Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.9.4; 1.1.9.9; 1.2.4.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1;

2025 m. gruodžio 17 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. I., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis spec. vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. I. 2025 m. vasario 16 d., apie 18.17 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu su R. S., tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis kartus nukentėjusiajam į veido sritį, padarydamas nosikaulio lūžį, poodines kraujosruvas veido kairėje pusėje, dėl ko R. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

II. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai

Kaltinamasis A. I. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir teisiamajame posėdyje paaiškino, kad šiais metais, žiemą, mėnesio nepamena, vakare, (duomenys neskelbtini), jis, jo nepilnamečiai sūnūs J. I. ir H. I. bei kolega ir draugas R. K. keturračiais ir motociklu važinėjo ant ežero ledo. Jis, jo sūnus H. I. ir R. K. važiavo keturračiais, o sūnus J. I. – motociklu. Vakarop sugedo R. K. keturratis, todėl jis (kaltinamasis) jį vilko savo keturračiu. Ieškojo artimiausio keliuko, kad galėtų išvažiuoti į pagrindinį kelią. Nuo ežero išvažiavo į keliuką palei ežerą, sniego nebuvo daug. Jis važiavo pirmas ir tempė R. K. keturratį, už jų keturračiu važiavo H. I., o už jo motociklu važiavo J. I.. Važiuojant keliuku pamatė vyrą (R. S.), ties vyro namais, kieme, kaip suprato, tas vyras ten gyvena. Pribėgęs prie jo (kaltinamojo) vyras pradėjo rėkauti, šokinėti, mosikuoti rankomis, vartojo necenzūrinius žodžius, pasirodė neblaivus, buvo agresyvus, jis (kaltinamasis) nesuprato, ko tas vyras nori. Buvo su šalmu, alkoholio kvapo nuo vyro nejautė. Po to vyras pasitraukė į šoną, priėjo prie R. K., pradėjo burbėti. Po to per keturračio veidrodėlį jis pamatė, kad tas vyras spyrė jo sūnui H. I. ties blauzda į dešinę pusę, o po to spyrė sūnui J. I., kuris po smūgio motociklu numanevravo link ežero ir nugriuvo. Dėl to jis šoko nuo keturračio ir bėgo ginti vaikų. Bėgdamas link vaikų jis pečiu gal ir trenkėsi į nukentėjusįjį, bet jokio smūgio jam nesudavė, negalėjo spėti suduoti smūgio, nes bėgo traukti vaiko, kurį buvo užgriuvęs motociklas. Matė, kad nukentėjusysis atsitraukė link malkinės, nematė, ar po susidūrimo nukentėjusysis nukrito, jis buvo su šalmu, tai gal ir matomumas buvo ribotas. Po to ištraukė sūnaus motociklą iš griovio ir visi nuvažiavo toliau. Pažymi, kad važiavo keliuku, nes per tą vietą buvo palankiausia išvažiuoti. Tuo pačiu keliuku, pro nukentėjusiojo kiemą teko anksčiau važiuoti daug kartų, yra ir valtį temęs, toliau esančioje pirtyje yra buvęs, jokių problemų niekada nebuvo, ant keliuko užkardo nėra. Jei nukentėjusysis nebūtų priėjęs, jie visi būtų pravažiavę. Po įvykio sūnus H. I. sakė, kad skauda šlaunį, o sūnus J. I. susižeidė petį, koją skaudėjo, buvo mėlynė. Į gydymo įstaigą dėl vaikų sužalojimų nesikreipė, namuose apžiūrėjo (2 t., b. l. 37-39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. I. parodė, kad 2025 m. vasario 16 d. jis su savo sūnumis J. I. ir H. I. susiruošė pasivažinėti po (duomenys neskelbtini) kaimo apylinkes keturračiais motociklais ir krosiniu motociklu. Taip pat kartu su jais buvo ir kartu keturračiu motociklu važinėjo draugas R. K.. Jie keturiese važinėjo bekelėmis bei Asvejos ežero ledu. Apie 17.30 val. jie visi nuvažiavo nuo Asvejos ežero ledo link Dubingių piliakalnio, važiavo palei, kiek jam žinoma, Č. sodybą, tikslaus adreso nežino. Jis važiavo pirmas ir traukė lynu kitą keturratį, kuris buvo sugedęs, jį vairavo R. K.. Iš paskos važiavo keturračiu jo sūnus H. I. ir paskutinis važiavo sūnus J. I.. Jiems bevažiuojant takeliu per kiemą, tarp gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, ant takelio išėjo vyriškis, kuris pradėjo juos stabdyti mojuodamas rankomis ir kažką garsiai šaukdamas, kodėl jie čia važinėja. Vyras atrodė neadekvatus. Jis pristabdė savo keturratį ir nesustojęs lėtai važiavo traukdamas R. K. vairuojamą keturratį. Taip pat pristabdė ir sūnūs savo vairuojamas transporto priemones. Jis per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kaip tas vyras koja spyrė į pravažiuojančio H. I. koją. Tada stabtelėjo ir pastebėjo, kad J. I. buvo sustojęs, ir tas vyras J. I. taip pat koja spyrė į šoną, tai yra į dešinį klubą. J. I. nuo smūgio nukrito nuo motociklo ir motociklas prispaudė jo koją. Tada jis sustabdė savo keturratį ir bėgo gelbėti Jorio. Jam bėgant link J., netoli nugriuvusio jo motociklo stovėjo tas nepažįstamas vyras. Jis prabėgdamas jį pečiu ar tai alkūne stumtelėjo į šalį nuo griuvusio motociklo ir tas vyras nugriuvo į tamsą, į kažkokio pastato pusę. Jis išgirdo, kad subarškėjo kažkokie puodai ar tai kibirai, ar malkos, tačiau buvo tamsoka ir jis nematė, kur nugriuvo tas vyras. Jokių smūgių rankomis ar kojomis jis tam vyrui nesudavė. Tas vyras kažką šaukė, tačiau jis buvo su šalmu, susijaudinęs dėl sūnaus, todėl tiksliai negirdėjo, ką jis ten rėkavo ir nekreipė į tai dėmesio. Tada padėjo atsikelti J., užvedė jo motociklą, paėmė nulūžusią motociklo detalę ir sėdo ant savo keturračio, bei visi nuvažiavo į Dubingių miestelio centrą. Jis nenorėjo ir neketino mušti to vyro, tik skubėdamas link savo sūnaus stumtelėjo jį (1 t., b. l. 152-155, 163-165, 180-182).

Nukentėjusysis R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vasario 16 d., vakare, nuėjo į ūkinį pastatą paimti bulvių. Užsidėjo bulvių maišą ant pečių ir atsargiai ėjo atgal. Buvo labai slidu, jam slystelėjo koja ir pasilenkė už pavėsinės, šalia tako nuo ežero. Pamatė, kad nuo kaimyno daržo pusės, taku palei ežerą atvažiuoja į jį keturračiai, jie buvo visai arti jo. Jis pasitraukė, pradėjo mosikuoti rankomis, gal ir garsiau pasakė, norėjo, kad jie sustotų, norėjo perspėti, kad čia pavojinga važinėti. Necenzūrinių žodžių nevartojo, buvo blaivus. Viskas vyko labai greitai, jis galėjo būti nutrenktas. Bandydamas sustabdyti jis gavo spyrį į kairį kelį nuo žmogaus, kuris važiavo pirmu keturračiu, tas žmogus spyrė sėdėdamas ant keturračio. Po to bandė sustabdyti antrą keturratį, jo vairuotojas atkišo jam koją, bet nepasiekė, nes jis jau buvo pasitraukęs. Po to pamatė kitą, važiuojantį mažesniu keturračiu, ir jį bandė sustabdyti, keturračio vairuotojas taip pat kišo koją jam įspirti, bet nepasiekė. Tuomet pamatė, kad atsilikęs važiuoja ir motociklas. Motociklas bandė jį apvažiuoti, paslydo ir nugriuvo, jis tuo metu stovėjo prie pavėsinės. Negalėjo atpažinti, ar tai buvo vaikai, nes buvo su šalmais, matė, kad smulkesnio sudėjimo žmonės, nes motociklininkas važiuodamas stovėjo. Išgirdo šauksmus ir pamatė vyrą, einantį į jį, o kitas vyras ėjo prie nugriuvusio motociklininko. Tas vyras, kuris ėjo prie nugriuvusio motociklo be jokių žodžių pradėjo jį daužyti, pamena kelis smūgius, gal 4-5, visi smūgiai buvo į galvą, jis tuomet užsidengė veidą ir pasitraukė prie sienos, bet jį toliau daužė į galvą ir rankas. Po to sėdo ir visi išvažiavo. Po įvykio jis iškvietė policiją, po pusvalandžio atvažiavusi policija patikrino jo blaivumą, jis buvo blaivus. Į gydymo įstaigą kreipėsi po dienos, jam skaudėjo, bet nežinojo, kad nosis sulaužyta (2 t., b. l. 37-39).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 21 d. apklaustas nukentėjusysis R. S. parodė, kad 2025 m. vasario 16 d., apie 17.30 val., (tikslaus laiko pasakyti negali, nes nepamena, bet pamena, kad jau buvo sutemę), buvo savo gyvenamos sodybos kieme tarp jam priklausančių ūkinių pastatų, kurie yra šalia Asvejos ežero. Būdamas lauke dirbo buities darbus, pamena, kad ant peties nešė sunkų maišą, kuris dengė jo ausį, buvo apsirengęs žiemine, kiek ribojančia judesius, apranga, todėl nepastebėjo ir neišgirdo, kaip nuo ežero pusės netikėtai išvažiavo trys keturračiai ir vienas motociklas. Kai juos pastebėjo, jie nuo jo buvo apie 4-5 metrus. Jie privažiavo labai greitai, jis net nespėjo sureaguoti, transporto priemonės buvo be jokių šviesų. Jis labai išsigando, pamanė, kad jie gali užvažiuoti ant jo, jis pradėjo mojuoti rankomis, kad jie sustotų. Pirmiausiai pro jį pravažiavo keturračiai, pirmas važiavęs keturračio vairuotojas atsistojęs ant keturračio važiuodamas pro jį spyrė jam į kairės kojos kelį, dėl ko jam sukėlė fizinį skausmą. Minėto keturračio priekyje buvo uždėtos grotelės, jis buvo gana didelis. Visi keturračiai pravažiavo vienas paskui kitą, bandydami jam įspirti, bet nepataikė. Jiems pravažiavus pamatė artėjantį paskutinį motociklą, kuris buvo nedaug atsilikęs. Tas paskutinis motociklas bandė jį apvažiuoti ir, jo manymu, slystelėjo ir nugriuvo ant šono. Tada kiti sustojo. Vienas jų, važiavęs ant didelio keturračio priekyje, nulipo ir bėgdamas prie jo sušuko kažką panašaus į „vaikas“. Bet jis nebėgo tiesiai prie nugriuvusio motociklininko, bet bėgo tiesiai į jį ir sudavė jam ne mažiau kaip 4 kartus į galvos sritį, dėl ko jam sukėlė fizinį skausmą. Minėtas keturračio vairuotojas buvo stambesnio kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, apsirengęs kamufležine apranga su šalmu ir akiniais. Šalmas buvo ar tai tamsiai žalios, ar tamsiai mėlynos spalvos. Kai jį mušė pirmas vairuotojas, tai kiti greičiausiai pakėlė nukritusi motociklininką. Kai jį baigė mušti, jis atsidengė galvą ir pamatė juos jau visus išvažiuojančius. Kai minėti asmenys išvažiavo iš jo kiemo, jis nuėjo nusiprasti kraujo ir išsikvietė policijos pareigūnus. 2025 m. vasario 18 d. jis vyko į gydymo įstaigą - Centro polikliniką, esančia Vilniaus mieste, dėl savo sužalojimo. Taip pat dar buvo Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje ir Žalgirio klinikoje (1 t., b. l. 40-42).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2025 m. kovo 25 d. apklaustas nukentėjusysis R. S. parodė, kad patvirtina parodymus, kuriuos davė ankstesnės apklausos metu, jie yra visiškai teisingi. Prie duotų parodymų nori papildyti, kad bulvinį maišą ant pečių nešė su bulvėmis, buvo daugiau nei pusė maišo. Šį maišą nešė nuo ūkinio pastato į namus. Iš ūkinio pastato išėjo takeliu, kuris veda link kelio, kuris veda į namus. Eidamas link kelio, slystelėjo ir kluptelėjo ant kelių. Kluptelėjo ant pačio kelio krašto. Būdamas kluptelėjęs ir pasisukęs į kairę pusę pastebėjo šiuo keliu atvažiuojančias transporto priemones link jo. Tada jis staigiai stojosi ir pradėjo rankomis mosuodamas stabdyti, kad nevažinėtų per kiemą. Tuo metu jis jau buvo arčiau keliuko vidurio, nes stodamas automatiškai paėjo į priekį. Rankomis pradėjo mojuoti be maišo. Matydamas, kad atvažiuoja transporto priemonės, stovėjo ant kelio krašto, nesitraukė, stovėjo norėdamas sustabdyti transporto priemones ir pasakyti, kad čia nevažinėtų. Paskutinis motociklas jam mosikuojant ir dar šiek tiek jam paėjus labiau link kelio vidurio, bandė jį apvažiuoti ir virto nuo jo link ežero pusės. Išgirdęs, kad šaukia ,,vaikas'“, suprato, kad turbūt su motociklu nukrito vaikas. Nugriuvęs asmuo nuo motociklo negirdėjo, ar kažką sakė, negirdėjo, kad kažkas verktų, viskas vyko labai greitai. Jam pargriuvus jį staigiai pradėjo mušti, todėl ar motociklistas pats atsikėlė, ar padėjo jam kažkas atsikelti, jis nematė, tačiau matė, kad kiti priėjo prie nugriuvusio motociklisto. Jis pats pravažiuojančių transporto priemonių vairuotojams nebandė suduoti, mosikuodamas rankomis ar prilietė juos, negali atsakyti, jam mosikuojant jie patys galėjo atsitrenkti į jo rankas. Jis motociklui iš kojos nespyrė. Po šio įvykio su tais asmenimis jis nebendravo (1 t., b. l. 49-52).

Liudytojas R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dalyvavo įvykyje. Tai buvo žiemą. Jo vairuojamas keturratis sugedo, todėl A. I. jį tempė. Važiuodami Asvejos ežeru, palei pakrantę išvažiavo į keliuką, sniego buvo nedaug, kelias buvo slidus. Prie jų priėjo vyras (nukentėjusysis), atsistojo į agresyvią padėtį, garsiai rėkė, pasviręs, atlikdamas mostą labai susvyravo, nežino, ar dėl neblaivumo, ar dėl slidžios dangos, ir dešine ranka bandė suduoti smūgį A. I. tarp galvos ir peties srities. Tuomet tas vyras bandė suduoti smūgį ir jam, sėdinčiam ant keturračio, bet jis pasilenkė ir smūgio išvengė. Tuomet jis atsisuko ir pamatė, kaip vyras koja spyrė J. ties pilvo ir šlaunies sritimi, po ko J. nulėkė į šoną palei pakrantę. Jis, surikęs ir nulipęs nuo keturračio, nubėgo pas J., padavė jam ranką, J. verkė. Pasisukus, prie jo jau buvo A. I.. Nematė, kad A. I. būtų nuėjęs prie nukentėjusiojo. Nukentėjusįjį pamatė suklupusioje padėtyje, kai jau buvo pakėlęs J.. Jie sėdo ant transporto priemonių ir nuvažiavo link namų. Negali pasakyti, kur nuėjo vyras. Alkoholio kvapo nuo vyro nejautė. Kalbos su vaikais apie sužalojimus nebuvo, tik po įvykio parvažiavęs namo vaikas buvo šoko būsenos, skundėsi skausmais (2 t., b. l. 37-39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad 2025 m. vasario 16 d. A. I. pasiūlė jam pasivažinėti jo keturračiu, kartu su jo šeima po (duomenys neskelbtini) apylinkes. Dienos metu A. I., jo sūnūs J. ir H. I. bei jis susiruošė pasivažinėti po (duomenys neskelbtini) kaimo apylinkes keturračiais motociklais ir krosiniu motociklu. Bevažinėjant sugedo jo vairuojamas keturratis motociklas. A. lynu pririšo jį prie savo vairuojamo keturračio motociklo ir traukė jo vairuojamą keturratį. Tikslaus laiko neprisimena, tačiau buvo jau prieblanda, jiems visiems nuvažiuojant nuo Asvejos ežero ledo palei pakrantę, važiavo palei kažkieno sodybą link Dubingių piliakalnio. A. važiavo pirmas ir traukė lynu jo vairuojamą keturratį. Iš paskos važiavo keturračiu H. I. ir paskutinis važiavo J. I.. Jiems bevažiuojant takeliu per sodybos kiemą, tarp ežero ir kažkokio ūkinio pastato, ant takelio išėjo pagyvenęs, nepažįstamas vyriškis, kuris pradėjo juos pulti, bandė ranka trenkti A., tačiau nepataikė, po to badė jam trenkti ranka į galvos sritį, tačiau jis pasilenkė ir taip pat jam nepateikė. Tada jis pakėlęs galvą atsisuko ir pamatė, kad tas vyras kažkiek praradęs pusiausvyrą ar koordinaciją, koja spyrė paskutiniam krosiniu motociklu pravažiuojančiam J., ties motociklo kuro baku ar tai J. dubeniu. Nuo smūgio motociklas kartu su J. nugriuvo. Jis pamatė, kad J. guli ir negali atsikelti iš po motociklo. Jie tuo metu buvo sustoję ir jis nulipęs nuo savo vairuojamo keturračio, nuėjau prie J., kuris buvo už kokių 5-6 metrų. Priėjęs prie jo, padėjo pakelti motociklą ir išlįsti J. iš po motociklo. J. tuo metu kūkčiojo ir verkė. Pakėlęs J. sakė jam nustoti verkti ir atsisuko pažiūrėti, kur A., kuris galėtų užvesti užgesusį motociklo variklį. A. buvo nuo jo už kelių metrų, užvedė J. motociklą ir paleido jį važiuoti. Nueidamas nuo tos vietos, kur buvo nugriautas J., jis pastebėjo, kad ūkinio pastato kaip ir prieangyje, iš gulimos padėties kėlėsi vyras. Jokio kontakto tarp A. ir to vyro jis nematė. Kadangi jis buvo su šalmu, be to, buvo užvesti keturračiai, jis negirdėjo, ką būtent šūkavo minėtas vyras, tačiau iš intonacijos suprato, kad reiškė kažkokį nepasitenkinimą jais. Tada jie visi sėdo ant savo vairuojamų transporto priemonių ir nuvažiavo iki Dubingių mst. esančios parduotuvės. Po to nuvažiavo iki A. namų. Grįžus jis A. paklausė, ar šis trenkė tam vyrui, tačiau A. sakė, kad tik nustūmė tą vyrą nuo savęs, tačiau neigė jam smūgiavęs. Daugiau jis į jokias įvykusio incidento aplinkybes nesigilino, parvažiavo namo (1 t., b. l. 114-117).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 2 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nepilnamečio ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) liudytojo H. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ikiteisminio tyrimo metu. Nepilnametis liudytojas H. I. parodė, kad A. I. yra jo tėtis. Negali pasakyti, kada tiksliai įvyko įvykis, gal žiemą, ant ežero buvo stiprus ledas. Buvo vakaras, bet buvo truputį šviesu. Tai įvyko netoli jų namų, prie (duomenys neskelbtini). Tuo metu jie važinėjo keturračiais ir įvažiavo į pievą, nes toje pievoje buvo keliukas. Pirmas važiavo tėtis (kaltinamasis A. I.) juodos spalvos keturračiu, po jo žalios spalvos keturračiu važiavo tėčio draugas R. (liudytojas R. K.), po to motociklu važiavo brolis J. (nepilnametis liudytojas J. I.) ir jis (nepilnametis liudytojas H. I.) keturračiu važiavo paskutinis. Pamatė vyrą (nukentėjusįjį R. S.), kuris kažką rėkavo. Ką rėkavo tas vyras (nukentėjusysis R. S.), jis negirdėjo, vyras buvo labai girtas, vos paėjo, nugriuvo eidamas. Tuo metu tėtis (kaltinamasis A. I.) jau truputį buvo pravažiavęs pro tą žmogų. R. (liudytojas R. K.) buvo arti jų, apie 2 metrus. J. (nepilnametis liudytojas J. I.) tuo metu turbūt buvo sustojęs, o gal truputį važiavo. Kažkoks blogas žmogus (nukentėjusysis R. S.) atėjo ir nustūmė jo brolį J. (nepilnametį liudytoją J. I.) nuo motociklo, kuris su motociklu nukrito. Tada tėtis (kaltinamasis A. I.) tam vyrui (nukentėjusiajam R. S.) pasakė: „Ar tu durnas“. J. (nepilnametis liudytojas J. I.) sakė, kad jam skaudėjo. Po to, kai nustūmė brolį, tas žmogus (nukentėjusysis R. S.), priėjęs prie jo iš dešinės pusės, spyrė ir jam (nepilnamečiui liudytojui H. I.) į dešinės kojos blauzdos šoną (liudytojas rodo vietą apklausos metu). Tuo metu jis (nepilnametis liudytojas H. I.) buvo prie J. (nepilnamečio liudytojo J. I.), iš galo. Po spyrio jam (nepilnamečiui liudytojui H. I.) skaudėjo, buvo raudona ir mėlynė buvo 3-4 dienas, mėlynės jis niekam nerodė. Kai dėdė (nukentėjusysis R. S.) jam (nepilnamečiui liudytojui H. I.) spyrė, tai tuo metu jis sėdėjo ant keturračio, jo (nepilnamečio liudytojo H. I.) koja prisilietė prie variklio ir koją nudegino. Niekam nerodė tos vietos, į kurią spyrė, bet tėtis (kaltinamasis A. I.) žinojo, kad jam skaudėjo. Tėtis (kaltinamasis A. I.) jam pasakė, kad tas vyras (nukentėjusysis R. S.) kreipėsi į policiją, nes jie jį spardė. Bet niekas to vyro (nukentėjusiojo R. S.) nenustūmė, nieko nedarė, matė, kaip tas vyras eidamas pats nugriuvo. Matė, kaip tas vyras (nukentėjusysis R. S.) truputį tėčiui (kaltinamajam A. I.) trenkė ir R. (liudytojui R. K.) į koją spyrė (1 t., b. l. 127-128).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nepilnamečio ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) liudytojo J. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ikiteisminio tyrimo metu. Nepilnametis liudytojas J. I. parodė, kad A. I. yra jo tėtis. Jie, t. y. tėčio (kaltinamojo A. I.) draugas R. (liudytojas R. K.), tėtis, jo (nepilnamečio liudytojo J. I.) brolis H. ir jis važiavo ant ledo (duomenys neskelbtini). Visi važiavo keturračiais, o jis motociklu. Sugedo R. keturratis. Kai važiavo į namus, buvo vakaras, apie 19 val., buvo sutemę. Važiavo pro kažkokio nepažįstamo dėdės kiemą, nes nebuvo kitų išeičių. Tėtis tempė R. keturratį iš galo. Važiuojant pro kiemą galvojo, kad išlįs žmogus ir jie jam draugiškai paaiškins situaciją, kad kito kelio parvažiuoti namo neturi. Iš namo išlindo girtas dėdė (nukentėjusysis R. S.). Žino, kad tas dėdė buvo girtas, nes kalbėjo kažkaip neaiškiai ir iš jo judesių matėsi, kad jis girtas (liudytojas parodo, kaip dėdė vaikščiojo). Tas dėdė kažką murmėjo. Tėčiui važiuojant pro šalį, tas dėdė tėčiui spyrė, nematė į kurią vietą. Paskui tas dėdė spyrė ir R. (liudytojui R. K.). Tėtis sustojo. Tas dėdė stipriai vieną kartą spyrė jam (liudytojui) į dešinės kojos blauzdos šoną (rodo vietą apklausos metu), dėdė spyrė su batu. Jis (liudytojas) nuo spyrio su motociklu krito. Motociklas jam (liudytojui) užgriuvo ant kojos, nubrozdino koją (apklausos metu liudytojas rodo kairės kojos vidinį šoną, ties keliu). Po spyrio jis (liudytojas) vos neįkrito į ežerą. Kai jam spyrė, tėtis iš karto atbėgo, rankomis nustūmė tą dėdę, pakėlė jį (liudytoją), užvedė motociklą ir jie išvažiavo. Tas vyras nuo tėčio pastūmimo nenugriuvo, tiesiog atsitraukė ir pradėjo kažką murmėti. Tas vyras visiems spyrė, spyrė ir jo (liudytojo) broliui H., brolis jam apie tai pasakojo. Be to, jis (liudytojas), gulėdamas su motociklu, truputį matė, kaip dėdė spyrė broliui ir tikriausiai pataikė (apklausos metu liudytojas rodo dešinės kojos blauzdą, šlaunį). Brolis tuo metu nuo jo (liudytojo) buvo apie 2-3 metrus iš galo. Jam (liudytojui) skaudėjo, truputį buvo ašarų. Toje vietoje, į kurią dėdė spyrė, truputį buvo mėlynė, kuri matėsi gal savaitę, koją skaudėjo apie savaitę. Mėlynės niekam nerodė, tik tėčiui apie tai sakė. Pagarsinus nepilnamečio liudytojo apklausos protokolą, liudytojas papildė, kad tėtis bandė stumti dėdę su rankomis, bet dėdė atsitraukė ir tada tėtis pastūmė dėdę petimi į petį (1 t., b. l. 131-132).

Liudytoja N. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra buvusi kaltinamojo A. I. sutuoktinė, nepilnamečių liudytojų H. I. ir J. I. mama. Su kaltinamuoju ji santykių nepalaiko. Parodė, kad tėvo ir vaikų santykiai geri, matosi savaitgaliais. Žino, dėl kokio įvykio nagrinėjama byla. Tai buvo žiemą. Vyresnis sūnus (nepilnametis liudytojas J. I.) grįžęs namo jai pasakė, kad su tėčiu važinėjosi keturračiu ir kažkoks dėdė jį vijosi, jis nukrito nuo keturračio. Grįžę iš tėčio vaikai sužalojimais ir skausmais nesiskundė. Vaikai yra labai aktyvūs, laipioja, nukrenta, mėlynės jiems dažnai atsiranda. J. I. turi elgesio sutrikimą, kitas berniukas (nepilnametis liudytojas H. I.) tiriamas dėl galimų elgesio sutrikimų. Elgesio sutrikimai J. I. pasireiškia destruktyviu elgesiu – čia elgiasi gerai, čia – blogai, būna nuotaikos svyravimai. Galimai meluoja, nes būna atvejų, kai meluoja, fantazuoja. Jos nuomone, vaikai ir per apklausą ir psichologei galėtų meluoti, fantazuoti, bet tai tik jos nuomonė. Buvo situacijų, kada vaikai pagražina tėvo naudai. Pirmus metus per skyrybas vaikai buvo labai nuteikinėjami prieš ją. Buvo atvejis, kada J. I., norėdamas įtikti tėvui, yra ją apkaltinęs nebūtais dalykais (2 t., b. l. 61-62).

Liudytoja V. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji yra nukentėjusiojo sutuoktinė, jų santykiai normalūs. Kaltinamojo A. I. nepažįsta. Ji pati įvykio nematė. Parodė, kad vasario 16 d. jos vyras R. S. nuėjo prie tvarto tvarkyti bulvių. Buvo prietema. Ji pati buvo namuose ir išgirdo motorų triukšmą. Ji vos tik išėjo į kiemą ir jie nuvažiavo. Nuėjusi prie tvarto sutiko savo vyrą, jis buvo kraujuotas, ištinęs. Vyras jai pasakojo, kad norėjo jiems (važiavusiems) pasakyti, kad nevažinėtų per jų kiemą. Jie vos neužvažiavo ant jos vyro, vyras juos stabdė, vaikai tabalavosi kojomis. Jos vyras buvo blaivus (2 t., b. l. 43-45).

Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. vasario 16 d. su vyru R. S. buvo gyvenamosios vietos nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini). Girdėjo, kaip dienos metu keliu važinėja keturračiai motociklai, tačiau nekreipėme dėmesio. Vakare, kai jau buvo prietema, tamsu, valandos neįvardins, vyras išėjo į lauką, į tvartą bulvių paimti. 5 minučių laikotarpyje po jo išėjimo ji išgirdo, kaip kieme stipriai burbia varikliai. Išėjo pažiūrėti, kas ten vyksta, ir pamatė, kaip vienas po kito iš kiemo išvažiuoja 4 transporto priemonės. Gal keturračiai, tiksliai neįvardins. Nekreipė labai į tai dėmesio, nes jie jai atėjus išvažiavo. Galvojo paklaus vyro, kas čia tokie buvo ir priėjusi prie jo, kuris ėjo link namų, pamatė, kad jis visas yra susinervinęs, net negali kalbėti, jam iš nosies per visą veidą ant drabužių tekėjo kraujas, lašėjo ištisai ant žemės ir įėjus į namų vidų. Ji jam padėjo apsiprausti ir jis papasakojo, kad važiuodami su keturračiais jį apspardė žmonės, kurių nepažįsta, tarp jų buvo vaikų. Sakė, kad jis mosikavosi rankomis juos stabdydamas, ir vienas iš jų sustojęs pribėgo prie jo ir sudavė kelis kartus jam iš kumščio į galvos sritį. Iš karto po to iškvietė policiją (1 t., b. l. 135-138).

Iš 2025 m. balandžio 16 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo metu nukentėjusysis R. S. parodė vietą, kur įvyko konfliktas (foto Nr. 1). Nukentėjusysis rodo vietą, iš kurios ėjo link namų (foto Nr. 2). Nukentėjusysis parodo, kur slystelėjo (foto Nr. 3). Toliau rodo vietą, kurioje stovėdamas pradėjo mosikuoti rankomis stabdydamas keturračius (foto Nr. 4). Pravažiavus keturračiams, rodo vietą, kurioje būdamas stabdė motociklą (foto Nr. 5). Rodoma vieta, į kurią virto motociklistas (foto Nr. 6, 7). Nukentėjusysis rodo vietą, kurioje jis stovėjo, kaip prie jo pribėgo pirmojo keturračio vairuotojas ir jam sudavė pirmą smūgį (foto Nr. 8), o jam atsitraukus į kitą vietą (foto Nr. 9), sudavė dar kelis smūgius. Po to nukentėjusysis parodo nuo konflikto vietos esančius namus, į kuriuos grįžo po to, kai buvo sumuštas (foto Nr. 10) (1 t., b. l. b. l. 61-63, 64-70).

Iš 2025 m. balandžio 16 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo metu A. I. parodė vietą, iš kur buvo važiuojama keturračiu (foto Nr. 1). Rodoma vieta, kurioje jam važiuojant stovėjo žmogus, mosikuodamas rankomis ir prie jo sustojo (foto Nr. 2). Toliau rodo vietą, kur sustojo antras keturratis, prie kurio priėjo šūkaudamas žmogus (foto Nr. 3). Toliau rodo vietą, kur sustojo trečias keturratis, prie kurio taip pat priėjo mosikuodamasis žmogus (foto Nr. 4). Toliau rodo vietą, kur žmogus spyrė į motociklą ir jis virto (foto Nr. 5). Rodoma vieta, kur stovėjo žmogus jam bėgant link nuo motociklo nustumto sūnaus (foto Nr. 6). Po to rodo vietą, į kurią žmogus atsitraukė, ar tai virto, nes nakties metu gerai nematė (foto Nr. 7) (1 t., b. l. 166-168, 169-175).

Iš 2025 m. kovo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas tarp BPC darbuotojo ir R. S., kur jis nurodo, kad buvo užpultas savo kieme, davė į nosį (1 t., b. l. 33-35).

Iš 2025 m. kovo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris darytas 2025 m. vasario 16 d., 18 val. 45 min. Vaizdo įraše matyti nakties metas. Policijos pareigūnai išlipa iš automobilio ir eina link lauke stovinčio vyriškio, kuris pasakoja, kad pravažiuojant keturračiams ir motociklams, paklausė, ko jie čia laksto, mosikavo rankomis ir jam vienas ir kitas pravažiuojant keturračio vairuotojas spyrė, o gale važiavęs su motociklu atsitrenkė į jį ir tada nušokęs nuo keturračio kitas pradėjo jį daužyti. Paklausus, ar jie sustojo, kad jis jiems priekaištavo, jis atsakė, kad pristabdė jie ir tada jiems pasakė. Paklausus pareigūnui, kodėl jie pradėjo muštis, atsako, jog dėl to, kad nugriuvo motociklininkas (1 t., b. l. 30-32).

Iš 2025 m. balandžio 3 d. akistatos protokolo matyti, kad į akistatą buvo suvesti kaltinamasis A. I. ir nukentėjusysis R. S., kurie parodė:

- klausimas R. S.: ar 2025 m. vasario 16 d., apie 17 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), šalia jums priklausančių namų įvyko konfliktas su prieš jus sėdinčiu asmeniu, jei taip, kas įvyko?

Atsakymas: buvau savo gyvenamos sodybos kieme tarp man priklausančių ūkinių pastatų, tikslu išnešti bulves. Man jas nešant aš slystelėjau į keliuko pusę ir maišas nukrito. Man kluptelėjus pastebėjau, kaip nuo ežero pusės, keliuku važiavo trys keturračiai ir vienas motociklas link manęs. Aš išsigandau, pamaniau, kad jie gali užvažiuoti ant manęs, aš atsikėliau ir pradėjau mojuoti rankomis, kad jie sustotų pasikalbėti, kodėl jie čia važinėja. Pirmiausiai pro mane pravažiavo keturračiai. Visi pravažiuojantys keturračių vairuotojai į mane spyrė, vienas, kuris tiksliai nežinau, spyrė man į kojos kelį, dėl ko man šiek tiek suskaudo. Jiems pravažiavus pamačiau artėjantį paskutinį motociklą, kuris buvo nedaug atsilikęs. Bandžiau jį stabdyti labiau priėjęs į keliuko vidurį ir mojavau sustoti, mosavau jau labai arti palei veidą. Tas paskutinis motociklas bandė mane apvažiuoti, slystelėjo ir nugriuvo ant šono, šalia krūvelės apsnigtų pjuvenų. Tada kiti sustojo, lyg ir kažkas sušuko ,,vaikas'“. Vienas iš jų, važiavęs ant keturračio priekyje, nulipo ir priėjęs prie manęs sudavė man ne mažiau 5 kartus į galvos sritį. Kiti nuėjo prie nugriuvusio motociklininko. Kaip dabar manau, man sudavė prieš mane sėdintis asmuo, nes jis atitinka to asmens sudėjimą, stambesnio tvirtesnio sudėjimo. Kiti buvo lieknesni, smulkesni.

- klausimas A. I.: ar supratote R. S. parodymus ir ką galite į juos atsakyti?

Atsakymas: R. S. parodymus aš supratau, jis sako netiesą. Keturiese važinėjome palei Asvejos ežerą, mes važiavome palei, kiek man žinoma, Č. kiemą. Aš važiavau pirmas ir traukiau lynu kitą keturratį, kuris buvo sugedęs, ir jį vairavo R. K.. Iš paskos važiavo keturračiu mano sūnus H. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) ir paskutinis važiavo sūnus J. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) motociklu. Mums bevažiuojant takeliu per minėtą kiemą, nuo gyvenamojo namo ant takelio išėjo vyriškis, kuris pradėjo šaukti, mus stabdyti mojuodamas rankomis. Aš sustojau pakalbėti, nes jis šaukė, kodėl mes čia važinėjome. Sustojau aš, automatiškai sustojo už manęs traukiams kitas keturratis su R., sustojo ir mano sūnus H.. Mums sustojus šis vyriškis pirmiausia priėjo prie manęs ir šaukė, kad mes čia važinėjame. Jam pasakiau, kad sugedo keturratis, todėl važiuojame per trumpiausią kelią. Jis man pasirodė neadekvatus, šaukė, mojuodamas rankomis nuėjo prie R., sėdinčio ant keturračio šaukė ant jo. Per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjau, kaip tas vyras labai arti priėjo prie H. agresyviai nusitekęs, lyg jam ir spyrė iš kojos. H. jau buvo sustojęs. Tada pastebėjau, kad J. labai lėtai, pristabdant motociklą šis vyras J. koja spyrė į šoną, dėl ko nuo smūgio jis su motociklu virto į šoną. Tada aš nulipęs nuo savo keturračio bėgau link J.. Man bėgant link prispausto J. ant kelio stovėjo šis vyras, o aš prabėgdamas jį pečiu, ar kūnu, gerai nepasakysiu, užkliudžiau ir jis nugriuvo link ūkinio pastato, kur girdėjau, kad kažkas nukrito, ar tai kibirai, ar tai malkos, nežinau. Jokių smūgių rankomis nei kojomis aš tam vyrui nesudaviau. Aš jį tik galėjau užkliudyti bėgdamas link vaiko jį išlaisvinti iš po apvirtusio motociklo. Vaikas tuo metu buvo šoke, buvo išsigandęs, motociklas buvo sugadintas. Mes po to visi išvažiavome. Vyras buvo nuėjęs į šalį. Šis vyras elgėsi neadekvačiai.

Apklausiamieji vienas kitam klausimų neturėjo, pasiliko prie savo parodymų (1 t., b. l. 56-59).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad R. S. nustatyta nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos veido kairėje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimui visumoje dėl nosies kaulų lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti smūginiu kieto buko daikto poveikiu (kito asmens suduotu smūgiu) (1 t., b. l. 99-100).

Specialistė, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė R. G. teisiamajame posėdyje patvirtino savo pateiktą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad nukentėjusiajam R. S. buvo nustatyti izoliuoti sužalojimai, kurie nėra būdingi griuvimui, bet atsitrenkimo galimybė neatmetama. Negali atmesti galimybės, kad sužalojimas padarytas atsitrenkus į buką daiktą, pvz., žmogaus petį. Negali atmesti, kad sužalojimai galėjo būti padaryti daugiau negu vienu trauminiu poveikiu. Negali atsakyti, ar sužalojimai būdingi labiau smūgiuojant į nosį, ar atsitrenkiant į buką daiktą (2 t., b. l. 61-62).

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Ramūno Bačiulio 2025 m. liepos 3 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas įtariamojo R. S. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus policijos pareigūno tarnybinį pranešimą apie tai, kad 2025 m. vasario 16 d., apie 18.17 val., (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras spyrė mažamečiui H. I. į koją, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, bei spyrė mažamečiui J. I. į koją, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroro nutarime nurodoma, kad nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Prokuroras nutarime padarė išvadą, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, kad J. I., važiuodamas motociklu griuvo, bet objektyvių duomenų, kad tai įvyko dėl R. S. veiksmų, ikiteisminio tyrimo metu surinkta nepakankamai. Neatmestina galimybė, kad J. I., esant slidžiai kelio dangai, griuvo su motociklu jo nesuvaldęs ir tai neturėjo jokios įtakos R. S. veiksmai. Be to, prokuroro nutarime nurodoma, kad nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad R. S. spyrė H. I.. Mažamečių mama N. I. parodė, kad vaikai linkę fantazuoti, norėdami įsiteikti tėčiui, galimai meluoja ir jeigu jie būtų patyrę sužalojimus, tai apie tai būtų pasisakę (2 t., b. l. 26-28).

Iš 2025 m. birželio 27 d. liudytojos N. I. apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ji parodė, jog 2025 m. vasario 16 d. vaikai buvo su tėčiu. Kada jie grįžo į namus, ji bendravo su J.. Jis jai pasakojo, kaip praleido savaitgalį pas tėtį. J. jai pasakojo, kad važinėjo su motociklu ant užšalusio ežero. Dar pasakojo, kad kažkoks „durnas“ dėdė radėjo juos vytis. Dar pasakojo, kad tėtis buvo nuėjęs pašnekėti su tuo dėde. Daugiau apie šį įvyki J. nieko nepasakojo. Kada ji sužinojo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai jos vaikams sukelto fizinio skausmo, tada ji individualiai pasikalbėjo su kiekvienu vaiku. Gegužės mėnesį, konkrečios datos pasakyti negali, būnant namuose ji kalbėjosi apie tai, kas įvyko būnant pas tėtį vasario 16 d. Tada ji konkrečiai J. paklausė, kas ten atsitiko ir ar jį kas nors nuskriaudė. Tada J. jai pasakė, kad jo niekas nenuskriaudė, galimai dėl dėdės kaltės, kuris jį vijosi, jis pargriuvo. Apie jokius patirtus sužalojimus kaip kraujosruvos jai nesakė, nerodė, nesiskundė, kad kur skaudėtų. Taip pat namuose ji kalbėjosi su H., tuo metu pas juos lankėsi ir socialinė darbuotoja. Ji (mama) H. paklausė, ar kas nors mušė, spyrė J.. Jis jai atsakė, kad ne. Ir daugiau H. jai nieko apie tą situaciją nedetalizavo. Apie tai, kad galimai vasario 16 d. H. buvo sukeltas fizinis skausmas, ji sužinojo iš tyrėjos, kada jai paskambino ir kvietė ją į apklausą. Apie tai, kad jos vaikai buvo apklausinėjami teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ji žinojo, vaikus į teismą vežė tėtis. Apie tai, kad vasario 16 d. galimai jos vaikams buvo sukeltas fizinis skausmas, ji abejoja. Mano, jei vaikai būtų patyrę sužalojimus, tai būtų jai apie tai pasisakę arba apie tai ją būtų informavęs A. I.. Jo nuomone, važiuojant į apklausą teisme, tėtis vaikams padarė įtaką, kad jie pasakytų teisme taip, kaip tėtis norėjo. Yra buvę net ir taip, kad Joris, norėdamas įtikti tėvui, ją buvo apkaltinęs nebūtais dalykais. Vaikai, norėdami įtikti tėčiui, linkę meluoti. Abu vaikai dėl netinkamo elgesio turi problemų mokykloje, taip pat patiria sunkumus mokymosi procese (2 t., b. l. 29-30).

III. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus

Nors kaltinamasis A. I. savo kaltės dėl suduotų smūgių nukentėjusiajam R. S. nepripažino, tačiau kaltinimas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodytas byloje esančių neprieštaringų duomenų visuma, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje, ir pripažinti tinkamais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų neprieštaringų ir vieni kitus papildančių įrodymų visuma (nukentėjusiojo parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės R. G. teisiamajame posėdyje duoti parodymai) patvirtina, jog kaltinamasis A. I. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo versiją, kad smūgių nukentėjusiajam jis nesudavė, o tik galbūt bėgdamas nukentėjusįjį pastūmė, teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs neprieštaringų įrodymų visumą.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo R. S. parodymais, kurie apie esmines įvykio aplinkybes buvo išsamūs, nuoseklūs ir neprieštaringi viso proceso metu. Nukentėjusysis iš karto po įvykio paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui nurodė, kad gavo smūgį į nosį. Apie tai, kad kaltinamasis jam sudavė 4-5 kartus į galvos sritį, nukentėjusysis buvo nuoseklus, tai nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, kad liudytojas R. K. kaltinamąjį įvykus konfliktui pamatė jau tik tuomet, kuomet kaltinamasis jau pribėgo prie jo ir vaikų. Taigi, ką kaltinamasis, nulipęs nuo keturračio veikė iki tol, liudytojas R. K. nematė. Kaip parodė nukentėjusysis R. S., pamatęs su motociklu pargriuvusį vaiką ir nulipęs nuo keturračio, kaltinamasis A. I. jį pradėjo mušti, smūgiuoti į galvą, pataikė į nosį ir tik po to bėgo prie vaikų. Nukentėjusysis R. S. nurodė, kad jis nebuvo pargriuvęs. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad R. S. nustatyta nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos veido kairėje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti smūginiu kieto buko daikto poveikiu (kito asmens suduotu smūgiu) (1 t., b. l. 99-100). Specialistė, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė R. G. teisiamajame posėdyje patvirtino savo pateiktą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad nukentėjusiajam R. S. buvo nustatyti izoliuoti sužalojimai, kurie nėra būdingi griuvimui, bet atsitrenkimo galimybė neatmetama (2 t., b. l. 61-62). Taigi, nukentėjusiojo R. S. parodymai nėra prieštaringi ir minėtai specialisto išvadai, kuri juos patvirtina, kad nukentėjusysis negriuvo, o smūgis jam buvo suduotas į nosį ranka.

Nors nukentėjusiojo santykiai su kaltinamuoju konfliktiški dėl įvykusio įvykio, buvusi ikiteisminio tyrimo dėl mažamečiams vaikams galimai sukelto fizinio skausmo, tačiau savaime vien dėl tokios aplinkybės, nesant byloje kitų objektyvių duomenų, teismas neturi pagrindo spręsti, kad nukentėjusysis linkęs apkalbėti kaltinamąjį ir nepagrįstai jį apkaltinti, juolab, kad nukentėjusiojo parodymai nekito nuo pat jo apklausos įvykio metu.

Tuo tarpu, teismas kritiškai vertina kaltinamojo A. I. parodymus, kad nukentėjusysis R. S. vartojo smurtą jo mažamečių vaikų H. I. ir J. I. atžvilgiu, todėl jis bėgdamas prie vaikų galėjo petimi kliudyti nukentėjusįjį, kuris griūdamas galėjo susižaloti. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Ramūno Bačiulio 2025 m. liepos 3 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas R. S. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl galimai sukelto fizinio skausmo mažamečiams (2 t., b. l. 26-28). Pažymėtina, kad A. I. prokuroro nutarimo neskundė.

Teismas nepatikimais laiko mažamečių liudytojų H. I. ir J. I. parodymus ir priimdamas nuosprendį jais nesivadovauja. Liudytoja N. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tėvo ir vaikų santykiai geri, matosi savaitgaliais. Vyresnis sūnus (nepilnametis liudytojas J. I.) grįžęs namo jai pasakė, kad su tėčiu važinėjosi keturračiu ir kažkoks dėdė jį vijosi, jis nukrito nuo keturračio. Grįžę iš tėčio vaikai sužalojimais ir skausmais nesiskundė. J. I. turi elgesio sutrikimą, kitas berniukas (nepilnametis liudytojas H. I.) tiriamas dėl galimų elgesio sutrikimų. Elgesio sutrikimai J. I. pasireiškia destruktyviu elgesiu – čia elgiasi gerai, čia – blogai, būna nuotaikos svyravimai. Galimai meluoja, nes būna atvejų, kai meluoja, fantazuoja. Buvo situacijų, kada vaikai pagražina tėvo naudai (2 t., b. l. 61-62). Panašias aplinkybes, kad vaikai linkę fantazuoti ir meluoti, pagražinti tėvo naudai, liudytoja N. I. nurodė ir ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, ji nurodė, kad gegužės mėnesį, konkrečios datos pasakyti negali, būnant namuose ji kalbėjosi apie tai, kas įvyko būnant pas tėtį vasario 16 d. Tada ji konkrečiai J. paklausė, kas ten atsitiko ir ar jį kas nors nuskriaudė. Tada J. jai pasakė, kad jo niekas nenuskriaudė, galimai dėl dėdės kaltės, kuris jį vijosi, jis pargriuvo. Apie jokius patirtus sužalojimus kaip kraujosruvos jai nesakė, nerodė, nesiskundė, kad kur skaudėtų. Taip pat namuose ji kalbėjosi su H., tuo metu pas juos lankėsi ir socialinė darbuotoja. Ji (mama) H. paklausė, ar kas nors mušė, spyrė J.. Jis jai atsakė, kad ne. Ir daugiau H. jai nieko apie tą situaciją nedetalizavo. Abu vaikai dėl netinkamo elgesio turi problemų mokykloje, taip pat patiria sunkumus mokymosi procese (2 t., b. l. 29-30). Nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad R. S. sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio, tačiau tai nepaneigia nukentėjusiojo R. S. nuoseklių parodymų, kad kaltinamasis į galvos sritį jam smūgiavo ne mažiau 5 kartų.

Kaltinime nurodoma, kad įvykis vyko 2025 m. vasario 19 d. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad įvykis įvyko 2025 m. vasario 16 d. Teismas ištaiso šį kaltinamajame akte padarytą rašymo apsirikimą, juolab, kad ir prokuroras teisiamajame posėdyje nurodė padaręs klaidą kaltinamajame akte.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, sugretinęs ir susiejęs juos į visumą, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis A. I. 2025 m. vasario 16 d., apie 18.17 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu su R. S., tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis kartus nukentėjusiajam į veido sritį, padarydamas nosikaulio lūžį, poodines kraujosruvas veido kairėje pusėje, dėl ko R. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

IV. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdoma sveikata.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. I. tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis kartus nukentėjusiajam į veido sritį, padarydamas nosikaulio lūžį, poodines kraujosruvas veido kairėje pusėje, t. y. kaltinamojo veika objektyviai pasireiškė mušimu. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryti šie sužalojimai: nosikaulio lūžis, poodinės kraujosruvos veido kairėje pusėje, kas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Įvertinus kaltinamojo veiksmų pobūdį ir intensyvumą (smūgiai į galvos sritį), teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. atlikdamas minėtus smurtinius veiksmus suvokė pavojingą jų pobūdį nukentėjusiojo sveikatai ir norėjo nukentėjusįjį sužaloti. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamojo A. I. neteisėti veiksmai (mušimas), tiesiogine neapibrėžta tyčia atlikti prieš nukentėjusįjį, sukėlę jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusysis prašė kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018, 2K-194-895/2020 ir kt.).??? Nagrinėjamu atveju kaltinamojo smurtinius veiksmus nulėmė pirmiausia konfliktas su nuketėjusiuoju, todėl, įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, nėra pagrindo kaltinamojo veiksmų kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Taip pat nėra pagrindo kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos šios alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Prokuroras prašė kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo R. S. elgesys, tačiau teismas tokį prašymą laiko nepagrįstu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-153-511/2020, Nr. 2K-210-697/2020, Nr. 2K-180-303/2023).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis su liudytojais važiavo per nukentėjusiojo kiemą, kuomet nukentėjusysis bandė juos sustabdyti ir pasiaiškinti, kodėl šie asmenys važiuoja per jo kiemą bei įspėti, kad šioje vietoje slidu, važiuoti pavojinga. Nukentėjusysis mosikavo rankomis, rėkė, tačiau byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų vartojęs ar bandęs pavartoti fizinį smurtą prieš per jo kiemą važiuojančius asmenis. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusysis sąmoningai skatino kaltinamąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Taip pat nėra pagrindo ir išvadai, kad nukentėjusysis neatsargiai skatino kaltinamąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad nukentėjusiojo elgesys nebuvo toks provokuojantis ar rizikingas, kuris būtų turėjęs įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymui, todėl tokia aplinkybė nepripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamojo A. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertintina ir šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, veikos motyvai ir tikslai, veikos stadija. Kaltinamasis padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą dėl mažareikšmės dingsties sužaloti nukentėjusįjį, atliko smurtinio pobūdžio veiksmą į gyvybiškai pavojingą sritį – galvą, ir, teismo vertinimu, tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių nusikalstamos veikos padarinių. Įvertintina ir kaltininko asmenybė: kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 139-140), administracine tvarka 1 metų laikotarpiu baustas 3 kartus (1 t., b. l. 141-147), dirba (1 t., b. l. 148-149).

Teismas, įvertinęs faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam švelniausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, nustatant jo terminą neženkliai mažesnį, nei baudžiamojo įstatymo nustatytas šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuria pasikėsinta į asmens sveikatą, jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis). Teismo vertinimu, tokia bausmė ir įpareigojimas yra adekvati ir pakankama nubausti bei paveikti, kad kaltinamasis vėl nenusikalstų. Taip pat kaltinamajam skirtinas įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

VI. Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 203,71 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 102-103). Šią sumą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų gydymo įstaigai kompensuotos nukentėjusiajam R. S. laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 18 d. iki 2025 m. vasario 23 d. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, ką patvirtina 2025 m. balandžio 24 d. Gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 104).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Teismui nekyla abejonių, kad turtinė žala buvo padaryta dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė sveikatos sužalojimus, dėl kurių turėjo kreiptis į gydymo įstaigą. Gydymo įstaigoje nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos 203,71 Eur sumai. Šios išlaidos gydymo įstaigai buvo kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistina 203,71 Eur turtinei žalai už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti.

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. I. tyčia ranka sudavė ne mažiau vieną kartą nukentėjusiajam R. S. į veido sritį, padarydamas nosikaulio lūžį, poodines kraujosruvas veido kairėje pusėje, dėl ko R. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Nukentėjusysis R. S. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 72-73). Ieškinyje bei teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad nosies lūžis jam sukėlė didelį skausmą, jo amžiuje kalų gijimas yra sunkesnis. Dėl atsiradusių kraujosruvų veido srityje jo bendravimo galimybės buvo sumažėjusios, negalėjo dalyvauti jubiliejaus šventėje, jautė gėdą ir pažeminimą prieš aplinkinius. Be to, patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, nes reikėjo vykti į gydymo įstaigas, policiją, pasakoti apie įvykį. Taip pat kaimynų ir nedidelio miestelio gyventojų sužinojimas apie įvykį jam kėlė papildomą diskomfortą. Kaltinamojo pavojingas elgesys jį privertė jaustis neužtikrintai dėl savo ir savo šeimos saugumo (1 t., b. l. 72-73; 2 t., b. l. 37-39).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmens sveikata pripažįstama absoliučia prigimtine neturtine vertybe, kurios pažeidimo sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypatingai stiprūs ir skausmingi. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiajam R. S. dėl neteisėtų kaltinamojo A. I. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Įvertinus padarytus sužalojimus: nosikaulio lūžį, poodines kraujosruvas veido kairėje pusėje, akivaizdu, kad nukentėjusysis įvykio metu ir po jo jautė didelį fizinį skausmą. Be to, įvertinus sužalojimų mastą ir pobūdį (pvz., ženklios kraujosruvos matomoje veido srityje), akivaizdu, kad nukentėjusysis po įvykio patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, gėdą prieš aplinkinius, bendravimo galimybių sumažėjimą.

Nors nukentėjusysis nurodo, kad po įvykio patyrė didelius išgyvenimus, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl patirtų išgyvenimų ir įvykio sąlygotų psichikos sveikatos sutrikimų nukentėjusysis būtų naudojęsis specialistų (psichologų, psichiatrų) pagalba, vartotų atitinkamus vaistus.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmės pozicijos, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, todėl priteisiamos žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti iš esmės nukrypta nuo teisminės praktikos, pagal kurią nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, neturtinės žalos atlyginimui priteisiamos sumos sudaro nuo 1 000 iki 4 000 Eur.

Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pagal nagrinėjamoje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, nukentėjusiojo naudai priteistina 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismo vertinimu, tokia suma atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, teismų praktiką, nėra būdas papildomai nubausti kaltinamąjį, taip pat nesudaro prielaidų iš nusikalstamos veikos pasipelnyti nukentėjusiam asmeniui.

VII. Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302, 304 straipsniais, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

- per 3 (tris) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam R. S., gim. (duomenys neskelbtini), padarytą 2 000 Eur neturtinę žalą;

- per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

A. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tenkinti nuketėjusiojo R. S., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam R. S. iš A. I. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio leisti vykdyti priverstinai, jeigu A. I. per 3 (tris) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygins nukentėjusiajam R. S. padarytos 2 000 Eur neturtinės žalos.

Tenkinti civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, civilinį ieškinį ir priteisti iš A. I. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 203,71 Eur turtinę žalą, žalos atlyginimą įpareigojant pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įstaigos kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.