Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

ieškovo „PlusPlus Capital“ AS atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui J. S. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Atsakovas J. S. atsikirtimų į ieškinį nepateikė, ieškinys ir pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, teismo posėdyje dalyvauja atsakovo atstovas advokatas Rostislavas Polubianko, neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas J. S. su UAB „mogo LT“ 2018 m. liepos 26 d. sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. RNT26072018/0048, pagal kurią UAB „mogo LT“ už mokestį suteikė atsakovui teisę laikinai valdyti ir naudoti transporto priemonę „BMW SERIE X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas priėmė transporto priemonę ir įsipareigojo mokėti reguliarias mėnesio nuomos įmokas. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, 2018 m. lapkričio 19 d. pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ sutartį su atsakovu nutraukė. Apie sutarties nutraukimą atsakovas buvo informuotas 2018 m. lapkričio 18 d. pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą pagal minėtą sutartį (CPK 178 ir 185 straipsniai).

Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui „Risk Management Services“ OU, kuris 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą užsienio bendrovei „PlusPlus Capital“ AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. Faktinė reikalavimo teisių į atsakovą J. S. perleidimo diena – 2019 m. kovo 15 d.

Ištyrus byloje ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytų sutarčių pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsnis, 6.886 straipsnis). Pagal CK nuostatas prievolės, kylančios iš sutarties (CK 6.2 straipsnis), turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis).

Byloje kilo ginčas dėl to, kad ieškovas teigia grąžinęs transporto priemonę pradinei kreditorei.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pradinė kreditorė tinkamai vykdė pagal sutartį sutartas sąlygas: perdavė atsakovui naudotis transporto priemonę, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų. Tuo tarpu atsakovo atstovas, nesutikdamas su skolos suma, teismo posėdžio metu tik deklaratyviai nurodė, kad transporto priemonę atsakovas grąžino, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė, taip pat nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius bei būtų pagrindu nesivadovauti ieškovo pateiktais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, atsakovas netinkamai vykdė prievolę laiku sumokėti nuomos mokestį (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis), jokių raštiškų pretenzijų atsakovas pradinei kreditorei dėl automobilio techninės būklės nepateikė ir liko skolingas ieškovui 1014,95 EUR skolos, kurią sudaro 569,58 Eur nuomos mokesčio ir 445,37 Eur sutarties sudarymo mokesčio, todėl ši suma iš atsakovo priteistina ieškovo naudai.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad susitarimu šalys susitarė dėl savo civilinės atsakomybės ribų ir nustatė, kad nutraukus sutartį dėl nuomininko kaltės, nuomininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio netesybas nuo transporto priemonės vertės konkrečiu laikotarpiu (sutarties 10.8 punktas). Sutarties pagrindinių nuostatų 1 punkte nustatyta, kad transporto priemonės vertė sutarties sudarymo metu yra 6360,42 Eur, taip pat sutartyje šalys patvirtino likutinės vertės nustatymo grafiką. Remiantis byloje pateikta medžiaga, iš atsakovo priteisiama 318,02 Eur dydžio sutartinė bauda (6360,42 Eur likutinė vertė x 5 proc.).

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal sutarties 10.3 punktą, sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovas nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti iki 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 91,35 Eur delspinigius (0,05 proc. norma per dieną), apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. spalio 7 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku nesumokėjo nuomos įmokų, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 91,35 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1424,32 Eur (1014,95 Eur + 318,02 Eur + 91,35 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareikšdama ieškinį teisme ieškovė sumokėjo 32 Eur žyminį mokestį (CPK 79 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 259-260 str., 263 str., 265 str., 270 str.,

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. S. (J. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PlusPlus Capital“ AS, į. k. 11919806, naudai 1014,95 Eur (vienas tūkstantis keturiolika Eur 95 ct) skolą, 318,02 Eur (trys šimtai aštuoniolika Eur 02 ct) baudą, 91,35 Eur (devyniasdešimt vienas Eur 35 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1424,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 32 (trisdešimt du) Eur žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.