi ir įvykio dieną pažeidimų nematė (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 4-5). Vis dėlto, teikdama skundą apygardos teismui, apeliantė nurodo, kad ji, pasiūlius nukentėjusiajai, atraukė automobilį į šalį, siekiant išvengti eismo trikdžių, bendravo su nukentėjusiąją ir ieškojo deklaracijos, o, pasijutus blogai, pasakė, kad susieks ir nuvažiavo. Pasijutus namie geriau, skambino į policiją. Taigi, apeliantė iš esmės pripažįsta pasišalinusi iš įvykio vietos, bet teigia, kad tai nulėmė objektyvios aplinkybės – bloga savijauta (viduriavimas).

13. Nagrinėjamu atveju L. H. kaltę įrodo nukentėjusiosios R. G. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme. Ji teigė, kad, sukdama į dešinę, (duomenys neskelbtini), laukė kol pravažiuos mašinos ir pamatė, jog tiesiai, iš kairės pusės, lėtai suka automobilis, kuris neišsuka posūkio ir trenkiasi į liudytojos automobilio galinę šoninę pusę. Matė, kad minėto automobilio moteris rūkė, kalbėjo telefonu. R. G. sustojo, atsidarė langą, pastebėjo, jog moteris neadekvati. Liudytoja šiai pasakė, jog moteris įvažiavo į ją. L. H. metė cigaretę, siūlė susitarti ir išlipo iš automobilio. Apeliantės būsena nebuvo normali, adekvati. Liudytoja sakė, kad minėta moteris tokia vairuoti negali, susitarti neišeis, kadangi liudytojos automobilis yra tarnybinis, jį reikės priduoti į transporto skyrių ir kvies policiją. Apeliantė pavažiavo, sakydama, kad nereikia kviesti policijos. Skambinant numeriu 112, L. H. atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Patvirtino, kad apeliantė žinojo ir matė, kad ji kviečia policiją, tai minėjo kelis kartus. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, L. H. kaltę patvirtina ne tik nuoseklūs R. G. parodymai, bet ir kita bylos medžiaga. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės A. M. 2022 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad buvo gautas pranešimas apie tai, kad į pranešėjos automobilį atsitrenkė galimai neblaivi automobilio ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja ir pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą, R. G. paaiškino, kad į jos vairuojamą transporto priemonę, atsitrenkė kita transporto priemonė, kuri pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nurodė, kad automobilio ,,Opel“ vairuotoja buvo išlipusi iš savo vairuojamo automobilio, pradėjo atsiprašinėti, su skudurėliu valyti jos automobilio kairės pusės galines dureles, kurias apgadino savo automobiliu. Automobilio ,,Opel“ vairuotoja taip pat prašė susitarti, nurodė, kad viską apmokės, tačiau ji atrodė neblaivi, kažko pavartojusi, neadekvati, nerišliai kalbanti, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Pasakius, kad skambins policijai, apeliantė iš įvykio vietos pasišalino (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 6-7). 2022 m. kovo 9 d. R. G. paaiškinime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės A. M. 2022 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 10).

14. Nors apeliantė pripažįsta pasišalinusi iš įvykio vietos, tačiau teigia, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios, t. y. buvo priversta pasišalinti iš įvykio vietos dėl blogos savijautos. Vis dėlto, šią apeliantės versiją pagrįstai apylinkės teismas laikė gynybine, kurios nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apeliantės nurodomas aplinkybes, kad įvykio metu ji blogai jautėsi, viduriavo. Nors apeliantė į bylą yra pateikusi duomenis iš e.sveikatos sistemos, tačiau sistemoje esantys duomenys nepatvirtina, kad įvykio dieną apeliantė turėjo sveikatos problemų, kadangi į gydymo įstaigą kreipėsi tik 2022 m. kovo 10 d. (administraciniai nusižengimai padaryti 2022 m. kovo 9 d.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad L. H. gydytojams nurodyti simptomai neatitinka jos keltos versijos dėl Roto viruso ir viduriavimo, kadangi sistemoje užfiksuoti duomenys, kad pacientė skundėsi skaudančia ir svaigstančia galva, pykinimu, vėmimu. Gydytojai konstatavo galvos skausmą ir cerebrovaskulinę (smegenų kraujagyslių) ligą (b. l. 10-13). Taigi, byloje esantys duomenys nepatvirtina nukentėjusiosios nurodytos versijos, kad įvykio metu ji sirgo Roto virusu. Liudytoja R. G. taip pat nenurodė, kad jai apeliantė įvykio metu būtų minėjusi apie viduriavimą. Be to, jei išties apeliantė būtų užsikrėtusi šiuo virusu ir sirgtų, abejotina, kad ji būtų gebėjusi vairuoti transporto priemonę, įvertinus šios ligos simptomus (nuolatinis viduriavimas, vėmimas). Sutiktina su apylinkės teismo argumentais, kad, net ir sergant šiuo virusu ar prastai jaučiantis, L. H. turėjo galimybę susisiekti su policijos pareigūnais ir paaiškinti jiems įvykio aplinkybes, tačiau nei įvykio dieną, nei kitą dieną į juos nesikreipė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės veiksmai po eismo įvykio kilimo, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina jos tyčią, padarant NAK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tai, kad apeliantė, kaip nurodo skunde, laukė, kol su ja susisieks policijos pareigūnai, nešalina jos kaltės ir nepaneigia pareigos likti eismo įvykio vietoje, pranešti apie eismo įvykį ir parodo jos atsainų, lengvabūdišką požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi, likdama abejingas dėl eismo įvykio kilusioms pasekmėms, t. y. jos veiksmais padarytai turtinei žalai bei Kelių eismo taisyklių reikalavimams.

15. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti jį iki penkių mėnesių. Pažymėtina, kad pažymi, kad galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies norma leidžia paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numato straipsnio sankcija ar jos apskirtai neskirti, nesiejant su konkrečiais administraciniais nusižengimais. Vis dėlto, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką ir išaiškinęs, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies norma turi būti taikoma ne kiekvienoje byloje, o tik esant ypatingiems, išimtiniams atvejams.

16. ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi, aptariamo straipsnio sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui diskreciją, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti taikyti ją, ar ne. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti L. H. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą, kadangi tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti tik taikant Institucijos nutarimu L. H. paskirtą administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą apeliantės atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

18. Nagrinėjamu atveju, skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, buvo pagrįstai atsižvelgta į tai, kad L. H. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, praeityje ne kartą bausta administracine tvarka, augina neįgalų sūnų, kuriam reikalinga priežiūra ir gydymas, su sutuoktiniu vyksta skyrybų procesas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo švelninti apeliantės teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad L. H. augina neįgalų sūnų, sergantį autizmu, kuriam reikalingas nuolatinis gydymas, priežiūra, su sutuoktiniu vyksta skyrybų procesas, todėl ji viena rūpinasi savo vaikais, juos vežioja į užsiėmimus, gydymo įstaigas. Taigi, jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, administracinėn atsakomybėn patraukta L. H. apygardos teismui nenurodė. Akcentuotina, kad administracinių nusižengimų registro duomenimis, L. H. du kartus (2019 m. lapkričio 5 d., 2019 m. gegužės 1 d.) yra bausta už tai, kad, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konfliktavo su sūnumis ir savo elgesiu rodė nederamą pavyzdį, savo veiksmais nesudarė sūnums visapusiškos ir harmoningos vystymuisi aplinkos, o 2018 m. gruodžio 7 d. yra bausta už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,48 prom.). Taigi, nors administracinių nusižengimų padarymo metu L. H. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau praeities baustumai itin neigiamai ją charakterizuoja apeliantę ir patvirtina, kad ji nėra linkusi nepriekaištingai laikytis įstatymų imperatyvų, neišskiria jos iš kitų visuomenės narių, todėl nesuteikia jokio pagrindo svarstyti dar labiau švelnesnės, nei nustatė Institucija, administracinio poveikio priemonės skyrimo. Svarbu pažymėti tai, kad apeliantės atžvilgiu jau buvo taikomas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams, tačiau akivaizdu, kad ji išvadų nepadarė ir nuobaudos tikslai nebuvo pasiekti. Įvertintina ir tai, kad praeities baustumai susiję su alkoholio vartojimu, kas sudaro pagrindą manyti, kad apeliantė galimai turi problemų dėl alkoholio vartojimo, juo labiau, kad ir inkriminuojamų administracinių nusižengimų metu, kaip teigia nukentėjusioji, apeliantė atrodė apsvaigusi nuo alkoholio. Svarbu vertinti ir tai, kad apeliantė neskubėjo prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, kadangi apgadinto automobilio savininkė pirmoji kreipėsi į policiją, bandydama nustatyti eismo įvykį sukėlusį asmenį ir su juo susisiekti. Tai, kad apeliantės veiksmai nesukėlė sunkių pasekmių, nenukentėjo jokie asmenys, žada atlyginti žalą, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tai, kad L. H. vairuotas automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturi esminės reikšmės neturi, kadangi tai savaime nereiškia, jog pasišalindama iš įvykio vietos, ji nesiekė nuslėpti tikrųjų eismo įvykio aplinkybių, pavyzdžiui, kad vairavo transporto priemonę, būdamas galimai neblaivi. Be to, šiame kontekste pažymėtina, jog tikslas, kurio, pasišalindamas iš įvykio vietos, siekė apeliantė, jos veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį reikšmės neturi, kadangi teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Taigi, pasišalinimo iš eismo įvykio motyvai gali būti įvairūs – atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą vengimas, padidėjusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos, nenorėjimas skirti laiko, reikalingo eismo įvykio suforminimui, skubėjimas į sutartą susitikimą ir pan., tačiau šių aplinkybių nustatinėti pasišalinimo iš eismo įvykio atvejais nereikia – užtenka tik paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant KET (nepranešus apgadinto turto savininkui ar policijai).

19. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad asmeniniai pažeidėjos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Aptariamu atveju, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Kartu akcentuojama, kad ir iki nusižengimų padarymo L. H. puikiai žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga tenkinant tiek jos pačios, tiek ir šeimos poreikius (nuvežti vaikus į mokymosi, gydymo įstaigas), tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų apeliantę nuo administracinių nusižengimo padarymo, ypač – pabėgimo iš įvykio vietos, žinant, kad įstatymai įpareigoja, kilus eismo įvykiui, nepasišalinti, pranešti policijai ir, kad už tai gali būti atimama teisė vairuoti transporto priemones. Apeliaciniame skunde apeliantės akcentuotos aplinkybės egzistavo ir administracinių nusižengimų metu, todėl tai, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas dėl asmeninių poreikių, turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Apeliantė, žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra svarbi, šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Akcentuotina, kad L. H. viso proceso metu savo kaltės dėl administracinio nusižengimo iš esmės nepripažino, teigė, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes blogai jautėsi, kas leidžia teigti, jog ji bandė sumenkinti savo padarytą nusižengimą bei juo sukeltas pasekmes. Analogiška apeliantės pozicija įžvelgiama ir jos apeliaciniame skunde, kuriame ji ir toliau menkina savo veiksmus, teigdama, jog vis dar nesutinka, kad tyčia ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, kas leidžia vertinti, jog ir dabar pareiškėja savo elgesio nevertina kritiškai.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, L. H. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima apeliantei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės tikslai negali būti pasiekti paskyrus trumpesnį, nei minimalų ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą už to paties straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą ar apskritai neskyrus šios administracinio poveikio priemonės. Pažymėtina, kad per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir pakartotinai daryti administracinius nusižengimus. Skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl tenkinti L. H. skundą ir keisti ją nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. H. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas